Minime kartu tarptautinę Romų dieną! Mūsų bendražygiai ir partneriai – Viešoji įstaiga Romų visuomenės centras kviečia išgirsti Romų himną – galimybę mylėti nepaisant skausmo.
Gopalas Michailovskis, šiuo metu studijuojantis prestižiniame Europos Centriniame Universitete (Central European University) Budapešte, atlieka romų himną ‘Gelem gelem’ bei dalinasi savo įžvalgomis apie romų istoriją ir integracijos svarbą.
Balandžio 8 dieną minime Tarptautinę romų kultūros dieną. Šie metai jubiliejiniai – sukanka 50 metų nuo pirmojo Tarptautinio romų kongreso Londone, kuris įvyko 1971 metais.
Siunčiam nuoširdžius sveikinimus visai bendruomenei.
Kauno žydų bendruomenė jau tris dešimtmečius paskutinėmis kovo mėnesio dienomis prisimena ir stengiasi kitiems priminti , kas įvyko Kauno gete 1944 m. kovo 27 d.
“Pamatėm autobusą. Iš jo sklido triukšminga muzika, kuri turėjo užgožti vaikų klyksmą, motinų maldavimus ir šunų lojimą. Girti, įsiaudrinę ukrainiečiai (ukrainiečių policininkai – vlasovininkai), mojuodami kirviais ir geležiniais strypais medžiojo vaikus ir pagyvenusius žmones iš jų slėptuvių. Visi žiaurumai baigėsi sulyg saulėlydžiu.
Grįžę iš priverstinių darbų tėvai rado nusiaubtą getą. Kaimynė seselė ant lentynos padėjo maišą su drabužiais, jame paslėpė savo trejų metų dukrelę. Ieškodamas vaikų vokiečių kareivis prakirto maišą rimbu, bet nieko nerado. Kirtis sukėlė dulkių debesis, kareivis išskubėjo iš kambario. Atrišusi maišą motina rado savo mergytę susirietusią su gilia žaizda nugaroje. Mama apsipylė ašaromis, bet mažoji, rodos, vardu Gita, pasakė: “Neverk, mamyte, man neskauda.” (iš knygos “Išgelbėti bulvių maišuose”, J. Corefo tėvo atsiminimai).
“1944 metų kovo 27 dieną gete atsitiko baisiausias įvykis per visą laiką. Kai mieste dirbančios brigados išėjo ir pačiame gete esančios dirbtuvės, kuriose dirbo apie du tūkstančius žmonių, buvo užrakintos, visomis jo gatvėmis pravažiavo automobiliai ir per garsiakalbius buvo paskelbta, kad kiekvienas, išėjęs iš namų, bus sušaudytas vietoje. Paskui prasidėjo klaiki akcija: atiminėjo vaikus.
Iš namo į namą ėjo vokiečių policininkai, lydimi sužvėrėjusių “ukrainiečių”, kurie, norėdami išvengti belaisvių dalios, parsisamdė tarnauti vokiečiams budelių pagalbininkais. Visus vaikus iki dvylikos metų griebdavo ir mesdavo į sunkvežimį. Motinos buvo verčiamos pačios nešti mažylius prie sunkvežimių. Didžiuliai policijos šunys išuostinėjo butus, grindis, sandėliukus. Jie buvo išmokyti iš bet kur ištraukti pasislėpusius vaikus. Tas moteris, kurios nenorėjo atiduoti vaikų, kurios veržėsi prie sunkvežimių ir bandė iš ten paimti saviškius, partrenkdavo žemėn, kelias iš jų nušovė. Daug motinų norėjo mirti kartu su vaikais: “Jūs, kiaulės, dar turite padirbėti. Šitą šlamštą reikia pašalinti.”
Vaikus traukė iš lovų pusnuogius. Juos taip šiurkščiai svaidė į sunkvežimius, kad daugelį sunkiai sužalojo. Širdį vėrė nuo jų klyksmo, vyresnieji bandė bėgti. Žodžiais nenusakomo skausmo balsą užtrenkė griausminga radijo muzika. Pasaulis neregėjo tokio cinizmo.
Tuo pačiu metu griebė ir senus žmones. Nesirinkdami varė iš namų ir nedarbingus, ir sergančius.” (iš E. Holcmanienės atsiminimų knygos ‘Šitas vaikas turi gyventi”)
Prisiminėme ir pagerbėme, laikydamiesi apribojimų, negausiame karantininiame būrelyje, šios baisios akcijos, vadinamos Vaikų akcija, aukas.
“Akcija, kuriai vadovavo oberfiureris W. Fuchsas ir oberšarfiureris B. Kittelis, vykdyta tam, kad pertvarkant getą į koncentracijos stovyklą, joje turėjo būti kalinami tik darbingi žmonės, o vaikai ir seneliai turėjo būti likviduoti.” (A. Bubnys). Per vieną dieną iš Kauno geto buvo išvežta ir nužudyta apie 1700 vaikų ir senelių.
Vaikų, žuvusių Kauno gete, sąrašas, jame tik nedaugelis vardų. Jis buvo sudarytas, minint 70-ąsias Vaikų akcijos metines, remiantis informacija gauta iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus ir privačių asmenų.
Kviečiame senjorus skiepytis rekordiniu iki šiol „Pfizer“ vakcinų kiekiu!
Jau nuo ketvirtadienio popietės šia vakcina pasiskiepyti galės visi norintys 65 metų ir vyresni vilniečiai. Prie skiepijimo centrų budės ir miesto viešosios tvarkos pareigūnai, kurie norinčius senjorus pavežės namo.
Per artimiausias dienas planuojama paskiepyti apie 12-15 tūkstančių gyventojų, o padėti užsiregistruoti skiepui senjorams gali ir jų artimieji, ir kaimynai – tai padaryti paprasta svetainėje https://vakcina.vilnius.lt.
Ką svarbu žinoti?
Vienas asmuo gali užregistruoti neribotą kiekį senjorų, tad kviečiame įsitraukti bendruomenes, nevyriausybines organizacijas, socialinius darbuotojus. Registruokite per sistemą savo tėvus, senelius, kaimynus, pažįstamus, visus, kuriems virš 65 m.
Patys senjorai gali registruotis numeriu 19002.
Registruotis galima nuo 18 val.
Senjorai, ir tik jie, bus skiepijami ryt nuo 10 val. visą dieną.
Balandžio 8 d., 12 val., minint Yom HaShoah – Holokausto ir heroizmo atminimo dieną, Panerių memoriale vyks simbolinė Holokausto aukų pagerbimo akcija. Laikantis visų saugumo reikalavimų, Lietuvos žydų bendruomenės atstovai, diplomatai ir likę gyvi Vilniaus geto kaliniai prie paminklų ir masinių žudynių duobių padės akmenukus ir gėlių, kantorius sukalbės Kadišą – maldą už mirusiuosius.
„Tradiciškai šia proga vykdavo Gyvųjų maršas, atkartojantis pasmerktųjų mirti kelią nuo Panerių geležinkelio stoties iki Panerių memorialo, tačiau dėl pandeminės situacijos šiemet minėjimas nebus masinis. Susirenkame vos keli, kurie neša atsakomybę už Holokausto atminties išsaugojimą ir perdavimą ateities kartoms – juk šiemet sukanka 80 metų nuo Holokausto Lietuvoje pradžios. Su mumis šiandien yra ir tų baisių įvykių liudininkas – Kauno geto kalinys Dovydas Leibzonas“, – sako Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Dauguose gyvuojantis kultūros klubas „Kitaip“ pristatė įspūdingą daugiškio Arno Dubros atliktą darbą – Daugų miesto žydų sinagogos 3D rekonstrukciją. Joje galima pamatyti, koks istorinis pastatas buvo nuo pastatymo iki sinagogos apgriovimo pokario metais ir pertvarkymo į Daugų kultūros namus sovietmečiu, t. y. į pastato su kolonomis, koks yra šiandien. Apie sumanymą ir tai, kaip jis buvo įgyvendintas vien entuziastų jėgomis, pasakoja klubo vadovas Robertas Ožalinskas.
Nuotraukoje: L. Godovskis su A.Einšteinu ir A. Šionbergu.
Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą atkurti istorinį teisingumą ir dar sovietmečiu Pionierių vardu pavadintą Žaslių miestelio gatvę pervadinti žymiausio pasaulyje žasliečio, litvakų kilmės kompozitoriaus Leopoldo Godovskio garbei. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į Žaslių seniūnijos gyventojų uomonę, išreikštą internetinėje apklausoje. Nors apklausoje dalyvavę gyventojai galėjo balsuoti ir už kitų gatvių pervadinimą Leopoldo Godovskio vardu, tačiau daugiausia apklausos dalyvių pasirinko būtent Pionierių gatvę. Taigi, nuo šiol buvusi Pionierių gatvė bus vadinama nepaprasto talento kompozitoriaus Leopoldo Godovskio gatve.
Suskaičiuota, kad šeši milijonai žydų žuvo kartu su milijonais kitų nekaltų aukų – romų, ir sintių, slavų, neįgaliųjų, LGBTQ asmenų ir kitų -, kuriuos sistemingai nužudė naciai ir jų bendrininkai vienoje žiauriausių ir žiauriausių kampanijų žmonijos istorijoje.
Mes gerbiame prisiminimus apie prarastus brangius gyvenimus, apmąstome nekompensuojamą mūsų žmonijos žaizdą, gedime už sužlugdytas, palūžusias ir išsibarsčiusias bendruomenes ir apkabiname tuos, kurie išgyveno Holokaustą – kai kurie iš jų tebėra su mumis ir šiandien, ir toliau įkūnija nepaprastą atsparumą. metų. Įrodę blogio gelmes, šie išgyvenusieji primena mums gyvybiškai svarbų susilaikymą: „niekada daugiau“. Holokausto istorija amžinai įsijungia į žmonijos istoriją, ir bendra visų žmonių pareiga yra užtikrinti, kad Šoa baisumai niekada nebūtų ištrinti iš mūsų kolektyvinės atminties.
Šabo sutikimą Odesos Progresyviojo judaizmo sinagogoje ZOOM platformoje vedė rabinė Julija Gris. Ekrane visi susirinkusieji galėjo skaityti Toros puslapio tekstą, rabinė nurodydavo puslapį, visi galėjo ne tik skaityti, bet ir kartu dainuoti maldą.
Julia gimė ir augo Brianske žydų šeimoje, tačiau būdama 13 metų ji tapo žydų informacijos ir švietimo centro sekmadieninės žydų mokyklos mokine. Vėliau ji dėstė šioje mokykloje ir buvo pirmoji miesto žydų jaunimo klubo koordinatorė. 1999 m. Ji baigė Briansko pedagoginį universitetą ir įgijo matematikos bei informacinių technologijų specialybę, tačiau nuo 18 metų savo ateitį matė tik tarnaudama progresyviam judaizmui. „Būtent šis judėjimas suteikia vienodas teises vyrams ir moterims ir moko prasmingai vykdyti įsakymus“, – paaiškino ji savo pasirinkimą.
2000 m. Baigusi Mahon, bendruomenės darbuotojų mokymo institutą, Julija buvo pakviesta dirbti į Odesą, kur kaip tik buvo kuriama progresyviojo judaizmo bendruomenė.
2009 m. Julija įstojo į Leo Baeck koledžą Londone. Stažuotės metu ji dirbo įvairiose Londono ir Anglijos kongregacijose, gavo specialius pastoracijos mokymus ir 2014 m. Gavo rabino „Smihą“.
2014 m. Liepos mėn. Julija Gris grįžo į Emanu-El bendruomenę kaip rabinė, taigi tapo vienintele rabine moterimi Ukrainoje.
Lietuvos žydai jau kuris laikas Šabą sutinka su Įvairių valstybių progresyviojo judaizmo bendruomenėmis ir tai yra įdomu, ypač pandemijos laikotarpiu, kai visiems trūksta bendrystės
2021 m. balandžio 7 d. 20 val. (Izraelio laiku) vyks valstybinė ceremonija Holokausto atminimo dienos proga. Jad Vašeme visų Holokaustą išgyvenusių žmonių vardu kalbės Izraelio Lietuvos žydų asociacijos valdybos narė Roza Bloch.
Ceremonija bus transliuojama visose Izraelio žiniasklaidos priemonėse ir 46 šalyse.
Nors žydai Lietuvoje gyvena ne vieną šimtmetį, iki šiol ne visi susimąstome, kiek jų istorijos ir kultūros paslapčių tyko Vilniuje. 15min tęsia pasakojimų ciklą „Susipažinkime“, kurio tikslas pažinti mūsų šalyje gyvenančias tautines mažumas. Tad kviečiame pažinti žydų bendruomenę Lietuvoje.
Lietuvos žydų kilmė
„Žydai gyveno Lietuvos teritorijoje iki tol, kol Lietuvos vardas buvo paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. Vėliau buvo paskelbtos privilegijos žydams įvairiuose miestuose LDK. Žydai gavo visaverčių šalies piliečių teises ir galėjo laisvai atlikti religinius ritualus, taip pat vykdyti įvairias prekybas ir kt. Masinį žydų atvykimą į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę išprovokavo daugybė žydų pogromų, apėmusių Vakarų Europos šalis tuo metu, kai siautė siaubinga maro epidemija“, – pasakoja G.Taicas.
Pasak Vilniaus Gaono žydų muziejaus, LDK žydų bendruomenė nuo seniausių laikų buvo savita ir skirtinga. Kitaip nei kitos žydų bendruomenės. LDK žydai turėjo senas šaknis ir labai gilias religines tradicijas. Lietuvoje veikė garsios religinės mokyklos – ješyvos. Taip pat iš Lietuvos kilo daug žymių rabinų, kantorių, Talmudo žinovų.
Žydų bendruomenė – ne tik Vilniuje
Lietuvos žydų bendruomenė buvo beveik visiškai sunaikinta holokausto Lietuvoje ir Lenkijoje metu. Tačiau ir šiandien žydų bendruomenės atstovų galima rasti skirtinguose Lietuvos miestuose.
Žydų kultūros paveldas yra neatsiejama Lietuvos ir Kauno istorijos dalis. XX a. pradžioje žydai buvo viena gausiausių Kauno miesto bendruomenių, aktyviai dalyvavo miesto politiniame, kultūriniame ir socialiniame gyvenime, kūrė savo mokyklas, sinagogas, ligonines, vaikų namus. Šiandien žydų bendruomenių taip pat yra Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose bei kituose miestuose.
Pasak Lietuvos žydų bendrijos nario Viljamo Žitkausko, žydų bendruomenė yra glaudžiai bendradarbiaujanti.
Kovo 31 d. 2021 mirė Izraelyje eidamas 104-uosius metus mirė gydytojas, buvęs 100 metrų bėgimo dukart Lietuvos čempionas Mykolas Preisas. Jis palaidotas Jeruzalėje šalia savo žmonos Olios “Har Menucha” kapinėse. Preisų šeima emigravo į Izraelį 1973m. Jis ten dirbo valstybės sveikatos apsaugos medicininėje komisijoje.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė prisimena M.Preisą kaip žinomą gydytoją ir sportininką. Reiškiame nuoširdžią užuojautą dėl netekties velionio šeimai.
M.Preisas buvo paskutiniuoju bėgimo rungties tarpukario Lietuvos čempionu. Pirmenybėse jis triumfavo dvejus metus paeiliui – 1939-1940-aisiais, nuotolį įveikęs vienodu laiku – per 11,5 sek.
1948 metais M.Preisas gyveno Vilniuje, Rožių alėjoje įkūrė Sporto medicinos centrą, buvo jo pirmasis vyriausiasis gydytojas. Prieš karą du kartus 100 metrų bėgimo Lietuvos čempionu tapusį M.Preisą sportininkai prisimena kaip puikų organizatorių.
,,Makabi” judėjimas tarpukario Lietuvoje apie Mykolą Preisą rašė, kad jo, talentingo bėgiko makabiečio sportinė žvaigždė sužibo 1938m.
Knygoje ,,Lietuvos sporto klubo ,,Makabi” 1916–2016″ M.Preisas prisiminė savo vaikystę ir paauglystę, jis mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje, ten turėjo daug draugų, jautė gerą, šiltą rūpestingos klasės auklėtojos Rozalijos Sondeckienės įtaką.
Toliau skaitykite jo prisiminimus iš knygos: Vaikas būdamas jis
Izraelio prezidentas Reuvenas Rivlinas siunčia padėkos laišką Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei dėkodamas už nuostabią monetą, įteiktą jam minint Vilniaus Gaono Elijo ben Saliamono Zalmano 300-ąsias gimimo metines.
Pagal įstatymą, LGGRTC direktorių skiria ir atleidžia Seimas. Kad pareigūnas būtų atleistas, už tai turėjo balsuoti ne mažiau kaip 71 parlamentaras. Šiame balsavime planavo nedalyvauti Seimo „valstiečiai“ ir „darbiečiai“.
Atstatydinti pernai paskirtą pareigūną siūlė Seimo valdyba. Jos sudaryta darbo grupė konstatavo, kad A. Jakubauskui nepavyksta užtikrinti sklandaus institucijos darbo, kyla susipriešinimas, o viešai nagrinėjama situacija centre menkina įstaigos dalykinę reputaciją.
,,Centre dėl darbo atmosferos, informacijos teikimo darbuotojams ir darbuotojų teisės laisvai reikšti savo nuomonę ir įsitikinimus ribojimo yra susiklosčiusi konfliktinė situacija tarp centro generalinio direktoriaus Ado Jakubausko ir dalies darbuotojų“, – teikdama Seimui siūlymą atleisti LGGRTC vadovą sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Su centru atsisako bendradarbiauti universitetai ir Lietuvos istorijos institutas dėl dabartinės vadovybės, nes jos veikla neatitinka mokslinių standartų“, – teigė ji.
Prieš Purim šventę pakvietėme jus dalyvauti tradiciniame kostiumų ir kaukių konkurse, apsirengti karnavaliniais kostiumais, nusifotografuoti ir atsiųsti mums nuotraukas. Tačiau nesitikėjome tokio antplūdžio nuotraukų ir piešinių, kuriose gaminote ir piešėte Purim šventės skanėstą „Homentašen“.
Piešinių, nuotraukų, o ir to saldaus trikampio formos sausainio, ir bandelės receptų buvo tiek daug, kad pagalvojome, jog galėtume išleisti knygutę skirtą jo didenybei „Homentašen“, bet tai ateities planai…
O dabar skelbiame konkurso nugalėtojus:
Originaliausias kostiumas suaugusiųjų kategorijoje – Lilia Dulkė
Vaikų kategorija – Mark Svešnikov
Gražiausias šeimos kostiumas –Viljamo ir Aleksandros Žitkauskų šeima
Gražiausia kaukė – Marija Jurkevičiūtė
Paskatinantis prizas jauniausiam konkurso dalyviui – Adam Segal
Daugiausiai nuotraukų su įvairiausiais kostiumais atsiuntusiems – Ronui, Larai ir Glorijai Rozovskiems.
Sveika sulaukusi gražaus jubiliejaus, kurio taip laukėme visi. Mes Mašą pažįstame kaip šiltą, energingą, visada ištiesiančią pagalbos ranką, aktyvią Šiaulių krašto žydų bendruomenės narę, kurią mylime ir gerbiame.
Tegul 70-metis bus didžiausia šventė jums ir tiems, kuriems esate brangi.
Norim palinkėti laimės, džiaugsmo ir sėkmės, kad širdyje jauna išliktumėte ir ateitis būtų šviesi!
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia į virtualią ekskursiją po vienintelę pagal visus judėjų kanonus veikiančią Vilniaus choralinę sinagogą. Virtuali ekskursija su gidu suteiks galimybę apsilankyti Sinagogoje, susipažinti su žydų kultūriniu ir kulinariniu paveldu, patirti Didžiųjų žydų švenčių tradicijas.
Virtualios ekskursijos metu galima aplankyti istorinės sinagogos patalpas, mikvę, košerinę virtuvę, pamatyti vienintelę Lietuvoje išlikusią macų kepimo mašiną, susipažinti su žydų religija, filosofija, tradicinėmis žydiškomis šventėmis, gyvenimo būdu, išgirsti žydiškas giesmes. Norintiems pažinti žydišką kulinarinį paveldą siūlomos virtualios pamokos košerinėje sinagogos virtuvėje. Per šešis tūkstantmečius susiformavę griežti religinių ir pasaulietiškų švenčių papročiai ir tradicijos gaminti tik tai šventei būdingus patiekalus. Pavyzdžiui, naujų metų šventės Roš ha Šana stalui kepamos tik apvalios chalos, ruošiama žuvies galva, Chanukos laikotarpiu gaminamos riebios spurgos ir kepami bulviniai blynai, o Purimo vaišėms kepamos „Hamantašen“ – tradiciniai aguonomis įdaryti sausainiai.
Vilniaus choralinę sinagogą kasmet aplanko apie 10 000 turistų, didelė dalis jų – Holokaustą išgyvenusių, po pasaulio diasporas išsibarsčiusių litvakų palikuonys, taip pat miesto gyventojai, moksleiviai, studentai, socialiniai partneriai iš kultūros ir turizmo srities Lietuvoje bei užsienyje. Dėl koronaviruso sinagogos lankymas yra apribotas, todėl virtuali ekskursija pritaikyta ir lietuviams, ir užsienyje gyvenantiems litvakams, kurie turi galimybę bent virtualiai apsilankyti savo tėvų vaikystės ar jaunystės sinagogoje.
Pasak Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky, virtuali pažintis su žydų kultūra ir tradicijomis skatina miesto bendruomenės daugiakultūriškumo raišką bei populiarina žydų kultūros paveldą.
Kviečiame keliauti su titrais ir Hebrajų kalba.
Projektą „Vilniaus choralinė sinagoga: malda, virtuvė, mikvė“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus ir EZCO kūrybinė agentūra pristato iniciatyvą „Menas kuria toleranciją“, įkvėptą dailininko Samuelio Bako kūrybos ir gyvenimo istorijos.
Iniciatyvos tikslas – pasitelkiant Vilniuje gimusio ir Holokaustą išgyvenusio Samuelio Bako meną, paskatinti atvirai, šiuolaikinėmis interaktyviomis priemonėmis diskutuoti tiek apie praeitį, tiek apie dabarties visuomenei jautrius klausimus, atrasti istorinius ženklus, tolerancijos svarbą“, – pranešime žiniasklaidai teigia Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktorė Kamilė Rupeikaitė.
Iniciatyva „Menas kuria toleranciją“ apjungia jau įgyvendintas fizines ir virtualias Samuelio Bako muziejaus veiklas bei ekspozicijų plėtrą. „Virtuali realybė tampa virtualybe, kurioje pastaraisiais mėnesiais teka mūsų gyvenimas, paženklintas ne tik apribojimų, bet ir atradimų.
Vienas jų – meną pažinti kviečiantis portalas www.menas.samuelisbakas.lt, besiremiantis Vilniuje prieš beveik 90 metų gimusio dailininko Samuelio Bako kūryba. Ši interaktyvi svetainė, pasitelkiant menininko naudojamas metaforas ir simbolius, kelia etinius klausimus ir skatina diskutuoti, kam reikalingas menas“, – pasakoja Samuelio Bako muziejaus vadovė Ieva Šadzevičienė.
SU PESACH ŠVENTE – VIENA SVARBIAUSIŲ JUDAIZMO RELIGINE METINE PAVASARIO ŠVENTE.
SVEIKINAME VISUS SU PESACH ŠVENTE. GRAŽAUS PASIBUVIMO IR ŠILTO PABENDRAVIMO ŠEIMOSE.
Tai aukojimo vakaras, įvykęs prieš pat Dievui išvaduojant izraelitus iš Egipto. Per Pesach valgoma nerauginta duona – maca. Pirmas, antras ir paskutinis vakarai pažymimi didele vakariene su griežtomis tradicijomis: šeimos galva skaito išėjimo knygos fragmentą, maldas, liturginių himnų rinkinį. Prieš valgį atliekamos rankų plovimo apeigos. Prieš sventės vakarienės pabaigą, pastatoma graži taurė su vynuogių sultimis ir paliekamos pravertos durys, tai „pranašo Elijo taurė“
Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman.
Visos Lietuvos žydų bendruomenės laiku gavo šventines siuntas su košeriniais macais. Šioje nuotraukoje macus priima Kauno žydai.
SVEIKINA KlAIPĖDOS ŽYDŲ BENDRUOMENĖS PIRMININKAS FELIKSAS PUZEMSKIS.
Mieli broliai, draugai ir tiesiog geri žmonės! Sveikinu jus su Pesah švente, šiandien mes visi kartu palikome Egiptą. „Seder“ metu mes išgyvename išsilaisvinimą iš vergijos, mokiname savo vaikus ir anūkus likti laisviems. Laisvė – nedaryti to, ko nori, laisvė – gyventi pagal kūrėjo įsakymus! Sėkmė ir pergalė tada visada bus su mumis, su Dievo pagalba mes išeisime ir iš koronaviruso. Visiems sveikatos, klestėjimo ir džiaugsmo!
PESACH ŠVENTĖ ŠIAULIŲ KRAŠTO ŽYDŲ BENDRUOMENĖJE
Kovo 27 d. žydų tauta visame pasaulyje pradėjo švęsti Pesach šventę, – tai pavasario šventė, susijusi su žydų išėjimu iš Egipto vergovės – pradedant 15-ąją Nisano mėnesio diena, šventė bus švenčiama visą savaitę iki balandžio 4 d. Dalinamės Šiaulių krašto žydų bendruomenės narių jaukiomis šventinės Pesach vakarienės akimirkomis savo namuose. Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai antrus metus iš eilės dėl karantino negali susirinkti visi kartu ir skambant žydiškoms melodijoms linksmai kartu atžymėti šią gražią pavasario šventę. Šiemet ir vėl kiekvienas švenčiame savo namuose.
Lietuvos žydų bendruomenė pasirūpino macų pristatymu visoms regioninėms bendruomenėms, o Šiaulių krašto žydų bendruomenės administracija pasirūpino, jog iki švenčių visiems bendruomenės nariams macų dėžutės būtų saugiai išdalintos arba pristatytos į namus.
Be to, pirmąją šventinę dieną visų Šiaulių krašto žydų bendruomenės narių stalus pasiekė šventinės Pesach vakarienės rinkiniai su tradiciniais žydiškais patiekalais: kapota silke (foršmaku), vištienos kepenėlių paštetu, vištienos vyniotiniu, vištienos sultiniu su macos kukuliais (maca kneidlach) bei imberlach. Už tai esame dėkingi restoranui „Žemaitis“ ir Geros valios fondui. Tad nors pandemija ir pakeitė mūsų tradiciją susėsti prie vieno bendro šventinio stalo, stengiamės išlaikyti šventinę dvasią Šiaulių krašto žydų bendruomenėje ir bent jau mintimis pabūti kartu prie bendro stalo.
