Šiaulių krašto žydų bendruomenė pasitiko Naujuosius 5782-uosius metus

Šiaulių krašto žydų bendruomenė pasitiko Naujuosius 5782-uosius metus

2021 m. rugsėjo 7 dieną Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai gausiai susirinko muzikinio klubo-smuklės “Juonė pastogė” kiemelyje pasitikti žydų Naujuosius 5782-uosius metus.

Šventinio vakaro pradžioje bendruomenės narius su Naujaisiais metais pasveikino bendruomenės pirmininkas Naum Gleizer ir palinkėjo visiems gerų, sveikų ir saldžių metų, o Frida Šteinienė visiems priminė šios šventės prasmę bei tradicijas, uždegė žvakutes bei sukalbėjo maldą. Vėliau skambėjo šofaro garsai, kviečiantys tikinčiuosius į Aukščiausiojo teismą, raginantys dar kartą įvertinti savo veiksmus, išpažinti nuodėmes ir siekti tobulumo bei gerų darbų.

Vakaro metu šventės dalyviams savo dainas dovanojo Šiaulių krašto žydų bendruomenės narys Vadimas Kamrazeris. Skambanti gyva žydiška muzika ir dainos Roš Hašana šventei suteikė malonią, jaukią bei linksmą atmosferą, kvietė bendruomenės narius suktis šokių aikštelėje. Savo muzikinius sveikinimus šventės dalyviams padovanojo ir mažosios dainininkės Karina Šer ir Sofija Kamrazerytė. Šventę pasaldino Irinos Pres ir Cilės Gleizer pagaminti tradiciniai žydų saldumynai taigalach ir imberlach. Renginio metu kiekvienai šeimai įteiktas 5782 m. žydiškas kalendorius, kuris šįkart skirtas prisiminti bendruomenes ir žmones, gyvenusius Lietuvoje iki Holokausto pradžios.

#ŽydiškiPašnekesiai tiesiogiai iš naujosios Žiežmarių sinagogos erdvės

#ŽydiškiPašnekesiai tiesiogiai iš naujosios Žiežmarių sinagogos erdvės

XIX a. antroje pusėje pastatyta Žiežmarių sinagoga – viena  Europos mastu unikalių tokio tipo medinio paveldo objektų, pradėta tvarkyti 2016 m. Kadaise Lietuvoje medinių sinagogų buvo apie 150, o dabar liko tik keliolika (iš Europoje išlikusių medinių sinagogų Lietuvoje jų skaičius yra didžiausias). Žiežmarių sinagoga – antroji Lietuvoje atrestauruota ir veikloms pritaikyta medinė sinagoga (pirmoji – Pakruojyje – po restauracijos atidaryta 2017 m.). Kviečiame stebėti atidarymo akimirkas gyvai bei išgirsti #ŽydiškusPašnekesius tiesiogiai iš naujosios sinagogos erdvės nuo 14.00 val. >>ČIA

 

Taip pat >>žiūrėkite lrytas.lt reportažą iš atidarymo

 

Duris atveria Žiežmarių sinagoga

Duris atveria Žiežmarių sinagoga

 

Pranešimas spaudai

Vilnius

2021 m. Rugsėjo 17 d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Kaišiadorių miesto savivaldybė kviečia į atrestauruotą Žiežmarių sinagogą.

XIX a. antroje pusėje pastatyta Žiežmarių sinagoga – viena  Europos mastu unikalių tokio tipo medinio paveldo objektų, pradėta tvarkyti 2016 m. Kadaise Lietuvoje medinių sinagogų buvo apie 150, o dabar liko tik keliolika (iš Europoje išlikusių medinių sinagogų Lietuvoje jų skaičius yra didžiausias). Žiežmarių sinagoga – antroji Lietuvoje atrestauruota ir veikloms pritaikyta medinė sinagoga (pirmoji – Pakruojyje – po restauracijos atidaryta 2017 m.).

Lietuvoje išlikusios medinės sinagogos yra unikalūs kultūros paveldo objektai visos Europos mastu. Po didelio gaisro 1920 metais atstatyta ir per karus bei sovietmetį išlikusi medinė Žiežmarių sinagoga atveria duris 2021 m. didžiųjų žydų rudens švenčių laikotarpiu.

Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus atidarymo išvakarėse dalinasi prisiminimais:

“Labai gerai prisimenu Žiežmarių sinagogos sutvarkymo projekto gimimo pradžią. Nors ir nebuvo lengva, bet džiaugiamės, kad neišsigandome ir atkakliai siekėme savo tikslo. Mūsų idėją prikelti visos Lietuvos istorijai svarbų kultūros paveldo objektą palaikė ne tiktai Kultūros paveldo departamentas, Lietuvos žydų bendruomenė, bet ir dauguma vietos gyventojų. Labai jiems už tai dėkojame. Didžiuojamės Kaišiadorių krašte turėdami išsaugotą ir atgimusią Žiežmarių sinagogą, kurią lanko tiek užsienio turistai, tiek ir vietos gyventojai. Atnaujinta sinagoga ne tiktai puošia miestą, bet yra ir gyvas liudijimas, primenantis apie beveik 500 metų čia gyvenusią gausią žydų bendruomenę, kuri buvo žiauriai sunaikinta ir kurios negalime užmiršti, jeigu norime žinoti savo miesto istoriją.”

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky džiaugiasi:  ,,taip sėkmingai vyko Sinagogos atnaujinimo darbai, svarbiausia, užsimezgė puikus ryšys su Kaišiadorių rajono bendruomene, su kuria toliau bus vystomi nauji projektai, organizuojami renginiai  aplink šį unikalų pastatą…“

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė Europos žydų kultūros dienų kontekste rengia jau antruosius #ŽydiškusPašnekesius šį kartą iš Žiežmarių, kur jau rugsėjo 17 d. kalbėsime apie žydų paveldo įveiklinimą bei vietos bendruomenės santykį su sinagoga, iš naujo atrandamą žydų kultūrą ir tradicijas.

Žiežmarių sinagoga – Holokausto liudininkė. Žiežmarių žydai sušaudyti 1941 m. rugpjūčio pabaigoje. Prieš egzekuciją nemažai jų buvo laikomi uždaryti  sinagogoje.  Čia buvo suvežti  nužudytųjų daiktai.

Po karo Žiežmariuose žydų beveik nebeliko, o unikali sinagoga buvo paversta sandėliu. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, avarinės būklės pastatas buvo sugrąžintas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei, kuri 2015 m. perdavė jį panaudai Kaišiadorių rajono savivaldybei su tikslu sinagogą restauruoti ir panaudoti vietos bendruomenės švietimo, kultūros bei viešiems turizmo poreikiams.

Sinagogos tyrimus, projekto rengimą bei tvarkybos darbus finansavo Lietuvos Respublika (per Kultūros paveldo departamentą) ir Kaišiadorių rajono savivaldybė. Pinigais bei konsultacijomis taip pat prisidėjo ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė. Sinagogą pavyko išsaugoti iki restauravimo tik kelių aktyvių vietinių Žiežmarių gyventojų dėka – jie išvalė nuo sovietmečio likusias šiukšles, užkalė nenaudojamo pastato langus, palydėdavo besidominčius.

Atkurtame sinagogos pastate vyks edukacinės programos, koncertai, filmų peržiūros, parodos, seminarai ir amatų dirbtuvėlės.

#ŽydiškusPašnekesius  kviečiame stebėti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės socialiniuose tinkluose.

 

Pokalbį moderuoja Martynas Užpelkis, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės paveldo ekspertas.

Dalyvauja:
-Faina Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pirmininkė,
-Vytenis Tomkus, Kaišiadorių miesto savivaldybės meras,
-Diana Varnaitė, paveldosaugininkė, istorikė, Lietuvos respublikos vyriausybė patarėja,
-Olijardas Lukoševičius, Kaišiadorių muziejaus direktorius,
-Aivaras Jonyka, ,,Meno sienos“ VšĮ vadovas.

14:00     Žiežmarių sinagogos atidarymas – sveikinimai
15:00 – 16:30 #ŽydiškiPašnekesiai

Apie Žiežmarių sinagogą:

https://www.facebook.com/ZiezmariuKulturosCentras/photos/?tab=album&album_id=3589579771114503

https://kulturosic.lrv.lt/lt/naujienos/sutvarkyta-ziezmariu-sinagoga-pretenduoja-tapti-nauju-kulturos-centru

Renginio anonsas: https://www.facebook.com/events/388060629362566

Europos žydų kultūros dienos 2021: https://jewisheritage.org/european-days 

Kvietimas į koncertą  skirtą pažymėti Holokausto Lietuvoje 80-metį

Kvietimas į koncertą skirtą pažymėti Holokausto Lietuvoje 80-metį

Gerbiamieji,

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė džiaugiasi galėdama Jus pakviesti į Vilniaus miesto šv. Kristoforo kamerinio orkestro bei kviestinių klasikos, džiazo ir folkloro muzikantų jungtinį koncertą, skirtą pažymėti Holokausto Lietuvoje 80-metį.

PROGRAMOJE:
Kompozitoriaus Jievaro Jasinskio „Simfonijos iš Šiaurės Jeruzalės“ premjera
Ypatingas svečias: multi-instrumentalistas iš Izraelio – Yaron Cherniak.

Koncertas vyks rugsėjo 23 d. (ketvirtadienį), LR Prezidento rūmų kieme, Daukanto a. 3,
19 val. (vartai iš Universiteto gatvės atidaromi 18 val.)

Būtina išankstinė žiūrovų registracija iki rugsėjo 20 d. užpildant šią registracijos formą.   

Prašome šiltai apsirengti ir turėti Galimybių pasą arba ES skaitmeninį Covid-19 sertifikatą.

Užuojauta

Užuojauta

Su gilia užuojauta pranešame, kad mirė rabino Krinskio sesuo.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Lietuvos žydų religinė bendrija, Vilniaus žydų religinė bendruomenė,Vilniaus choralinė sinagoga reiškia nuoširdžią užuojautą velionės šeimai ir artimiesiems

Pagal žydų tradiciją, mirus artimam žmogui, giminės susirenka ir sėdi gedėdami, tas gedėjimo laikas vadinamas “Šiva”, jis trunka ne vieną dieną. Gedėtojai ateina valandai ar keliom valandom pareikšti savo užuojautą velionės giminėms. Rabinas Krinskis sėdės antradienį vakare Bokšto g. 19. Lankytojai gali užeiti, kad pareikštų užuojautą.

 

Tyrimas rodo, kad 11% Izraelio vaikų, užsikrėtusių virusu, kenčia nuo „ilgai trunkančio COVIDO“

Tyrimas rodo, kad 11% Izraelio vaikų, užsikrėtusių virusu, kenčia nuo „ilgai trunkančio COVIDO“

“The Times of Israel”

Tyrimas rodo, kad 11% Izraelio vaikų, užsikrėtusių virusu, kenčia nuo „ilgai trunkančio COVIDO“
Sveikatos apsaugos ministerijos apklausa rodo, kad 30% ilgalaikio poveikio turinčių asmenų turi kognityvinių, psichinės sveikatos problemų, tačiau įspėja, kad tai taip pat gali būti siejama su uždarymu, mokyklų uždarymu bei karu.

2021 m. rugpjūčio 22 d. Katzrin, Golano aukštumose, IDF pareigūnai ir kariai iš fronto vadovybės atlieka serologinius 3–12 metų vaikų antikūnų tyrimus. (Michael Giladi/Flash90)
Daugiau nei 10 procentų Izraelio vaikų, kuriems buvo diagnozuotas koronavirusas, rodo vadinamojo ilgai trunkančiomade COVID požymius, pirmadienį paskelbė Sveikatos apsaugos ministerija.

Remiantis duomenimis, surinktais iš tolesnės apklausos, kurioje dalyvavo 13 864 3–18 metų vaikų, pasveikusių nuo viruso, tėvai, 11,2% pranešė apie ilgo COVID simptomus.
Iš tų, kurie pranešė apie ilgalaikius simptomus, 1,8 proc. Vaikų iki 12 metų ir 4,6 proc. 12–18 metų amžiaus asmenų po šešių mėnesių po ligos vis dar kenčia nuo simptomų, tai nustatyta apklausoje, pažymint, kad tikimybė didėja su amžiumi.

Tarp tų 12–18 metų ilgo COVID tikimybė buvo didesnė tarp tų, kurie turėjo koronaviruso simptomus. Tačiau mokslininkai taip pat nustatė ilgą COVID net tarp 3,5% vaikų, kurie buvo besimptomiai, kai jų testas buvo teigiamas.

Daugiau nei 200 000 vaikų iki 18 metų Izraelyje buvo teigiami, maždaug pusė jų buvo besimptomiai, teigiama apklausoje.

Vaikai su kauke dėl COVID-19 pandemijos, 2020 m. Rugsėjo 6 d. stovi žydų ortodoksų miesto Bnei Brak gatvėje. (Jack Guez/AFP)

Mokslininkai nustatė, kad dėl koronaviruso organizmas sukelia ilgalaikį imuninį atsaką, kuris puola kūną, o ne virusą, galbūt paaiškindamas, kodėl kai kuriems pacientams ir toliau pasireiškia įvairūs simptomai.

Rezultatas gali pakenkti kūnui, įskaitant smegenis, kraujagysles ir kepenis, sritis, kurios, kaip manoma, kenčia tiems, kuriems pasireiškia simptomai, kurie tapo žinomi kaip ilgas COVID, – užsikrėtusiųjų tęstinė liga, nuovargis ar dusulys pasveiko nuo koronaviruso sukeltos ligos COVID-19.

Popiežius išreiškė „gėdą“ dėl Slovakijos žydų žudynių Holokausto metu

Popiežius išreiškė „gėdą“ dėl Slovakijos žydų žudynių Holokausto metu

DELFI.lt

Popiežius Pranciškus pirmadienį išreiškė „gėdą“ dėl daugiau nei 100 000 Slovakijos žydų žudynių Holokausto metu, pasmerkdamas Antrojo pasaulinio karo „neapykantos siautulį“ ir užsitęsusį antisemitizmą.

„Čia, šioje vietoje, buvo išniekintas Dievo vardas“, – kalbėjo popiežius šalia Holokausto memorialo Žuvų aikštėje buvusiame žydų rajone Bratislavoje, kur komunistų laikais buvo nugriauta ten stovėjusi sinagoga.

„Čia, apmąstydami žydų tautos istoriją, pažymėtą šiuo tragišku įžeidimu, mes su gėda pripažįstame, kaip dažnai jo netariamas vardas buvo naudojamas neapsakomiems nežmoniškumo veiksmams“, – sakė pontifikas.

„Susivienykime smerkdami bet kokį smurtą ir visas antisemitizmo formas“, – pridūrė Slovakijoje viešintis popiežius. Pranciškus sekmadienį įspėjo, kad antisemitizmas vis dar „slypi“ pasaulyje.

Minint Holokausto 80-metį Krakėse bus įmontuoti atminimo akmenys Stolpersteine

Minint Holokausto 80-metį Krakėse bus įmontuoti atminimo akmenys Stolpersteine

2021 m. rugsėjo 2 d., ketvirtadienį, Krakėse  minimos 80-osios Holokausto metinės. 1941 m. šalia Krakių esančiame Peštiniukų kaime buvo sušaudyti 1125 Krakių ir aplinkinių gyvenviečių – Gudžiūnų, Pociūnėlių, Baisiogalos, Grinkiškio, Dotnuvos žydai.

Pagerbiant jų atminimą kartu su Krakių gimnazistais organizuojama eisena, šeimų pavardžių skaitymas šalia masinės kapavietės Peštiniukuose.

Minint Holokausto 80-metį ir siekiant įamžinti Krakėse gyvenusių žydų bendruomenės narių atminimą, trijose miestelio vietose, kur dirbo gydytojai B. Alperavičius (V. Kudirkos g.), A. M. Volpovičius (Kauno g.) ir vaistininkas A. Polunskis (Vasario 16-osios g.) bus įrengti atminimo akmenys (vok. Stolpersteine), kuriuos sukūrė vokiečių menininkas Gunteris Demnigas.

Stolpersteine – tai šaligatviuose ar gatvių grindiniuose montuojamos atminimo lentelės, skirtos įamžinti nacionalsocializmo aukas. Atminimo akmenys išvežtuosius į koncentracijos stovyklas, sušaudytus masinių žudynių vietose, nukankintus kalėjimuose ar kitaip nukentėjusius per Holokaustą simboliškai grąžina į miestų ir miestelių erdves, kuriuose jie gyveno, mokėsi ar dirbo, taip primindami, kad per masines žudynes nukentėjo ne abstraktūs skaičiai, bet konkretūs žmonės.

Šiuo metu pasaulyje įmontuota per 60 000 atminties ženklų, kartu jie sudaro didžiausią pasaulyje memorialinį muziejų po atviru dangumi. Lietuvoje šiuo metu yra virš 30 skirtinguose miestuose įmontuotų atminimo akmenų.

 

Skatinant viešą diskursą Holokausto tema, jaunimui bus surengta filmo „Batai” peržiūra ir atvira diskusija su Kauno dailės gimnazijos mokytoju Sauliumi Mikuckiu.

Sveikinimas

Sveikinimas

Šiandien, rugsejo 10 dieną 80 metų jubiliejų  švenčia ilgametė bendruomenės savanorė, buvusi Kauno geto kalinė  Anita Fridberg.  Nuoširdžiai sveikiname!

Tegul sveikata, sėkmė ir džiaugsmas tyras, gyvenime visur ir visada Jus palydės! 

Vandalai nusiaubė žydų kapines Kaune, kapavietėse ieškojo aukso dirbinių

Vandalai nusiaubė žydų kapines Kaune, kapavietėse ieškojo aukso dirbinių

lrytas.lt

Nežinomi nusikaltėliai nusiaubė Kaune, Radvilėnų plente esančias senąsias žydų kapines. Jie išrausė mažiausiai tris kapavietes ieškodami brangaus metalo dirbinių, kurie galėjo būti palaidoti kartu su mirusiaisiais.

Įsibrovėlių pėdsakus ketvirtadienį ryte pastebėjo kapines tvarkančios Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ darbuotojai. Jie šiuo metu pjauna nereikalingas medžių šakas.

Trys viena šalia kitos esančios kapavietės buvo išraustos pietinėje kapinių pusėje, netoli tvoros. Įmonės darbuotojai išvydo kelis urvus. Sprendžiant pagal antkapius jie buvo kasami taip, kad būtų galima pasiekti mirusiojo galvos sritį.  Urvų gylis siekia pusę metro, tačiau tikėtina, kad jie buvo užkasti.  Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ direktorius Ričardas Čėsna patvirtino, kad jo vadovaujamos įmonės darbuotojai pastebėjo vandalų pėdsakus ir iškvietė policijos pareigūnus.  „Tikėtina, kad įsibrovėliai lankėsi visai neseniai, smėlis šviežiai supiltas“, – įvertino situaciją R.Čėsna.

Jam taip pat įtikinama pasirodė versija, kad ieškota kapavietėse galimai užkastų vertybių.

„Galime tik spėlioti, ką jiems pavyko rasti“, – kalbėjo įmonės vdovas.  Vėliau apžiūrint kapinių teritoriją paaiškėjo, kad nusikaltėliai nutraukė laidus vaizdo stebėjimo sistemos blokelyje. Policijos pareigūnai dar negalėjo atskleisti, ar vaizdo įrašai pravers tiriant įvykio aplinkybes.

Žydų žudynių 80-ųjų metinių minėjimas keliasi į Alytų

Žydų žudynių 80-ųjų metinių minėjimas keliasi į Alytų

Diena.lt

80-ųjų žydų žudynių metinių minėjimas kelsis į Alytų – čia trečiadienį rugsėjo 8d.vyko „Atminties kelio“ eisena, skirta paminėti Holokausto sukakčiai. Eisena prieš vidurdienį prasidėjo nuo Senamiesčio skvero ir vyks į masinių žudynių vietą Vidzgirdo miške, kur prie memorialo, „sulaužytos“ Dovydo žvaigždės, įvyko Holokausto aukų pagerbimo ceremonija.

Minėjime dalyvavo žydų bendruomenės atstovai iš Vilniaus ir Kauno, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Alytaus savivaldybės vadovai, Seimo nariai, Jungtinių Valstijų ambasadorius Robertas Gilchristas, kitų ambasadų atstovai, vietos bendruomenė, Alytaus ir aplinkinių miestų moksleiviai, kiti svečiai.

Po eisenos renovuotos buvusios sinagogos pastate Kauno gatvėje buvo atidaromas Alytaus audiovizualinių menų centras, įvyko „Rakija Klezmer Orkestal“ koncertas.

Minėjimas yra vienas iš ciklo „Atminties kelias 1941 – 2021“ renginių, jį inicijavo Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kartu su jos iniciatyva įsteigtais Tolerancijos ugdymo centrais bei kitais partneriais.

Žydų bendruomenė Alytuje buvo viena seniausių Lietuvoje, manoma, kad pirmieji žydai čia apsigyveno dar Vytauto Didžiojo laikais.

Šios tautos atstovai masiškai pradėti persekioti 1941 metų liepos viduryje, liepos ir rugpjūčio sandūroje buvo įsteigtas nedidelis getas, kuriame buvo sutelkti Alytaus ir apskrities žydai. Jie taip pat buvo kalinami ir Alytaus kalėjime.

Nuo rugpjūčio vidurio prasidėjo sistemingas žydų žudymas,  o didžiausios žudynės įvyko 1941-ųjų rugsėjo 9-ąją Vidzgirdo miške. Tą dieną, pagal K. Jegerio raportą, buvo nužudyti 1279 žydai, prieš tai čia sušaudyti dar 1137. Žudynes vykdė Hamano skrajojantis būrys. Vietos policininkai ir baltaraiščiai saugojo ir konvojavo pasmerktuosius.

Dirigentas M.Barkauskas: „Jaučiu pareigą atlikti lietuvių kompozitorių kūrinius“

Dirigentas M.Barkauskas: „Jaučiu pareigą atlikti lietuvių kompozitorių kūrinius“

Autorius: Ieva KananavičiūtėŠaltinis: 15min /

Pranešimas spaudai

Šių metų rugsėjo 16 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje, 17 d. Žiežmarių sinagogoje ir 18 d. Joniškio Raudonojoje sinagogoje vyks Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio okrestro koncertai, skirti litvakų ir šiuolaikinių Izraelio kompozitorių muzikai bei jų ryšių su Lietuva įprasminimui. Tai – neeilinis reiškinys Lietuvos muzikiniame gyvenime, kadangi daugelis kūrinių Lietuvoje skambės pirmą kartą. Ši Šv. Kristoforo kamerinio orkestro iniciatyva sukurta bendradarbiaujant su Izraelio kompozitorių sąjunga, o jos įgyvendinimą iš dalies remia Geros valios fondas, finansuojantis projektus, skirtus žydų kultūros, mokslo, švietimo, socialinės apsaugos, religijos ir sporto tikslams Lietuvoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Netradicinė, litvakų ir Izraelio muzikinės kultūros atodangomis pažymėta programa tapo atspirtimi pokalbiui su Šv. Kristoforo kamerinio okrestro meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu Modestu Barkausku, kuris mielai pasidalino programos sukūrimo aplinkybėmis bei papasakojo apie savąsias muzikines inspiracijas.

– Kaip gimė Šv. Kristoforo kamerinio orkestro pažintis bei bendradarbiavimas su Izraelio kompozitorių sąjunga?

– Prieš kelerius metus Šv. Kristoforo kamerinis orkestras lankėsi Izraelyje. Mūsų pasirodymui konkurso būdu buvo atrinkti nauji kūriniai, kuriuos gavome iš Izraelio kompozitorių sąjungos. Susidarė nemaža programa, o artėjantiems rugsėjo koncertams iš jos atrinkome tik keletą, sujungiant šiuolaikinius Izraelio kompozitorių kūrinius su litvakų kompozitorių kompozicijomis. – Prašau, pristatykite rugsėjo koncertų programą.

Kas sąlygojo jos pasirinkimą?

– Koncerto programos pasirinkimą sąlygojo įdomūs, gerai parašyti kūriniai. Keli į programą įtraukti kompozitoriai turi tiesioginių ryšių su Lietuva. Štai kad ir šiuolaikinio kompozitoriaus Olego Bogodo močiutė gyvena Vilniuje, Karoliniškėse. O.Bogodas yra parašęs koncerte skambėsiantį kūrinį „Jeruzalės Lietuva“. Jame juntama Holokausto tematika, kartu persipinanti su šokio elementais bei skirtingomis nuotaikomis. Taip pat atliksime ir amerikiečio George‘o Gershwino muziką, kurio žydų kilmės prosenelė yra kilusi iš Lietuvos, dėl to šį kompozitorių galima sieti su litvakų muzika.

Litvakų muzikai taip pat atstovaus miuziklo „Velnio nuotaka“ muzikos autorius Večislavas Ganelinas. Mažai kas žino, jog jis yra puikus instrumentinės muzikos kompozitorius. Koncerte atliksime jo kūrinį „Apropos“, kurio keturiose dalyse juntami skiritngi charakteriai, girdimos džiazo bei baroko muzikos intonacijos.

Kito žymaus programoje skambėsiančio amerikiečių kompozitoriaus – Aarono Coplando tėvai yra kilę iš Lietuvos, jo tėvo pavardė buvo Kaplanas. Koncerte taip pat skambės šiuolaikinių kompozitorių Igorio Galperino bei Boriso Pigovato kūriniai, kurie yra labai spalvingi, kupini raudos ir žydų muzikos elementų.

Bendrai tariant, koncerte skambės originali žydiška bei litvakiška muzika išskirtinai styginių orkestrui.

– Kuo išskirtinės žydų ir litvakų muzikos kompozicijos, lyginant su kitų šalių autoriais?

– Manau, jose vis tik slypi tautos istorija bei išskirtinis muzikos koloritas.

– Koks Jūsų santykis su žydiška muzika? Ar jau yra tekę atlikti panašaus pobūdžio kūrinius?

– Taip, jau yra tekę atlikti žydų kompozitorių kūrinius. Ypač pabrėžčiau bendradarbiavimą su prieš kelerius metus Anapilin išėjusiu Anatolijum Šenderovu. Galbūt jo muzika nėra tiesiogiai žydiška, tačiau sąsajos bei muzikos pojūtis tikrai jaučiasi. Šiais metais minint Holokausto 80-metį kartu su orkestru ir kitais atlikėjais atliksime kompozitoriaus Jievaro Jasinskio ir idėjos autoriaus, senoviniais hebrajų instrumentais šofarais grojančio Tado Daujoto kūrinį „Simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“, kuria kadais buvo vadinamas Vilnius. Holokausto 80-mečiui skirtą simfoniją visuomenei planuojama pristatyti 2021 m. rugsėjo 23 d., minint Lietuvos žydų genocido dieną labai ypatingoje vietoje – Vilniaus geto kaimynystėje esančiame LR Prezidentūros kieme.

Taip pat išskirčiau ir 2018 m. balandžio 19 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje vykusį koncertą, skirtą Izraelio 70-osioms nepriklausomybės metinėms. Kartu su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru atlikome žydų kilmės kompozitorių kūrinius. Koncerte įvyko Izraelio kompozitoriaus Ayalo Adlerio kūrinio „Circular Breathing“ premjera. Kūrinį kompozitorius sukūrė specialiai Šv.Kristoforo kameriniam orkestrui.

Asmeninio archyvo nuotr./Modestas Barkauskas

– Kokie kiti projektai laukia Šv. Kristoforo kamerinio orkestro netolimoje ateityje?

– Jau minėtąją „Simfoniją iš Šiaurės Jeruzalės“ ketiname pristatyti visoje Lietuvoje. Taip pat šių metų spalio 15 d. Vilniaus rotušėje įvyks mūsų sezono atidarymo koncertas, kuriame skambės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro kompozitorių konkurso laureatų kompozicijos. Labai džiaugiuosi, jog pirmą kartą organizuojamas konkursas susilaukė didelio susidomėjimo. Specialiai šiam konkursui sukurtus kūrinius atsiuntė kompozitoriai iš daugiau nei dvidešimties pasaulio šalių: nuo Japonijos ir Izraleio iki Lenkijos ir Didžiosios Britanijos.

– Ką perėmėte iš buvusio Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovo prof. Donato Katkaus? Kuo panaši ir kuo skirtinga jūsų Šv. Kristoforo kamerinio orkestro vizija?

– Iki man perimant orkestro meno vadovo ir vyriausiojo dirigento batutą, orkestras jau turėjo begalę tradicijų, tad man beliko jas tęsti. Viena svarbiausių tradicijų laikau lietuvių lietuvių muzikos atlikimą ir populiarinimą. Šis orkestras yra dažnas pirmasis premjerinių kūrinių atlikėjas ir turbūt nedaugelis orkestų Lietuvoje gali tuo didžiuotis. Kita tradicija laikau bendravimą su publika.

Žmonės yra įpratę matyti maestro Donatą Katkų energingą, šmaikštų, pokštaujantį, todėl ir man yra nesvetima ši pusė. Bendrauti su publika visada yra labai sveika bei malonu ir tai užmezga ypatingą ryšį koncertų metu. Tad stengiuosi perimti tokius maestro bruožus ir tęsti jo pradėtas tradicijas. Taip pat pabrėžčiau ir orkestro programų lankstumą, kadangi orkestras atleika tiek profesionaliąją, tiek populiariąją, džiazo muziką.

– Kokie įsimintiniausi pastarųjų metų projektai?

– Būta daug projektų. Labiausiai įsiminė praėjusių metų spalio 8 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje įvykęs koncertas, skirtas Japonijos diplomato Čiunės Sugiharos veiklos Kaune 80-mečiui ir jo 120-mečiui pagerbti. Jo metu pirmą kartą savo istorijoje orkestras ir solistai grojo būdami skirtingose pasaulio šalyse, nuotoliniu būdu.

Išskirčiau ir šių šių metų liepos 15 d. vykusį Krzysztofo Pendereckio atminimo vakarą, kuriame skambėjo jo vardo konkurso kompozitorių kūriniai bei paties K.Pendereckio Simfonijetė styginių orkestrui. Pastaroji yra stilistiškai labai įdomi bei naudinga orkestrui savo štrichuote, artikuliacija bei grojimo būdais. Taip pat neseniai baigėme turą po Lietuvą su roko grupe „Colors of Bubbles“. Tad sakyčiau, jog skirtingų žanrų muzika orkestrą kitų tarpe labai išryškina.

 

Pavevėžio žydų bendruomenė švenčia Rosha Hashana

Pavevėžio žydų bendruomenė švenčia Rosha Hashana

2021 m. rugsėjo 6 d. Panevėžio miesto žydų bendruomenės patalpose buvo švenčiama Rosh
Hashana šventė, žydų 5782 Naujieji Metai. Taip pat svarbi sukaktis bendruomenei,

30 metų, kaip atkurta Panevėžio miesto žydų bendruomenės veikla. Šventė buvo pradėta Šofaro pūtimu ir sveikinimais bei linkėjimais nuo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky, o tai pat kolegų ir užsieniečių draugų.