2021 metais minime žydų žudynių Lietuvoje pradžios 80- metį. Praktiškai per kelis 1941 m. vasaros ir rudens mėnesius buvo visiškai sunaikintos Lietuvos žydų bendruomenės. Tik nedaugeliui pavyko išlikti gyviems pačių pastangomis ar kilnių žmonių pagalbos dėka.Jeruzalėje esančioje atminties įamžinimo institucijoje Jad Vašem saugoma medžiaga apie daugiau nei devynis šimtus lietuvių, lenkų, rusų Lietuvoje gelbėjusių žydus, kurie vadinami Pasaulio Tautų Teisuoliais.
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas nuoširdžiai kviečia 2021
m. spalio 22 d. dalyvauti Pasaulio teisuolių skvero atidarymo
ceremonijoje 10.15 val. (Vilniaus ir Ežero gatvių kampas
Šiauliuose), antroje Sakurų sodo sodinimo ceremonijoje Šiaulių
Dainų parke 12.00 val. (atvykimas nuo Šiaulių arenos, J. Jablonskio
g. 16) ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus Venclauskių
muziejuje-namuose (Vytauto g. 89).
„Aušros“ muziejaus Venclauskių rūmuose numatyta Vilniaus Gaono žydų
istorijos muziejaus atstovų paskaita vyks ne 12.30 val., o šiek tiek
vėliau – 13.30 val. Venclauskių namuose vyks pačių teisuolių, jų
palikuonių popietė, pasikalbėjimai, Vilniaus Gaono žydų istorijos
muziejaus atstovai skaitys paskaitą.
Apie dalyvavimą maloniai prašome pranešti iki spalio 18 d. tel. (8
41) 50 05 31 arba el. paštu agne.areliunaite@siauliai.lt.
Lietuvos sporto klubas “Makabi” nuoširdžiai užjaučiu Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkę Fainą Kukliansky dėl netikėtos mylimo vyro Alfonso Pilitausko mirties.
Šiaulių apskrities žydų bendruomenė nuoširdžiai užjaučia Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkę Fainą Kukliansky dėl vyro netekties.
Šiaulių krašto žydų bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkei Fainai Kukliansky užgesus mylimo vyro gyvybei.
Ukmergės rajono žydų bendruomenė nuoširdžiai užjaučia Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkę Fainą Kukliansky netikėtai mirus mylimam vyrui. Telydi Jus paguoda ir dvasios stiprybė šią sunkią netekties valandą.
Panevėžio miesto žydų bendruomenė reiškia gilią užuojautą Fainai Kukliansky dėl
mylimo vyro Alfonso netikėtos mirties. Liūdime kartu.
Skaudžią netekties valandą reiškiame nuoširdžią užuojautą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkei Fainai Kukliansky
dėl netikėtos vyro Alfonso Pilitausko mirties.
Tegul nuoširdūs mūsų užuojautos žodžiai sušvelnina skausmą ir suteikia dvasios stiprybės.
Švenčionių rajono savivaldybės meras Rimantas Klipčius
Švenčionių rajono žydų bendruomenės pirmininkas Moisej Šapiro
Dear Faina,
Please find attached a letter of condolences from Maram.Let me use this opportunity to express my deepest sympathies to you and your loved ones in these hard days. May his memory be a blessing.
Baruch Dayan Haemes.
Kindest regards, Maya Samokovlija
Director, Community Relations, Deputy Head of WJC Zagreb Office
Nuoroda registracijai:
https://forms.gle/
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkę Fainą Kukliansky nuoširdžiausiai užjaučiame dėl netekties šią skausmo valandą, netikėtai mirus mylimam vyrui Alfonsui Pilitauskui. Liūdime kartu.
Sveikiname su gražiu 75-uoju jubiliejumi!
Borisas Traubas gimė Vilniuje, yra garsus smuikininkas, tarptautinio konkurso laureatas, LNSO artistas, Fortepijononio trio MUSICA CAMERATA BALTICA dalyvis, ansamblio LIETUVOS JERUZALĖ įkūrėjas
2021 spalio 10-13 dienomis Tarptautinis Holokausto atminimo aljansas prisijungė prie pasaulio lyderių ir tarptautinių organizacijų, įskaitant Europos Tarybą, ES, Pagrindinių teisių agentūrą, ESBO, Jungtines Tautas ir UNESCO. ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdama skatinti Holokausto atminimą ir kovoti su Holokausto iškraipymu bei antisemitizmu.
Prie 50 šalių atstovų prisijungė socialinės žiniasklaidos įmonės, politikos formuotojai, nevyriausybinės organizacijos ir pilietinės visuomenės organizacijos, norėdamos susitarti, kaip sustiprinti Holokausto atminimą ir švietimą tuo metu, kai auga antisemitizmas, anti-romų rasizmas ir kitos diskriminacijos formos. IHRA atstovavo IHRA pirmininkas, ambasadorius Chrisas J. Lazaris, IHRA generalinis sekretorius, dr. Kathrin Meyer ir garbės pirmininkas, profesorius Yehuda Bauer.
2021-10-13
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį dalyvaudamas Tarptautiniame Malmės Holokausto atminimo ir kovos su antisemitizmu forume kvietė ugdyti jaunąją kartą ir nenusileisti neapykantos kalbai bei bandymams klastoti istoriją.
Pasak Prezidento, didžioji Lietuvos žydų tragedija palietė beveik visus šalies miestus ir miestelius bei paliko tuštumą. Nors jos užpildyti neįmanoma, būtina siekti, kad Holokausto pamokos nebūtų pamirštos.
„Turime užtikrinti, kad būsimos kartos prisimintų ir apmąstytų tai, kas įvyko. Nėra kito būdo laiduoti, kad siaubingi praeities įvykiai daugiau niekada nepasikartotų. Mūsų šiandieniniai įsipareigojimai turi virsti konkrečiais veiksmais, nutaikytais į jaunąją kartą ir visą plačiąją visuomenę“, – sakė šalies vadovas.
Pristatydamas Lietuvos įsipareigojimus Holokausto atminimui ir kovai su antisemitizmu, Prezidentas pabrėžė visuomenės švietimo, stiprių akademinių tyrimų ir Lietuvos žydų palikimo išsaugojimo svarbą. Šiuo tikslu plečiamas Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus padės geriau atskleisti turtingą Lietuvos žydų istoriją.
Šalies vadovas kvietė netoleruoti antisemitizmo, Holokausto neigimo ir bandymų klastoti istoriją bei paragino plėtoti atvirą dialogą, besiremiantį istoriniais faktais. Pasak Prezidento, atremti naujoms radikalizacijos apraiškoms skaitmeninėje erdvėje reikės tarptautinių pastangų. Pirmoji ES kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo strategija yra viena iš tokių iniciatyvų, prie kurių Lietuva norėtų prisidėti.
Švedijos Ministro Pirmininko Stefano Löfveno kvietimu Tarptautinis Malmės forumas turėjo įvykti 2020 m. spalį, praėjus 75 metams nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, tačiau koronaviruso pandemija privertė renginį atidėti metams.
Forume dalyvavo daugiau nei 30 valstybių, taip pat daugelio tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, tarp jų Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Charles‘is Michelis, Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen, Latvijos Prezidentas Egilas Levitas, Estijos Ministrė Pirmininkė Kaja Kalllas, Rumunijos Prezidentas Klausas Iohannis ir Suomijos Prezidentas Sauli Niinistö.
Mirė Lietuvos žydų bendruomenės narys, Socialinio departamento klientas, tremtinys
Chaim Šapiro (1938-2021). Lietuvos žydų bendruomenė reiškia nuoširdžiai gilią užuojautą velionio dukrai ir sūnui.
Užuojautą dėl Chaimo Šapiro mirties parašė Švenčionių rajono žydų bendruomenės pirmininkas Moiša Šapiro.
Chaimas Šapiro gimė 1938 m. Utenoje. 1941.06.14 visa šeima buvo išvežta į tremtį: tėvas Abelis Šapiro buvo suimtas Lietuvoje ir kalintas Rešety lageryje, Krasnojarskio krašte už tai, kad turėjo parduotuvėlę ir mokėjo mokesčius kapitalistinei valstybei Lietuvai bei buvo nepriklausomos Lietuvos žydų karių Sąjųngos narys.
Motina Sara su keturiais vaikais ir atsitiktinai tą naktį nakvojusiais seneliais ištremta į Altajaus sritį, kur teko badauti ir gyventi žeminėje. Po karo, kai tėvas buvo išlaisvintas, grįžo į Uteną ir sužinojo, kad visa likusi giminė žuvo Utenoje Holokausto metu. Persikėlęs į Vilnių, 1950 m. A. Šapiro vėl buvo suimtas ir kalintas Sibire. Paskui jį nuvažiavo žmona Sara su paaugliu Chaimu.
Gavus aukštąjį išsilavinimą Taganroge, Chaimas grįžo į Lietuvą, kur dirbo VNIIRIP (Vilniaus radijo matavimo prietaisų institutas). Vėliau dirbo Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamykloje. Išėjus į pensiją labai domėjosi šeimos istorija ir genealogija, rado gimines Amerikoje, Pietų Afrikoje, Izraelyje. Persikėlęis į Šalčininkus, tapo Švenčionių žydų bendruomenės nariu. Turėjo dukrą, sūnų, du anūkus ir du proanukus, kuriuos labai mylėjo.
Lietuvos muzikų rėmimo fondas ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė spalio 12 d. J. Heifeco salėje organizavo Muzikos valandą, skirtą Holokausto 80-mečiui prisiminti.
Koncertavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė Judita Leitaitė ir jos kamerinio dainavimo klasės studentai: Aija Jermoloviča, Jūratė Minelgaitė, Greta Rimšaitė, Gabija Žvinklytė, Natalija Dmuchovska, Skirmantė Vaičiūtė, Giedrius Gečys, Joris Gudelevičius. Koncertmeisteris Jurijus Suchanovas.
Šio koncerto programoje publikai buvo pristatyti A. Šenderovo, A. Olshanecky, M. Ravelio ir kitų kompozitorių kūriniai, taip pat žydų ir lietuvių liaudies dainos.
Publikai pristatyta muzikologo VACLOVO JUODPUSIO knyga „Tai buvo… Muzikinės kultūros atspindžiai, 3“. Tai 528 puslapių knyga, kurioje apžvelgiami ir žydų muzikų nuopelnai Lietuvai. Taip pat bus pristatytas žurnalisto Sauliaus Sondeckio filmas „…mūsiškiai žydų muzikai“ Renginio vedėjas muzikologas VACLOVAS JUODPUSIS 2021 m.
Mieli mūsų bendruomenės vaikai, draugai, partneriai, gerbėjai, rėmėjai!
Žinome, kad garbės reikalas yra pusryčiams valgyti beigelius, penktadienį kartu su šeima kepti chalas, o šaltais žiemos vakarais ruošti žydišką sultinį ir ginti visus peršalimus. Bet ar tikrai mokate tai daryti?! Kviečiame kartu su balabosta* Riva prisiminti senuosius žydiškus receptus ir leisti sekmadienio popietes Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, Beigelių krautuvėlės virtuvėje. Laukiame jūsų, kuriems nuo 7 iki 12 metų! Visi renginiai nemokami ir organizuojami laikantis saugumo reikalavimų COVID-19 pandemijos metu.
Registracija būtina, vietų skaičius labai ribotas.
Tikimės susitikti dažniau nes mus remia Tautinių mažumų departamento programa – ačiū!
Registruokitės https://bit.ly/3iHOuZf
Daugiau informacijos projects@lzb.lt
*BALABOSTA – žydų šeimininkė (jidiš)
2021 metais minime žydų žudynių Lietuvoje pradžios 80- metį. Praktiškai per kelis 1941 m. vasaros ir rudens mėnesius buvo visiškai sunaikintos Lietuvos žydų bendruomenės. Tik nedaugeliui pavyko išlikti gyviems pačių pastangomis ar kilnių žmonių pagalbos dėka.
Jeruzalėje esančioje atminties įamžinimo institucijoje Jad Vašem saugoma medžiaga apie daugiau nei devynis šimtus lietuvių, lenkų, rusų Lietuvoje gelbėjusių žydus, kurie vadinami Pasaulio Tautų Teisuoliais.
Kai kurios gelbėjimo istorijos buvo ypač dramatiškos. Štai Vilniaus senamiestyje Šv. Ignoto 5 (karo metais-Šv.Ignoto 3) buvusiame Benediktinių vienuolyne Juozapas Stakauskas, Vladas Žemaitis, Marija Mikulska 1943 metų rugsėjo-1944 metų liepos mėnesiais nuo nacių ir jų talkininkų slėpė dvylika žmonių.
Apie tai detaliai pasakojama Rimanto Stankevičiaus knygelėje “DEŠIMTIES STEBUKLŲ LIUDYTOJAI”, kurios pavadinimui autorius pasirinko vieno iš tuo metu slepiamo berniuko , dabar JAV gyvenančio dailininko, Vilniaus garbės piliečio Samuelio BAKO mintį – išgyvenimo sąlyga – turėjo įvykti mažiausiai dešimt stebuklų. Jei devyni įvykdavo, o dešimtas – ne, viskas nueidavo perniek…
Apie tai, kaip gelbėjimo sumanytojui J. Stakauskui kilo mintis gelbėti žydus ir įrengti slėptuvę archyvui gautose patalpose, apie jo pagalbininkų V.Žemaičio ir M.Mikulskos indėlį tame, apie slepiamus žmones, jų kasdienybę slėptuvėje, pasakojama leidinyje pasiremiant per daugelį metų surinkta archyvine medžiaga, buvusių slėptuvės gyventojų pasakojimais.
Knygos leidybą finansavo Geros valios fondas bei knygos autorius.
“DEŠIMTIES STEBUKLŲ LIUDYTOJAI” pristatymas vyks 2021 m. spalio 19 d. , antradienį 18 val. Lietuvos žydų bendruomenės salėje (Pylimo 4)
Knygos pristatyme dalyvaus žurnalistas Ginas DABAŠINSKAS, prof. Libertas KLIMKA, poetė Indrė VALANTINAITĖ, Benediktas STAKAUSKAS, Rimantas STANKEVIČIUS
27-ąjį kartą vykęs renginys tradiciškai organizuojamas kovo mėn. prieš Nepriklausomybės atkūrimo dieną, tačiau jau antrus metus dėl paskelbto karantino jis buvo perkeltas į rudenį.
Į jį tradiciškai kviečiami seimo nariai, diplomatai, garsiausi Lietuvos šachmatininkai ir šio sporto entuziastai. Renginys buvo plačiai aprašomas visuose didžiausiuose Lietuvos dienraščiuose – “Lietuvos Rytas”,”Respublika” ir kt. Visas renginys buvo gyvai transliuojamas “Atviras Seimas” ,,Youtube” kanale.
Per visą turnyro istoriją jame yra dalyvavę visi garsiausi šalies didmeistriai ir meistrai, o nugalėti pasisekė tik tokiems didmeistriams kaip V.Čmilytė ir P.Nielsen, tarptautinis meistras V.Kazakovskij, Fide Meistras D.Chocenko.
Š.m. spalio 8 d tikrą sensaciją sukūrė jauniausias turnyro dalyvis dvylikametis Lietuvos sporto klubo Makabi, Šiaulių krašto žydų bendruomenės narys Daniel Šer.
Jis tapo visų laikų jauniausiu turnyro nugalėtoju ir jo vardas bus užrašytas ant pereinamosios taurės, kurią galima pamatyti Lietuvos Respublikos Seimo muziejuje. Sveikiname jaunąjį Makabietį.
