Sekmadienio vakarą prasideda aštuonias dienas truksianti Chanukos šventė.
„Sveikinu visus pasaulio žydus su Chanukos – šviesos šventės pradžia. Chanukos žvakių įžiebimas simbolizuoja šviesos pergalę prieš tamsą. Tikiu, kad tai ne tik pergalė, bet ir nesibaigiantis ėjimas su viltimi į šviesą“, – sako premjerė Ingrida Šimonytė.
Poetė Elena Suodienė sveikina savo eilėraščiu su Chanukos švente
„Esu pusiau lietuvė, pusiau rusė ir aš visada toje dvikalbystėje gyvenau, tačiau visada norėjosi vienybės. Visas turimas kultūros turtas yra mūsų visų.
Elena Suodienė
Hanukkah Greetings from AJC Central Europe Team
Dear Friends, Happy Hanukkah
חג חנוכה שמח
to you and your dearest! This year continues to challenge all of us in many ways. As we celebrate the Festival of Lights, may this holiday warm our hearts, enlighten us with joy and hope.
We wish you all for this Hanukkah to be a time to appreciate all that we have, and to see the bright future ahead of us.
AJC Central Europe team
Sebastian Rejak PhD, Acting Director
Barnabas Turai, AJC CE Representative in Hungary
Aldona Zawada, Office & Events Manager
JE Izraelio Prezidento Isaac Herzog sveikinimas
Gerbiami Lietuvos žydų bendruomenių nariai,
JE Izraelio ambasadorius Yossef Levy šiltai sveikina Lietuvos žydus su Chanuka,
linki šviesos ir laimės visų mūsų širdyse
ir persiunčia JE Izraelio Prezidento Isaac Herzog video sveikinimą.
Chag Hanukkah Sameach!
Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas
Ingrida Šimonytė. LRVK | Laima Penek
Ingrida Šimonytė ketvirtadienį lankėsi Valdovų rūmuose surengtame koncerte, skirtame paminėti 80-ąsias Holokausto pradžios Lietuvoje metines ir Kauno IX forte nužudytų žydų atminimą, praneša Vyriausybės kanceliarija.
„Kiekviena iš aukų – tai neapsakoma asmeninė tragedija, skausmas ir prarastos galimybės mylėti, kurti, gyventi. Sunku įsivaizduoti, koks būtų pasaulis šiandien, jei Holokausto metu nebūtume praradę tiek daug talentingų kūrėjų. Pasaulis tapo skurdesnis, neteko unikalių spalvų“, – teigia I. Šimonytė.
„Tai mūsų visų randas, kuris visada išliks. Net keičiantis kartoms“, – sako Vyriausybės vadovė.
Šį sveikinimą sukūrė Theodore’ Bikel. ,,Chanuka o Chanuka” yra dar viena klasikinė daina, švenčiant šviesos šventę. Šią dainą galima rasti įvairiomis kalbomis, šį kartą jidiš ir anglų kalbomis! Joje apdainuojama viskas apie Chanuką: linksmybes, šeimą ir žavėjimasi žvakių šviesa.
2021-11-25 Šarūnė Kutinskaitė Būdavienė
Kauno diena.lt
Minint 80-ąsias Holokausto pradžios Lietuvoje metines, praeities nuodėmių suvokimą Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas kvietė paversti tvirtu pasiryžimu kurti naują ateitį.
Masinės žudynės
Pagerbiant Kauno IX forto memorialiniame komplekse nužudytų Berlyno, Frankfurto, Miuncheno, Vienos ir Vroclavo žydų atminimą, o taip pat minint 80-ąsias Holokausto pradžios Lietuvoje metines, į Kauną atvyko delegacijos iš Vokietijos, Austrijos ir Lenkijos.
Kaip pasakojo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, tragiški Holokausto įvykiai muziejaus vietoje paliko ryškius pėdsakus. Žmonės čia buvo masiškai žudomi nuo 1941 metų spalio mėnesio iki pat Sovietų sąjungos Raudonosios armijos okupacijos 1944-ųjų rugpjūtį. Niekada iki tol Lietuvos žemėje per tokį trumpą laiką nebuvo sunaikinta tiek daug žmonių, kaip 1941-ųjų spalį. Skaičiuojama, kad šis mėnesis pareikalavo daugiau nei 10 tūkst. žmonių mirčių. „Šių akcijų metu šaudyti ne tik vyrai, bet ir moterys, vaikai, seneliai”, – laikas, F. Kukliansky skaudulio nesumažino.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Kartu su vietiniais gyventojais, Kauno IX forte buvo kalinami ir naikinami žmonės iš kitų Europos valstybių: Austrijos, Lenkijos, Prancūzijos, Sovietų Sąjungos, Vokietijos. Užsienių šalių piliečiai žydai į IX fortą pradėti gabenti 1941-ųjų lapkritį. Tada Vokietijos saugumo policijos ir SD vado Lietuvoje pulkininko Karlo Jėgerio įsakymu IX forte buvo atlaisvintos patalpos naujai atvežtiems kaliniams. Per keletą dienų atgabenta tūkstančiai žmonių, didelė dalis jų netilpo forte įrengtose kamerose, todėl buvo laikomi kieme po atviru dangumi.
Vežė iš kitų šalių
1941 metų lapkričio 25-ąją prasidėjo naikinimo akcijos. Dar tą pačią dieną masinių žudynių lauke, greta IX forto iškastose tranšėjose sušaudyta beveik 3 tūkst. žydų, atvežtų iš Berlyno, Miuncheno ir Frankfurto prie Maino. Dar po kelių dienų myriop buvo pasiųsta 2 tūkst. žydų iš Vienos ir Vroclavo. „Lygiai prieš 80 metų iš Miuncheno buvo išvežti 997 žydai ir lapkričio 25 dieną drauge su maždaug 2 tūkst. iš Vokietijos atvežtų Abraomo Izaoko Jokūbo palikuonių nužudyti čia šioje vietoje. Miuncheno sinagogos, kuri buvo sudeginta 1938 metais lapkričio 10 dieną, vietoje šiandien stovi atminimo akmuo ir joje įrašyta citata iš 74 Dovydo psalmės“, – kruviną istorijos puslapį susirinkusiųjų akivaizdoje vertė Kauno arkivyskupas metropolitas JE Kęstutis Kėvalas.
Kęstutis Kėvalas/Vilmanto Raupelio nuotr.
Šią savaitę Šiaulių žydų bendruomenę sukrėtė ir nuoskaudas priminė radinys renovuojamos „Delfino“ sporto mokyklos siurblinėje: darbininkams atliekant ardymo darbus, pabiro atskiri skaldyti kapinių paminklų luitai. Darbų vadovas išsyk pranešė apie radinį Kultūros vertybių departamentui. Nustatyta, kad tai – skaldyti sunaikintų senųjų Šiaulių žydų kapinių paminklai.
Išsyk pranešta ir Šiaulių apskrities žydų bendruomenei. Jos vadovas Sania Kerbelis nuskubėjo į radinio vietą, nes reikėjo greito sprendimo. 1965 m. statant mokyklą, palaidotų mirusiųjų paminklai be jokių skrupulų buvo panaudoti lyg statybinės medžiagos.
„Pagal to meto technologiją siurblinėse buvo naudojamas marmuras. Turbūt nieko gudriau nesugalvojo, kaip panaudoti skaldytus paminklus iš žydų kapinių, nes kaip tik tais metais sovietai jas naikino ir vogė paminklus. Manęs paklausė, ką darome? Atsakiau, kad nėra ko nė svarstyti – jie turi būti grąžinti ten, iš kur pavogti“, – atsidusęs pasakoja S. Kerbelis.
Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas priėmė Izraelio ambasadorių
Lietuvoje J. E. p. Yossi Levy. Susitikimo metu buvo pristatyti Panevėžyje įgyvendinami
projektai, aptartos bendradarbiavimo galimybės.
„Dėkoju ambasadoriui ir ambasadai už dėmesį Panevėžiui. Jau daug metų džiaugiamės
intensyviu bendradarbiavimu tarp Savivaldybės ir Izraelio ambasados. Tikiuosi, kad ir
toliau mūsų partnerystė ir su miestu partneriu Ramla, ir su ambasada tik stiprės“, – sakė
Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.
Po susitikimo Savivaldybėje ambasadorius susitiko su žydų bendruomene, lankėsi
vietose, susijusiose su žydų istorija ir atminimu – buvusiame pagrindiniame žydų
pastate – rabinate, Ješivos pastate, kur veikė aukštesnioji žydų mokykla, buvusioje
žydų gimnazijoje, Javnės mokyklos pastate, Atminimo skvere.
Primename, kad Panevėžys su Izraelio Ramlos miestu ryšius oficialiai užmezgė 2004
m., kai buvo pasirašytas bendradarbiavimo ketinimų protokolas. Buvo sutarta plėtoti
partnerystę visose ekonominio ir socialinio gyvenimo srityse. 2019 m. spalį pasirašius
bendradarbiavimo sutartį ir tapus miestais partneriais nuspręsta stiprinti abiejų miestų
ryšius mokslo, kultūros, švietimo, sporto, ekonomikos, viešojo administravimo ir
savivaldos, aplinkosaugos, turizmo srityse, dalytis gerąja patirtimi.
Kauno.diena.lt inf.
Tragiški Holokausto įvykiai paliko ryškius pėdsakus IX forte – Antrojo pasaulinio karo metu jis paverstas viena iš didžiausių masinių žudynių vietų nacistinės Vokietijos okupuotoje Lietuvoje. 1941–1944 m. čia buvo žudomi Lietuvos ir iš kitų Europos valstybių (Austrijos, Čekoslovakijos, Lenkijos, Prancūzijos, Sovietų Sąjungos, Vokietijos) atvežti žydai.
Masinės žudynės prasidėjo 1941 m. lapkričio 25 d. Vien tądien sušaudyti 2 934 žydai. „Kauno diena“ pristato Vokietijoje gyvenančios buvusio kaunietės rašinį apie kraupius įvykius, jų atminimą ir kaltės jausmą. Jos senelių namai buvo visai šalia IX forto ir vadinamojo mirties kelio.
Minėjimas Miunchene „Pirklys Frizas Friondas (Fritz Freund), gyvenęs Miuler (Müller) gatvėje, būdamas 60 metų, buvo nužudytas Kaune. 53 metų našlė Stela Friond (Stella Freud), gimusi Politz iš Augsburgo, lapkričio 20 d. 1941 m. buvo deportuota per Miuncheną į Kauną ir lapkričio 25 d. nužudyta Kaune. 39 metų prekiautojas audiniais Leo Froindlichas (Leo Freundlich) gyvenęs Georgen gatvėje, su savo sutuoktine Hilde Freundlich, gimusia Cuns (Zuns), namų apyvokos parduotuvės savininke, buvo nužudyti Kaune.
Ta pačia pavarde 61-ų banko direktorius Leo Froindlichas (Leo Freundlich), gyvenęs su savo šeima Dres (Dress) gatvėje, kartu su savo 38 metų sutuoktine Luiza Froindlich (Luise Freundlich), gimusia Metzker (Metzger), buvo nužudyti Kaune.“ Ir t.t.
…Mes, kauniečiai, negalime apsimesti, kad tai mūsų neliečia. Kviečiu lapkričio 25 d. ar kokią kitą dieną nuvykti į tą baisųjį Kauno IX fortą ir galbūt pirmą kartą iš visos širdies pasinerti į gailesčio ir atsiprašymo maldą. Labai paprastai, bet kartu nuoširdžiai, kad tai daugiau mūsų nebeslėgtų. Ir tas prakeiksmas iki trečios ar ketvirtos kartos virstų 1000-osios kartos palaiminimu. (Mintyje turiu Biblijos Išėjimo knygos 34 skyriaus 6 ir 7 eilutes: „Esu gailestingas ir maloningas Dievas, lėtas pykti, kupinas gerumo ir ištikimybės, lydintis gerumu lig 1 000-osios kartos, atleidžiantis kaltę, nusižengimą ir nuodėmę, tačiau nepaliekantis kaltųjų be bausmės, bet baudžiantis vaikus už tėvų kaltę ir vaikų vaikus lig trečios ir ketvirtos kartos.“)
The Times of Israel
Ministras pirmininkas Naftali Bennettas per pirmąjį per kelis mėnesius įvykusį koronaviruso ministrų kabineto posėdį sakė, kad dideli susibūrimai gali būti uždrausti, jei padidės sergamumas, mokykloje bus atliekami antigenų tyrimai.
2021 m. lapkričio 23 d. Jeruzalėje 5–11 metų vaikai pirmą kartą buvo paskiepyti.
Pranešama, kad ministras pirmininkas N. Bennettas perspėjo apie galimus apribojimus siekiant sustabdyti COVID-19 užkratą per artėjančią Chanukos šventę, nes sveikatos apsaugos pareigūnai išreiškė susirūpinimą, kad vaikų sergamumas gali ir toliau didėti net ir prasidėjus visoje šalyje vykdomai 5–11 metų vaikų skiepijimo kampanijai.
Bennettas antradienio vakarą vykusiame koronaviruso vyriausybės ministrų kabineto posėdyje sakė, kad, remiantis hebrajų žiniasklaidos pranešimais, per savaitę trunkančią šventę, kuri prasideda lapkričio 28 d., gali būti uždrausti dideli susibūrimai.
„Izraelis gerai valdo pandemiją. Ketvirtosios infekcijos bangos kontrolę perėmėme neuždarinėdami įmonių ar mokyklų. Vaikų sergamumo tendencija Izraelyje kelia nerimą, užsikrėtimo lygis viršija vienetą, tačiau teigiamų testų skaičius yra stabilus“.
Minint Holokausto Lietuvoje pradžią ir Vilniaus geto įkūrimo 80-metį, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus skaitytojams pristatys unikalų liudijimą – vieno iš YIVO instituto vadovų, lingvisto Zeligo Kalmanovičiaus Vilniaus gete rašytą dienoraštį. Pirmą kartą po karo sujungtą vienoje knygoje ir išleistą atskirais leidimais lietuvių ir anglų kalbomis. Knygos pristatyme lapkričio 24 d. 17:30 val. Samuelio Bako muziejuje (Naugarduko g. 10) dalyvaus: literatūrologas, Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros docentas dr. Mindaugas Kvietkauskas, Vilniaus universiteto TPSMI profesorė dr. Violeta Davoliūtė, knygos sudarytojai dr. Stanislovas Stasiulis ir Saulė Valiūnaitė. Renginį moderuos Lietuvos istorijos instituto istorikas dr. Darius Staliūnas. Už suteiktą dalinį finansavimą knygos leidybai Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus dėkoja: Lietuvos kultūros tarybai, Vilniaus miesto savivaldybei ir United States Commission for the Preservation of America‘s Heritage Abroad, LRT ir „ZoomTv“. Knygą galimą įsigyti ir muziejaus el. parduotuvėje. |
Plungės rajone, Šarnelėje įamžintas per Antrąjį pasaulinį karą žydus gelbėjusių žmonių atminimas. Pasaulio tautų teisuolių vardu pavadinta gatvė, kurioje dabar belikusi tik viena – poeto Vytauto Mačernio šeimos –sodyba. Pasak istorikų, šiame kaime buvo išgelbėta dešimtys žydų.
Paminklinis akmuo žymi kadaise čia, Šarnelės pakraštyje, buvusią sodybą, kurioje nacių okupacijos metais slėpėsi žydai. Juozapo ir Adolfinos Karpauskų palikuonis sako, kad seneliai juos slėpė net pusketvirtų metų.
„16 žydų gelbėjo, o jų gausi dar buvo šeima 10 žmonių – 2 tėvai ir 8 vaikai. Tai jau 26 žmonės. Ir dar paprastai prie tokio stambaus ūkio kokie 4 samdiniai, tai reiktų įsivaizduoti, kad kas dieną 30 žmonių“, – pasakoja Aleksandras Karpauskas.
„Kaip pati kilusi iš išgelbėtų žmonių šeimos, aš tiesiog pavydžiu Šarnelės kaimui, nes norėčiau, kad tokia pati gatvė atsirastų, kur gyveno mūsų gelbėtojai ir Veisėjuose. Nuo kur prasidėjo mūsų šeimos epopėja. Be galo stebina Lietuvos institucijų požiūris į tai, kad iki šios dienos nėra nacionalinio paminklo gelbėtojams“, – LRT TELEVIZIJAI sako Žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Pasaulio tautų teisuolių vardu pavadinta gatvė – pirmoji tokia Lietuvoje. Žydų gelbėtojams atminti skverai įkurti Vilniuje ir Šiauliuose.
Lapkričio 28 d. (sekmadienį) 15 val. „Laiptų galerijoje“ (Žemaitės g. 83, Šiauliai) pirmąkart Šiauliuose Odesos teatras „LANŽERON“ (Ukraina, Charkovas) spektaklis „Mūsų kiemo TEZA“. Tai Šiaulių apskrities žydų bendruomenės ir „Laiptų galerijos“ bendras projektas, puikiai įsikomponuojantis į Chanukos šventę – lapkričio 28 d. pirmoji Chanukos diena.
Chanuka žydų šventė, skirta pergalei prieš užkariautojus graikus, siekusius primesti žydams helenų religiją II a. pr. m. erą.
Spektaklis „Mūsų kiemo TEZA“ žydų gyvenimo istorijų, kur daug juoko, linksmybių ir ypatingo Odesos humoro.
Pagrindinio vaidmens atlikėjas – Ukrainos nusipelnęs artistas Vitalijus Bondarevas. Režisierė – Galina Panibratec. Spektaklis rusų kalba.
Būtina registracija. Bilietai 7/3,5 Eur.
Laukiame Jūsų lapkričio 28 d. 15 val. „Laiptų galerijoje“, Žemaitės g. 83.
Įėjimas į renginius tik su Galimybių pasu.
Bilietus galima užsisakyti:
tel. 841 200 643
el.p. toma.galerija@gmail.com
Lapkričio 21 d.Lietuvos žydų bendruomenės patalpose, Beigelių krautuvėlėje įvyko Lietuvos sporto klubo „Makabi“ ataskaitinė-rinkiminė konferencija. Į konferenciją susirinko „Makabi“ tarybos nariai, sportininkai, bei garbingi svečiai. Kaip visada labai aktyviai dalyvavo Kauno, Šiaulių, Panevėžio delegatai. Vesti susirinkimą buvo patikėta Kauno žydų bendruomenės pirmininkui Žakui Gercui.
Sveikinimo žodį tarė Lietuvos Žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Pirmininkė pasidžiaugė „Makabi“ sporto klubo veikla, kuri labai svarbi visos Žydų bendruomenės veikloje, kaip sportinis ir kultūrinis judėjimas. Pirmininkė paskatino sporto klubo „Makabi“ dalyvius įsilieti į žydų bendruomenės kultūrinį gyvenimą, aktyviau dalyvauti žydų šventėse, bei puoselėti savo žydiškumo šaknis.
Lietuvos sporto klubo „Makabi“ prezidentas Semionas Finkelšteinas pristatė trijų veiklos metų pranešimą. Buvo pasidžiaugta puikiais rezultatais Europos „Makabi“ žaidynėse Budapešte, nenutrūkusia sporto klubo veikla pandemijos laikotarpiu. Kalbėta apie įvykusius puikius renginius, ypač Fun Run kasmetinį bėgimą, tikėtina ateityje tapsiantį tarptautiniu.
Makabiečiai įsiminė labai pasiteisinusį, pirmą kartą įvykusį „Makabi“ sąskrydį, kasmet rengiamus atvirus badmintono (treneris Genadij Plavin), plaukimo (trenerė Oksana Sinkevič), lauko teniso (Valentina Finkelšteinienė), šaudymo (Anatolij Kapustin) čempionatus.
Ataskaitinėje-rinkiminėje konferencijoje buvo patvirtinta Lietuvos sporto klubo „Makabi“ taryba, kurią papildė nauji nariai.
Teigiamai įvertinta Lietuvos sporto klubo „Makabi“ prezidento Semiono Finkelšteino veikla ir naujosios tarybos bendru sutarimu, prezidentas buvo patvirtintas dar vieniems vadovavimo metams.
Prezidentas padėkojo už pasitikėjimą ir išreiškė savo laisvanorišką siūlymą ruošti pamainą į savo vietą, renkantis jauną, perspektyvų Lietuvos sporto klubo „Makabi“ lyderį.
Klubo vykdomasis direktorius, Daniel Dubrovin, pristatė Lietuvos sporto klubo „Makabi“ 2022 m. veiklos planą.
Konferencijos dalyviams buvo pristatytas naujas, įspūdingas ir jautrus, Sigito Valadkos filmas, apie Lietuvos sporto klubo istoriją, bei paskutinių metų rezultatus.
Konferencijos pabaigoje buvo apdovanoti aktyviausi ir labiausiai nusipelnę Lietuvos sporto klubo „Makabi“ sportininkai, veteranai, bei garbingi svečiai. Apdovanojimus paruošė Lietuvos Tautinis Olimpinis komitetas, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos žydų bendruomenė bei Lietuvos sporto klubas „Makabi“.
„Makabi“ ir toliau tęsia savo aktyvią sportinę veiklą, ruošdamasis pasaulinei Makabiadai Izraelyje.
DELFI.lt
Daugiataučiame Izraelyje jau 20 metų gyvenanti advokatė Viktorija Achmadiev džiaugiasi palaikanti ryšius su Lietuva. Laisvalaikiu mergina moko lietuvių vaikus hebrajų kalbos ir jaučia, jog tokiu būdu padeda jų šeimoms mažinti adaptacijos stresą, o dviem kultūroms – rasti sąlyčio taškų.
Viktorija Achmadiev jaučia, jog pagalba adaptuotis lietuvių šeimoms yra tam tikra prasme jos misija. Jos pačios tėvai atvyko gyventi į Izraelį, kai jai buvo vos 10 metų. Mergina iki šiol prisimena, kiek sunkumų kėlė prisitaikymas prie naujojo gyvenimo tempo.
Didžiausių sunkumų pradžioje kėlė bendravimas svetima kalba. Kadangi jos šeimai atvykus mokslo metai jau buvo įsibėgėję, ji negavo paprastai vaikams priklausančių kalbos kursų. „Mokykloje visi kalbėjo hebrajiškai.
Nesuprasdavau visiškai nieko, ir niekas nesuprato manęs. Pati sau susigalvojau mokymosi būdą – viską nusirašinėjau nuo lentos, o namuose kopijuodavau į atskirtą sąsiuvinį. Tai man tuo metu buvo vienintelė išeitis“, – prisimena pašnekovė.
Per amžius Lietuvą kirto daugybė kelių. Istorija lėmė, kad nedidelėje mūsų šalyje apsigyveno įvairios tautinės bendrijos ir etninės grupės, jos tapo neatsiejama mūsų gyvenimo ir tradicijų dalimi. Lygiai taip pat, kaip ir jų virtuvė. Kaimyninės tautos ir kultūros, skirtingos religijos, žmonių migracija stipriai formavo Lietuvos kulinarinį paveldą.
Žydai, rusai, lenkai, gudai nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų Lietuvos žemėje gyvenantys totoriai ir karaimai – visi jie ant mūsų stalo padėjo patiekalus, be kurių šiandien neįsivaizduojame savo kasdienybės.
Trijų dalių vaizdo pasakojimų ciklas „Šeimos skonių istorija“ – tai ne vien receptai, bet ir tikros istorijos. Kiekvienas susitikimas – tarsi skonių vadovėlis, kupinas nuoširdaus ir nuotaikingo pokalbio. Lietuvoje gyvenančių totorių, karaimų ir žydų tautinių bendrijų nariai kartu su konditere Sonata Šalkauskaite gamindami tradicinius patiekalus bei šeimos receptus žiūrovus kviečia į kupiną potyrių kelionę, kurios metu galima ne tik gaminti laidos svečio šeimos receptus, bet ir sužinoti daugiau apie skirtingų Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų tradicijas, papročius, ritualus, šventes bei nacionalinę virtuvę.
Trečioje ciklo „Šeimos skonių istorija“ laidoje kartu su litvakų kulinarijos paveldo puoselėtoja ir tradicinės žydų virtuvės žinove ponia Riva Portnaja kalbamės apie nuostabų Lietuvos žydų kulinarinį palikimą bei gaminame garsųjį klasikinį foršmaką – silkių kapotinį.
Šiandien ponia Riva rūpestingai, kaip tai darydavo ir jos mama, perduoda savo žinias ir patirtį jauniesiems žydams ir žydiškąja virtuve domėtis skatina visus, kurie užsuka pas ją.
„Aš labai noriu, kad žydų tautybės vaikai žinotų žydų paveldą – tikrą, – sako iš gausios žydų šeimos kilusi R. Portnaja. – Kai ką nors ruošiu, visada prisimenu namus, virtuvę, mamą, močiutę, kaip jos gamindavo, kaip viskas kvepėdavo. Tą kvapą! Kepu teiglach (tešlos rutuliukai, verdami medaus sirupe – aut. past.) ir visada matau mamą.“
„Sakoma, kad Lietuvos žydai suvalgydavo bent po vieną silkę kasdien. Būtent todėl yra galybė receptų, kaip šeimininkės tas silkes ruošdavo: ir marinuodavo, ir kapodavo, ir kepdavo. Sunku įsivaizduoti tradicinę žydų virtuvę be foršmako, į kurį, be silkės, dedami virti kiaušiniai, svogūnai, obuoliai, baltos duonos minkštimas ar džiūvėsėliai, sviestas, bulvės ir graikiniai riešutai.
Žydų virtuvėje foršmakas yra šaltas užkandis, pagamintas silkę kapojant. Senovėje tokiam patiekalui ruošti buvo naudojama žemiausios kokybės žuvis, kaip tada vadinta „surūdijusi“. Kad ir kai būtų, šis tradicinis užkandis tapo žydų nacionaliniu patiekalu, užimančiu garbingą vietą tarp kitų šventinių valgių“, – pasakoja Dovilė Rūkaitė.
Foršmakas – silkių kapotinis
2 silpnai sūdytos silkės (neišdarinėtos, su galva)
4–5 obuoliai (geriausiai tinka senovinės veislės antaniniai)
1–2 citrinos
5 kiaušiniai
3–4 svogūnai
cukraus, macų arba maltų džiūvėsėlių
Projektą iš dalies remia Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Šaltinis: Bernardinai.lt
