DELFI.lt

Daugiataučiame Izraelyje jau 20 metų gyvenanti advokatė Viktorija Achmadiev džiaugiasi palaikanti ryšius su Lietuva. Laisvalaikiu mergina moko lietuvių vaikus hebrajų kalbos ir jaučia, jog tokiu būdu padeda jų šeimoms mažinti adaptacijos stresą, o dviem kultūroms – rasti sąlyčio taškų.

Viktorija Achmadiev jaučia, jog pagalba adaptuotis lietuvių šeimoms yra tam tikra prasme jos misija. Jos pačios tėvai atvyko gyventi į Izraelį, kai jai buvo vos 10 metų. Mergina iki šiol prisimena, kiek sunkumų kėlė prisitaikymas prie naujojo gyvenimo tempo.

Didžiausių sunkumų pradžioje kėlė bendravimas svetima kalba. Kadangi jos šeimai atvykus mokslo metai jau buvo įsibėgėję, ji negavo paprastai vaikams priklausančių kalbos kursų. „Mokykloje visi kalbėjo hebrajiškai.

Nesuprasdavau visiškai nieko, ir niekas nesuprato manęs. Pati sau susigalvojau mokymosi būdą – viską nusirašinėjau nuo lentos, o namuose kopijuodavau į atskirtą sąsiuvinį. Tai man tuo metu buvo vienintelė išeitis“, – prisimena pašnekovė.

 

Ji savarankiškai gilinosi į kalbos niuansus ir po pusantrų–dvejų metų jau galėjo laisvai bendrauti, skaityti ir rašyti. „Turbūt dėl to aš ir turiu hobį – mokyti hebrajų kalbos. Pati perėjusi per ledą ir ugnį, noriu palengvinti lietuvių vaikų kelią įsilieti į mokymosi procesą Izraelyje.

Kadangi pati būdama kitakalbe turėjau perprasti visus hebrajų kalbos niuansus, kaip niekas kitas gebu paaiškinti juos kitiems“, – dalinasi ji. Didžiausias pasiekimas – pagalba atkuriant Lietuvos pilietybę

Viktorija Achmadiev© Asmeninio albumo nuotr.

Įvaldžiusi kalbos subtilybes ir gerai baigusi mokyklą, Viktorija pasirinko teisininkės kelią. Ji baigė koledžą Ramat-Gane ir išlaikiusi papildomus egzaminus Izraelio advokatūroje pradėjo dirbti teisininke.

„Advokatūros egzaminą išlaiko nedidelis žmonių procentas. Taip izraeliečių padaryta sąmoningai, norint kelti profesijos prestižą. Džiaugiuosi, jog man pavyko. Šiai dienai aš dirbu savarankiškai ir nagrinėju civilines bylas, daugiausiai konsultuoju rūpybos, testamento ir bankroto klausimais“, – pasakoja ji.

Didžiausiu savo pasiekimu Viktorija įvardija pagalbą atkuriant Lietuvos Respublikos pilietybę asmenims, kurių protėviai buvo kilę iš Lietuvos. „Tikiu glaudžiais santykiais su klientais, todėl nagrinėdama bet kokią bylą informuoju juos apie kiekvieną etapą. Be kompromisų kovoju už klientus įvairiose situacijose ir stengiuosi, kad jie mane prisimintų ne tik kaip profesionalę, bet ir kaip žmogų, kuris buvo šalia sunkiomis valandomis“, – su užsidegimu pasakoja pašnekovė. Viktorijos misija – daryti viską įmanoma, kad tvirtai ir drąsiai būtų atstovaujama klientų interesams.

Kultūrų sąlyčio taškai

„Kai manęs prašo papasakoti apie Izraelio kultūrą, aš pradedu nuo rytietiško temperamento“, – juokiasi pašnekovė. Pasak Viktorijos, Izraelio kultūrą praturtina daugybė žmonių iš Rytų šalių, išeivių iš Europos, taip pat ir imigrantų, atvykusių iš buvusios Sovietų Sąjungos dar jos gyvavimo laikais. Pirmieji imigrantai atsivežė savo vertybes dar prieš Izraeliui tapus nepriklausoma valstybe.

Viktorija nepraranda ryšių su Lietuva, su ilgėsiu ir meile prisimena gimtąjį Vilnių, kartais pasvajoja apie grįžimą. „Nenustoju žavėtis gimtosios šalies kultūra, pasakoju apie mūsų nuostabius nacionalinius patiekalus, tradicijas, neįprastus tautinius kostiumus. Man Lietuva asocijuojasi su dainomis, pasakomis ir legendomis, su kuriomis užaugau prieš išvykdama į Izraelį“, – kalba pašnekovė. Vaikystėje ilgesį gimtajam Vilniui su laiku pakeitė šiltas ryšys su lietuviais atvykėliais. Viktorija iki šiol bendrauja bei rašo lietuviškai.

Tinklaraštis „COMMA“