Filosofo Levino sūnus žeria priekaištus Kaunui dėl Levino centro vardo: jis nenorėjo turėti ryšių su Lietuva

Filosofo Levino sūnus žeria priekaištus Kaunui dėl Levino centro vardo: jis nenorėjo turėti ryšių su Lietuva

Valdemaras Šukšta, LRT.lt

Emmanuelio Levino centras Kaune / V. Šukštos/LRT nuotr.

Lietuvos žydų kilmės prancūzų filosofo Emmanuelio Levino sūnus Michaelis Levinas neslepia apmaudo, kad Kaune atidarytas jo tėčio vardu pavadintas centras. Jis teigė, kad nebuvo atsižvelgta į jo prašymą nesuteikti centrui tėčio vardo dėl žydų tautos tragedijos Antrojo pasaulinio karo metais Kaune. Centrą įsteigęs Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) tikina, kad taip siekęs pagerbti filosofą, be to, idėją esą palaikė E. Levino dukra ir anūkas.

Skaudi šeimos istorija Kaune

M. Levino pozicija buvo publikuota prieš Kalėdas Prancūzijos naujienų portale „Le Figaro“. Jis neigiamai įvertino tai, kad LSMU įsteigtą centrą pavadino jo tėčio Lietuvos žydų kilmės prancūzų filosofo Emmanuelio Levino vardu. M. Levinas straipsnyje pabrėžė – dar 2019 metais atvykęs į Kauną nepritarė tokiai idėjai ir siūlė įstaigą pavadinti Šiuolaikinės prancūzų filosofijos centru, taip esą buvo sutarta su Prancūzijos ambasada Lietuvoje bei Prancūzų institutu Vilniuje.

Nuotraukoje Michaelis Levinas, Emanuelio Levino sūnus

Pagrindinė priežastis, kodėl centrui negalima suteikti E. Levino vardo, pasak jo sūnaus, yra antisemitizmas ir nusikaltimai žmogiškumui, kuriuos patyrė jo tėtis bei žydų tauta Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje. „Le Figaro“ straipsnyje M. Levinas sakė, kad centras veikia netoli buto, kuriame gyveno jo tėtis. Ten pat per karą E. Levino šeima buvo suimta ir nuvesta į IX fortą, ten patyrė nacių bei bendradarbiaujančių lietuvių žiaurumą.

M. Levinui skaudu ir dėl to, kad 2019 metais tuometis LSMU rektorius Remigijus Žaliūnas laišku pranešė, jog jo noro nebus paisoma, jokių kalbų apie tai vėliau nebūta. M. Levinas straipsnyje taip pat pažymėjo, kad tėtis ne kartą buvo pažadėjęs negrįžti į Lietuvą ir neturėti jokių ryšių su ja.

Emmanuelio Levino centras Kaune.  Šukštos/LRT nuotr.

„Jo sprendimas dėl šalies, kurioje visa jo šeima buvo nužudyta, buvo neatšaukiamas“,

„Le Figaro“ teigė M. Levinas.

LRT.lt kreipėsi komentaro į patį M. Leviną. Jis sutiko pakomentuoti, tačiau vėliau atsisakė, sužinojęs, kad straipsnyje taip pat bus ir LSMU komentaras.

Universitetas norėjo pagerbti žmogų, o ne sukurti filosofijos centrą.

LRT.lt susisiekė su LSMU dėl M. Levino pozicijos ir jo tėčio vardu pavadinto centro. Atsiųstame universiteto komentare rašoma, kad idėja kilo siekiant įamžinti E. Levino atminimą Kaune.

„Tai buvo padaryta netradicine forma, vystant socialinį projektą. Idėja, kaip jau ne kartą minėta, priklauso LSMU, Prancūzijos ambasadai Lietuvoje ir Kauno miesto savivaldybei“, – teigė LSMU.

Nuotraukoje LSMU Emmanuelio Levino centro atidarymas.

„Lietuvos žydų įnašas į Lietuvos valstybingumo įprasminimą 1918 – 1940 m. ir 1988 -2022 m.“

„Lietuvos žydų įnašas į Lietuvos valstybingumo įprasminimą 1918 – 1940 m. ir 1988 -2022 m.“

Džiugiai pasitikę Naujuosius 2022 metus, toliau tęsiame diskusijų klubo #ŽydiškiPašnekesiai veiklą!
Trečiasis diskusijų ciklo pokalbis „Lietuvos žydų įnašas į Lietuvos valstybingumo įprasminimą 1918 – 1940 m. ir 1988 -2022 m.“ vyks Sausio 12 d., 17 val., LŽB Beigelių krautuvėlėje.
Sausio 13-tosios išvakarėse atminsime kritusius už Lietuvos laisvę.
Teminėje diskusijoje dalyvauja garbūs pokalbio svečiai, kurie, net neabejojame, sugebės pritraukti daugelio dėmesį:
• Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis
• Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky
• Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Emanuelis Zingeris
Diskusiją moderuoja Lietuvos Krašto apsaugos departamento, o vėliau KAM atstovas Skandinavijai ir Jungtinei Karalystei, diskusijų klubo iniciatorius Arkadijus Vinokuras.
Muzikinį pasirodymą lietuviškomis ir žydiškomis temomis po reikšmingo pokalbio dovanos Vytas Mikeliūnas (smuikas) ir Darius Mažintas (fortpijonas).
Maloniai kviečiame diskusiją stebėti tiesiogiai LŽB FB paskyroje arba atvykti į LŽB Beigelių krautuvėlę adresu Pylimo g. 4, Vilnius!
“Ši #ŽydiškųPašnekesių klubo diskusijos tema Lietuvos visuomenės akyse gali pasirodyti kontraversiška: „Lietuvos žydų įnašas į Lietuvos valstybingumo įprasminimą 1918 – 1940 ir 1988 – 2022“. Griausime mitus apie nelojalius Lietuvos žydus, daugelis sužinos, ko nežinoję, o sužinoję, tikėtina, pakeis nuomonę.” – dalijasi A. Vinokuras.
Prisimindami daugiau nei prieš metus išėjusią I. Veisaitę, kalbinome ilgametį Irenos bičiulį, garsųjį Lietuvos fotomenininką Antaną Sutkų.

Prisimindami daugiau nei prieš metus išėjusią I. Veisaitę, kalbinome ilgametį Irenos bičiulį, garsųjį Lietuvos fotomenininką Antaną Sutkų.

Šiandieną, prisimindami kiek daugiau nei prieš metus išėjusią Lietuvos šviesuolę, teatrologę, literatūrologę Ireną Veisaitę, kalbinome ilgametį Irenos bičiulį, garsųjį Lietuvos fotomenininką Antaną Sutkų.

Dalinamės ištraukomis iš jautraus pokalbio:

R.R.: Gerbiamas Antanai, galbūt galėtumėte papasakoti, kaip prasidėjo judviejų su Irena Veisaite draugystė?

A.S.: [Draugystė] Prasidėjo man nelengvu gyvenimo laikotarpiu. Jinai man labai padėjo, išklausydavo, mes su ja susitikd…

 

 

A.S. – Antanas Sutkus                                                                                                        2022-01-07
R.R. – Rūta Ribinskaitė

A.S.: Šiandieną labai pasigendam, trūksta labai Irenos. Ji su jaunimu taip gerai sutardavo, o šiandien, kai [su jaunimu] susitinkame, sakome „mes Irenos našlaičiai“.

R.R.: Gerbiamas Antanai, galbūt galėtumėte papasakoti, kaip prasidėjo judviejų su Irena Veisaite draugystė?

A.S.: [Draugystė] Prasidėjo man nelengvu gyvenimo laikotarpiu. Jinai man labai padėjo, išklausydavo, mes su ja susitikdavom, kalbėdavom. <…> Niekas negalėjo pasakyti, kiek jai metų buvo. Ji tokia aktyvi buvo, tokia aktyvi… Atsimenu, atvažiuodavo gyvai į mūsų archyvą, sėdėdavom ir šnekėdavom, mes aptardavom visus įvykius, gyvenimą. Tiesiog ji buvo toks žmogus, kuris galėjo užgesinti bet kokį konfliktą. Bet kokį jauną žmogų palaikyti, patarti jam. Savęs ji tiesiog negailėdavo. Man dabar sunku, net jei nepajėgiu laiptais laipioti, o ji į savo butą tai laiptais lipdavo.

R.R.: Nepaslaptis, jog jums, kaip vienam ryškiausių ir svarbiausių Lietuvos fotomenininkų, bei šviesaus atminimo teatrologei, literatūrologei p. Irenai Veisaitei gyvenimas buvo neatsiejamas nuo meno, kultūros. Greičiausiai pastarasis formavo tam tikrą požiūrį į jūsų gyvenimą? Gal su Irena turėjot panašumų, kaip supratote meną?

A.S.: Irena labai vertino meninę fotografiją. Aš niekad negailėjau nei jos draugams, nei jai meninių fotografijų. Pasipuošdavo savo namus, fotografavau jos gimines, kurie gete kalėjo, kai dariau knygą „Pro Memoria”. Ruošiant „Pro Memoria” Irena buvo dvasinė fotografijų vertintoja. Žiūrėdavome kartu fotografijas, kurią gi atrinkti parodai. <…> Ilgus metus Irena nugyveno, visą laiką buvo aktyvi, domėjosi ir norėjo dalintis su kitais savo draugais. Jai niekada nebuvo galima dovanoti vienos knygos, reikėjo tris keturias, ji turėjo savo bičiulius, su kuriais dalindavosi, kas jai darydavo įspūdį. Nestokojo ji dėmesio, nei iš užsienio svečių, nei spaudos. Žinot, kartais stebėdavausi, ką ji labiau myli Izraelį ar Lietuvą. Man rodės, kad ji daugiau savęs atiduoda Lietuvai. Pasakodavo ji apie sunkius savo gyvenimo laikus, prieškario ir tarpukario laikotarpius, draugavo su daugeliu žmonių.

R.R.: Dabar vartydama „In memoriam“, noriu paklausti ar skyrėsi gerb. Irenos portretas nuo kitų jūsų fotografuotų geto kalinių? Ką jutote, išjausdavote fotografuodamas gerb. Ireną, kurios jaunystės metas skleidėsi žiaurumo, skausmo fone?

A.S.: Žinoma skyrėsi. Toje nuotraukoje ji atrodo jaunas žmogus. Aš už ją atrodydavau vyresnis – barzda ilga, plaukai neapkirpti, paltas nusmukęs.

<…>

A.S.: Su Donatu [Pusliu] kai susitinkame, sakome, kad šiandieną esame Irenos našlaičiai.

<…>

A.S.: Irena palaikė mano sumanymą dirbti su „Nostalgijos“ paroda ir, man atrodo, supažindino su Sorošu, fotografavau jo portretą. Buvo rimtas užsakymas. Kuomet buvo „Nostalgijos“ paroda, katalogo leidimą ji irgi palaikė. Mano išėjimas ir susikaupimas į save, daugiau į savo kūrybą išėjus iš sąjungos, buvo iš dalies ir Irenos nuopelnas. Irena sugebėdavo įkvėpti šalia esantį, niekada nepasiduoti ir kovoti. <…> Aš norėjau atmesti rinkos dėsnį, kad išlieka stipriausi, nors dabar jau sako, kad iš tiesų išlieka stiprūs tie, kurie sugeba prisitaikyti prie esamų gyvenimo sąlygų. Tai naujai suformuota. O mes nebuvome tie, kurie galėjome rinkos dėsniais gyventi, mes negyvenom rinkos dėsniais, mes gyvenimo žmogiškumo, humanizmo dėsniais.

<…>

A.S.: Mes su Irena kartą kalbėjome apie mirtį. Sakiau: „nu tai va, koks ten Dievas, ar krikščionių ar žydų pasitiks…?“. Irena atsakė „nesvarbu koks, basiausia, jeigu joks“.

Izraelio Sveikatos apsaugos ministerijos generalinis direktorius N. Ashas praneša, kad neskraidžių „raudonųjų“ šalių sąrašas panaikinamas

Izraelio Sveikatos apsaugos ministerijos generalinis direktorius N. Ashas praneša, kad neskraidžių „raudonųjų“ šalių sąrašas panaikinamas

Sveikatos apsaugos ministerijos generalinis direktorius Nachmanas Ashas

Izraelio Sveikatos apsaugos ministerijos generalinis direktorius Nachmanas Ashas praneša, kad sausio 6d. vakarą neskraidžių „raudonųjų“ šalių sąrašas bus panaikintas. Taip bus nutrauktas Izraelio draudimas keliauti į JAV, Didžiąją Britaniją, Jungtinius Arabų Emyratus, Turkiją, Šveicariją, Etiopiją, Tanzaniją ir Meksiką.

Ashas prognozuoja, kad kasdieniniai susirgimų atvejai artimiausiomis dienomis ir toliau laužys ankstesnius rekordus ir pasieks 30 000 per tris dienas ir 50 000 per savaitę. Jis sako, kad šalia koronaviruso Omicron  atgimsta ir Delta. Jis apskaičiavo, kad dauguma dabartinių sunkių pacientų serga Delta.

Keičia pavadinimą, bet ne likimą

Keičia pavadinimą, bet ne likimą

Lina Dranseikaitė

Sekundę,lt

Kone pačiame Panevėžio centre, M. Valančiaus gatvėje stūksanti raudonplytė šimtametė sinagoga nuo šiol bus vadinama tikruoju Toros draugijos vardu.

Tačiau net ir atkūrus istorinį teisingumą, miesto istorinėje dalyje griūvančio paveldo dar po kelių dešimtmečių gali tiesiog nebelikti. Panevėžio žydų bendruomenės pastangomis, kaip sako jos pirmininkas Genadijus Kofmanas, grąžintas istorinis teisingumas.

Visgi iš Toros draugijos vardu pervadintų žydų maldos namų dar po kelių dešimtmečių gali likti tik jo istorija. Nors Valstybės turto bankas dar prieš porą metų šį unikalų paveldo objektą bandė parduoti, iki šiol istoriniai maldos namai naujų savininkų neatrado. Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas G. Kofmanas net nesvarsto, kad raudonplytę sinagogą nupirktų patys žydai, mat šis pastatas ir taip turėtų jiems priklausyti.

Skaitykite visą straipsnį:

Download

Užuojauta

Su giliu liūdesiu pranešame, kad gruodžio 23 dieną, eidama 92 metus, po ilgos ligos mirė ilgametė Panevėžio miesto žydų bendruomenės  narė  Dina Marijampolskienė.

 Reiškiame nuoširdžią užuojautą sūnui Borisui  ir dukrai Anai, bei šeimos artimiesiems.

Atsisveikinimas su velione 2021m. gruodžio mėn. 27 d. nuo 16val. iki gruodžio 28 d.11.30 val.(išnešamas karstas)

GRAUDUVOS LAIDOJIMO NAMUOSE (Basanavičiaus g. 75, prie Ramygalos g. kapinių)

Europos žydų istorijos tyrinėtojai Lempertienei įteikta „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“

Europos žydų istorijos tyrinėtojai Lempertienei įteikta „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“

LRT.lt  L. Lempertienei įteikta „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“ / URM nuotr.

Penktadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įteikė garbės ženklą „Lietuvos diplomatijos žvaigždę“ Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Judaikos skyriaus vedėjai ir Judaikos tyrimų centro vadovei Larai Lempertienei, rašoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Garbės ženklas L. Lempertienei skirtas už nuopelnus, vykdant Lietuvos žydų istorijos ir kultūros paveldo tyrimų sklaidą užsienyje bei svarų indėlį minint Vilniaus Gaono 300-ąsias gimimo ir Lietuvos žydų istorijos 700-uosius metus.

Ministras pabrėžė tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą. „Jūs ženkliai prisidėjote, stiprinant užsienio politiką ir vykdant mūsų bendrą misiją – skleisti žinią apie Lietuvos žydų istoriją ir kultūrą“, – sakė G. Landsbergis.„Lietuvos diplomatijos žvaigždė“ − tai apdovanojimas, nuo 2010 metų Lietuvos užsienio reikalų ministerijos skiriamas už Lietuvos garsinimą užsienyje ir tarpvalstybinių santykių puoselėjimą.

Aušvicą išgyvenusio žydo kalbą skiepų priešininkai išnaudoja dezinformacijai

Aušvicą išgyvenusio žydo kalbą skiepų priešininkai išnaudoja dezinformacijai

Socialiniuose tinkluose platinama itin ciniška melagiena. Skiepų priešininkai dalijasi Holokaustą išgyvenusio Mariano Turskio kalba, sąmoningai iškraipydami jos kontekstą. Aušvico lagerio išvadavimo 75-ųjų metinių minėjimas vyko praėjusiais metais.

Buvęs šios koncentracijos stovyklos kalinys M.Turskis įspėjo, kad visuomenė neturėtų būti pakanti jokioms diskriminacijos formoms. Nors jis ne kartą minėjo Holokaustą, kai kuriuose socialinių tinklų įrašuose melagingai tvirtinama, esą buvo kalbama apie galimybių paso sistemą.

Minint Aušvico-Birkenau mirties stovyklos išvadavimo metines, praėjusių metų sausį Lenkijoje vyko renginys, į kurį susirinko per 120 įvairių valstybių vadovų ir atstovų, taip pat aukščiausi Lenkijos politikai.

Nacistinės Vokietijos okupuotoje Lenkijos teritorijoje įkurtas Aušvicas buvo didžiausia koncentracijos ir naikinimo stovykla. 1940–1945 metais čia buvo nužudyta apie 1,5 mln. įvairių tautybių žmonių. Likę gyvi Aušvico koncentracijos stovyklos kaliniai buvo išlaisvinti 1945 metų sausio 27 dieną. Ceremonijoje daugiausia dėmesio sulaukė Holokausto pragarą Aušvice išgyvenę asmenys. Vienas jų – kalbą sakęs M.Turskis.

Ciniška dezinformacija Tiesa, praėjus daugiau nei metams nuo šių iškilmių, socialiniuose tinkluose imta platinti šios kalbos įrašą, klaidingai tvirtinant, esą koncentracijos stovyklos siaubus išgyvenęs vyras prilygino šią patirtį vakcinacijai ir galimybių paso sistemoms, įvestoms, siekiant suvaldyti COVID-19 pandemiją.

Tai nėra tiesa. Praėjusių metų sausį pandemija buvo vos prasidėjusi, todėl M.Turskis negalėjo kalbėti apie jos suvaldymo priemones jau vien dėl to, kad jos tuo metu nebuvo taikomos. Savo kalboje jis tarp eilučių „įkando“ Lenkijos valdžiai, dėl, jo nuomone, per griežtos valdančiųjų diskriminacinės politikos.

Jis konkrečiai neminėjo dabartinės Lenkijos nacionalistinės vyriausybės. Tačiau daugelis jo žodžius suprato kaip kritiką Lenkijos politikai ir valstybės pareigūnams, kurie vartojo diskriminuojančią kalbą prieš migrantus, LGBT asmenis ir religines mažumas ir siekė panaudoti istoriją kaip politinį įrankį. Valdantieji suprato mintį ir dėl to tarp jų ir garsaus Lenkijos žurnalisto ir visuomenės veikėjo M.Turskio kilo nemaža įtampa.

Skaityti plačiau
Norbertas Černiauskas. 2021-ųjų istoriniai frontai

Norbertas Černiauskas. 2021-ųjų istoriniai frontai

Norbertas Černiauskas, istorikas, LRT RADIJAS LRT.lt

Apibendrinant besibaigiančių metų įvykių gausą galime prisiminti aktualijas ir iš istorijos bei atminties frontų.

Šie metai prasidėjo besitęsiant skandalui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centre. Visą tai, kas beveik pusmetį dėjosi centre, galime apibūdinti kaip mėginimą siauriems politiniams interesams išnaudoti atmintį, ideologizuoti istorijos tyrimus. Reikia pasidžiaugti, kad politizuota invazija į centrą ir istorinės atminties lauką buvo sustabdyta Seime, tam pasipriešino ir istorikai.

Vasarą minėjome 80 metų sukaktis nuo šiurpių ir ne visuomet vienareikšmių 1941-ųjų istorinių įvykių Lietuvoje: pirmųjų deportacijų, antisovietinio sukilimo, Holokausto pradžios. Prieš šias sukaktis būta baimių dėl to, kaip susidėlios minėjimų akcentai, įvairios diskusijos žiniasklaidoje, ekspertų komentarai, kiek į viešąją erdvę paklius manipuliacijų, antisemitizmo ar kremlinizmo.

Tačiau nutiko kiek kitaip. Kelios geros mokslinės konferencijos, žiniasklaidoje pasirodę solidūs tekstai, pokalbiai ir reportažai, parodos, taip pat savalaikis ir nuoširdus valstybės vadovų dalyvavimas renginiuose Naujojoje Vilnioje, Gargžduose, Rainiuose, Lietūkio garažo ir kitose vietose paliko gerą įspūdį. Apskritai viešasis kalbėjimas buvo pasvertas, adekvatus, kontekstualus, nepolitizuotas.

Skaityti plačiau
Kauno žydų bendruomenė kviečia Jus į nuostabios muzikos pripildytą vakarą, dedikuojamą žydų gelbėtojams

Kauno žydų bendruomenė kviečia Jus į nuostabios muzikos pripildytą vakarą, dedikuojamą žydų gelbėtojams

Koncertas vyks gruodžio 27 d. 18.00 val. VDU Didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7).
Girdėsite išskirtinių jaunosios kartos muzikantų, daugelio tarptautinių konkursų laureatų – Ievos Pranskutės (smuikas), Mislavo Brajković (violončelė) ir Roberto Lozinskio (fortepijonas) – atliekamus kūrinius:
L. van Beethoven “Gassenhauer Trio” op.11, H-Dur
S. Rachmaninoff “Elegija” Nr. 1, g-moll
A. Piazzolla Fortepijoninis Trio “Metų laikai Buenos Airėse”
Apie žydų gelbėtojus, kurie prieš 80 metų pirmieji ištiesė pagalbos ranką siaubą ir neviltį išgyvenantiems žmonėms, pasakos aktorius ir režisierius Aleksandras Rubinovas.
Koncertą organizuoja: Kauno žydų bendruomenė
Koncertą finansuoja: Geros valios fondas, Saturnas Dubininkas
Informacinis partneris: dienraštis “Kauno diena”
Renginys nemokamas, tačiau būtina registracija, užpildant elektroninę
Kalėdinė dedikacija žydų gelbėtojams. Registracija į koncertą.

Kauno žydų bendruomenė kviečia Jus į jaukų, nuostabios muzikos pripildytą šventinio laikotarpio vakarą, dedikuojamą žydų gelbėtojams.

Koncertas vyks gruodžio 27 d. 18.00 val. VDU Didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7).

Girdėsite išskirtinių jaunosios kartos muzikantų – Ievos Pranskutės (smuikas), Mislavo Brajković (violončelė) ir Roberto Lozinskio (fortepijonas) – atliekamus L. van Beethoveno, S. Rachmaninoffo ,A. Piazzolla kūrinius. Apie žydų gelbėtojus, kurie prieš 80 metų pirmieji ištiesė pagalbos ranką siaubą ir neviltį išgyvenantiems žmonėms, pasakos aktorius ir režisierius Aleksandras Rubinovas.

Primename, kad dalyvavimui renginyje būtinas galimybių pasas ar ES skaitmeninis COVID pažymėjimas, o viso renginio metu būtina dėvėti nosį ir burną dengiančią medicininę kaukę.

Jums užsiregistravus, registraciją patvirtinantis el. laiškas nebus siunčiamas. Jei užsiregistruoti jums pavyko, vadinasi, registracija yra sėkminga, lauksime jūsų koncerte!

Kilus klausimams susisiekite:
telefonu +370 652 19204 arba
el. paštu: ieva0102@yahoo.com

Lietuvos žydų bendruomenė ,,Vilnius – Lietuvos Jeruzalė“ surengė garsaus litvakų smuikininko, kilusio iš Vilniaus, Aleksandro Štarko koncertą.

Lietuvos žydų bendruomenė ,,Vilnius – Lietuvos Jeruzalė“ surengė garsaus litvakų smuikininko, kilusio iš Vilniaus, Aleksandro Štarko koncertą.

Smuikininko A. Štarko paruoštoje programoje publika Jašos Hefetzo salėje klausėsi garsių kompozitorių kūrinius: A.Mocarto,  G.Tartini. L.van Beethoveno, N. Paganini, J. Massenet, P. Saraste, E. Bloch.

Akompanavo pianistė Aušra Marija Banaitytė. Publika plojimais išreiškė dėkingumą už puikų koncertą!

Foto iš koncerto: su A. Štarku ir V.Prudnikovu.

Smuikininkas A.Štarkas gimė Vilniuje. 1961- 1972 mokėsi M.K. Čiurlionio meno mokykloje, 1977 baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. Dešimt metų griežęs S.Sondeckio  vadovaujame Lietuvos kameriniame orkestre ir dar trejus metais Lietuvos nacionaliniame filharmonijos orkestruose. 1987m. išvyko į Izraelį ir tais pačiais metais pradėjo griežti Izraelio filharmonijos orkestre, kuriame dirbo iki 2021-jų.

A.Štarkas su įvairiais kameriniais ansambliais koncertuoja įvairiose šalyse ir yra pelnęs tarptautinį pripažinimą.

Telšiuose – baigiamasis „Atminties kelio“ renginys

Telšiuose – baigiamasis „Atminties kelio“ renginys

Iškilminga eisena Telšiuose.

Pranešimo dalyvių nuotraukos.

Lygiai taip, kaip prieš aštuonias dešimtis metų… Žvarboje, spaudžiant kaulus geliančiam šalčiui, bet išdidžiai. Gruodžio 9-ąją Telšiuose suorganizuotas Holokausto 80-osioms metinėms paminėti skirtas baigiamasi projekto „Atminties kelias“ renginys, prasidėjęs eisena Rainiuose.


Šis minėjimas yra vienas iš Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti „Atminties kelio“ renginių. Tokios eitynės visoje Lietuvoje rengtos nuo birželio iki gruodžio mėnesio. Baigiamąjį renginių ciklą Telšiuose kartu su komisija organizavo Žemaičių muziejus „Alka“ ir Telšių rajono savivaldybė, partneriai – Viešvėnų seniūnija, Telšių ir Viešvėnų kultūros centrai, Telšių Žemaitės dramos teatras.

Eisenoje rikiavosi dešimtys žmonių, tarp jų garbūs svečiai iš Izraelio, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Vokietijos ambasadų, žydų tautos atstovai, vietos valdžia ir bendruomenės nariai, Telšių miesto ir rajono mokyklų („Atžalyno“, „Germanto“, „Kranto“, „Ateities“ progimnazijos, Žemaitės gimnazija ir Viešvėnų pagr. mokyklos) mokiniai. Iškilminga eisena prasidėjo prie Rainių dvarelio – būtent toje vietoje, kur varu suvaryti šimtai žydų virtinėmis buvo stumiami į savo pražūties vietą – į miškelį vos už pusės kilometro.

Skaityti plačiau Skaityti plačiau
Izraelio premjeras N. Bennettas: sugriežtinu sienų kontrolę, kad „Omicron“ neplistų Izraelyje

Izraelio premjeras N. Bennettas: sugriežtinu sienų kontrolę, kad „Omicron“ neplistų Izraelyje

Keliautojai Ben Guriono tarptautiniame oro uoste.

The Times of Israel

Ministras pirmininkas Naftali Bennettas sako, kad oro uosto taisyklės padidino laiką vakcinų kampanijai; paskelbė apie planą skiepyti mokyklose, sako, kad skiepijimo dažnis turi padidėti, kad vaikai būtų apsaugoti nuo naujos atmainos.

Ministras pirmininkas Naftali Bennettas sekmadienį gynė savo vyriausybės sprendimą sugriežtinti oro uostų apribojimus, sakydamas, kad draudimas atvykti ne piliečiams ir pailgintas karantinas atvykstantiems keliautojams, kuris praėjusią savaitę buvo pratęstas iki gruodžio 22 d., neleido Omicron koronaviruso variantui plisti visoje šalyje.

„Prieš dvi savaites nusprendėme sugriežtinti įvažiavimo į šalį apribojimus, buvo ir tokių, kurie sakė, kad elgiamės iname per griežtai, bet dabar matome, kad visai neperžengėme“, – sakė jis, pradėdamas savaitinį ministrų kabineto posėdį. Jeruzalėje. „Omicron [variantas] iš tiesų kelia nerimą. Europoje prasideda atostogų sezonas, kai kuriose šalyse taikomi dideli apribojimai ir užblokavimas.

Skaityti plačiau
Mokykloms dovanojamas „Vilniaus geto dienoraštis“ – daugiau nei knyga

Mokykloms dovanojamas „Vilniaus geto dienoraštis“ – daugiau nei knyga

Šiandien minime Icchoko Rudaševskio gimtadienį (1927-1943)

“Aš įkelčiau tavo kūną į žaliuojančio medžio viršūnę,
jei turėčiau medį žaliuojantį.
Aš įkelčiau tavo kūną į drėgną drobę danguj,
jei turėčiau paukštį skrajojantį.
Aš įkelčiau tavo kūną į žvaigždėjančią kalno viršūnę,
jei turėčiau vasaros saulės neblunkančios.

Algimantas Mackus „Jurekas“, 1962”

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė Lietuvos mokykloms dovanoja tūkstantį Icchoko Rudaševskio knygos „Vilniaus geto dienoraštis“ egzempliorių. Vakar Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje vyko simbolinis dovanos įteikimo renginys, kuriame dalyvavo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, knygos sudarytojas, vertėjas, buvęs kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas ir dailininkė Sigutė Chlebinskaitė.

 

Knygas mokykloms išplatins Nacionalinė švietimo agentūra. Simboliška, kad tai prasidėjo artėjant I. Rudaševskio gimtadieniui gruodžio 10 d., ši diena būtų puiki proga mokytojams ir mokiniams pasikalbėti apie šią asmenybę ir jo dienoraštį. Knyga įtraukta į lietuvių kalbos ir literatūros programą, autorius minimas ir atnaujinamoje istorijos programoje.

„Holokaustas atsirado iš to, kad dalis žmonių buvo arba blogai išsilavinę, arba lavinami kita kryptimi. Paprasčiausias dalykas žengiant Holokausto edukacijos keliu – grožinė literatūra, dažnai ji padeda kai kuriuos dalykus suprasti geriau nei istorijos vadovėliai. Juk Anos Frank dienoraštis yra skaitomas ir populiarus visame pasaulyje, tačiau ir Lietuvoje turime analogišką paauglio rašytą dienoraštį – Vilniuje gyvenusio I. Rudaševskio. Mano užduotis – padovanoti mokykloms šią knygą, o švietimo – pasakyti, kad tokių Icchokų Rudaševskių buvo milijonas“, – kalbėjo F. Kukliansky.

Ministrė J. Šiugždinienė visų mokytojų ir mokinių vardu dėkojo už didžiulį darbą, neeilinę knygą ir dovaną: „I. Rudaševskis dienoraštyje rašo ir apie švietimą, gyvendamas tame baisiame kontekste jis sakė, kad kultūra ir švietimas yra itin svarbu. Ši knyga skatina susimąstyti.“

Skaityti plačiau