

Siauroje sostinės senamiesčio gatvelėje juodu prasilenkia kasryt. Plačiai nusišypso vienas kitam, persimeta keliais sakiniais ir neria į dienos rutiną.
Viena garsiausių Lietuvos florisčių Inesa Borkovska ir romų kilmės dainininkas Ištvanas Kvikas save vadina kaimynais, mat moters gėlių butikas ir vyro restoranėlis “Gypsy Lounge & Grill “prieš kurį laiką įsikūrė vienas priešais kitą. Nuo tada juodu tapo gerais bičiuliais.

“Greitai įsitikinau, kad romai gyvena kaip viena didelė šeima, o jų patiekaluose visada yra kažkokios paslapties ar egzotinių prieskonių, kurių Ištvanas, kaip virtuvės šefas iki šiol neatskleidžia. Man tikrai teko laužyti galvoje susikurtus stereotipus apie romus – nors iš šono veiksmas, vykstantis restorane atrodė garsus ir chaotiškas, tačiau išragavus patiekalus, įsitikinau, kad jie gali būti labai skanūs ir estetiškai pateikti, – šypsosi meile gėlėms gyvenanti ir tuo jau suaugusį sūnų užkrėtusi vilnietė. – Romus apibūdinčiau kaip itin iškalbingus, daug energijos turinčius žmones. Jų restoranas tapo tikrų tikriausiu visų mūsų gatvės traukos centru. Jų dominuojantis ir ekspresyvus bendravimo būdas tapo atsvara mums, kurie pripratę prie ramios šiaurietiškos kultūros. Būtent tuo jie ir žavūs.”
Inesa mėgsta klausyti žmonių istorijų, o Ištvanas nevengia dalintis savosiomis. Ko gero, mažai kas žino, kad vienas žinomiausių ir matomiausių mūsų šalies romų jaučia ypatingą ryšį su žydų kultūra. Vos 15-os šeimą sukūręs Ištvanas yra daugiavaikis tėvas, o seneliu tapo būdamas tik 33 metų. “Mums su žmona niekaip nepavyko sulaukti dukros. Ir tuomet per gastroles Latvijoje pataikiau į žydų šventę Chanuką. Rabinas kažkodėl kaip tik man suteikė didžiulę garbę uždegti vieną Menoros žvakę sinagogoje. Degant ją galvoje šmėstelėjo mintis, bet tikrai ne priekaištas: „Dieve, tu taip ir nebeleidai mums sulaukti daugiau vaikų…“ Netrukus paskambino žmona ir pasakė, kad pasidarė nėštumo testą, o šis parodė, jog ji laukiasi! Dukrai norėjau suteikti būtinai žydišką vardą, tad pavadinau ją Sara.”
Tai dar viena dviejų žmonių pažinties istorija, parodanti, kad ištrynus bet kokias tautiškumo ar socialines ribas, mes visi, galų galiausiai, esame žmonės.
Lietuvos žydų bendruomenė dalinasi jautriomis ir tikromis #MūsųBendruomenių istorijomis saugančiomis istorinę atmintį. Kviečiame dalintis jomis ir Jus, mieli sekėjai. Atsiųskite istoriją, prisiminimą ir būtinai nuotraukas, žmonių, daiktų, pastatų, gamtovaizdžių ar vaizdiniu iliustracijas. Rašykite info@lzb.lt
#SupportedByEVZ #MūsųBendruomenės #OurCommunities #CoalitionBuilding #AtmintisAtsakomybeAteitis


Nuotrauka 2021 m. Arkadijus Šeinker 100 metų. Foto: Maja Tolsdorf
Balandžio 11 d. – nacių koncentracijos stovyklų kalinių paleidimo į laisvę diena. Vienas iš kruviniausių fašizmo simbolių buvo Štuthofo stovykla, įkurta Lenkijos teritorijoje. Štuthofo stovykla egzistavo nuo 1939 metų rugsėjo 2 d. iki 1945 metų gegužės 9 dienos.


LMTA katedros vedėjas, profesorius. Leonidas Melnikas šiandien švenčia 65 metų jubiliejų. Sveikiname jubiliatą ir linkime, kad Jūsų 65-asis gimtadienis būtų smagus, užpildytas saulės spinduliais, laimingais laikotarpiais ir gera sveikata.
Neseniai Leonidui Melnikui buvo įteikta Onos Narbutienės premija už asmenybės, aplinkos ir laikmečio paveikslą dvitomyje „Maestro Saulius Sondeckis“ (R. Paknio leidykla, 2020/2021).
Gimtadienio proga gera prisiminti nuo ko prasidėjo meilė muzikai. Leonidas pasakoja: ,,Vaikystėje, kai eidavome į svečius ir lankomuose namuose nerasdavau pianino ar fortepijono, man būdavo keista, kaip žmonės gali gyventi be muzikos instrumento. Apskritai tuo metu muziko profesija buvo labai gerbiama, ir muzikai galėjo jaustis laisviau nei daugelio kitų profesijų atstovai. Juk kai nuolat groji Bachą, Mozartą ar Beethoveną, niekas tau negali pareikšti politinių priekaištų, tik muzikinius”.

.Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė maloniai kviečia visus į Holokausto aukų atminimo dienos (Yom Hashoah) minėjimą, skirtą pagerbti Holokausto aukas.
Minėjimas vyks balandžio 28 d., ketvirtadienį, 12 val., Panerių Memoriale (trukmė ~ 30 minučių).
Minėjimas yra rengiamas Lietuvos žydų bendruomenės iniciatyva.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky
Pageidaujantiems vykti užsakytu autobusu nuo Lietuvos žydų bendruomenės, Pylimo g. 4, būtina registracija telefonu 868506900 arba el.paštu office@lzb.lt

Mielieji,
džiugiai informuojame, jog Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje jau galite įsigyti Pesacho Macų!
Macais prekiaujame Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės, foje, iki balandžio 15 d.
Darbo laikas: I-V nuo 10 val. iki 18 val., Pylimo g. 4.
1 macų pakuotės (1 kg) kaina – 10 Eur.
1 macų pakuotės (0,5 kg) kaina – 5 Eur.


Maloniai kviečiame Jus į filmo- spektaklio “Getas” pristatymą.
Filmo demonstracija vyks trečiadienį, balandžio 27 d. 19.00 val. Gariūnų verslo ir kultūros parke (Gariūnų g. 70, Įėjimas Nr. 1).
Šis renginys ir Mykolo Romerio universiteto teatro studijos filmas “Getas” yra skirtas Holokausto aukų (Yom HaShoah) atminimui.

Vilniaus geto gyvenimas ir ta paskutinė jo gyvavimo minutė ir tapo šio filmo – spektaklio, sukurto kartu su Mykolo Romerio universiteto studentais, pilietiniu ir žmogišku kūrybos motyvu. Filme pasakojama tikrais įvykiais paremta istorija liudija apie Vilniaus geto kalinių gyvenimą – jų viltis, tikėjimą, siekį išgyventi ir kurti. Atmintis, kuri kaip varpas skamba amžinai.
Scenarijaus autorius ir režisierius – Julius Dautartas.
Renginį organizuoja Lietuvos žydų bendruomenė ir Mykolo Romerio
universitetas. Renginio partneris Gariūnų verslo ir kultūros parkas.
Dalyvavimas nemokamas, būtina išankstinė registracija el. paštu: koncertai@gariunai.lt
Pageidaujantiems vykti į renginį užsakytu autobusu nuo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pastato (Pylimo g. 4), išvykimo laikas 17. 30val.
Būtina registracija tel. nr.: +37068506900 arba el. paštu: office@lzb.lt


PESACHO PASAKOJIMAI PAGAL ARIKĄ BRAUERĮ: EDUKACINIAI UŽSIĖMIMAI SU NATALJA CHEIFEC 04 10
Balandžio 15 – 23 d. švenčiamas Pesachas. Šiais metais edukacijų dalyviams suteikta unikali proga pažinti Pesacho istorijas, interpretuojant austrų menininko litvako Ariko Brauerio kūrinius parodoje ,,Pesacho pasakojimai”.



Pranešimas žiniasklaidai
2022-04-04
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė yra sukrėsta pasikartojančių išpuolių, vykdomų šventoje Panerių masinių žudynių vietoje. Nesuprantame institucijų apatijos ir raštu kreipiamės į Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę bei Vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę, reikalaudami skubių veiksmų, kad tokie išpuoliai nesikartotų, o jų vykdytojai sulauktų atsako.

„Pasikartojantys išpuoliai Panerių masinių žydų žudynių vietoje peržengia visas ribas. Tai šventa vieta ne tik visai Lietuvos žydų bendruomenei, bet ir Lietuvos valstybei. Visi suprantame, kokią žinią neša „Z“ raidė, kuria suteršiamas Holokausto aukų atminimui skirtas memorialas.
Valstybės institucijos nebegali apsimesti, kad tai nėra Lietuvos atsakomybė, kadangi, nepaisant gražių žodžių, niekas nevyksta. Valstybės atstovams tikriausiai atrodo, kad užtenka kartą per metus Paneriuose sudalyvauti minėjime, o visą kitą laiką memorialas gali skendėti šiukšlėse ir jame gali buriuotis girtaujantys veikėjai. Nors Lietuvos valstybė dar 1991-aisiais perėmė memorialą savo globon, iki šiol nemato pareigos juo pasirūpinti – nėra sutvarkytos infrastruktūros, o jo apsaugos lygį geriausiai rodo pastarųjų dienų įvykiai. Ar taip sunku įdiegti bent minimalias saugumo sistemas – kad ir vaizdo stebėjimo kameras? Ar tokiu būdu valstybė taupo? Kokią žinią tai siunčia apie valstybės požiūrį į Holokaustą Lietuvoje bei Lietuvos žydų tragediją? Mes netylėsime ir ramiai nestebėsime svastikų bei „Z“ raidžių paišymo mums šventose vietose. Mes netylėsime, nes puikiai suprantame, kokią žinią tai siunčia mums kaip bendruomenei. Visa Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė yra pasibjaurėjusi, įžeista ir įskaudinta – neleisime tam kartotis”, – teigė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ragina institucijas bei piliečius netoleruoti antisemitizmo apraiškų bei imtis skubių veiksmų, kad tokie veiksmai būtų užkardyti laiku, o jų vykdytojai sulauktų tinkamo atsako.



Mieli bendruomenės vaikai ir bičiuliai, esame labai pasiilgę šurmulio ir klegesio prie puodų ir viryklių! O jūs?
Startuoja antras #KinderTiš vaikų sekmadieninės mokyklėlės cikals.
Artėja Pesach – viena svarbiausių ir didžiausių žydų švenčių.
Garbės reikalas yra žinoti ne tik jos prasmę, bet ir mokėti pasiruošti Pesach šventės sederiui. Apie Pesach tradicijas ir prasmę kviečiame pasikalbėti balandžio 14 d. nuo 16.00 val. Beigelių krautuvėlėje.
O kaip gi be kulinarinės pamokėlės tik apie Pesach patiekalus ir Kearą?!
Kartu gaminsime macų kugelį ir prisiminsime kaip kepti Chremzelach.

Laukiame jūsų, registruokitės: >>https://bit.ly/3x17OJc
O kol laukiame susitikimo, parašykite mums laišką, papasakokite apie savo šeimos Pesach tradicinius patiekalus ir ką labiausiai mėgstate.
Laukiami mažieji nuo 5 iki 12 metų.
IKI
Inžinierė-mechanikė, baigusi Kauno Technologijos universitetą.

Pranešimas žiniasklaidai
2022-04-01
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė smerkia cinišką išpuolį, įvykdytą sakralioje Panerių masinių žudynių vietoje. Institucijų apatija ir visuomenės tolerancija tokiems išpuoliams yra nepateisinama.
Reikalaujame atsakingų institucijų kuo skubiau ištirti šį pasibjaurėjimą keliantį išpuolį šiuo Lietuvai ir visam regionui neramiu laikotarpiu. Esame įsitikinę, kad praktikos, kuomet vis nerandama kaltųjų dėl antisemitinių nusikaltimų Lietuvoje, negali tęstis. Atkreipiame dėmesį, kad dar neseniai baisėjomės Rusijos išpuoliu prieš Babyn Jaro Holokausto memorialą, šiandien matome išpuolį prieš didžiausią po Babyn Jaro masinių žydų žudynių vietą čia, Lietuvoje.
„Šis išpuolis šventoje Panerių masinių žydų žudynių vietoje yra tiesiog kraupus. Kita vertus, jis yra ir tiesioginė valstybės atsakomybė, kadangi metų metais diskutuojama, nagrinėjama, kalbamasi ir konsultuojamasi kaip sutvarkyti memorialą, tačiau niekas nėra padaroma. Nėra tinkamai sutvarkytos infrastruktūros, nėra tinkamos apsaugos – tai geriausiai ir atspindi valstybinį požiūrį į šią Lietuvos bei Lietuvos žydų tragediją. Viskas tik žodžiai ir posėdžiai. Memorialas, pastatytas už privačias lėšas – neprižiūrimas ir apleistas. Jis nepriklauso Lietuvos žydų bendruomenei, bet tai vienintelė vieta, kurioje vyksta valstybiniai renginiai Holokausto aukoms pagerbti.
Tai jau tapo tikra Lietuvos valstybės gėda. Nors raidė „Z“ nėra kol kas Lietuvoje draudžiama simbolika, bet mes žinome, kaip ir kur ji naudojama. Apie karą Ukrainoje žino visi, kaip ir apie raidės „Z“ nešamą simboliką. Paneriai, kur brutaliai nužudyta 70 000 žydų, negali tapti provokacijų, politinių batalijų lauku. Tai nužudytų žmonių ramybės ir atminties vieta. Ji negali būti panaudota jokioms provokacijoms ir etninei nesantaikai kurstyti. Tam privalu užkirsti kelią. Visa Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė yra pasibaisėjusi, pasipiktinusi ir įžeista – neužsimerksime prieš tokius atvejus” Beje, artėja Jom Hašoa – nesuvokiama „dovana“ šia proga. – teigė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
