Per Holokaustą vienintelės likusios gyvos Šeduvos žydaitės Sulamitos istorija

Per Holokaustą vienintelės likusios gyvos Šeduvos žydaitės Sulamitos istorija

Svarbių kelių tarp Šiaulių, Panevėžio ir Jonavos sankirtoje įsikūrusiame Šeduvos miestelyje devyniolikto amžiaus pabaigoje kas antras gyventojas buvo žydas. Tiksliau, jie sudarė daugiau nei 61 procentą vietos bendruomenės. Jie buvo pardavėjai, mokytojai, fotografai, batsiuviai. Jie buvo kaimynai, draugai, buvo dalis visuomenės, kurioje drauge gyveno lietuvių katalikų ir žydų bendruomenės.

Antrajam pasauliniam karui pasibaigus, anot istorikų, 700 žydų bendruomenė buvo sunaikinta, išgyveno tik viena moteris. Tačiau Šeduvoje iki šiol prisimenamos iš senolių lūpų perduotos istorijos apie miestelio gydytoją Mendelį Vitėną, Joselio Fleišo restoraną ar Jenkelio Levito limonadinę bei virvių dirbtuvę.

Iš kairės: žydaitė Sulamita Nolienė su savo gelbėtojais Stanislovu ir Liudvika Paluckais. Ant lietuvės rankų – S. Nolienės sūnus Pinchas.

Prisimenami ir žmonės, bandę gelbėti pavienius žydus nuo jų laukiančios egzekucijos. Vis dėlto garsiausia, ko gero, dėl to, kad vienintelė tokia – žudynių išvengusios Sulamitos Nolienės bei jos gelbėtojų Liudvikos ir Stanislovo Paluckų istorija.

S. Nolienei pavyko pasislėpti nuo budelių, bet dviejų vaikų motinos širdis plyšo į šipulius, suvokusi, jog daugiau niekada nebepamatys savo atžalų. Todėl iš slėptuvės, manoma, Panevėžyje ji sugrįžo į Šeduvą, bet joje rado tik tuščius namus. Moteris prašė policininkų, kad šie išvežtų ją pas šeimą, bet vežti nebebuvo pas ką. Jei ne Šeduvos klebonas, tai jau kitą dieną Sulamitos būtų laukęs toks pat likimas – šūviai miške. Tačiau ji rado prieglobstį miestelio bažnyčioje, kur kelias dienas slėpėsi už didžiulio altoriaus. O po to prelatas Mykolas Karosas moteriai rado prieglobstį lietuvių Stanislovo ir Liudvikos Paluckų šeimos namuose Šniukonių kaime.

Šeduvės Sulatimos Nolienės sielvarto dejonės ilgas naktis skambėjo atokioje sodyboje, bet jas girdėjo tik gelbėtojai Paluckai. Jų dukra Valerija Orantienė ir po daugelio metų prisiminė dieną, kai tėvai išgąsčio ir sielvarto palaužtą žydaitę Sulamitą parsivežė namo ir savo vaikams prigrasino apie ją niekam nepasakoti.

1943 metų gegužę moteris su žydų batsiuviu susilaukė sūnaus Picho (Petro) Nolio. Tiesa, berniuką lietuviai Liudvika ir Stanislovas Paluckai turėjo pakrikštyti kaip savo. Dėl to Liudvika, apsimesdama nėščia, kelis mėnesius vaikščiojo pasikišusi po drabužiais pagalvėlę. Atėjus į Lietuvą Tarybinei armijai berniuko motina naują gyvenimo lapą atvertė Šiauliuose, į kuriuos, jau tvirčiau stovėdama ant kojų, iš Paluckų pasiėmė ir sūnų. 1952-aisiais motina ir sūnus išvyko į Izraelį, tačiau Sulamita iki pat savo mirties susirašinėjo su Liudvika Paluckiene, o vėliau vyriausiasis Paluckų sūnus Stanislovas pradėjo susirašinėti su Pichu Nolu.

Sulamita su sūnumi. Nuotrauka atsiųsta Paluckams iš Izraelio.

Žydaitei gyvybę išgelbėjusią lietuvių šeimą 2000 metais pagerbė aukščiausia šalies valdžia – Prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo Liudviką Paluckienę (jau po mirties) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Apdovanojimas buvo įteiktas jos dukrai Valerijai.

Straipsnis paruoštas įgyvendinant projektą, „Jaunieji romų ir žydų bendruomenių lyderiai už istorinės atminties ir teisingumo išsaugojimą“ (Young leaders of Jewish and Roma communities for historical justice and memory) kurį remia EVZ Foundation

Lietuvos žydų bendruomenė kartu su Viešoji įstaiga Romų visuomenės centras aktyviai siekia jog abiejų tautų istorija nebūtų užmiršta ir perrašoma.

Apie projektą: https://bit.ly/3gtBq8v #evzfoundation #SupportedByEVZ #mūsųbendruomenės #OurCommunities #CoalitionBuilding #AtmintisAtsakomybeAteitis

Iliustracija: lostshtetl.lt

Diskusija „Ar žydų gyvenimas Smetonos laikais buvo rožėmis klotas?“

#ŽydiškųPašnekesių diskusijų klubas šį trečiadienį, 17 val. Beigelių krautuvėlėje (Pylimo g. 4, Vilnius) kviečia pasikalbėti itin aktualia tema. Diskusija bus tiesiogiai transliuojama Lietuvos žydų bendruomenės FB paskyroje.

 

Kilus diskusijai būti ar nebūti paminklui Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai, jo naudai kalbantys pateikia A. Smetonos požiūrį į žydus, esą jis juos gynė, už ką oponentų  net buvo išvadintas „Žydų karaliumi“.

Paminklo prezidentui idėjos kritikai savo ruožtu teigia, kad tarpukariu antisemitizmas nebuvo užkardomas, žydams buvo ribojamas darbas valstybinėse įstaigose ir t.t.

Ką apie šias peripetijas mano lietuvių istorikai ir patys šiandienos Lietuvos žydai? Pasikalbėkime!

Diskusijoje dalyvauja:

Faina Kukliansky – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė,

Žygimantas Menčenkovas  – filosofas, mokytojas, aktyvistas, Kairiųjų aljanso narys,

Dr. Linas Venclauskas (nuotoliu) – istorikas, knygos „Tekstų byla: lietuvių antisemitinis diskursas nuo XIX a. antros pusės iki 1940 metų“,

Diskusiją moderuos publicistas, rašytojas r aktorius Arkadijus Vinokuras.

Diskusijos garsas ir vaizdas – Saulius Vinokuras.

Apie diskusijų klubą #ŽydiškiPašnekesiai

Diskusijų klube #ŽydiškiPašnekesiai nuo 2021m. spalio iki 2022 m. lapkričio įvyko 14 diskusijų. Jose gyvai ir virtualiai apsilankė apie 13 tūkstančių žiūrovų. Tad klubo diskusijos akivaizdžiai traukia dėmesį ir užima veik tuščią žydų – lietuvių tarpusavio pokalbių nišą.

Čia vyksta pokalbiai be užuolankų, abiem tautoms aktualiomis temomis, tačiau be pykčio, tęsiant šviesios atminties filosofo Leonido Donskio pokalbių tradiciją.

#MesPrisimename Vokietijos ambasada Vilniuje – Deutsche Botschaft Wilna  #evzfoundation #SupportedByEVZ #mūsųbendruomenės #OurCommunities #CoalitionBuilding #AtmintisAtsakomybeAteitis

Šabatas pasitinkant Tu Bi Švat Šiauliuose

Šabatas pasitinkant Tu Bi Švat Šiauliuose

Vasario pradžioje Šiauliuose vyko ypatingas Šabatas pasitinkant Tu Bi Švat – žydų naujuosius metus. Projekto „Jaunieji  romų ir žydų bendruomenių lyderiai už istorinės atminties ir teisingumo išsaugojimą“ susirinko  diskutuoti apie bendruomenių aktualijas Lietuvos regionuose.

Viena seniausių Šiaulių krašto žydų bendruomenių pasitiko svečius iš Vilniaus ir Akmenės. Tu Bi Švat išvakarėse prisiminėme šventės tradicija ir ragavome dar neragautą vaisių. Beigelių krautuvėlės kepėjos iškepė specialią medžio formos chalą.

Vakaro pranešėjai plėšia Šabo chalą

Klausėmės apie projektą „Šalom, Akmene!” Šia projektas pradėtas ir vykdomas Dianos ir Marijaus Lopaičių iniciatyva, vyksta jau beveik penkerius metus. Viskas prasidėjo nuo noro išlaikyti Akmenės bendruomenės atmintyje kažkada čia gyvenusių žydų papročius ir tradicijas. Taip 2019 metais viskas ir prasidėjo nuo projekto “Šimaitė kviečia kalbėtis”, skirto pasaulio teisuolės Onos Šimaitės atminimui. Tais metais Akmenės krašto bendruomenei buvo pristatyta konferencija apie Akmenės krašto žydus, juos gelbėjusius žmones, parodytas spektaklis “Tavo Ana” pagal Anos Frank dienoraštį, Akmenės rajono viešosios bibliotekos Akmenės skyriui suteiktas Onos Šimaitės, gimusios ir augusios Akmenėje, vardas, o dieną vainikavo edukacinis koncertas “Štetlo garsai”, kuriame skambėjo žydų muzika ir dainos, o juos atliko vietos muzikos mokyklos auklėtiniai bei pedagogai, aktyvių moterų klubas “Akmenietė”, padedant režisierei Daivai Kvaukienei bei meno vadovui ir aranžuočių autoriui Vitalijui Neugasimovui. Projektas buvo tesiamas panašiu formatu ir 2020-2022 metais .

“Šimaitė kviečia kalbėtis”

Per šiuos metus surengtos konferencijos “Štetlo prisiminimai mūsų širdyse”(2020), “Litvakų paveldas ir tradicijos”(2021) ir “Ką mums davė žydų muzika?”(2022), kuriose dalyvavo kraštotyrininkai, paveldo tyrėjai, muzikos profesionalai. Surengtos edukacijos “Šabato saldumynai”(Laurita Todesaitė,2020), “Purim valgiai”(2021), paroda “Litvakai Izraelio gatvėse”. Edukaciniai koncertai “Šabato vakarą”(2020), “Purim linksmybės”, “Apie ją ir apie mus” rodyti ne tik Akmenėje, bet ir Šiauliuose, Vilniuje, Pakruojyje.

Koncertuose groja ir dainuoja vietos meno mokyklų moksleiviai, padedami scenos profesionalų žydų muzikos žinovų– Michailo Bolšuno, Michailo Javičiaus, Boriso Kirznerio, Rafailo Karpio. Tokiu būdu jie semiasi patirties iš profesionalų, įgauna neįkainojamos sceninės patirties ir susipažįsta su žydų tradicine muzika.

 

Jau nuo 2019 metų užsimezgė tvirta draugystė su Šiaulių krašto žydų bendruomene, kurios nariai atvyksta į visus renginius, o taip pat organizuoja “Žydų turgelĮ”, kurio metu prekiauja tradiciniais žydiškais saldumynais ir dalijasi jų gamybos paslaptimis.

 

 

Taip pat bendradarbiaujama ir su Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos moksleiviais, kurie kasmet dalyvauja projekte. Kasmet projekte skiriamas dėmesys ir Akmenės krašto žydų kapinėms – 2020 metais nufotografuoti išlikę antkapiai keliose kapinėse ir rezultatai sukelti į tinklapį Billiongraves.com, 2021 ir 2022 tvarkyta kapinių aplinka.

 

 

Kartu su VšĮ Akmenės istorijos muziejus pastatyti atminimo ženklai buvusių sinagogų vietose Klykoliuose ir Akmenėje. Taip pat kasmet rugpjūčio 4 dieną minima diena, kai Akmenės krašto žydai buvo išvaryti iš Akmenės į Mažeikius ir ten sušaudyti – Akmenės miesto aikštėje skaitomi žuvusiųjų vardai, o vėliau vykstama į sušaudymo vietą, kur padedami akmenėliai su sušaudytųjų vardais. Nuo 2020 metų projektas iš dallies finansuojamas Geros Valios Fondo, Lietuvos Kultūros Tarybos ir Akmenės rajono savivaldybės lėšomis.

#SupportedByEVZ

Projekto laikotarpis: 2022 sausis – 2023 vasaris. Projektą finansuoja EVZ fondas, Lietuvos žydų (Litvakų) bendruomenė, Romų visuomenės centras. Esame atviri ir kviečiame aktyvius piliečius jungtis prie mūsų iniciatyvų.

Holokausto pamokos Šiaulių moksleiviams

Sausio 27 d. Šiaulių Gegužių progimnazija prisijungė prie Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos paminėjimo. Šią dieną progimnazijoje vyko integruota pamoka 7-tų klasių mokiniams, kurią vedė Šiaulių krašto žydų bendruomenės narė, matematikos mokytoja Ieva Rafael, tikybos mokytoja Elvyra Ramoškienė ir istorijos mokytoja Kristina Puzarienė. Pamoką stebėjo progimnazijos pedagogai, kolegos iš Akmenės ir Papilės bei Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai. 

Organizatorių nuotr.

Mokant vaikus apie Holokaustą, matematikos mokytoja Ieva pateikė daugiau žinių apie masinį žmonių naikinimą, tikybos mokytoja Elvyra moralinius ir dvasinius klausimus kėlė per žydų tautos simbolius, o istorijos mokytoja Kristina ugdė vaikų suvokimą apie išankstinių nuostatų, stereotipų išplitimą, žmogaus teisių pažeidimus pagal metodiką, parsivežtą iš stažuotės Izraelyje.

Pamokos metu vaikai išklausė pasakojimą apie žydų mergaitės Chanelės, išgelbėtos iš geto, gyvenimo istoriją, kėlė probleminius klausimus ir diskutavo apie kylančius pavojus, kai priespaudos akivaizdoje yra tylima ir išliekama abejingais.

Į minėjimą prie Šiaulių geto vartų paminklinio akmens atvyko progimnazijos šeštokai, kurie, kartu su Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariais, pagerbė Holokausto aukas.

Organizatorių nuotr.

„Kaip prasidėjo Holokaustas“ – šiurpinantis priminimas, kad naciai veikė ne vieni

Sausio pabaigoje BBC televizija pristatė dokumentinį filmą, kuriame britų Imperijos karo muziejaus istorikas Jamesas Bulginas atskleidžia daug kam nepatogią Holokausto istorijos pusę. Kviečiame paskaityti šio dokumentinio filmo recenziją, kurią parengė „The Telegraphs“ apžvalgininkė Anita Singh.  

Jameso Bulgino  dokumentiniame filme yra siaubingų kadrų, atskleidžiančių, kaip paprasti žmonės padėjo naciams žudyti žydus / B. Holgate/BBC nuotr.

Kas ateina į galvą išgirdus žodį „Holokaustas“? Tai klausimas, kuriuo prasidėjo Jameso Bulgino filmas „Kaip prasidėjo Holokaustas“ (BBC Two kanalas). Greičiausiai pagalvosite apie Aušvicą ir nacius, vadovaujančius masinėms žudynėms. Tačiau Londono Imperijos karo muziejaus istorikas J. Bulginas norėjo mums parodyti kitą šios tragedijos pusę.

Skaityti plačiau

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kreipėsi į Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininką dėl partijos nario antisemitinio pasisakymo

Regioninė žiniasklaida pranešė apie itin nemalonų įvykį Nemakščiuose – miestelio seniūnas, TS-LKD partijos narys Remigijus Laugalis renginio metu labai iškalbingai agitavo būsimus rinkėjus: „Kas nebalsuos už mane, galės žydų kapinėse laidotis“.

Šie įžeidžiantys, žydų tautybės žmones iš visos visuomenės išskiriantys žodžiai yra atvirai antisemitiški, kurstantys neapykantą ir baimę.

Maža to, jie buvo pasakyti ypatingai jautriu metu, kai visas pasaulis minėjo Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Tą pačią, kai pagerbiamas dėl tautinės neapykantos visame pasaulyje nužudytų 6 milijonų, o Lietuvoje – daugiau nei 230 tūkstančių žydų tautybės moterų, vyrų, senelių ir vaikų atminimas.

Savo pasisakymu įžeisdamas žydus, į Raseinių rajono savivaldybės Tarybą su meru, konservatoriumi Andriumi Bautroniu kandidatuojantis seniūnas pažemino ir patį miestelį bei pademonstravo savo krašto istorijos neišmanymą – Nemakščių senosios žydų kapinės dėl savo kultūrinės istorinės ir reikšmės 1993 metais įrašytos į Kultūros vertybių registrą ir yra saugomos valstybės.

Nemakščių senosios žydų kapinės.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kreipėsi į TS-LKD partijos pirmininką Gabrielių Landsbergį, Raseinių merą Andrių Bautronį ir patį pasisakymo autorių, tikėdamasi nedviprasmiškos reakcijos. Paraginome imtis švietėjiškos veiklos, kuri primintų Raseinių rajono gyventojams prie ko priveda nekontroliuojamo rasizmo ir antisemitizmo apraiškos. Taip pat pasiūlėme pagalbą organizuojant švietėjiškus susitikimus ir diskusijas su istorikais, kultūrininkais bei publicistais, kurie padėtų užmegzti abipuse pagarba grindžiamą bendradarbiavimą.

Knygą apie pasaulio tautų teisuolę Oną Šimaitę parašęs Rimantas Stankevičius: paradoksas, kad apie ją labiau žinoma JAV, Izraelyje ir Prancūzijoje nei Lietuvoje

Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną pristatyta knyga apie Onos Šimaitės – pirmosios pripažintos pasaulio tautų teisuolės iš Lietuvos – gyvenimą ir interviu su knygos autoriumi Rimantu Stankevičiumi.

Rimantas Stankevičius. Nepadariusi tautai gėdos / Asmeninio archyvo nuotr.

Skaityti plačiau

Atidengta pirmoji Palangos žydų istoriją liudijanti paminklinė lenta

Kasmet sausio 27-ąją pasaulis mini Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Palangiškiams ši diena primena širdį iki skausmo veriantį faktą: vien 1941 m. birželio 27 d. ir spalio 12 d. vykdyto Holokausto aukomis tapo daugiau nei 400 mūsų miesto gyventojų – darbščių, sumanių, verslių ir gyvenimą bei jūrą mylėjusių Palangos žydų. Nukankintas ir sušaudytas per tas dvi siaubo dienas buvo kas aštuntas tuometės Palangos gyventojas. Ir tai nėra baigtinis skaičius.

www.DELFI.lt

Penktadienį Palangos vadovai – meras Šarūnas Vaitkus, vicemeras Rimantas Antanas Mikalkėnas, taip pat Savivaldybės Kultūros skyriaus vadovas Robertas Trautmanas, kartu su Palangos žydų bendruomene bei jos pirmininku Viliumi Gutmanu, apsilankė Palangos kapinėse, kur prie memorialo tylos ir susikaupimo minute pagerbė nacių 1941 metų birželio 27 dieną pietinėje Birutės parko dalyje nužudytus 106 žydus ir lietuvius, kurių didžioji dauguma buvo palangiškiai.

Uždegtos atminimo žvakės, tradiciškai prie kapavietės, kur perlaidotos Holokausto aukos, palikti pagarbos ir atminimo akmenukai, liudijantys, kad mes nepamiršome ir visada atminsime mūsų miestiečius, kurie tapo pirmosiomis holokausto aukomis mūsų kraštuose.

Penktadienį atvertas dar vienas istorijos puslapis, įamžinant labai skaitlingos buvusios Palangos žydų bendruomenės, įnešusios labai svarų indėlį mūsų mieste plėtojant prekybos, amatų, ypač gintaro apdirbimo, ir, žinoma, poilsio bei kurortavimo verslus, atminimą – atidengta paminklinė lenta, žyminti Didžiosios ir Mažosios sinagogų buvimo vietą. Atminimo ženklas pritvirtintas prie prekybos centro Vytauto gatvėje pastato sienos.

Paminklinėje lentoje keturiomis kalbomis – lietuvių, anglų, hebrajų ir jidiš – pažymėta, kad šioje vietoje buvo žydų maldos namai: Didžioji sinagoga, pastatyta 1880 m., ir Mažoji sinagoga, pastatyta 1900 m.

„Dėkoju mūsų miesto Žydų bendruomenei ir mūsų kultūros specialistams už aktyvumą ir parodytą iniciatyvą įamžinti mums ir mūsų miestui svarbius istorijos puslapius bei nepamiršti to, kas buvo. Šiandien mes žemai lenkiame galvas prieš palangiškius Holokausto aukas ir sakome: „Mes prisimename“, – atidengiant atminimo lentą kalbėjo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Sinagogos buvo sunaikintos

Kiek iš viso sinagogų yra buvę Palangoje, nėra nustatyta, nes ne visi šaltiniai vienodai nurodo sinagogų pastatymo datas. Esama duomenų, kad 1540 m. žydams buvo suteikta privilegija pastatyti pirmąją sinagogą Palangoje. 1738 m. pagrindinės gatvės vienoje pusėje stovėjo bažnyčia, o kitoje pusėje, į šiaurę nuo bažnyčios, – „iškala“ (sinagoga).

Architektai dr. Marija Rupeikienė ir Antanas Rupeika nurodo, kad 1863 m. Palangoje buvo pastatyta medinė sinagoga. Jai sudegus, 1880 m. pastatyta Didžioji sinagoga, o 1900 m. pastatytos dar dvi sinagogos (manoma – mūrinės). 1939 m. sudarytame Palangos miesto plane nurodomi du skirtingo dydžio mūriniai pastatai – Didžioji ir Mažoji sinagogos.

Mažoji sinagoga stovėjo į šiaurę nuo Didžiosios ir buvo gerokai už ją mažesnė. Sinagogų plotai buvo – 20×17 m ir 14×13 m. Abi sinagogos buvo raudonų plytų, papuoštos tinkuotomis detalėmis, o jų eksterjere dominavo neoromaninės architektūros elementai.

Dauguma sinagogų Lietuvoje buvo sunaikintos Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais. Palangoje nė viena sinagoga neišliko, o paskutinioji sunaikinta sovietmečiu. Buvusių sinagogų vietoje sovietmečiu pastatyta maisto prekių parduotuvė. Šioje vietoje iki dabar veikia prekybos centras.

Memorialinė lenta, žyminti Palangos žydų bendruomenės istorijos puslapius, pirmoji, bet ne paskutinė – plėtojama iniciatyva atitinkamai įamžinti ir kitus išlikusius Palangos pastatus, kurie sietini su šių Palangos ateitį kūrusių miestiečių gyvenimu, veikla, kultūra ir nenusakomai tragiškais likimais.

Užuojauta

Sekmadienį, sausio 29 d. mirė aktyvi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės narė, jidiš kalbos puoselėtoja, buvusi ilgametė  Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus darbuotoja ir Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos darbuotoja Roza Bieliauskienė (1946 – 2023).

Sunkią netekties valandą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia sūnų Julių, anūkus ir artimuosius dėl mylimos mamos ir senėlės mirties.

Pagerbdami ponios Rozos atminimą, kviečiame pažiūrėti nepaprastai gražų Vytauto Damaševičiaus dokumentinį filmą, pasakojantį jos istoriją.

Filmo nuoroda >>  shorturl.at/zKR02

Skaityti plačiau

Kruvini išpuoliai Rytų Jeruzalėje

Penktadienį, per Šabą, Rytų Jeruzalėje prie Neve Jaakovo prospekte esančios sinagogos, palestinietis teroristas nušovė septynis žmones ir tris sužeidė.

Anot policijos pranešimo, maždaug 20 val. 15 min. teroristas atvyko prie sinagogos Neve Jaakovo prospekte Jeruzalėje ir ėmė šaudyti į žmones. Užpuolikas yra Rytų Jeruzalės gyventojas palestinietis.

Dėl šios teroristinės atakos konstatuota septynių civilių žūtis, dar trys civiliai buvo sužeisti. Po kruvino išpuolio teroristas automobiliu paspruko iš įvykio vietos, bet greitai buvo susektas ir žuvo per susišaudymą su pareigūnais.

Olivier Fitoussi/Flash90 nuotr.

Kitas Rytų Jeruzalės gyventojas, 13-etis paauglys, šeštadienio rytą ėmė šaudyti į penkių civilių gyventojų grupę. Išpuolio metu buvo sužeisti 47-ejų vyras ir jo 23-ejų sūnus. Abu sužeistieji yra sąmoningi, jų būklė apibūdinama kaip vidutinio sunkumo ar sunki, jie gydomi ligoninėje.

Policijai skubant į įvykio vietą du praeiviai iš teisėtai turimų ginklų pašovė 13-metį užpuoliką. Policija paėmė užpuoliko ginklą ir nuvežė sužeistą paauglį į ligoninę.

Policija praneša, kad areštavo 42 įtariamuosius apklausai. Kai kurie jų yra iš teroristo šeimos.

Olivier Fitoussi/Flash90 nuotr.

Izraelio armija pranešė, kad šeštadienį Vakarų Krante dislokavo dar vieną batalioną.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pranešė šeštadienį, pasibaigus šabui, sušauksiąs savo saugumo kabineto posėdį dėl tolesnio atsako į penktadienio išpuolį prie sinagogos.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė liūdi kartu su aukų artimaisiais ir meldžiasi, kad sužeistieji pasveiktų.

Sunaikintiems pasauliams atminti…

Kaip žinia, pasaulio šalys sausio 27-ąją mini Tarptautinę Holokausto atminimo dieną, susijusią su  Aušvico koncentracijos stovyklos išlaisvinimo 78-osiomis metinėmis.

 Renginio akimirka.

Arūnas Mikalauskas

Klaipėdos r. Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos

Istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojas

Izraelio ambasadorė Lietuvoje Hadas Wittenberg Silverstein sako, kad Holokaustas – pati ekstremaliausia genocido forma. Šią dieną, siekiant prisiminti ir kalbėti apie Lietuvoje gyvenusius žydus, Raseinių rajono savivaldybės Ariogalos gimnazija kartu su Tarptautine komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti bei jos iniciatyva įsteigtu  Tolerancijos ugdymo centru (vadovė Rasa Zakaitė),   surengė  nacionalinę – meninę konferenciją  „Istorijos pamokos iš gyvenimo istorijų“.

Susitikimo vieta – Ariogala

„Ariogala Jus pasitinka atsinaujinusi – šalia sinagogų memorialo kuriasi ir plečiasi Atminties parkas, skirtas žymiems kraštiečiams, prie bažnyčios įrengtos penkios stelos, apdovanotiems Vyčio kryžiumi, gimnazijoje sukurti kabinetai – pavadinti garsių kraštiečių vardais“, – kalba gimnazijos direktorius Arvydas Stankus. Be to, pasidžiaugiama suteiktu pasitikėjimu jau septintą kartą organizuoti atminties renginį, plačia atvykusiųjų geografija: nuo Palangos iki Biržų, nuo Marijampolės iki Kupiškio.

Aš gyva !

Kartą pagyvenusi moteris viename Jungtinių Amerikos Valstijų oro uoste stebėjo ant sienos pakabintame ekrane rodomas per Holokaustą nužudytų vaikų nuotraukas. Staiga ji sušuko ,,Aš esu ta mergaitė nuotraukoje! Aš gyva!“ Netrukus moteris paskambino projekto kuratoriams ir pasakė, kad maža mergaitė pievoje, tai – ji, išgelbėta Lietuvos žydaitė Rosian Bagranskytė. ,,Aš esu gyvas įrodymas, kad stebuklai įvyksta…“  Ją pakvietė į televizijos laidą ir taip pasaulis sužinojo Rosian ir jos tėvų išsigelbėjimo istoriją. Rosian su mama Gerta įamžintos ir Kaune ant namo sienos, Mickevičiaus g. 30. Tai tik viena iš gyvenimo istorijų, kurias meninėje konferencijoje pristatė 14 įvairių Lietuvos mokyklų, pasitelkdamos muzikinius, literatūrinius, meninius, kūrybinius, emocinius, dvasinius instrumentus.

Mus jungia

Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdantysis direktorius Ronaldas Račinskas tarė ačiū susirinkusiems, tiems, kurie kartu ir kurie mano, kad tai labai svarbu. Minima Holokausto diena pažymėta tamsiomis spalvomis, neapykantos ideologija pastatyta ant moliūgo pamatų, sunaikinusia milijonus žmonių. Deja, ši ideologija, radikalios idėjos konvertuojamos okupacinės kariuomenės, kuri trypia Ukrainos žemę. Turime žinoti kad tai niekur neveda, elgtis taip, kad to nebūtų. Mums svarbu prisiminti bendruomenes, kurių nėra, o jūs, mokytojai ir mokinai, tuos prisiminimų ženklus išryškinate. Tad manau, jog tai yra kelias, kuriuo Lietuva turėtų eiti, kad būtų tolerantiška, demokratiška, stipri. Jeigu taip, kaip dirba Ariogalos gimnazija, vietos bendruomenėse būtų dirbama ir kitur, mūsų visuomenės fonas taptų patrauklesnis, būtų gilesnė pažintis su Lietuvos istorija“, – mintimis kalbėjo R. Račinskas.

Ne pirmą kartą vykstančioje konferencijoje dalyvavo vietos savivaldos, švietimo, kultūros sektorių vadovai, Raseinių savivaldybės meras Andrius Bautronis, švietimo skyriaus vedėja Modesta Lukoševičienė.

„Man garbė stovėti prieš Jus, ačiū, kad esate,  dirbate, nešate šviesą Lietuvai ir pasauliui“, – sakė Raseinių r. meras. Modestos Lukoševičienės žodžiuose buvo priminti vienos žinomiausių pasaulyje Holokausto liudininkės Anos Frank dienoraščio fragmentai.

„Niekas iš mūsų nepamirš šio košmaro“, – rašė Ana Frank, būdama slėptuvėje. Ji išsakė dienoraščiui mintis  apie gyvenimą, paauglystės problemas, tikėjo gėrio pergale prieš blogį ir žuvo įskųsta išdaviko, nesulaukusi savo 16-o gimtadienio…

Renginio kulminacija – kolektyvinis prisijungimas prie pasaulinės iniciatyvos ,,Mes prisimename – We Remember“, kad nusikaltimai žmoniškumui niekada nesikartotų.

Tarptautinės komisijos vykdančiojo direktoriaus pavaduotoja, švietimo programų koordinatorė Ingrida Vilkienė priminė – posakis, kad žmonija mokosi iš istorijos po pernai metų vasario 24-osios, deja, nebėra toks teisingas. I. Vilkienė padėkojo mokiniams ir mokytojams už pristatytus unikalius projektus, istorijas iš praeities. Pasidžiaugė, jog  jau šiandien bendraminčius jungia  arti 160 Tolerancijos ugdymo centrų, įkurtų įvairiuose Lietuvos švietimo, kultūros įstaigose.

„Šiandien, skaudžių istorijos pamokų centre Ariogaloje, per meninius pasirodymus išreikšta širdgėla ir skausmas, – tarė Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas. – Mes jums dėkingi, mokytojai,  kad mokiniai, jūsų pastangų dėka, bus tolerantiški. Mano mamą Šakiuose išgelbėjo lietuvis, dieną prieš ateinant naciams“.

Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas / Organizatorių nuotr.

Minimas Holokaustas – žydų istorijos tragizmo pikas, įvairiomis formomis atspindėjęs mokinių pristatytuose projektuose Ariogaloje, mokytojų, kultūros, švietimo, savivaldos ir kitų institucijų veiklose, moraliniuose motyvuose – tai tarsi atminties tiltas tarp praeities ir dabarties…

 

Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos minėjimas Šiauliuose

Sausio 27 d., kartu su tūkstančiais žmonių visame pasaulyje, prisimename vieną baisiausių bei žiauriausių nusikaltimų žmonijos istorijoje.

Minėdami Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimą, kuris įvyko 1945 m. sausio 27-ąją dieną, prisimename daugiau nei 6 milijonus žydų vyrų, moterų ir vaikų, kuriuos žiauriai nužudė nacių režimas vien dėl to, kad jie buvo žydai… Šį šokiruojantį skaičių sunku įsivaizduoti, tačiau už jo slypi milijonai sugriautų gyvenimų bei sudaužytų svajonių, neapsakomas skausmas, neviltis bei siaubas…

Labai dėkojame, kad kartu su Šiaulių krašto žydų bendruomene sausio 27 d. prisiminti Holokausto aukas prisijungė Šiaulių Gegužių progimnazijos bei Šiaulių Romuvos gimnazijos mokiniai bei jų mokytojos. Taip pat Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojas Egidijus Elijošius.

Minėdami Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimą, kuris įvyko 1945 m. sausio 27-ąją dieną, prisimename daugiau nei 6 milijonus žydų vyrų, moterų ir vaikų, kuriuos žiauriai nužudė nacių režimas vien dėl to, kad jie buvo žydai… Šį šokiruojantį skaičių sunku įsivaizduoti, tačiau už jo slypi milijonai sugriautų gyvenimų bei sudaužytų svajonių, neapsakomas skausmas, neviltis bei siaubas…

Labai dėkojame, kad kartu su Šiaulių krašto žydų bendruomene sausio 27 d. prisiminti Holokausto aukas prisijungė Šiaulių Gegužių progimnazijos bei Šiaulių Romuvos gimnazijos mokiniai bei jų mokytojos. Taip pat Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojas Egidijus Elijošius.

Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos minėjimas prasidėjo prie Šiaulių geto vartus žyminčio akmens Trakų ir Ežero gatvių sankirtoje. Mokiniai iš žvakučių išdėliojo vieną svarbiausių žydų simbolį – Dovydo žvaigždę. Atminimo ceremonijos metu buvo prisiminti skaudūs Holokausto žiaurumai, uždegtos žvakutės, padėti atminimo akmenukai, gėlių krepšeliai bei tylos minute pagerbtos Holokausto aukos. Tuomet visi susirinkusieji patraukė Pasaulio Tautų Teisuolių skverelio link, kur tylos minute buvo pagerbti lietuvių tautos didvyriai Antrojo pasaulinio karo metu gelbėję persekiojamus žydų tautybės asmenis.

Privalome prisiminti Holokaustą, kad jo žiaurumai niekada nepasikartotų, kad mūsų vaikai niekada netaptų aukomis, budeliais ar abejingais stebėtojais.

#MesPrisimename.

Mes niekada pamiršime.

Faina Kukliansky: „Prisiminti – mūsų kolektyvinė pareiga“

Šiandien Vilniuje, minint Holokausto aukų atminimo dieną, šešios Lietuvoje reziduojančios diplomatinės atstovybės ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sukvietė visus į renginį „78 Years Later. Honoring, Learning & Seeking Justice“. Jo metu buvo diskutuojama istorinio teisingumo bei Holokausto švietimo Lietuvoje temomis.   

Renginį organizavę ambasadoriai (iš kairės) – Japonijos ambasadorius Tetsu Ozaki, Nyderlandų ambasadorius Timas van Gulijkas, Izraelio ambasadorė Hadas Wittenberg Silverstein, Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonnas, JAV ambasadorius Robertas S. Gilchristas ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky / organizatorių nuotr.

Kalbėdama diskusijoje Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pasidalijo asmenine patirtimi.

„Lietuvoje į konkretiems asmenims pastatytus paminklus žiūrima pagarbiai – jie lankomi, tvarkomi, nepamirštami, apie juos kalbama. Visai kitaip yra su masinių žudynių aukoms skirtais paminklais.

Visai neseniai Kaune, vadinamųjų garažo žudynių vietoje, kur buvo nužudytos pirmosios Holokausto Lietuvoje aukos, daviau interviu italų žurnalistams. Ten yra paminklas. Aš patariau žurnalistui paklausti pro šalį ėjusių greta esančios mokyklos mokinių, kas jiems yra žinoma apie garažo įvykius. Nė vienas iš mokinių negalėjo pasakyti, kas atsitiko toje vietoje, nežiūrint to, kad jie mokėsi prie to žudynių vietoje pastatyto paminklo. Mano manymu, tai yra klasikinis pavyzdys, kad mes galime daug kalbėti, priiminėti įstatymus, bet turi būti žmogiškasis faktorius, kad žmogus, o konkrečiu atveju, mokyklos direktorius atkreiptų dėmesį, papasakotų apie tai, kas turėtų būti savaime suprantama gyvenimo dalimi“, – kalbėjo F. Kukliansky.

Advokatė, Lietuvos žydų bendruomenės vadovė pabrėžė apie kolektyvinę pareigą prisiminti, kurios nė vienas neturėtume pamiršti. Antraip tragiški praeities įvykiai gali vėl pasikartoti.

Akimirka iš diskusijos / organizatorių nuotr.

Renginį organizavo Vokietijos, JAV, Japonijos, Nyderlandų ir Izraelio ambasados, Europos Komisijos atstovybė bei Lietuvos žydų bendruomenė. Diplomatinės atstovybės parengė ir bendrą pareiškimą.

Bendras diplomatinių atstovybių pareiškimas tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos proga

Minėdami Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną prisimename šešis milijonus žydų, vyrų, moterų ir vaikų, tarp jų daugiau nei 200 000 Lietuvos žydų, nužudytų per Holokaustą. Prisimename kitas bendruomenes, kurios buvo žudomos: romus, neįgaliuosius, LGBTQI+ asmenis, slavus ir kitas. Ir prisimename daugybės žmonių, kurie rizikavo savo gyvybėmis, kad išgelbėtų tūkstančius žydų, didvyriškumą. Tačiau nepamirškime ir to, kad naciai šiuos baisius nusikaltimus vykdė padedami vietinių kolaborantų visoje Europoje.

Šiandien yra proga apmąstyti atviros diskusijos ir objektyvaus Holokausto tyrimo svarbą kovojant su neapykanta, netolerancija ir antisemitizmu. Kova su Holokausto iškraipymu ir neigimu, taip pat bet kokiu istorijos iškraipymu yra politikos prioritetai, kurie mus visus jungia. Mūsų misijos bendradarbiauja su vietos institucijomis, kad sustiprintų švietimą apie Holokaustą ir skatintų objektyvią istorijos analizę. Siekdami šių tikslų vertiname partnerystę su Lietuvos Vyriausybe, Lietuvos pilietine visuomene ir žydų bendruomenėmis visoje Lietuvoje.

Holokausto tragedijos supratimas yra būtinas norint išsaugoti ir sustiprinti vertybes, kurios yra mūsų santykių pagrindas, ir tokios pastangos dar niekada nebuvo tokios svarbios visų mūsų tautų taikai ir saugumui.  Mes ir toliau atvirai pasisakysime ir ginsime demokratines vertybes, kurios mus sieja.

JAV ambasada Lietuvoje

Izraelio ambasada Lietuvoje

Vokietijos ambasada Lietuvoje

Nyderlandų ambasada Lietuvoje

Japonijos ambasada Lietuvoje

Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje

 

 

#MesPrisimename

Sausio 27-ąją, minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną ir Aušvico – Birkenau koncentracijos stovyklos išvadavimo 78-ąsias metines, visas pasaulis jungiasi prie akcijos #WeRemember. Ja siekiama priminti, kas gali nutikti, kai neapykantai leidžiama klestėti nekontroliuojamai.

Per Holokaustą naciai ir jų vietiniai talkininkai nužudė šešis milijonus žydų. Praeities pamokas ir suvokimas, kas sukėlė didžiausią naujųjų amžių tragediją, gali padėti užkirsti kelią būsimiems genocidams ir neapykantos aktams, pateisinamiems etnine priklausomybe, religiniais ar kitokiais skirtumais.

Kiekvienais metais išgyvenusiųjų skaičius mažėja, todėl mūsų bendra pareiga yra išsaugoti aukų atminimą ir užtikrinti, kad praeitis niekada nebūtų pamiršta.

Prie pasaulinės #MesPrisimename iniciatyvos aktyviai prisijungė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai ir mokyklų mokiniai.

Akcijos akimirkos – nuotraukų galerijoje.

 

 

 

 

Naujose knygose – netikėtas požiūris į žydų ir lietuvių santykius

Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos minėjimą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pradėjo simboliškai – prasminga pažintimi su dviem naujomis knygomis, pasakojančiomis apie žydų ir lietuvių santykius įvairiais istoriniais laikotarpiais. Jų leidybą dalinai finansavo VšĮ „Geros valios fondas“.

Nuotraukoje – Vytautas Toleikis, dr. Tomas Venclauskas ir Arkadijus Vinokuras.

Kultūrininko, eseisto, visuomenininko Vytauto Toleikio knygoje „Žydai lietuvių literatūroje“ pasakojama apie tai, kada Lietuvos gyventojų tarpe atsirado ir tapo pastebimi žydai, kaip į juos žiūrėjo aukštuomenė ir paprasta liaudis, kokį požiūrį į žydus formavo rašytojai ir žymūs visuomenės veikėjai.

Dr. Lino Venclausko knygoje „Tekstų byla: lietuvių antisemitinis diskursas nuo XIX a. antros pusės iki 1940 metų” analizuojamas jau kitas lietuvių ir žydų santykių laikotarpis, kuris sutapo su tautiniu atgimimu, valstybingumo idėjomis, vėliau jo įtvirtinimu ir kūrimu.

Padedami susitikimą moderavusio publicisto ir aktoriaus Arkadijaus Vinokuro, autoriai susirinkusiems papasakojo daugybę į jų knygas nugulusių įsimintinų istorijų.

Vakaro metu tylos minute susirinkusieji pagerbė Holokausto aukas.

Ypatingą nuotaiką sukūrė viena ryškiausių savo kartos Baltijos šalių smuikininkių, Vienos muzikos ir vaizduojamųjų menų universiteto absolventė, tarptautinių konkursų laureatė Dalia Dėdinskaitė vienas ryškiausių Lietuvos pianistų, daugybės tarptautinių konkursų laureatas pianistas Darius Mažintas. Muzikantai atliko labai simbolinę programą – litvako, smuikininko ir kompozitoriaus Josepho Achrono „Hebrajišką melodiją” ir Maxo Brucho „Kol Nidrei”. Tai – ritualinis kūrinys, kuriuo buvo jautriai pagerbtos Holokausto žiaurumų aukos.

Vakaro nuotaiką žydų kompozitorių kūriniais nuspalvino smuikininkė Dalia Dėdinskaitė ir pianistas Darius Mažintas.