Žydų Jaunimo Asamblėjoje patirtimi dalijosi LŽB pirmininkė Faina Kukliansky

Praėjusią savaitę vyko kasmetinė Žydų Jaunimo Asamblėja, kurioje dalyvavo 85 aukštųjų mokyklų studentai iš 20 šalių. Jų tarpe – ir Lietuvos delegacija.

Šių metų Asamblėjos tikslas – skatinti pasaulio žydų jaunimo įsitraukimą į aktualijas, su kuriomis visuomenė susiduria šiandien ir rūpintis palikimu ateinančioms kartoms.
LŽB pirmininkė Faina Kukliansky / Asmeninio archyvo nuotr.

Be kitų garbių dalyvių, Asamblėjoje pranešimą skaitė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, sulaukaukusi ypatingos Pasaulio Žydų Kongreso Jaunosios kartos programos vadovo Yoni Hammermano padėkos.
„Dėkojame, kad skyrėte laiko prisijungti prie šių metų Asamblėjos ir savo įsitraukimu suteikėte daugiau galių būsimiems žydų tautos lyderiams”, – padėkoje rašo Y. Hammermanas.

Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę. BORISAS STRASBURGAS

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.

3-ojo Vytauto Didžiojo pulko gydytojas (1887-1944) apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 1235.

Borisas (Berelis) Strasburgas, Izraelio sūnus, gimė 1887 metų spalio 7 dieną Ariogalos mieste. Tėvai turėjo garinę lentpjūvę.

Mokėsi žydų mokykloje Ariogaloje. 1913 metais baigė Berno universiteto Medicinos fakultetą Šveicarijoje. 1915 metais išlaikė valstybinius egzaminus prie Charkovo universiteto.

1915 metų sausio 11 dieną mobilizuotas į Rusijos caro kariuomenę ir paskirtas eiliniu į 96-ąjį pėstininkų atsargos batalioną. Paskirtas sanitaru į perrišimo punktą.

Nuo 1916 metų sausio 15 dienos pakeltas į gydytojus ir tarnavo 9-ajame Novo-Ingermanlando pulke. Pakeltas medicinos tarnybos kapitonu. 1917 metų vasario 27 dieną fronte buvo apnuodytas dujomis iš austrų artilerijos sviedinių.

Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę. CHAIMAS SILKINERIS

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.

Baltarusių bataliono eilinis (1898-po karo) apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 654.

Chaimas-Giršas Silkineris, Abraomo sūnus, gimė 1898 metų lapkričio 5 dieną Kaune (Kaunas, Sodų gatvė Nr.26). Pagal profesiją – graveris. Raštingas. Tėvai vėliau gyveno Vilkijos miestelyje.

Prasidėjus pasauliniam karui, buvo mobilizuotas ir vienerius metus tarnavo Rusijos kariuomenės 24-ajame Suomijos šaulių pulke.

1919 metų gegužės 9 dieną pašauktas stojo į Lietuvos kariuomenę. Tarnavo Baltarusių batalione. Dalyvavo kovose bolševikų fronte.

Fronte Ch. Silkineris, kaip prityręs karys, dažnai patekdavo į žvalgybas ir dažnai eidavo į priešo užnugarį. 1919 metų pabaigoje ties Daugpiliu vienuolika mūsų drąsių kareivių (jų tarpe ir eilinis Ch. Silkineris) su durtuvais išmušė iš pozicijų kulkosvaidžiais ir šautuvais apsiginklavusį priešą.

Jaunieji žydai skautai plečia sueigos geografiją

Praėjusį savaitgalį Lietuvos žydų bendruomenės žydų skautų sueigos nariai vyko į Panevėžį, kur su bendraminčiais paminėjo skautų organizacijos įkūrėjo Roberto Powello gimtadienį.

Džiugu matyti gausėjantį žydų skautų būrį, kuris vis aktyviau dalyvauja sueigose, o praėjusį savaitgalį ružosi ir tolimesnei išvykai į Panevėžio krašto skautų organizuotą renginį.

Vaikai žaidė, statė sniego senius ir jų tvirtoves, mokėsi išgyvenimo gamtoje gudrybių, užsiėmė rankdarbiais, pamatė ir sudalyvavo nemažoje skautiškoje rikiuotėje bei patyrė kitokių šaunių nuotykių. Taip jaunuoliai atšventė skautų įkūrėjo lordo Roberto Baden Pawello gimtadienį.

Jaunieji skautai už paramą dėkingi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei, Panevėžio žydų bendruomenei ir vadovams bei vadovėms už didžiulį rūpestį ir meilę.

Skautų linksmybes pamatykite nuotraukų galerijoje ir nepamirškite, kad žydų skautų sueigos Lietuvos žydų bendruomenėje vyksta kiekvieną sekmadienį.

Laukiame prisijungiant!

Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę. IGNOTAS ROZENBERGAS

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.

2-ojo Algirdo pulko eilinis (1898-nežinoma) apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 416.

Ignas Rozenbergas (Rozenbergeris), Giršos sūnus, gimė 1898 metų lapkričio 11 dieną Marijampolės mieste (kitais duomenimis – 1899 metais Marijampolės apskrities Šunskų valsčiaus Tarpučių kaime).

Turėjo du brolius ir tris seseris. Baigė pradžios mokyklą. Žydas, pagal tikėjimą – judėjų. Pagal profesiją – žemdirbys.

1919 metų sausio 2 dieną (kitais duomenimis – 1918 metų gruodžio 27 dieną) savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę. Tarnavo 2-ojo pėstininkų Algirdo pulko pirmoje, vėliau – pirmoje ir trečioje kulkosvaidžių kuopose, 3-ojo pėstininkų Vytauto Didžiojo pulko žvalgų ir kulkosvaidžių komandose.

1919 metų vasario mėnesį išvyko į frontą, į Jiezno apylinkes.

Netoli Jiezno mūsų kuopa sustojo. Pirmas būrys pradėjo pulti bolševikus Jiezne. Jie stipriai laikėsi. Būriui teko trauktis. Paskutinieji pasitraukė būrininkas Plioplys, jaunesnysis puskarininkis Kučinskas ir eilinis Rozenbergas. Visiems jau pasitraukus, šie dar taikliai šaudė į priešą.

Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę. LIBA MEDNIKIENĖ

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.

Civilė pilietė (1875-1941) apdovanota antrosios rūšies Vyties Kryžiaus ordinu.

Liba Mednikienė (Mednik), Leizerio duktė, gimė apie 1875 metus Ukmergės apskrities Gelvonų valsčiaus Jaskaudžių kaime. Pagal profesiją – prekybininkė.

Gyvendama Širvintose, karo su lenkais metais rinko karines žinias ir teikė Lietuvos kariuomenei bei partizanams, siuntė lietuviams lenkų štabų dokumentus ir pinigus. Dažnai žvalgybinę medžiagą rinko per savo tautiečius žydus, buvojusius lenkų okupuotoje Lietuvos dalyje. Apie viską pranešdavo lietuvių partizanų vadams.

Mūšių metu saugodavo pas save partizanų paliekamas stambias pinigų sumas (knygoje apie Širvintų valsčių „Širvintos“ aprašytas atvejis, kai lenkams staigiai įsiveržus į Širvintas, pas L. Mednikienę buvo palikta stambi pinigų suma, kurią moteris vėliau grąžino lietuvių karinei vadovybei). Jos žinioje buvo ir Neutraliojoje zonoje veikiančių partizanų šovinių ir granatų atsarga. Dažnai „pati išdavinėjo mūšių metų partizanams šovinius ir bombas”.

Jos bute lietuviai partizanai gaudavo prieglobstį, čia buvo ir jų štabas.

Po Nepriklausomybės karo dirbo prekybininke. Buvo labia gerbiama Širvintų miestelyje.

Kviečiame į Lea Goldberg knygos sutiktuves

Šį sekmadienį Vilniaus knygų mugėje vyks garsiosios litvakės, rašytojos Lea Goldberg knygos vaikams „Nuomojamas butas“ lietuviško leidimo pristatymas. Jame susitiksite su Izraelio ambasadore Lietuvoje Hadas Wittenberg Silverstein, vertėju Antanu A. Jonynu, dailininke Sigute Chlebinskaite ir rašytoja Daiva Čepauskaite. Visų jų istorijos apie lietuviškąjį šios knygos kelią – be galo įdomios ir užburiančios.

 Laikas: sekmadienis, vasario 26 d. 12 val.

Vieta:   Vilniaus knygų mugė, 5.3 salė

„Knygų šalies“ nuotrauka

Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę. HACKELIS KRICERIS

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.

Nepriklausomybės kare kovojusių žydų savanorių garbės ženklas „Už nuopelnus Sąjungai”. 1938 metai.

2-ojo Algirdo pulko eilinis (1899-1919) apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 280.

„Geros valios fondas” kviečia teikti paraiškas simbolinei kompensacijai už nusavintą turtą

VšĮ „Geros valios fondas” (GVF) kviečia teikti paraiškas gauti vienkartinio mokėjimo simbolinę kompensaciją už totalitarinių režimų okupacijos metu Lietuvoje nusavintą privačių asmenų nekilnojamąjį turtą kriterijus atitinkantiems Holokaustą išgyvenusiems asmenims ir jų įpėdiniams.

Daugiau informacijos ir paraiškos formą rasite: https://bit.ly/41i7jXD

Visais rūpimais klausimais kreipkitės į GVF:

tel.: +370 5 261 12 59

el. paštas: natalija@gvf.lt arba rolandas@gvf.lt

Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę. LIPAS KOPANSKIS

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.

Civiliai aprengti Lietuvos kariai, jau po paliaubų slapta veikę prieš lenkus Neutraliojoje zonoje. 1923 metai.

4-ojo Mindaugo pulko eilinis (datos nežinomos) apdovanotas Vyties Kryžiaus 3-ojo laipsnio ordinu.

Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę. ISAKAS KANTARAVIČIUS

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.

Karo valdininkas (1895-1924) apdovanotas antrosios rūšies Vyties Kryžiaus ordinu.

Didelius darbus santykiuose su okupacine vokiečių valdžia atlikęs karo valdininkas Isakas Kantaravičius. 1920 metai.

Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę. CHAIMAS KAINOVIČIUS

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.

3-ojo artilerijos pulko eilinis (1901-1941?) apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 12156.

Vyties Kryžiaus kavalierius, žydų kilmės artileristas Chaimas Kainovičius. 1924 metai.

Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę. VOLFAS KAGANAS

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.

Dviejų Vyties Kryžių kavalierius Volfas Kaganas – aukščiausiai už narsą pažymėtas žydų kilmės karys. 1919 m. / Autoriaus archyvas

1-ojo Gedimino pulko eilinis (1900-1941?) apdovanotas dviem Vyties Kryžiaus 1-ojo laipsnio Nr. 505 ir 2-ojo laipsnio Nr. 56.

Bendruomenė laukia pačių mažiausiųjų!

Tradicijos – tai turtas, kurį perduodame iš kartos į kartą. Smagu, kai tuo turtu galime dalintis su kitais, matyti, kaip buvę vaikai, vėliau paaugliai užauga ir į Lietuvos žydų bendruomenės klubus atveda jau savas atžalas.

Labai svarbu, kad jaunosios kartos žydų tradicijas pažintų ir puoselėtų nuo pat mažens, todėl kiekvieną trečiadienį klubas „DUBI MISHPOCHA” laukia pačių mažiausių 0 – 3 metų amžiaus bendruomenės narių ir jų tėvelių.

Laikas – kiekvienas trečiadienis, 10:30 val.

Vieta – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.

Į visus iškilusius klausimus atsakys Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės programų direktorė Žana Skudovičienė: zanas@sc.lzb.lt.

Iki susitikimo trečiadienį!

Los Andžele – išpuoliai prieš žydus

Praėjusią savaitę Los Andželą (JAV) sukrėtė du neapykantos nusikaltimai – teroristas 24 valandų bėgyje du kartus šovė į po pamaldų iš sinagogos išėjusius žydų tautybės vyrus.

Viena iš nusikaltimo vietų / Marko Edwardo Harriso/Getty Images nuotr.

Pranešama, kad abi aukos išgyveno. Nusikaltimas įvykdytas Piko-Robinsono rajone, kur įsikūrusi didžiulė žydų diaspora – yra didelė jeshiva, sinagogos ir kiti religiniai statiniai.

Arkadijus Vinokuras. Lietuvoje kotiruojamos trys „legitimios“ patyčių grupės: cirkas, homoseksualai ir žydai

Kandidatas į Vilniaus merus konservatorius Valdas Benkunskas politinėje reklamoje šaukia: „Meras be cirkų!“ Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, išsigandęs viešų debatų, atsiliepia aidu: „Kaunui cirko nereikia!“ Spaudoje apskritai dažnos antraštės, kaip antai „Politika ne cirkas“, „Cirkas politinėje arenoje!“. Siaubas, kur tik pažiūrėsi, visur tas nelemtas cirkas. Tikrai?

Arkadijus Vinokuras, publicistas, LRT.lt

Straipsnis publikuotas www.lrt.lt puslapyje

 Arkadijus Vinokuras / D. Umbraso/LRT nuotr.

Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę. MOTELIS KACAS

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.

11-ojo Vilniaus pulko eilinis (1901-1923) apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 1335.

Vyties Kryžiaus kavalierius eilinis Motelis Kacas. 1922 metai / Nuotrauka iš „Kario” žurnalo.

Panevėžyje lankėsi garsaus XIX a. čia gyvenusio Rabino palikuonis

XIX amžiaus pabaigoje Panevėžyje buvo penkios sinagogos ir stipri, plačiai žinoma žydų bendruomenė. 1871-1891 metais šiame Lietuvos mieste gyveno ir dirbo garsus Rabinas Elijachu Dovidas Rabinavičius. Jis gimė religingoje žydų šeimoje, baigė Hedori ir Ješiva, palaidotas Jeruzalėje Alyvuogių kalne.

Šią savaitę Panevėžyje lankėsi jo proproanūkis, Rabinas Reuven Yeshua Koehn. Panevėžio žydų bendruomenei jis padovanojo savo proprosenelio portretą. Vėliau susitiko su miesto meru Ryčiu – Mykolu Račkausku ir savivaldybės administracijos direktoriumi Tomu Jukna.