Penktadienio spauda lūžo nuo dėmesio LŽB “Beigelių krautuvėlės” apdovanojimams. Sveikinam komandą su tokia sėkme ir linkime taip pat gražai tęsti! 
Delfi.lt Lrytas.lt Klaipeda.lt Diena.lt Diena.lt Kaunodiena.lt Balsas.lt VE.lt Kaunodiena.lt
Ant M. Marcinkevičiaus ligoninės pastato Vilniuje sekmadienį atidengta atminimo lenta iškiliam Lietuvos gydytojui, visuomenės veikėjui ir humanistui Cemachui Šabadui (1864-1935).
C. Šabadas buvo populiariausias Vilniaus žydų lyderis XX a. pirmojoje pusėje. Jis buvo labai veiklus įvairiose srityse – labdaros, sveikatingumo, švietimo, mokslo ir kt. Jis teikė nemokamą pagalbą visiems Vilniaus vargšams, taip pat įgyvendino projektą, kuris numatė paskirti kiekvienai mokyklai po gydytoją.
C. Šabadas aktyviai reiškėsi kaip publicistas, buvo daugelio leidinių jidiš kalba iniciatorius ir redaktorius
Nuo 1919 m. iki mirties C. Šabadas buvo Vilniaus miesto tarybos narys.
C. Šabadą ypač išgarsino profesinė veikla. Jis netgi tapo rašytojo Kornejaus Čiukovskio populiarios pasakos „Daktaras Aiskauda“ prototipu. Rašytojas, pasak jo paties, pasaką parašė nusižiūrėjęs Cemachą Šabadą. Pasakos autorius K. Čiukovskis memuaruose rašė: „Sumaniau šią pasaką parašyti dar prieš Spalio revoliuciją, kai susipažinau su Vilniuje gyvenusiu daktaru Aiskauda. Iš tikrųjų šio daktaro pavardė buvo Šabadas. Tai buvo pats geriausias žmogus, kurį kada nors esu pažinojęs. Jis nemokamai gydė vargšus“.
C. Šabadui 2007 m. Mėsinių ir Dysnos gatvių sankryžoje Vilniuje pastatytas skulptoriaus Romualdo Kvinto paminklas
Kelios dešimtys iš Japonijos atvykusių turistų negalėjo patikėti savo akimis – buvusioje šios šalies diplomatinėje atstovybėje Kaune jie sutiko vieno garsiausių visų laikų Japonijos diplomatų Chiune Sugiharos jauniausiąjį sūnų Nobuki Sugiharą, kuris stulbinamai panašus į tėvą.
Antverpene (Belgija) gyvenantis ir deimantų versle besisukantis 63 metų N.Sugihara pirmą kartą atvyko į Lietuvą ir išvydo Ch.Sugiharos muziejumi paverstrą buvusią Japonijos diplomatinę atstovybę, kuria rūpinasi fondas „Diplomatai už gyvybę“.
„Labai stiprūs įspūdžiai“, – daugiau kaip valandą praleidęs muziejuje ištarė svečias.
Lietuvos žydų bendruomenės Šabatas su Izraelio simfoninio orkestro muzikantais ir Nobuki Sukihara vieninteliu gyvu japonų diplomato Chiune Sugiharos sūnumi bei svečiais iš JAV, Suomijos, Didžiosios Britanijos.
„Makabi“ klubo istorija
Lietuvos sporto klubas „Makabi“ gali didžiuotis savo senomis ir giliomis tradicijomis. Vilniuje „Makabi“ buvo įkurtas 1916 metais, o Lietuvoje gyvavo nuo 1920 iki 1940 metų. „Makabi“ būstinė buvo Kaune. 1926 metais Lietuvoje buvo net 83 „Makabi“ klubo skyriai, vieniję 4 tūkstančius narių. Klubas leido dvisavaitinį laikraštį, turėjo savo stadioną. Daugiausia laurų buvo pelnę „Makabi“ futbolininkai, boksininkai, stalo tenisininkai, dviratininkai. Šių sporto šakų atstovai ne kartą gynė Lietuvos rinktinių garbę tarptautinėje arenoje.
1932-aisiais ir 1935-aisiais metais Lietuvos „Makabi“ sportininkų delegacijos dalyvavo pirmosiose ir antrosiose „Makabi“ žaidynėse Tel Avive.
Tačiau Antrasis Pasaulinis karas, žydų žudynės keliems dešimtmečiams išbraukė ,,Makabi“ sporto klubą iš Lietuvos gyvenimo Ilgai teko laukti, kol Lietuvoje gyvenančios tautinės mažumos vėl galėjo atgaivinti savo veiklą įvairiose srityse, taip pat ir sporte.
Atgimimo laikotarpis
Netrukus Kretingos miesto žmonės ir svečiai sužinos iš mūsų miesto kilus įžymią žydų tautos asmenybę – Tado Kosciuškos sukilimo dalyvį ir Napoleono armijos karininką Bereką Joselevičių, kurio 250 gimimo metinės minimos šį rugsėjį. Klaipėdos žydų bendruomenė išvien su Kretingos rajono savivaldybe pradės statyti paminklą, įamžinantį B.Joselevičiaus atminimą.
Komisija pritarė projektui
Šią savaitę Kretingos rajono savivaldybėje buvo svarstytas koreguotas Klaipėdos žydų bendruomenės konkursą laimėjęs paminklo projektas. Projektą pristatė jo autorius, bendrovės „Klaipėdos komprojektas“ architektas Vytenis Mazurkevičius, dalyvaujant Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkui Feliksui Puzemskiui bei Kretingos savivaldybės sudarytai darbo grupei B.Joselevičiaus atminimui įamžinti, vadovaujama Kretingos rajono savivaldybės mero Juozo Mažeikos.
Rugsėjo 20 d., (18 val.) Vilniaus miesto Rotušėje vyks 1989 m. sausio 8 d. atkurto Lietuvos sporto klubo „Makabi“ – 25 – osioms metinėms paminėti skirtas renginys.
Renginyje sveikinimo kalbas sakys Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, „Makabi“ prezidentas Semionas Finkelšteinas.
Dalyvauja: Pasaulio „Makabi“ organizacija (MWU), Europos „Makabi“ konfederacija (EMC), Lietuvos Tautinio Olimpinis komitetas (LTOK), Kūno Kultūros ir sporto departamentas (KKSD), Vilniaus miesto savivaldybė, Asociacija „Sportas visiems“.
Programoje: Filmas apie Lietuvos sporto klubo „Makabi“ istoriją, paroda apie klubo veiklą, Klezmerių muzikantų sveikinimas (Šolomo Aleichemo ORT gimnazija).
Rebeka Ošerovič, pagal tėvą – Neiman, matematikos mokytoja, gyveno Švėkšnoje, buvo kilusi iš Skuodo, prieš ištekėdama dėstė matematiką Rygos universitete. Žuvo kartu su dukromis, Rachele, gimusia 1926 m., ir Dvora, gimusia 1922 m. Vyras ir sūnus Samuelis Holokaustą išgyveno. Šmuilevičių šeima: Josefas, g. 1906 m., turėjo gamyklą, nužudytas 1944 m. Aušvice, žmona Heda, g. 1910 m., ir visi šeši jų vaikai – Feiga, g. 1928 m., Pera, g. 1930 m., Chaja, g. 1932 m., Eta, g. 1934 m., Raicha, g. 1936 m., Aba, g. 1933 m – nužudyti 1941 m. netoli Švėkšnos. Ladon Khatza (Yekhezkel) buvo agronomas, gimė ir gyveno Švėkšnoje. 1945 m. nužudytas Vokietijoje, buvo 28-erių.
Gausią Švėkšnos miestelio žydų bendruomenę Holokaustas visiškai sunaikino – keturi šimtai žmonių sušaudyti už kelių kilometrų nuo miestelio, du šimtai vyrų išvežti į Aušvico koncentracijos stovyklą. Rugsėjo 23 d., antradienį, Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, žuvusiųjų vardų skaityti susirinks šiandieninė Švėkšnos bendruomenė.
Pranešimas žiniasklaidai
2014 – 09 – 19
Vilnius
Penktadienį, rugsėjo 19 d., 15 val. Vyriausybės rūmuose išdalinti pirmieji šeši „Beigelio“ tolerancijos apdovanojimai. Tai Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės, vykdančios tolerancijos kampaniją „Beigelių krautuvėlė“, iniciatyva.
Edukacijos srityje apdovanotas vienintelės Lietuvoje žydų mokyklos – Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos – direktorius Miša Jakobas. Jam nominacija atiteko už tolerancijos sklaidą mokykloje. Meno srities nominaciją už kino ir tolerancijos bičiulystęgavo Festivalis „Nepatogus kinas“. Žmogaus teisių judėjimo srityje už tylų, bet sutelktą darbą užtikrinant žmogaus teises ir laisves Lietuvoje įvertinta Žmogaus teisių organizacijų koalicija.
Penktadienis, rugsėjo 19 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Žydų genocido atminimo dienos proga įteikė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius asmenims, kurie, nepaisydami mirtino pavojaus sau ir šeimai, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo nacių genocido.
“Šiandien atiduodame pagarbą žmoniškumui, kuris nepaisė režimų ir karų. Lenkiame galvas prieš tuos, kuriems kaimyno, artimo ar visiškai nepažįstamo žmogaus gyvybė buvo svarbesnė už savo paties saugumą”, – teigė šalies vadovė.
Prezidentė pabrėžė, kad sukrečiantys to meto pavienių žmonių ar net visų kaimų žygdarbiai tik įrodo, kad Lietuva neskirsto savo piliečių pagal tautas ar religijas ir net atšiauriausiais laikais gina tuos, kuriems ji yra tapusi Tėvyne.
Nors daugelio apdovanotųjų jau nebėra gyvųjų tarpe, anot šalies vadovės, jų šventas atminimas įpareigoja kiekvieną Lietuvos pilietį visomis išgalėmis ginti žmogų ir žmoniškumą, demokratiją ir laisvę.
Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais Prezidentės dekretu apdovanotas 51 asmuo.
Kviečiame susipažinti su žydų gelbėjimo istorijomis – čia.
BNS
Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondo (Geros valios fondo) atstovai BNS patvirtino, jog iki kitų metų pradžios bus iš viso paskirstyta bei iš dalies panaudota apie 10,5 mln. litų
„Mes sugebėjome užbaigti savo pirmąjį įsipareigojimą – paskirstyti 3 mln. litų Antrąjį pasaulinį karą išgyvenusiems litvakams visame pasaulyje. Buvo tikrai sudėtinga juos surasti. Kiekvienas jų gavo po 1,6 tūkst. litų – tai yra labiau simbolinis gestas“, – žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį sakė Amerikos žydų komiteto tarptautinių reikalų direktorius Andrew Bakeris, kuris yra ir vienas iš Geros valios fondo valdybos pirmininkų.
Dar priešpiet pagerbtas Šiauliuose karo metais nukankintų ir žuvusių žydų, palaidotų netoli Kužių miestelio atminimas.
“Šiandien, įpusėjus XXI amžiaus antrąjį dešimtmetį, galime tik apgailestauti, kad mūsų šalies istorijoje turime minėti tokią sukaktį – žydų geto panaikinimo 70-metį. Be abejo, kad jis buvo panaikintas – tai tikrai buvo pergalė. Tačiau skaudus pralaimėjimas – kad žydų getai mūsų šalyje gyvavo. Šiauliuose – net trejus metus”, – paminėjimo metu sakė miesto mero pavaduotoja Danguolė Martinkienė.
Garbingi svečiai, žydų bendruomenės atstovai, taip pat atvykusieji iš kitų šalių padėjo atminimo vietoje gėlių.
Didelis būrys svečių ir sukakties minėjimo dalyvių susirinko Šiauliuose Trakų – Ežero gatvių sankryžoje prie paminklinio akmens, kuris byloja, jog toje vietoje 1941-1944 m. buvo žydų geto vartai.
Šiauliuose prie Prūdelio ir buvusio odų fabriko atidengtas kone pirmasis Lietuvoje paminklas pramonininkui. Šiaulių pramonininkų asociacija savo gyvavimo 25-erių metų sukakties proga bei Šiaulių savivaldybė pagerbė odų pramonės magnatą Chaimą Frenkelį, kuris bene prieš šimtą metų Šiaulius iš miestelio pavertė tikru miestu. Atidaryme dalyvavo Ch.Frenkelio artimieji. Kurie atvyko į paminklo atidengimo iškilmes iš Jungtinių Amerikos Valstijų.
Jo istorija saugoma Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje.
Mano tėvas Morduchas Lipšicas dirbo Frenkelio avalynės fabrike vyriausiuoju buhalteriu ir gamybos vedėju. Motina Ester Lipšicienė (Rabinavičiūtė) mokytojavo, buvo privačios žydų progimnazijos direktorė. Turėjau brolį Urį, kuris gimė 1930 m.
Šiauliuose baigiau žydų mokyklos Nr. 8 šešias klases. Po to įstojau į Šiaulių miesto lietuvių berniukų gimnaziją, kurios nebaigiau, nes nacistinė Vokietija okupavo Lietuvą.
1941 m. rugpjūčio 15 d. mūsų šeima buvo įkalinta Šiaulių gete. Bandžiau slapstytis pas pažįstamus ūkininkus Deivių kaime (12 km nuo Kelmės), bet buvau priverstas juos palikti. Neturėdamas kitokios išeities nutariau patekti į getą.
Visa mūsų šeima, taip pat mano mažametis brolis, dirbo Frenkelio fabrike iki geto likvidavimo 1944 m. liepos 24 d. Mus nuvarė iš geto į Pavenčių stotį 30 km nuo Šiaulių, sugrūdo į vagonus ir nuvežė į Štuthofo koncentracijos stovyklą. 1944 m. rugpjūčio 16 d. mane su tėvu perkėlė į Dachau, i X koncentracijos stovyklą, o motina ir brolis liko Štuthofe.
1989 metų sausio 8 dieną atkurtas „Makabi“ klubas siekė atgaivinti prieškarines žydų sporto tradicijas. Vilniuje „Makabi“ buvo įkurtas 1916 metais, o Lietuvoje gyvavo nuo 1920 iki 1940 metų.
1926 metais Lietuvoje buvo net 83 „Makabi“ klubo skyriai, vieniję 4 tūkstančius narių.
1932 ir 1935 m. Lietuvos „Makabi“ sportininkų delegacijos dalyvavo pirmosiose ir antrosiose pasaulinėse žydų sporto žaidynėse Tel Avive.
1989 metais atkurto Lietuvos „Makabi“ tarybos pirmininku buvo išrinktas Semionas Finkelšteinas, kuris vadovauja klubui iki šių dienų.
Lietuvos žydų bendruomenės ir festivalio „NowJapan 2014” organizatorių kvietimu ketvirtadienį į Lietuvą atvyko Nobuki Sugihara – vienintelis gyvas japonų diplomato Chiune Sugiharos palikuonis. Tai pirmasis oficialus N.Sugiharos vizitas Lietuvoje.
Penktadienį N.Sugiharos laukia oficialus priėmimas Prezidentūroje, kur bus teikiami Pasaulio tautų teisuolio apdovanojimai už nuopelnus žydų bendruomenei. Šeštadienį N.Sugihara skaitys pranešimą „NowJapan 2014“ antrojo savaitgalio programoje „Neregėta Japonija“, dalyvaus Žydų genocido aukų dienos minėjimo renginiuose, lankysis Kauno IX forte bei savo tėvo Ch.Sugiharos namuose.
Tolerancijos kampanija „Beigelių krautuvėlė“ gebėjimų stiprinimo mokymai:
SOCIALINĖS (ADVOKACIJOS) KAMPANIJOS IR JŲ VIEŠINIMAS
2014 m. rugsėjo mėn. 19 – 20 d.
Congress viešbutis, Vilniaus g. 2/15, Vilnius
Mažoji konferencijų salė
Lietuvos žydų bendruomenė sveikina savo pirmininkę Fainą Kukliansky su jubiliejiniu gimtadieniu!
Jums reiškiam pagarbą ir linkim metų ilgų ir gražių.
Kad svarbūs sumanymai būtų sėkmingi!
Kad visad pavyktų pradėti darbai!
Kad brangūs Jums žmonės būtų laimingi!
Draugams atviri būtų Jūsų namai!
Jėgų kad nestigtų!
Širdies kad neslėgtų!
Kad visad ir viskas Jums būtų gerai!!!
Šilčiausi sveikinimai jubiliejaus proga.
Mazel tov!
Pranešimas žiniasklaidai
2014 – 09 – 17
Vilnius
VYRIAUSYBĖJE BUS TEIKIAMI LIETUVOS ŽYDŲ (LITVAKŲ) BENDRUOMENĖS ĮSTEIGTI TOLERANCIJOS APDOVANOJIMAI
Šį penktadienį, 15 val., Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmuose (Kanceliarijos Didžioji salė, 2 aukštas) Vilniuje pirmą kartą bus teikiami „Beigelio“ tolerancijos apdovanojimai. Tai nauja Lietuvos žydų bendruomenės, vykdančios tolerancijos kampaniją „Beigelių krautuvėlė“, iniciatyva. Apdovanojimus globoja LR Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Vyriausybėje bus išdalintos pirmos šešios iš dvylikos planuojamų nominacijų: po vieną edukacijos, meno, žmogaus teisių judėjimo, asmenybės nuopelnų, neformalaus ugdymo ir darbo su jaunimu srityse. Laureatams atiteks simbolinė statulėlė bei apdovanojimo liudijimas. Dar šešios nominacijos bus įteiktos kitų metų vasarą „Beigelių krautuvėlės“ uždarymo renginyje.
Iškilmingos ceremonijos metu susirinkusiuosius sveikins renginio globėjas LR Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Apdovanojimus įteiks LR Prezidentas Valdas Adamkus, LR Seimo narys ir buvęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius, pianistas, vargonininkas ir muzikologas Leonidas Melnikas, kiti žmogaus teisių sklaidai Lietuvoje neabejingi žinomi žmonės. Dalyvaus Prancūzijos, Austrijos, Švedijos, Norvegijos ambasadoriai, Apaštališkasis nuncijus arkiv. Pedro Lopez Quintana.
