“Mirtis ir kapinės – ne ta vieta žydams, kurią reikia puošti”, – apie žydų kapinių ir laidojimo tradicijas pasakojo Vilniaus universiteto dėstytoja bei vyresnioji Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos žydų knygų bibliografė dr. Lara Lempertienė. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje buvo daugiau kaip du šimtai veikiančių žydų kapinių. Šiuo metu veikiančios yra tik Vilniuje (Sudervės kelyje) ir Kaune. Visos kitos – gana apleistos. Prieš daugiau kaip dvejus metus įsikūrusi viešoji įstaiga “Maceva” pradėjo registruoti, fotografuoti dar išlikusius jų antkapius, dešifruoti jų epitafijas.
Prie sumanymo prisidėjo daug savanorių. Sudarytame litvakų kapinių kataloge šiuo metu yra 273 senosios kapinės. Projekto sumanytojai rėmėsi Lietuvos kultūros paveldo departamento informacija, tačiau aptiko dar ir naujų, į saugomų paminklų sąrašą neįtrauktų kapinių. Pasak VšĮ “Maceva” steigėjų Aleksandro Avramenko ir Sergejaus Kanovičiaus, internetiniame puslapyje litvak-cemetery.info visi litvakų ainiai galės surasti savo artimųjų poilsio vietas su vardais, pavardėmis ir datomis. Šios kapinės yra turtingos Lietuvos žydų istorijos liudytojos bei neatsiejama Lietuvos istorijos ir kultūros dalis. Ant paminklo – tik mirties data