Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga kreipėsi į Vilniaus merą Remigijų Šimašių ir LGGRT centro generalinę direktorę Teresę Birutę Burauskaitę, reikalaudama palikti Jono Noreikos-Generolo Vėtros memorialinę informacinę lentą prie Mokslų akademijos bibliotekos pastato.
Vilniaus miesto savivaldybės merui Remigijui ŠIMAŠIUI LGGRT centro generalinei direktorei Teresei Birutei BURAUSKAITEI Vilnius, 2015-07-27
KREIPIMASIS
Skaitykite daugiau
© Lietuvos žinios
Šiemet rugsėjo 6 d. Žiežmariuose vyks EUROPOS ŽYDŲ KULTŪROS DIENOS renginiai ,,ŽIEŽMARIŲ ŽYDŲ PAVELDAS – TILTAS IŠ PRAEITIES Į ATEITĮ”
Projekto tikslas – aktualizuoti Žiežmarių miesto žydų nekilnojamąjį paveldą, atskleidžiant jo vertę ir potencialą, tokiu būdu skatinti kompleksinį požiūrį į Lietuvos žydų nekilnojamąjį paveldą ir jo išsaugojimo problemas.
Daugiau informcijos apie renginį: >>PROGRAMA
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė gedi, netekus vienos iš moterų organizacijos “WIZO” įkūrėjos, aktyvios bendruomenės narės Fenios Zibuc (1921 01 03 – 2015 07 28).
Šią liūdną valandą reiškiame nuoširdžią užuojautą sūnui Izaokui Zibuc, dukrai Marinai Vildžiūnienei, anūkams ir visiems artimiesiems.
1936 metais Nacių partija mėgino uždrausti visiems žydams ir kitiems „ne arijų“ kilmės atletams dalyvauti Berlyno Olimpinėse žaidynėse. Tiesa, teko nusileisti ir tada iš viso 9 žydų sportininkai, įskaitant vieną kilusį iš Vokietijos, laimėjo medalius Berlyno Olimpiniame stadione vykusiose rungtyse. (Jesse Owensas laimėjo keturis aukso medalius ir kartu su kitais juodaodžiais Amerikos atletais nebuvo pasveikintas Hitlerio.)
Pirmadienį, prabėgus beveik 80 metų, Europos „Maccabi“ žaidynės prasidės būtent šiame Berlyno stadione, kuriame daugiau nei 2 tūkst. atletų iš daugiau kaip 30 Europos valstybių kovos 19 rungčių. Žaidynės tęsis iki rugpjūčio 5 dienos. Žaidynės vyksta kas ketverius metus ir yra rengiamos vis kitame Europos mieste. 2011 metais renginys vyko Austrijos sostinėje Vienoje.
Šeštadienį Socialinio centro JFS programos dalyviai, vaikus, auginančius šeimos, turėjo puikią galimybę apsilankyti jaukiame, Vilniaus sienamiestyje įsikūrusiame “Pasakos” kino teatre.
Jie dalyvavo įdomioje ekskursijoje apie kino istoriją ir filmų gamybą.
Po Ekskursijos dalyvių laukė intriguojančio animacinio filmo “Pakalikai” premjera.
Dalyvavimas renginyje dalyviams – nieko nekainavo. Tai buvo puiki proga savaitgalį praleisti su šeima ir leisti sau apsilankyti kino teatre, ko dauguma šeimų sau, deja, leisti negali.
Asociacijos prezidentas Erlandas Mikėnas ir generalinis sekretorius Vidmantas Adomaitis susitiko su Izraelio Respublikos ambasadoriumi Amir Maimon. Su juo aptartos Lietuvos ir Izraelio transporto įmonių bendradarbiavimo galimybės bei pasirengimas rudenį Izraelyje vyksiančiam Pasaulio lietuvių ekonomikos forumui.
Izraelio ambasadorius susitikime akcentavo teikiantis prioritetą konkretiems darbams, duodantiems konkretų rezultatą, o ne bendro pobūdžio pokalbiams. Ambasadorius teigė, kad nors Izraelio įmonės jau turi ilgametį įdirbį su vietos ir kitais Europos vežėjais, tačiau tai nereiškia, kad Lietuvių vežėjams durys užtrenktos. „Konkuruoti galima kaina, kokybe, reputacija ir pasitikėjimu. Izraelio įmonės turi suprasti, kodėl yra naudinga su jumis bendradarbiauti“, – teigė A. Maimon.
Laiškas LR Prezidentei D. Grybauskaitei:
Dėl Lietuvos valstybės apdovanojimo atėmimo iš Prano Končiaus ir išbraukimo iš apdovanotojų sąrašo
Sukako lygiai 50 metų, kai Kretingos rajone esančiame Didžiųjų Žalimų kaime, Drungilų šeimos sodyboje, nuaidėjo mirtini šūviai. Tuometinė sovietinė spauda apie 1965 m. liepos 15-osios įvykius tradiciškai nutylėjo, tačiau tarp vietos gyventojų pasklido gandas, kad ten žuvo dar nuo pokario metų besislapstęs žmogus.
Sovietų Sąjungos žlugimas, Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, suteikė galimybę atverti KGB archyvus ir atskleisti šios dramatiškos ir tragiškos istorijos paslaptis.
Daug dėmesio holokausto mūsų šalyje tyrinėjimams skiriantis Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro departamento direktorius dr. Arūnas Bubnys šių eilučių autoriui patvirtino, kad KGB archyvuose išlikusios bylos, iškeltos XX amžiaus 7-ajame dešimtmetyje asmenims, prisidėjusiems prie 1941-1944 metais Lietuvoje vykdyto žydų genocido, yra daug kruopščiau parengtos nei Stalino laikų bylos.
Tad, atmetus ideologines nuostatas, didele dalimi jų ir šiandien galima remtis ir naudotis.
Nuotraukoje: IŠGELBĖTOJI. Iš Šalyno dvaro 1941 m. nuo vežimo į mirtį pabėgusi salantiškė Basia Abelmanaitė-Jankelovičienė (pirma iš dešinės) su savo gelbėtojais Imbarės kaimo gyventojais Sofija ir Pranu Kasperaičiais bei jų dukra Kazimiera prie jų sodybos.
LŽB: Bubnys yra Istorijos departmento vadovas o ne centro vadovas kaip VE teigia
Alanas Levinas, gražiai ir energingai pradėjęs dirbti vykdančiuoju LŽB direktoriumi, savo darbą nutraukė, deja, ir buvo atleistas jo paties prašymu.
Ketvirtadienį, bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky ir religinės bendruomenės pirmininko Simo Levino pakviesti, prie pusryčių stalo bendruomenės kavinėje susirinko Vilniaus Choralinės sinagogos minjanas. Draugiškai šnekučiuodamiesi, visi aptarė rūpimus klausimus.
Liepos 23d. ketvirtadienį po įprastos keliolikos dienų pertraukos į darbą atėjo Lietuvos rabinas Chaimas Buršteinas. Bendruomenės narių prašymu jam pasiūlyta dirbti ištisus metus, o ne pusę metų, kaip buvo iki šiol.
The Klaipėda region newspaper Vakarų Ekspresas in its July 15, 2015, edition published an article about the mass murder of Jews in the village of Didieji Žalimai during World War II, and about the death of one of the murderers decades later at the same location.
“It’s been 50 years since fatal shots rang out at the Drungilas family farmstead in the village of Didieji Žalimai in the Kretinga region. The Soviet press as was their wont remained silent about the events of July 15, 1965, but the rumor circulating among residents was that a man who had been in hiding since the war died there.
“The fall of the Soviet Union and Lithuanian independence allowed for the opening of KGB archives and revealed the secret of this dramatic and tragic story.
Po pasaulį išsibarstę lietuviai ir ryšius su Lietuva puoselėjantys žmonės šių metų spalio mėnesį susitiks jau septintą kartą rengiamame Pasaulio lietuvių ekonomikos forume. Didžiausiame išeivijai skirtame verslo renginyje garsūs verslo lyderiai, Lietuvos politikos elitas, lietuvių ir litvakų bendruomenių nariai dalinsis patirtimi, stiprins tarpusavio ryšius, diskutuos apie galimybes įgyvendinti bendrus projektus.
Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas vyks 2015 metų spalio 20-21 dienomis Izraelyje, Tel Avive. Renginio metu į Izraelį su oficialiu vizitu ketina atvykti renginio globėja Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Izraelis – ypatinga šalis, kurią Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo rengėjai pasirinko neatsitiktinai. Tai – inovacijų ir aukštųjų technologijų srityje pirmaujanti valstybė, turinti puikiai išplėtotus mokslo ir verslo ryšius visame pasaulyje. Didelė Lietuvą menanti žydų litvakų bendruomenė, įvairiose srityse Izraelyje sėkmingai dirbantys Lietuvos universitetų absolventai – tai puikus bendradarbiavimo potencialas, kurį turime geriau išnaudoti. Tikimės, kad Forumas padės stiprinti dvišalius ekonominius ryšius, atvers kelią naujiems bendriems verslo ir mokslo projektams“, – teigė Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Izraelio valstybėje Edminas Bagdonas.
Vilniaus Senamiestyje esančioje mūrinėje sinagogoje Gėlių g. 6 šiuo metu pradedami tvarkymo – restauravimo, remonto ir avarijos pašalinimo – darbai. Pagal Vilniaus sinagogos tvarkybos darbų projektą numatoma restauruoti sinagogos fasadus, cokolį, įėjimo laiptus, nuogrindą, langus ir duris, stogą ir kupolą, vidaus apdailos elementus, lietaus vandens nuleidimo sistemą, sustiprinti ar pakeisti susidėvėjusias konstrukcijas ir fasadų elementus, įrengti žaibosaugą, apsauginę bei gaisrinę signalizacijas. 2014 m., likviduojant avarinę sinagogos būklę, jau buvo sutvirtintos sienos bei kupolinė perdanga virš maldos salės.
Skaitykite daugiau
© Lietuvos žinios
Av 9-osios pasninkas šiais metais prasideda šeštadienį, liepos 25 d. 21.17 val. ir baigiasi
liepos 26 d. 22.26 val.
Malda Vilniaus sinagogoje – liepos 26 d. 9 val. ir 19.30 val.
Av 9 –ąją minima Dieviškosios Jeruzalės šventyklos sunaikinimo diena, būkime verti greičiausio jos atstatymo.
Lietuvos komandoje, kuri nuo 1995 metų dalyvauja jau šeštose Europos “Makabi” žaidynėse, yra 26 sportininkai ir vadovai, bus varžomasi 5-iose sporto šakose. Į Berlyne vyksiančias žaidynes vyksta mini futbolo komanda, kuri du kartus (1995 m. Olandijoje ir 2011 m. Austrijoje) iškovojo Europos čempionų vardus bei tris kartus: (1999m. Škotijoje, 2003m. Belgijoje, 2007m. Italijoje) tapo žaidynių vicečempionais. Komandos treneris – Gercas Žakas, komandos vadovas – Matvejus Frišmanas, komandos kapitonas – Artūras Sobolis. Ruošdamiesi atsakingoms ,,Makabiados“ žaidynėms futbolininkai turėjo daug treniruočių ir kontrolinių rungtynių Vilniuje, į kurias susirinkdavo iš Kauno ir Šiaulių.
Plaukikų komanda stipri kaip visada,- jai vadovauja trenerė ir plaukikė, makabiadų veteranų varžybų nugalėtoja – Ela Pavinskienė. Komandos sąstate: daugkartinis Europos čempionatų nugalėtojas ir prizininkas Andrej Fadeev ir perspektyvūs jauniai Artiom Perepelica ir Jekaterina Gamper.
Lietuvos komandoje žinomi sportininkai: Pasaulinės Makabiados vicečempionas, badmintonininkas Alanas Plavinas, pajėgi jauna stalo tenisininkė Vanessa Ražinskytė, lauko teniso veteranai Ilja Bereznickas ir Valentina Finkelšteinienė.
Delegacijos direktorius – Kostas Pavinskas, jaunimo komandos vadovė – Sofija Pavinskaitė, komandos gydytojas – Arkadij Goldin, futbolo komandos vadovo pavaduotojas – Daumantas Todesas.
Europos „Makabi“ žaidynėse Berlyne dalyvaus 38 šalių delegacijos, kurios varžysis 19-koje sporto šakų, jose bus per 2300 dalyvių. Žaidynių metu vyks plati kultūrinė programa, bus paminėtos Holokausto aukos, surengta Shabato vakarienė, žaidynių dalyviams numatyta ir plati ekskursinė programa.
Semionas Finkelšteinas
Lietuvos sporto klubo „Makabi“ delegacijos vadovas
Nuotraukoje LSK „Makabi“ delegacija Lietuvos žydų bendruomenėje.
LŽB sveikina JAKOVĄ BRAVERĮ, puikiai išlaikiusį VBE ir gavusį tris šimtukus! Bendruomenė didžiuojasi jumis, Jakovai!
Ketvirtadienį Vilniaus Rotušėje susirinko šimtukininkai – patys geriausi Vilniaus abiturientai. Pilnutėlė salė besišypsančių veidų, gražiai pasipuošusių žmonių. Nuo laimingų mamų ir tėčių šypsenų net salėje šviesiau. Abiturientus sveikino Vilniaus meras Remigijus Šimašius:
-Baigiau mokyklą istoriniais laikais, kai labai geras vertinimas buvo 5, o šimtukų iš viso nebuvo, tačiau žinau, ką reiškia truputėlį dvejoti dėl ateities, – sveikindamas geriausius šių metų Vilniaus abiturientus, kalbėjo sostinės meras.
-Norint, kad gyvenimas būtų sėkmingas, laimingas, o svarbiausiai – garbingas, reikia proto, sąžinės, drąsos, kurios mums kartais trūksta. Linkiu, kad rinkdamiesi studijas, būtumėte drąsūs atsispirti mylinčių tėvų, gera norinčių mokytojų ir žinančių, kuri specialybė perspektyviausia, bendraklasių spaudimui. Kad būtumėte drąsūs įsiklausyti į save, – linkėjo Vilniaus meras, primindamas, kad į Rotušę susirinkę abiturientai priklauso vienam procentui geriausiųjų šiais metais. Du ir daugiau šimtukus šiemet gavo 157 Vilniaus abiturientai, dvigubai daugiau, nei pernai.
JOINT-o darbuotojų apsilankymas Panevėžio žydų bendruomenėje jau tapo tradicija. Panevėžio žydams visada malonūs ir įdomūs šie susitikimai tuo, kad gali daugiau sužinoti apie JOINTO labdaros organizacijos veiklą.Viena iš Panevėžio gatvių dar1923 m. buvo pavadinta JOINT-o garbei (dabartinė Zikaro g.). Ši istorinė informacija visada pradžiugina atvykstančius JOINT-o atstovus.
2014 metais lapkričio mėnesį buvo organizuota tarptautinė konferencija apie istorinę JOINTO veiklą Lietuvoje, taip pat apie jo investicijas į žydų organizacijas: švietimo ir sporto įstaigas, senelių ir vaikų namus, medicinos įstaigas, tai buvo svarbi parama žydams Panevėžyje ir Lietuvoje. Minint JOINT-o 100metį buvo pastatyta stela Zikaro gatvėje (Buvusi Jointo g.), ta i ir išleista knygą apie JOINT-ą.
Atsižvelgdama į žydų bendruomenės prašymą, Šiaulių valdžia atsisakė planų iškelti palaikus, surastus tiesiant kelią. Šiaulių miesto savivaldybė užtikrina, kad nevyks jokie žemės kasimo darbai, kol nebus garantuota derama pagarba nužudytų masinėje kapavietėje palaidotų žmonių palaikams.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pabrėžia, kad statybos yra stabdomos ne dėl žydų kaltės, o todėl, kad buvo surasti palaikai, apie kuriuos turėjo būti žinoma iš anksto, prieš pradedant statybas.
,, Negaliu pasakyti, kokie istoriniai tyrimai buvo atlikti prieš pradedant statybos darbus. Jeigu jie buvo atlikti ir atsitiktinai buvo surasta dar viena vieta, kuri nebuvo iki šiol žinoma, tai galima suprasti, atleisti ir ištaisyti. Iki šiol buvo žinomos aštuonios vietos. Klausimas dėl Pročiūnų žudynių vietos buvo iškeltas seniau, viskas yra Valstybės Centrinio archyvo šaltiniuose, reiškia viskas yra surinkta ir žinoma. Galbūt nėra tiksliai nustatyta vieta, bet šiandien turim įvairių technikos priemonių, kuriomis net nejudinant žemės paviršiaus, imanoma nustatyti, kur yra palaikai. Nesvarbu , kieno tie palaikai, žydų ar nežydų. Jei vykdomos statybos, tai kam malonu važiuoti keliu, po kuriuo guli palaikai, ar statyti namus ir surasti kieme palaidotus žiauriai nužudytus žmones? Ir dabar iš atkastų palaikų galima spręsti, kad ten buvo nemažai vaikų. Tai tragedija, kuri reikalauja įamžinimo, o ne statybų. Netikėtumo buvo galima išvengti, jei būtų nuodugniai ištirta. Aišku, mes susipažinsime su visa istorine medžiaga ir pasižiūrėsime, kaip atsirado tas projektas. Tai ne žydų užgaida ar išskirtinis reikalavimas, – to reikalavo įstatymas: iki 2012metų inventorizuoti visas kapines ir masinių žudynių vietas, atlikti sklypų teisinę registraciją. Darbų atlikimo terminas pratęstas iki 2016 metų. Reikia vykdyti įstatymus, – išvengsime baisių nesusipratimų. Ši istorija parodė, kaip Vyriausybė su Šiaulių savivaldybe ir Kultūros paveldo departamentu sprendžia klausimus, surėmę pečius, ieškodami išeities. Man labai svarbu pažymėti, kad nereikia jokio kišimosi iš užsienio. Aš pati pakviečiau rabiną iš Londono atvykti, apžiūrėti vietos, bet prašiau specialaus Žydų kapinių Europoje išsaugojimo komiteto atstovo Yoel Shik, kurį pripažįsta ES. Lietuvos Vyriausybė oficialiai bendradarbiauja su Rabinų komitetu. Šio komiteto iniciatyva priimtos svarbios rezoliucijos. Pabrėžiu, kad tikrai nereikalinga jokia užsienio intervencija, sprendžiant vidaus reikalus. Noriu padėkoti Vyriausybei ir visoms institucijoms, Kultūros Paveldo departamentui, kurie operatyviai reagavo ir padeda spręsti problemą.“
Vykdant kelio rekonstrukcijos ir kitus infrastruktūros darbus Pramonės parke atkasti palaikai bus palikti toje pat vietoje. Taip nuspręsta Šiaulių miesto savivaldybės komisijos dėl rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, palaikų perkėlimo ir įamžinimo posėdyje.
TIESIANT KELIĄ ŠIAULIUOSE APTIKTAS KRAUPUS RADINYS
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pabrėžia, kad statybos yra stabdomos todėl, kad buvo surasti palaikai, apie kuriuos turėjo būti žinoma iš anksto, prieš pradedant statybas.
Vilnius, liepos 15 d. (BNS). Atsižvelgdama į žydų bendruomenės prašymą, Šiaulių valdžia atsisakė planų iškelti palaikus, kurie rasti tiesiant kelią.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Martynas Šiurkus teigė, kad toks sprendimas priimtas rodant pagarbą „visų tautinių grupių tradicijoms ir papročiams“.
„Šiaulių miesto savivaldybė užtikrina, kad (…) nevyks jokie žemės kasimo darbai, kol nebus garantuota derama pagarba nužudytų ir masinėje kapavietėje palaidotų žmonių palaikams”, – trečiadienį pranešime spaudai teigė M.Šiurkus.
Savivaldybės atstovas spaudai Vitalis Lebedis BNS sakė, kad Šiauliuose tiesiamo kelio projektas bus koreguojamas.
