Kaune tęsiasi Holokausto pradžios Lietuvoje 85-erių metų sukakties minėjimas. Pirmadienį Kauno žydų bendruomenė visuomenę pakvietė pagerbti vienų iš pirmųjų Lietuvoje ir vienų iš žiauriausių „Lietūkio“ garažo žudynių aukas.

Šaltinis: Jurgita Šakienė
Kauno diena ir Kauno žydų bendruomenė

Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas / Regimanto Zakšensko nuotr.

1941 m. birželio 27 d. buvusiame “Lietūkio” garažo kieme, stebint miniai smalsuolių, buvo surengta neregėtu žiaurumu išsiskirianti egzekucija – nužudyta apie 50 žydų vyrų. Atsitiktinai „atrinktos“, tiesiog gatvėje pagautos aukos – darbininkas, moksleiviai, prekeiviai, vandens tiekėjas, muzikantas, buvęs Lietuvos finansų ministerijos Pramonės ir prekybos departamento direktorius Jurgis Štromas – buvo žeminamos, žiauriai kankinamos ir žudomos, naudojant laužtuvus, metalinius strypus, pagalius, lentas, vandens siurblio žarnas, vien tik dėl jų tautybės. Daugumos aukų ir jų budelių vardai, deja, yra nežinomi.

Sunkiai suvokiamų įvykių vietoje, prie buvusio „Lietūkio“, dabartinėje Miško g. pastatytas šių žudynių aukoms skirtas paminklas.

Renginį vedė aktorius ir režisierius Aleksandras Rubinovas / Regimanto Zakšensko nuotr.

Nors orų prognozės skelbė apie stichinę pirmadienio kaitrą, prie šio paminklo susirinko gausus būrys žmonių, kuriems, tikiu, priesakai „daugiau niekada“, „mes prisimename“ nėra tik proginėmis datomis sakomi žodžiai, kuriems svarbi istorinė atmintis ir tiesa, o Holokausto tragedija turbūt niekada netaps užgijusia žaizda.

Renginį organizavusios Kauno žydų bendruomenės vadovas Gercas Žakas kalbėjo, kad šią tragediją prisiminti būtina ne tik žydų bendruomenei. Ji yra baisus Lietuvos ir Europos istorijos įvykis, primenantis, kad rasinis, tautinis nepakantumas gali baigtis baisia neapykanta ir masiniais nusikaltimais.

Prie jo susirinkę žmonės pasidalijo savo mintimis apie tų dienų įvykius ir šiandienos aktualijas.

 „Atmintis – ne tik praeitis. Tai atsakomybė dabartyje. Šiandien turime savęs paklausti, ar tikrai išmokome istorijos pamokas?“ – klausė renginyje dalyvavusi Izraelio ambasadorė Shelly Hugler Livne.

J. E. Izraelio ambasadorė Shelly Hugler Livne / Regimanto Zakšensko nuotr.

Į minėjimą atvyko ir Vokietijos ambasadorius Cornelius Zimmermann, Estijos, JAV, Prancūzijos ambasadoriai, savivaldybių, kultūros įstaigų atstovai.

Vakarop, 18 val., VDU Didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7, Kaunas) – aukų atminimui skirtas koncertas „Neužmiršti. „Lietūkio“ garažo žudynių 85-osios metinės“. Koncertas nemokamas.

Gyva muzika skambėjo ir per minėjimą žudynių vietoje.

Vokietijos ambasadorius Dr. Cornelius Zimmermannas / Regimanto Zakšensko nuotr.

Liepos 3-ąją Jurbarke buvo pagerbtas Jurbarko žydų ir kartu su jais sušaudytų kitų miesto gyventojų, tarp jų ir skulptoriaus Vinco Grybo, atminimas.

Kauno žydų bendruomenė dėkoja visiems, buvusiems kartu: Izraelio valstybės ambasadorei Shelly Hugler Livne, Vokietijos ambasadoriui Dr. Cornelius Zimmermannui, Prancūzijos ambasadorei Lucie Stepanyan, Kanados ambasadorei Jeanette Sautner, JAV, Lenkijos, Estijos ambasadų atstovams, LR Seimo nariams Dariui Jakavičiui ir Simonui Kairiui bei jo patarėjams Sigitui Šliažui ir Rimantui Mikaičiui, Kauno miesto ir rajono savivaldybių atstovams Agnei Augonei, Aušrai Partikienei, Žilvinui Rinkšeliui, Kauno m. savivaldybės tarybos narei Andrijanai Filinaitei, Jurbarko rajono merui Skirmantui Mockevičiui su žmona, ištikima pagalbininke Ramute Mockevičiene ir nuostabiai Jurbarko savivaldybės komandai už nuoširdų kadaise gausios Jurbarko žydų bendruomenės atminties puoselėjimą, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vykdančiajam direktoriui Michail Segal, brangiems bičiuliams iš Lietuvos šaulių sąjungos, Kauno IX forto muziejui, Kauno Vinco Kudirkos viešajai bibliotekai, Kauno įvairių tautų kultūrų centro 154 kultūros ir kitų tautinių bendrijų, Lietuvos žydų gelbėtojų ainiams, Kauno bei Lietuvos metraštininke tapusiai Marinai Macrì, LRT Plius laidos „Menora“ komandai – Lilijai Kopač ir Vincui Kubiliui, dienraščio „Kauno diena“ žurnalistei Jurgitai Šakienei bei fotografui Regimantui Zakšenskui.

Kauno žydų bendruomenė taip pat dėkoja visiems dėl įvairių priežasčių negalėjusiems dalyvauti „Lietūkio“ garažo žudynių atminimo renginiuose, bet pranešusiems mums apie savo palaikymą bei buvimą kartu mintimis ir širdimi. Tai tikrai labai svarbu!

Ir žinoma aktoriui ir režisieriui Aleksandrui Rubinovui, meistriškai apjungusiam visus renginio elementus į vientisą darinį, Joriui Rubinovui ir Vyteniui Danieliuu, daina, malda, muzika pasakusiems tai, ką sunku išreikšti žodžiais, Rami Reznikui, malda besikreipusiam į nužudytuosius ir gyvuosius, sopranui Onai Kolobovaitei, baritonui Pauliui Kaminskui, violončelininkui Kasparui Šerpyčiui bei pianistui Dominykui Šimoniui, Kauno m. savivaldybei, Tautinių mažumų departamentui prie LRV ir Geros valios fondui.

Daugiau minėjimo akimirkų – Regimanto Zakšensko nuotraukų galerijoje.