Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena trečiadienį, sausio 27d. 1945 metais sausio 27 –ąją  buvo išlaisvintas didžiausias nacių mirties fabrikas – Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovykla Lenkijoje.

Tarptautinė Holokausto aukų atminimo paminėta Vilniaus Choralinėje sinagogoje tylos minute, Vilniaus Holokausto aukų pavardžių skaitymu, kantoriaus Šmuelio Jatovo giedojimu ir malda už žuvusiuosius. Pavardes skaitė ir Šolomo Aleichemo žydų gimnazijos ORT moksleiviai, Izraelio ambasadorius A. Maimonas, UR viceministras M.Bekešius.  Į susirinkusius sinagogoje kreipėsi LŽB bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, paraginusi melstis už brutaliai nužudytus Lietuvos žydus, pirmininkė pasigedo oficialios šalies vadovų reakcijos ir bent pagerbimo tylos minute, prisiminus žiaurias Lietuvos piliečių žydų žudynių aplinkybes.

Apie pirmųjų karo dienų 1941m. kraupias žudynes Šilalėje pasakojo Edmundas Zeligmanas, kurio akyse baltaraiščiai žudė tėvą, o kitą dieną daug žydų bendruomenės narių. Žudynės buvo tokios žiaurios, kad žemė negalėjo sugerti tiek žmonių kraujo, ir jis tekėjo į nedidelį upelį, kurio vanduo sruvo raudona spalva.

Nuotraukose pavardes skaitančiujų veidai.

Gintarės Foto

Sausio 27 d. (BNS). Trečiadienį Lietuvoje Holokausto aukų atminimas bus pagerbtas skaitant jų vardus ir prisimenant žydų gelbėjimo istorijas. Vilniaus choralinėje sinagogoje rengiami Holokausto aukų vardų ir pavardžių skaitymai, čia taip pat bus meldžiamasi, prisiminimais dalinsis nukentėjusieji per Holokaustą.

Tuo metu Ariogalos gimnazijoje, Raseinių rajone, organizuojama nacionalinė moksleivių konferencija „Kito žmogaus gelbėjimas – aukščiausia žmogiškumo vertybė“. Čia moksleiviai pristatys dramatiškas nekaltų aukų gelbėjimo istorijas, autentiškais atsiminimais apie savo išsigelbėjimą dalysis žydų bendruomenių atstovai iš įvairių Lietuvos miestų, teigia konferenciją organizuojanti Tarptautinė istorinio teisingumo komisija.

2016 M. SAUSIO 27 D. 15 VAL.

Holokausto aukų pavardžių skaitymai, trumpi nukentėjusiųjų per Holokaustą atsiminimai bei malda už žuvusiuosius.

1945 metais sausio 27 –ąją  buvo išlaisvintas didžiausias nacių mirties fabrikas – Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovykla Lenkijoje.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2005 metų lapkričio 1 dienos rezoliucija paskelbė sausio 27-ąją Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena. Šioje rezoliucijoje atmetamas Holokausto neigimas, smerkiama diskriminacija ir prievarta religiniu ar etniniu pagrindu.Šoa buvo lūžis Pasaulio istorijoje, privertęs žmoniją prisiekti, kad niekada daugiau tai nepasikartotų.

Hamburgo žydų bendruomenės atstovas Daniel Killy sako, kad žydams Vokietijoje nesaugu, šiuo metu jie jaučia pavojų. Šalyje daugėja antisemitinių manifestacijų.

“Ne, mums čia nebesaugu” ,- D.Killy antradienį sakė Hamburgo žurnalistams. ,,Vokietijos valstybėje jaučiama valdžios dezintegracija, daugėja ekstremistinių dešiniųjų jėgų, valdžia praranda politinį pasitikėjimą. Žmonės bijo islamizacijos, – visa pastarojo meto padėtis prisidėjo prie žydų nesaugumo.  ,,Hamburgo žydų bendruomenė turi beveik 2500 narių.

Vokietija priėmė daugiau nei  vieną milijoną pabėgėlių iš musulmonų šalių. Vokietijos žydų lyderiai perspėjo apie augantį antisemitizmą, nes pabėgėliai socializavosi šalyse, persmelktose neapykanta žydams ir Izraeliui.

BNS

Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai pirmadienį sutarė dėl pareiškimo į aklavietę patekusio Artimųjų Rytų taikos proceso ir žydų nausėdijų klausimu, kai buvo išspręsti nesutarimai dėl šio dokumento teksto, kuris, kai kurių Bendrijos narių nuomone, buvo per daug kritiškas Izraelio atžvilgiu. „Mes vienbalsiai pritarėme (pareiškimui), tai geras ir bendras pagrindas mūsų bendrai pozicijai ir mūsų angažavimuisi regione“, – sakė ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini po užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje. Ir Izraelis, ir palestiniečių vadovybė santūriai pasveikino šį Bendrijos diplomatijos vadovų žingsnį. Priimtame dokumente reiškiamas gilus ES susirūpinimas dėl tebesitęsiančio smurto ir abi konflikto šalys raginamos prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. „ES griežtai smerkia teroristines atakas ir visų šalių smurtą bet kokiomis aplinkybėmis, įskaitant vaikų mirtį“, – sakoma pareiškime. „ES neabejoja, kad tik atkūrus politinį horizontą ir atnaujinus dialogą, gali būti sustabdytas smurtas“, – priduriama jame.

Delfi.lt M.Zingeris

Praėjusio amžiaus žydų anekdotas piešia tokį vaizdelį. Viduržemio jūroje priešpriešiais plaukia du jūrų laineriai – vienas į Europą, kitas į Izraelį.

Abu kupini žydų pabėgėlių. Nuo laivo, plaukiančio link Europos, pasigirsta balsas: „Ei! Kur plaukiate?“ Iš laivo, plaukiančio į Izraelį, atsklinda: „Į pažadėtąją žemę! O jūs kur?“ Tuomet iš laivo, plaukiančio priešinga kryptimi, Europon, ataidi: „Ir mes – į Pažadėtąją žemę!”