Parodos atidarymas 2016 m. liepos 5 dieną, 18:00 val.
Vieta: Kauno įvairių tautų kultūrų centras, Šv. Gertrūdos g. 58
Programa:
17:30 – 18:00
Svečių ir lankytojų atvykimas
18:00 – 19:00
Svečių ir parodos organizatorių sveikinimo žodis
Parodos atidarymas 2016 m. liepos 5 dieną, 18:00 val.
Vieta: Kauno įvairių tautų kultūrų centras, Šv. Gertrūdos g. 58
Programa:
17:30 – 18:00
Svečių ir lankytojų atvykimas
18:00 – 19:00
Svečių ir parodos organizatorių sveikinimo žodis

Aš tik noriu dar kartą padėkoti jums už tai, kad jūs surengėt tokią jaudinančią ir įsimintiną dieną su Lietuvos žydų bendruomene. Man buvo didelė garbė ir privilegija būti su jumis. Aš ypač dėkingas jums už skirtą laiką ir pastangas, kad mūsų susitikime prieš metus gimusi idėja būtų įgyvendinta ir taptų realybe.
Juda Passow
Judah Passow, kurio tėvas profesorius David Passow iš JAV Filadelfijos universiteto saugojo Gaono laikų Torą iš Vilniaus sinagogos nuo 1960m. Tais metais, gavęs Rokfelerio fondo paramą, skirtą įamžinti žydų bendruomenių gyvenimą už „geležinės uždangos“, jis atvyko į Vilnių. Vilniaus žydai paprašė jo išvežti vieną iš dviejų po Holokausto išlikusių Vilniaus geto Torų ir išsaugoti ritinį, nes niekas nežinojo, koks kitas pavojus gali grėsti sovietų okupacijos laikais. Tokiu būdu Tora atsidūrė Passow šeimoje, su ja šeimoje buvo švenčiamos trys Barmicvos, ritinys lydėjo šeimą 56 metus. Pernai atvykęs į Vilnių su savo fotografijos darbų paroda, Torą išvežusio profesoriaus sūnus, Juda Passow susitiko su LŽB pirmininke Faina Kukliansky, jų pokalbio metu gimusi idėja tapo kūnu. Šiemet Juda Passow atvežė garsiąją Torą, kuriai jo mama Aviva Passow pagamino sidabrinį apvadą.
.Pasaulio spaudą apskriejo žinia apie Panerių žudynių vietoje aptiktą pabėgimo tunelį LŽB iš Indijoje dirbančio Lietuvos ambasadoriaus gavo pranešimą apie Indijos spaudoje paskelbtą “The Washington Post” straipsnį.
Masinių žudynių vietą Paneriuose, Vilniuje, tyrę Jungtinių Valstijų, Kanados, Izraelio bei Lietuvos ekspertai aptiko pabėgimo tunelį, naujų sušaudymo duobių, išryškino užžėlusius takus, kuriais buvo varomi pasmerktieji, sudegintų kūnų pelenų pasiskirstymą po teritoriją. Ir taip pat pabėgimo tunelį, apie kurį buvo rašyta istorinėje literatūroje. Nustatytas jo ilgis – iki 30 metrų. Tyrimai Paneriuose atlikti, taikant neinvazines geofizikos technologijas. Pavyko nustatyti tikslią tunelio liniją, taip pat tranšėjos, kurioje buvo laikomos nacių aukos dar iki egzekucijos, vieta. Surasta didžioji duobė, kuri buvo prarasta
„Tik penkiolikai bėgusių pavyko pasiekti tvorą, visi kiti buvo nušauti. Iš pabėgusių vienuolika išgyveno karą. Tai yra visi žmonės – iš šimto tūkstančių žmonių, buvusių šioje vietoje, 11 pavyko pabėgti. Žinome tų žmonių pavardes. Jie užtruko (kasdami) 76 dienas, tai darė 40 žmonių – plikomis rankomis ir šaukštais. Turėkite omenyje, kad jie buvo surakinti grandinėmis“, – pasakojo vienas iš kasinėjimų tyrėjų grupės vadovas Izraelio senienų tarnybos Kasinėjimų ir tyrimų departamento vadovas dr. Jonas Seligmanas (Džonas Zeligmanas).
70 Years After Holocaust, Researchers Have Located The Tunnel That Brought 11 Jews To Freedom
Full Story: http://www.ndtv.com/world-news/70-years-after-holocaust-researchers-have-located-the-tunnel-that-brought-11-jews-to-freedom-1426754

Gerosios Valios fondo direktorius ir Amerikos Žydų komiteto nariai dėkoja už suteiktą galimybę susitikti su Lietuvos Respublikos Seimo pirmininke Loreta Graužiniene jos apsilankymo JAV metu.

Paskutinį karštąjį ilgąjį birželio savaitgalį Kaune vyko “Lietūkio” garažo žudynių aukų atminimui skirti renginiai. Praėjo 75-eri metai nuo šio žiauraus įvykio. Birželio 24 d. prisiminėme ir pagerbėme žudynių aukas prie šiems įvykiams skirto paminklo, kuris žudynių vietoje buvo pastatytas prieš 10 metų Kauno žydų bendruomenės iniciatyva. Birželio 26 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje vyko atminimo koncertas, kuriam specialų, ypatingai jautrų jaudinantį repertuarą parengė vyrų vokalinis ansamblis “Quorum”. Renginiuose aktyviai dalyvavo ne tik Kauno žydų bendruomenės atstovai, kartu su jais atėjo kauniečiai, visuomeninių organizacijų, savivaldos, katalikų bažnyčios atstovai. Savo užuojautą, solidarumą bei viltį, kad žiaurumas ir žudynės niekada nepasikartos, išsakė Lietuvos sąjūdžio Kauno skyriaus atstovai Raimundas Kaminskas bei Julija Iskevičienė, kunigas Robertas Pukenis, Kauno m. mero pavaduotojas Vasilijus Popovas. Lietuvių liaudies daina žudynių aukas pagerbė Kauno krašto skautų jaunimas, kuriuos matyti karštą dieną tokiame renginiuose, o ne laiką leidžiant paplūdimyje, buvo ypatingai svarbu.

Klezmerių ansamblio „Mazel Tov“ iš Klužo-Napokos (Transilvanija, Rumunija) koncertas, surengtas birželio 29d Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje sulaukė didelio publikos dėmesio ir aplodismentų. Koncertas surengtas Rumunijos pirmininkavimo Holokausto aukų atminimo Tarptautiniame Aljanse (IHRA) proga. Pirmininkavimas tęsiasi nuo 2016 kovo mėn. iki 2017 kovo. Pasak Rumunijos ambasadoriaus Lietuvoje Dano Adriano Balanescu, kuris sveikino susirinkusius į koncertą, pabrėždamas, kad šis pirmininkavimas yra svarbus jo valstybei, jis padeda geriau suvokti šalies praeitį ir Holokausto padarinius bei piliečių vaidmenį.



Linkime Levui geros sveikatos ir gyventi iki 120!
Atstačius Lietuvos nepriklausomybę, Levas Jagniatinskis ir jo šeima aktyviai dalyvavo Lietuvos ir Vilniaus žydų bendruomenės atgimime. 1992m. jis buvo išrinktas į bendruomenės Antrojo pasaulinio karo veteranų tarybą ir be atlygio joje darbavosi, tvarkydamas finansinius reikalus bei organizuodamas planuotus renginius drauge su veteranų taryba ir Lietuvos žydų endruomenės valdyba. Pirmieji keli bendruomenės veiklos metai buvo sunkūs materialine prasme, todėl jo nuosavas automobilis tris kartus per savaitę vasarą ir žiemą stovėdavo žydų bendruomenės kieme, kad juo būtų naudojamasi bendruomenės reikmėms. L.Jagniatinskis aktyviai dalyvavo, rengdamas dokumentus ieškiniui „Claims Conference“ , stengėsi bendruomenės labui gauti didesnę finansinę paramą. Jo sūnus tapo vienu iš žydų bendruomenės mokslininkų sąjungos „Vilnor“ organizatorių, o vėliau ir vadovu. Jam pasitraukus, sąjunga nustojo egzistavusi. Trečioji šeimos karta – jo anūkės pradėjo dalyvauti bendruomenės vaikų renginiuose, o dabar suaugusios, tęsia veiklą, prisidėdamos prie Holokausto pasekmių likvidavimo.
Šiuo metu L.Jagniatinskis yra paskutinis dirbantis žydų karo veteranų tarybos narys, nes veteranų gretos sparčiai mažėja dėl suprantamų priežasčių, jie išeina. Birželio 29d. L. Jgniatinskio jubiliejus – 90 metų. Pats jubiliatas sako, kad sulaukė tokio amžiaus medicinos pažangos dėka, taip pat ir šeimos narių bei Žydų bendruomenės pagalbos ir priežiūros dėka. Po sudėtingos širdies operacijos ir užsitęsusios reabilitacijos namuose geriau jaustis L.Jagniatinskiui padeda bendruomenės Socialinio centro tarnyba. Su rūpestingomis, geranoriškomis pagalbininkėmis jėgos grįžta greičiau, o jų supratimas padeda įveikti negalią. Gera aplinka leidžia palaikyti įprastą dienos režimą ir gyvenimo būdą. L. Jagniatinskis yra pripratęs gyventi vienas, bet gydytojai nepataria vaikščioti savarankiškai, todėl kasdien jį aplanko šeimos nariai.
Sulaukęs gražaus 90-mečio jubiliejaus L.Jagniatinskis tvirtina: ,,Kai pagalvoju apie nueitą gyvenimo kelią, galiu pasakyti, kad aktyvus gyvenimo būdas ir visuomeninės pareigos buvo teisingas pasirinkimas, naudingas man ir Lietuvos žydų bendruomenei“.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė su liūdesiu praneša, kad birželio 28d. mirė Michailas Sverdlovas, LŽB Soc.centro narys. Reiškiame užuojautą artimiesiems.
(1927 02 15 – 2016 06 28)

Pagaliau Vilniuje bus surengta visame pasaulyje pripažinto skulptoriaus Žako Lipšico (Jacques Lipchitz, 1891-1973) paroda „Gyvenimas skulptūroje“. Šio žymaus, Lietuvoje užaugusio modernizmo klasiko kūriniai saugomi Metropoliteno meno muziejuje Niujorke, Čikagos meno institute, Londono, Paryžiaus bei kitose pasaulio didmiesčių muziejuose. Garsiojo menininko darbus jau bus galima išvysti nuo liepos 1 d. ir Lietuvoje, Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje (VVGŽM).
Panevėžio miesto žydų bendruomenė ir Lietuvos žydų bendruomenė išreiškia gilią užuojautą Panevėžio miesto žydų bendruomenės narei Tamarai Antanaitienei dėl staigios mylimo vyro Tautvilo Antanaičio mirties.
lrytas.lt, Artūras Jančys
„Jei norime suvokti, kodėl dalis lietuvių aktyviai talkino naciams žudant žydus, pirmiausia turime suprasti, o ne smerkti, moralizuoti, lieti emocijas“, – toks Holokaustą Lietuvoje tyrinėjančio istoriko, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro mokslo darbuotojo Alfredo Rukšėno teiginys gal ir šokiruoja.Tačiau mokslinei istorijai, kaip ir kriminalistikai, svarbiausia – suvokti nusikaltėlio motyvus ir aplinkos veiksnius, kurie ir sukūrė įvykį. O priežastys, stūmusios iš prigimties geraširdžius sodžiaus vaikinus žudyti beginklius žmones, žydų vaikus, moteris ir senukus, galėjo būti klaikiai paprastos.

Už Toros ritinio grąžinimo iniciatyvą Vilniaus žydų bendruomenė nuoširdžiai dėkoja Judah Passow. Pasaulinius apdovanojimus pelniusio britų fotografo J. Passow šeima 56 metus saugojo istorinį Toros ritinį.
Į Vilniaus Choralinę sinagogą susirinkę Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai laukė nepaprasto momento, kai bus įnešta 350 metų, Gaono gyvenimo laikų Tora, mačiusi Vilnių dar 17-ame amžiuje, išgyvenusi drauge su žydais daug permainų, gražių švenčių, Barmicvų, kol 20-ajame amž. per karą atsidūrusi Vilniaus gete, per stebuklą išgyveno žydų Holokausto tragediją.
1960m. į Vilnių atvyko istorijos profesorius David Passow iš Jungtinių Valstijų Filadelfijos universiteto, gavęs Rokfelerio fondo paramą, skirtą įamžinti žydų bendruomenių gyvenimą už „geležinės uždangos“. Vilniaus žydai paprašė jo išvežti vieną iš dviejų po Holokausto išlikusių Vilniaus geto Torų ir išsaugoti ritinį, nes niekas nežinojo, koks kitas pavojus gali grėsti sovietų okupacijos laikais. Tokiu būdu Tora atsidūrė Passow šeimoje, su ja buvo atšvęstos trys Barmicvos, ritinys lydėjo šeimą 56 metus. Pernai atvykęs į Vilnių su savo fotografijos darbų paroda, Torą išvežusio profesoriaus sūnus, Juda Passow susitiko su LŽB pirmininke Faina Kukliansky pasikalbėti, o šiemet jau atvežė garsiąją Torą, kuriai jo mama Aviva Passow pagamino sidabrinį apvadą.


Vilnius, birželio 27 d. (BNS). Į Vilnių sugrįžo 350 metų senumo Tora, dar Antrojo pasaulinio karo metais naudota žydų ritualinėms apeigoms Vilniaus gete. 350 metų skaičiuojantį autentišką Toros ritinį perduoti Lietuvos žydų bendruomenei nusprendė britų fotografas Judah Passow (Džiuda Pasou), ji grąžinta į Vilniaus choralinę sinagogą.
„Svarbi ne pati Tora, bet žmogaus poelgis, kad jis nusprendė Torą padovanoti mūsų Sinagogai. Tai buvo jo šeimos Tora, kuri išsaugota per karą, per visą laiką. Vyrai prie šios Toros ėjo Bar micva (berniukų iniciacija į vyrus), pradėjo skaityti Šventąjį raštą iš šios Toros, tad tai yra mums didelė garbė“, – BNS sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Pagal žydų religinę tradiciją, Tora turi būti rašyta ranka. Anot F.Kukliansky, šis Toros ritinys pakeis ir dabar naudojamus jau susidėvėjusius šventraščius.

Šių metų birželio 19 d. sekmadienį Kaune įvyko Lietuvos “Makabi” mažoji “ Makabiada”, skirta Lietuvos žydams (dviratininkams I. Anolikui ir T. Murnikui, kurioje dalyvavo 72 LSK “Makabi” sportininkai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Ukmergės. Visi varžybų dalyviai buvo apdovanoti atminimo medaliais, o moterys – gėlėmis. Jie rungtiniavo 5 sporto šakose: salės futbolo, krepšinio, tinklinio, stalo teniso (vyrai, moterys), šachmatai (vyrai, moterys). Krepšinio varžybose Kauno veteranų komanda įveikė Kauno jaunimą, geriausi komandų žaidėjai Erikas Griškevičius ir Elvis Ušpicas buvo apdovanoti prizais. Baudų metimo konkurse (7 dalyviai). Ušpicas finale įveikė LSK “Makabi” Tarybos narį Eriką Vainikonį (Vilnius) ir buvo apdovanotas krepšinio kamuoliu.

Holokausto aukų minėjimas Biržuose vyks 2016m. rugpjūčio 28 d. 11 val.
Norintys vykti iš Vilniaus, kreipkitės info@lzb.lt
Bbirželio 25d. mirė Vera Tinčiurina, LŽB Soc.centro narė. Lietuvos žydų bendruomenė lūdi dėl Veros netekties, nuoširdžiai užjaučiame artimuosius.
(1952 01 17 – 2016 06 25)