Paskutinį karštąjį ilgąjį birželio savaitgalį Kaune vyko “Lietūkio” garažo žudynių aukų atminimui skirti renginiai. Praėjo 75-eri metai nuo šio žiauraus įvykio.  Birželio 24 d. prisiminėme ir pagerbėme žudynių aukas prie šiems įvykiams skirto paminklo, kuris žudynių vietoje buvo pastatytas prieš 10 metų Kauno žydų bendruomenės iniciatyva. Birželio 26 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje vyko atminimo koncertas, kuriam specialų, ypatingai jautrų jaudinantį repertuarą parengė vyrų vokalinis ansamblis “Quorum”. Renginiuose aktyviai dalyvavo ne tik Kauno žydų bendruomenės atstovai, kartu su jais atėjo kauniečiai, visuomeninių organizacijų, savivaldos, katalikų bažnyčios atstovai. Savo užuojautą, solidarumą bei viltį, kad žiaurumas ir žudynės niekada nepasikartos, išsakė Lietuvos sąjūdžio Kauno skyriaus atstovai Raimundas Kaminskas bei Julija Iskevičienė, kunigas Robertas Pukenis, Kauno m. mero pavaduotojas Vasilijus Popovas. Lietuvių liaudies daina žudynių aukas pagerbė Kauno krašto skautų jaunimas, kuriuos matyti karštą dieną tokiame renginiuose, o ne laiką leidžiant paplūdimyje, buvo ypatingai svarbu.

1941 m. birželio 27 d. Kaune, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjungos “Lietūkis” garažų teritorijoje, viešai, žiauriai, tyčiojantis buvo nukankinta daugiau nei 50 Lietuvos žydų. Pradžioje jie buvo verčiami rankomis kuopti arklių mėšlą, kurio buvo pilnas kiemas, o vėliau žvėriškai kankinami ir žudomi, daužant juos geležinėmis lazdomis, laužtuvais, kišant į išangę gumines žarnas, pro kurias į vidų buvo varomas vanduo. Liudininkų teigimu, vokiečių kareiviai šių žudynių metu buvo pasyvūs stebėtojai, kai kurie fotografavo įvykius.