LŽB ir Graikijos žydų bendradabiavimo galimybės

2018 m. vasario 9 d. Vilniaus Universiteto mažojoje auloje vyko iškilmingas Tarptautinės Graikų kalbos dienos minėjimas, lydimas melodingos graikų muzikos ir klasikinės poezijos skaitymų.  Minėjime dalyvavo Graikijos Užsienio reikalų viceministras Terensas-Nikolaosas Quickas, atsakingas už graikų diasporą užsienyje. Su viceministru kaip su pažįstamu susitiko LŽB pirmininkė Faina Kukliansky. Susitikimo metu buvo susitarta dėl  Žydų muziejaus Salonikuose koncepcijos ir galimo idėjų pritaikymo žydų muziejui Lietuvoje tolimesnio aptarimo. Taip pat buvo kalbėta apie bendradarbiavimo idėjas su Graikijos žydų bendruomene.

Helenizmą  ir Judaizmą, dvi didžias ir įtakingas kultūras, suteikusias filosofinį pagrindą moderniosios Vakarų civilizacijos vystymuisi, sieja nemažai istorinių paralelių. Didysis graikų tautos poetas Dionysios Solomos  (1798–1857), pats galimai turėjęs žydiškų šaknų,  viename iš Biblijos įkvėptų, 1822 m. paskelbtų  sonetų netgi palygino revoliucingą graikų tautą  su atgimusiu Sionu.

LŽB Pirmininkės susitikimas su LR Seimo Pirmininku Viktoru Pranckiečiu

2018 m. vasario 7 d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas susitiko su LR Seimo Pirmininku Viktoru Pranckiečiu.

Susitikimo su LR Seimo Pirmininku metu buvo aptarti aktualūs Lietuvos žydų bendruomenei klausimai susiję su valstybinės svarbos žydų paveldo objektų situacija ir jų išsaugojimu, buvusios Kauno chasidų sinagogos pastato perdavimo žydų bendruomenės reikmėms galimybės, susitarta dėl bendradarbiavimo rengiant Vilniaus geto likvidavimo 75-mečio minėjimui skirtą mokslinę konferenciją LR Seime.

Seimo kanceliarijos (aut. O. Posaškova) nuotrauka

©, Lietuvos Respublikos Seimo archyvas

Saulius Sužiedėlis paaiškino, kodėl Lietuvoje naciams neprireikė dujų kamerų

Saulius Sužiedėlis paaiškino, kodėl Lietuvoje naciams neprireikė dujų kamerų

Profesorių Saulių Sužiedėlį kalbino Ieva Elenbergienė

Saulius Sužiedėlis paaiškino, kodėl Lietuvoje naciams neprireikė dujų kamerų
40 proc. Holokausto aukų žuvo dujų kamerose, bet Lietuvos tas nelietė: čia naciai rado pakankamai žudymo darbo jėgos, konstatuoja JAV Milersvilio universiteto istorijos profesorius emeritas Saulius Sužiedėlis. Nors, jo teigimu, Lietuvoje būta neformalių bandymų stabdyti smurtą, tačiau nebuvo visuotinio pasmerkimo, viešo autoritetų žodžio. Tylėjo ir Bažnyčios hierarchai. Pasak S. Sužiedėlio, reikia nustoti neigti negražius dalykus ir atvirai pažvelgti į savo praeitį.

Lapkričio pabaigoje S. Sužiedėlis Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės kvietimu viešėjo Vilniuje ir skaitė pranešimą konferencijoje #AtmintisAtsakomybėAteitis.

– Kai viešojoje erdvėje kalba pasisuka apie lietuvių dalyvavimą Holokauste, labai dažnai pasipila gynybinės reakcijos, pasireiškiančios puolimu prieš žydus: „Bet jie mums užtat padarė tą, aną!“

– Ne mums vieniems būdinga žmogiška reakcija bandyti kaltę versti kitiems. Tarkime, JAV ilgą laiką buvo visai ignoruojamas indėnų naikinimas, buvo kalbama apie laukinių Vakarų karus, bet nauji tyrimai rodo, kad tie vadinamieji karai su indėnais daugeliu atveju buvo tiesiog taikių vietos gyventojų žudynės. Žinoma, kai kam tas nepatiko, kilo kaltinimų, pavyzdžiui, „O ką jie padarė kaubojams!“, ir panašiai. Tas pats vyksta ir Lietuvoje – čia gyvos diskusijos apie karo ištakas, paminklus didvyriams ar nedidvyriams, ir t.t. Tačiau man asmeniškai visiškai nerūpi, ką darė žydai. Man rūpi, ką darė lietuviai. Žinoma, buvo žydų, taip pat lietuvių ir rusų, kurie dalyvavo trėmimuose. Tačiau ką tai turi bendro, sakykim, su nužudytais Telšių žydų vaikais? Aš jaučiu ne asmeninę (dar nebuvau gimęs), o tam tikrą kolektyvinę gėdą, kad mano tautybės žmonės galėjo taip pasielgti katalikiškame, religiją praktikuojančiame krašte.

Tai – negarbingas mūsų istorijos puslapis, ir ignoruoti jį – ne išeitis. Tai terodo mūsų nevisavertiškumą ir negerina mūsų šalies įvaizdžio.
Jei dokumentai, istorikų naudojami šaltiniai rodo, kad dalis visuomenės prisidėjo naikinant savo bendrapiliečius, tenka pripažinti – taip, buvo. Žinoma, svarbus ir kontekstas – kad tai vyko okupacijos metais ir kad pagrindinis akstinas žudyti atėjo iš svetur, – bet vis tik labai svarbus vaidmuo teko gyventojams. Pripažinti reikėtų be išlygų. Kaip ir tą faktą, jog Holokaustas buvo pats žiauriausias ir kruviniausias Lietuvos istorijos puslapis. Nėra kitų tokių įvykių, kuriuos galima būtų mastu, žiaurumu ir visuotinumu jam prilyginti. Tai pripažinti gal ir nelengva, bet reikia pasistengti ta linkme eiti. Kito kelio aš nežinau.

Skaityti plačiau

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Tarybos posėdyje išrinkta naujoji LŽB Valdyba

2018 m. vasario 5 d. įvyko Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Tarybos posėdis. Jo metu Tarybos nariai aptarė svarbiausias bendruomenės aktualijas, pasidalino gerosios praktikos pavyzdžiais ir pateikė pasiūlymų LŽB veiklos vystymui. Aptarti einamieji administraciniai klausimai, taip pat apsvarstytos tolimesnės paramos skyrimo žydų gelbėtojams perspektyvos.

Šio Tarybos posėdžio metu išrinkta naujoji LŽB Valdyba, susidedanti iš LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky, Gerco Žako, Felikso Puzemskio, Gennady Kofmano, Shmuel Levino, Daumanto- Levo Todeso ir Semiono Finkelšteino. LŽB Valdyba, vadovaudamasi LŽB įstatų jai suteiktomis kompetencijomis ir LŽB Tarybos sprendimais, vykdo einamąją ir ūkinę veiklą tarp konferencijų.

Iljos Bereznicko kūrybos paroda „Būtų liūdna, jei nebūtų linksma“, skirta menininko 70-dešimtmečiui

Šių metų vasario 13 dieną 18 valandą, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus (LTMKM) kviečia žiūrovus į garsaus lietuvių animacinių filmų kūrėjo – scenaristo, režisieriaus, dailininko – knygų autoriaus ir iliustratoriaus, žinomo karikatūristo, Iljos Bereznicko, kūrybos parodą „Būtų liūdna, jei nebūtų linksma“, skirtą menininko 70-dešimtmečiui.

Iljjos Bereznicko animacija, persmelkta šmaikščiu humoru ir vaikišku nuoširdumu, žinoma kelioms žiūrovų kartoms, yra jų mėgiama. Bene žinomiausias lietuviškas animacinis filmas „Baubas“ ir pagrindinis jo personažas tapo atpažįstamu Iljos Bereznicko ženklu, jo vizitine kortele. Iljos Bereznicko filmografijoje yra daugiau nei 20 animacinių filmų, kuriems pats kūrė scenarijus ir režisavo, buvo šių filmų dailininkas statytojas. Jis taip pat dirbo animacinių filmų režisieriumi ir animatoriumi Izraelio, Norvegijos bei JAV kino studijose. Lietuvoje buvo išleistos 5 jo autorinės knygos. Lietuvos bei užsienio leidyklos (Lenkijoje, Izraelyje, JAV) išleido apie 30 jo iliustruotų knygų vaikams. Daugiau kaip 2000 jo iliustracijų ir karikatūrų buvo publikuotos įvairiuose Lietuvos ir užsienio žurnaluose bei laikraščiuose. Iljos Bereznicko darbai yra ne kartą pelnę prestižinius apdovanojimus tarptautiniuose kino festivaliuose, knygų iliustracijų bei karikatūrų bienalėse Lietuvoje ir užsienyje.

Skaityti plačiau

Varėnos medinė sinagoga įrašyta į Kultūros vertybių registrą

Kultūros vertybių registras papildytas medine dviejų aukštų Varėnos sinagoga, esančia J. Basanavičiaus g. 14, Varėnoje. Medinė sinagoga yra unikali Lietuvos nekilnojamojo paveldo bei svarbi Varėnos žydų istorijos dalis.

Į kultūros vertybių registrą įrašytai medinei Varėnos sinagogai nustatytas vietinis reikšmingumo lygmuo. Vertingosios savybės, suteikusios teisinę sinagogos apsaugą, yra architektūrinio ir memorialinio pobūdžio. Architektūrinės savybės yra sinagogos stačiakampis planas, lemiantis jos monumentalų kompaktišką tūrį, bei valminė stogo forma. Pastato pamatai yra akmenų mūro, o sienos iš medinių rąstų. Fasadų apdaila ir puošyba  kukli. Dalis langų angų panaikintos užkalus dailylentėmis, o išlikę langai su apvadais – autentiški. Taip pat saugoma yra ir fasadų architektūrinio sprendimo visuma, sudaryta iš profiliuotų medinių traukų po apatiniais langais, viršutinės sienų dalies horizontalaus, o po polangiais vertikalaus apkalimo medinėmis lentelėmis, paties pastato kampų apkalimo medinėmis lentelėmis ir medinių langų su apvadais.
Varėnos sinagogos vertingosios savybės susijusios ir su jos memorialine verte. Varėnos sinagoga bei vietos žydų gyvenimas paminėti 1930 m. Varėną aplankiusio P. Biržio-Akiro pastebėjimuose. Jis kalbėjosi su Varėnos rabinu Hiršu Jankeliu Bleimanu, kuris į Lietuvą atvyko iš Krymo 1922 m. P. Biržys-Akiras rašė: „Prieš karą Varėnoj buvo 3 žydų sinagogos ir apie 600 šeimynų. Dabar yra vos 70 šeimynų. Buvo 3 liaudies mokyklos, dabar tik viena. Sinagoga viena, atstatyta 1922 metais. Žydai turi savo liaudies banką, įsteigtą 1920 m., kuris 1929 m. turėjo vieną milijoną litų apyvartos“ . Tarpukariu Varėnos žydai turėjo keliolika parduotuvių, kartono fabrikėlį, knygyną. Dalis varėniškių žydų tarpukariu emigravo į JAV, Argentiną ir Palestiną. 1941 m. pirmomis rugsėjo dienomis abiejų Varėnų žydai buvo suvaryti į miestelio sinagogą. Čia jie buvo kalinami kelias dienas prieš išvežant sušaudyti. 1941 m. liepos 26 d. duomenimis, II Varėnoje gyveno 224 žydai (iš jų 28 vaikai iki 6 metų) ir 1517 kitų tautybių gyventojų. I Varėnos valsčiuje 1941 m. vasarą gyveno 267 žydai.
Po II-ojo pasaulinio karo beveik tris dešimtmečius Varėnos sinagogos pastate buvo įsikūrę Varėnos kultūros namai. Šiuo metu sinagogos pastatas priklauso privačiam asmeniui. Architektūros istorikės Marijos Rupeikienės teigimu, Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kurioje yra išlikusios medinės sinagogos. Todėl šiais pastatais labai domisi įvairių kraštų mokslininkai, o vertingiausių Lietuvos sinagogų maketai ir brėžiniai, istorinės nuotraukos praturtina užsienio šalių muziejų ekspozicijas.
Kultūros paveldo departamento informacija
Atsisveikinimo spektaklis „Visada tavo. Ana Frank“ Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre

Atsisveikinimo spektaklis „Visada tavo. Ana Frank“ Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre

Daugiau negu 10 metų Panevėžio miesto Juozo Miltinio dramos teatro režisierius Valerijus Jevsejevas pristato ne vaikiško mąstymo mergaitės Anos Frank istoriją, kuri sukrečia žiūrovus. Ši istorija apie dūžtančius nekaltų žmonių gyvenimus, jų baimę ir begalinį tikėjimą, kad karas kada nors pasibaigs. Spektaklis režisuotas pagal Anos Frank dienoraštį, kuriame aprašyti įvykiai nuo 1942 m. birželio 12 dienos iki 1944 m. rugpjūčio 1 dienos, kai mergaitė gyveno slėptuvėje, baimindamasi mirties. Vienintelė paauglės kaltė – jos tautybė. Ana Frank – žydaitė, kurios vaikystę ženklina Antrojo pasaulinio karo siaubas – nacių užmačios sunaikinti visus žydus. Šis spektaklis buvo rodomas Lietuvos teatrų scenose.


2018 m. vasario 4 dieną vyko atsisveikinimo spektaklio „Visada tavo. Ana Frank“ pasirodymas Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro scenoje. Peržiūroje dalyvavo Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai. Spektaklio tema labai aktuali ir šiandien. Šiais metais minėsime 75-ų metų Vilniaus geto likvidavimo metines.
Pasibaigus spektakliui, Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai širdingai padėkojo režisieriui Valerijui Jevsejevui ir aktoriams už aukštą profesionalumą ir temos aktualumą.


Renginys Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre baigėsi operos solisto, tenoro Rafailo Karpio žydiškų dainų koncertu. Dainininkas vertė dainų tekstus iš idiš kalbos į lietuvių, kad žiūrovai suprastų jų turinį. Perpildytos Panevėžio miesto teatro salės žiūrovai jautriai klausėsi Rafailo dainų. Koncerto pabaigoje Rafailas atliko „Kadišą“ (paminėjimo malda), skirtą Holokausto aukoms. Panevėžiečiai ovacijomis palydėjo operos solistą Rafailą Karpį.

Amerikos žydų komitetas smerkia Lenkijos vyriausybės įstatymo projektą, kriminalizuojantį terminą “Lenkijos mirties stovyklos”

2017-12-27, Niujorkas

Amerikos žydų komiteto (toliau – AJC) Centrinės Europos biuras griežtai pasmerkė Lenkijos vyriausybės įstatymo projektą, kuriuo numatoma baudžiamoji atsakomybė už veiksmus, susijusius su Lenkijos ar jos piliečių kaltinimu prisidėjus prie Holokausto vykdymo.

“Toks įstatymas yra tiek provokuojantis, tiek visiškai nereikalingas. Jis tik sužadins debatus dėl istorinės atsakomybės” – sako AJC Centrinės Europos biuro direktorė Agnieszka Markiewicz.

Įstatymo pataisa, numatanti atsakomybę už teigimą esą Lenkija ar jos piliečiai prisidėjo prie Holokausto vykdymo buvo pristatyta vos dieną prieš Tarptautinės Holokausto aukų dienos minėjimą.

Visas AJC pareiškimas anglų k.:

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė bendradarbiauja su AJC asociacijos sutarties pagrindu nuo 2016 m.

Šeštokai kviečia prisiminti Vilniaus getą

Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos 6a klasės mokiniai mokiniai – Saulius Vinokuras, Danielius  Bedulskis, Aleksandras Kormilcevas ir  Kajus Maksimaitis nutarė papasakoti apie Holokaustą ir Vilniaus getą.
Sumanymas –  kreiptis į visai nepažįstamus Vilniaus gyventojus – praeivius su klausimais “Ką jūs žinote apie Holokaustą ir ką žinote apie Vilniaus getą”. Šio projekto rezultatas –  5,5 minučių filmas, kurį režisavo Saulius Vinokuras.
Kviečiame žiūrėti ir įvertinti šeštokų darbą Sauliaus Vinokuro youtube.com paskyroje.

Užuojauta

Su liūdesiu pranešame, kad sausio 31d. mirė Sima Sturonienė iš Tauragės

(1939 12 25 – 2018 01 31). Lietuvos žydų bendruomenė nuoširdžiai užjaučia šeimą ir artimuosius.

Tarptautinių jidiš dainų festivalių laureatė iš Izraelio Gita – Enta Broidi dainavo Šiaulių žydų bendruomenei

Vasario 4d. Šiaulių Žydų bendruomenėje buvo puikus jidiš dainų vakaras, susirinko gausus būrys bendruomenės narių ir svečių. Visi buvo sužavėti Gitos – Entos Broidi dainų atlikimu jidiš kalba. Svečias iš Kauno Chaimas Bergmanas buvo maloniai nustebęs, kad beveik visi Šiaulių Žydų bendruomenes nariai puikiai kalba jidiš. Po koncerto dar ilgai niekas neskubėjo išeiti, žmonės prie kavos puodelio dalinosi prisiminimais, atlikėja papasakojo apie jos darbą Izraelyje.Tikimės rugpjūčio mėn. kai vyks Žagarės Litvakų suvažiavimas puiki jidiš dainų atlikėja Gita-Enta Broide ras galimybę atvykti ir dar kartą mus džiuginti savo dainomis.

 

Tarpukario Lietuva būtų pripažinusi Jeruzalę Izraelio sostine

lzinios.lt

Ne taip seniai Lietuva palaikė Donaldo Trumpo iniciatyvai prieštaraujančią Jungtinių Tautų rezoliuciją dėl Jeruzalės. O kaip Lietuva būtų balsavusi prieš šimtmetį?
Sionizmas šiandien Lietuvoje daugeliui asocijuojasi nebent su sąmokslų teorijomis, tačiau prieš šimtmetį šio „sąmokslo“ esmė tebuvo Izraelio valstybės sukūrimas. Idėja, kurią palaikė ir tautiniu pagrindu kurta Lietuva. Jei tuo metu būtų tekę tarti žodį už ar prieš žydų valstybės sostinės pripažinimą, Lietuva greičiausiai būtų balsavusi priešingai. Apie tuometinį Lietuvos ir sionistų santykį LŽ kalbėjosi su publicistu, televizijos laidos „Menora“ autoriumi Vitalijumi Karakorskiu. JAV leidinys “Jewish Floridian” pranešė apie G. Volkausko paskyrima Lietuvos generaliniu konsulu Palestinoje. – Lietuvos ir Izraelio diplomatiniai santykiai skaičiuojami nuo nepriklausomybės atkūrimo, tačiau jūs ėmėtės daug senesnio laikotarpio. – Kai Lietuva Jungtinėse Tautose parėmė rezoliuciją, prieštaraujančią Jeruzalės, kaip Izraelio sostinės pripažinimui, susimąsčiau: kodėl? Gali būti, kad šiandien Lietuva mato priežasčių taip daryti, bet pažvelgę į tarpukario istoriją, matome, kad anuomet net ir etno-lingvistiniu principu kuriama Lietuva labai palankiai žiūrėjo į sionistų idėjas sukurti Izraelio valstybę. Lietuvos valstybingumą nemažiau noriai palaikė sionistai, kurie ne tik rėmė Lietuvos pripažinimą, bet ir aktyviai dirbo įtvirtinant valstybingumą. Kai Lietuva nubalsavo prieš Jeruzalės pripažinimą Izraelio sostine, iš daugelio žmonių girdėjau nustebimą būtent todėl, kad istorinis kontekstas diktuoja, galima sakyti, priešingą sprendimą. Šiemet Lietuva švenčia 100 valstybingumo metines, o Izraelis – 70 sukaktį. Diplomatinius santykius skaičiuojame nuo 1991 metų, bet taip yra tik todėl, kad tarpukariu Izraelio dar nebuvo, o sukūrus žydų valstybę – suverenumą jau buvo praradusi Lietuva. Nepaisant to, nuo pat 1918 metų santykiai iš tiesų buvo ir tai patvirtina ne tik žydų bendruomenės pastangos skatinti naujos Lietuvos valstybės pripažinimą, bet ir Lietuvos konsulato britų valdomoje Palestinoje atidarymas praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje. Pagrindinė šios diplomatinės atstovybės atidarymo priežastis – daugiatūkstantinė į Palestiną iš Lietuvos migravusių litvakų bendruomenė. Lietuvos ryšiai su Palestina buvo tamprūs ir intensyvūs, steigtos bendros organizacijos, kaip pavyzdžiui draugija „Lietpal“, Žydų tautinio fondo rėmimo draugija ir kt.

Skaityti plačiau
Vilna ir Mežrič: dvi Toros studijų mokyklos

Vilna ir Mežrič: dvi Toros studijų mokyklos

Natalja Cheifec kviečia į paskaitą, kurioje Jūs sužinosite apie:
Ką vadiname litvakais?
Lietuvos žydų tradicijas ir papročius
Kas yra chasidizmas – atsiradimo priežastys ir istorija
Mitnagdim* – Vilniaus Gaono palikuonys
Mitnagdim ir chasidim : ar yra tikra visuomeninio konflikto priežastis?

*Misnagdai (literatūrine hebrajų kalba mitnagdai), t.y. chasidų judėjimo priešininkai.

Laukiame Jūsų Pylimo g. 4, II aukšto posėdžių salėje, vasario 11 d. nuo 15.00 val.

Registruokitės, dalyvavimas nemokakas >>goo.gl/JbypwU
Iliustracija “Besimeldžiantys Rabinai” Anthony Falbo

Nacionalinė konferencija „Lietuvos miestuose ir miesteliuose gyvenusių žydų istorijos“ Ariogaloje

Renginio data ir tematika pasirinkta neatsitiktinai. Ariogalos gimnazijos direktoriaus Arvydo Stankaus nuomone, minėtas renginys yra tarsi kilnojamas memorialas, menantis istoriją. Renginio svečias Gercas Žakas, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas, džiaugėsi salėje esančių daugiau nei dviejų šimtų dalyvių šviesiais veidais ir tikimybe, kad jie yra tolerantiški, svetimi militarizmui, kalbantys apie tai, kas buvo ir ko nėra. Tai svarbu, nes neminėdami praradimų juos galbūt dar kartą užmušame užmarštimi. Pasak G. Žako, iki Antrojo pasaulinio karo visi gražiai drauge gyveno – apie 3 tūkst. žydų tautybės žmonių buvo Lietuvos kariai savanoriai. Iš prieškario atsimenama, kad lietuviai žydus per Velykas vaišindavo margučiais, pastarieji lietuvius – macais. Tačiau atėjo sovietai, nuo kurių nukentėjo tiek vieni, tiek kiti, o vėliau atėjo naciai su sveiku protu nepaaiškinama politika, reiškiančia žmonių naikinimą.

Pasak Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdomojo direktoriaus Ronaldo Račinsko, prieš 73 metus pasaulis atvėrė Aušvico konclagerio vartus ir pamatė, kas ten vyko. Tačiau pasaulis daug ko nematė, galbūt ir nenorėjo matyti, tinkamai neįvertino to, kas buvo iki tol. Konferencijos proga liūdna – pagerbiame apie 6 mln. nužudytų žydų atminimą. Lengviausia būtų pasakyti, kad buvo tokios aplinkybės, nacių politika, jėgos, palaikančios žmonių naikinimo idėją. Kita vertus, buvo ir vertybiniai kelrodžiai – žmonės, kurie nepaprastai rizikavo, kai kas padarė tai, į ką sureagavo pasaulis.

Skaityti plačiau

“Vilna knygų kontrabandininkai”

YIVO nuotraukoje: karutis su laikraščiais ir meno kūriniais, Levo Tolstojaus biustu, surasta Vilniuje 1944m. liepą.

“Kaip nedidelis žydų būrys priešinosi naciams, kai jie stengėsi sunaikinti “Lietuvos Jeruzalės” kultūros vertybes. Geraldas J. Steinacheras apžvelgia naują Davido E. Fishmano knygą “Knygų kontrabandininkai”.

Naciai ne tik norėjo nužudyti visus žydus; jie taip pat buvo pasiryžę išnaikinti visą žydų meną ir literatūrą. “Knygų kontrabandininkai”, Niujorko Žydų teologijos seminarijos profesorius David’as E. Fishmanas supažindina  su klestinčia Rytų Europos žydų kultūra ir su žmonėmis, kurie rizikavo savo gyvybe, kad išsaugotų šią kultūrą nuo barbariško nacių puolimo.

Vilna, šiandien labiau žinomas kaip Vilnius, buvo Rytų Europos žydų kultūros sostinė, dar vadinama “Lietuvos Jeruzale”, Holokausto išvakarėse mieste gyveno 193 000 etninių gyventojų, iš kurių apie 28% buvo žydai. Visiems mylintiems knygas jis buvo knygų miestas. Jidiš literatūra klestėjo gyvoje rašytojų bendruomenėje. Miesto žydų kultūros įstaigos, tokios kaip Strašuno biblioteka ir Jidiš mokslinis institutas YIVO garsėjo savo išskirtinomis literatūros ir žydų istorijos kolekcijomis.

1941 m. Birželio 22 d. Vokietijos vermachtas įsiveržė į Sovietų Sąjungą. Vilniuje naciai atsirado  po dviejų dienų, o žydų bendruomenės puolimas prasidėjo beveik iš karto. Keturiasdešimt tūkstančių žmonių buvo suvaryti į du mažus getus, sukurtus miesto teritorijoje, kurioje prieš karą gyveno tik 6 000 žmonių. Maisto, vandens ir šildymo nepakako. SS ir jų kolaborantai lietuviai dažnai apsupdavo dideles geto gyventojų grupes ir išveždavo į Panerių mišką, kur juos nužudydavo.

Įkalintieji gete žydai stengėsi daryti viską, kad išliktų gyvi ir išlaikytų savo kultūrą. Gete buvo įkurta biblioteka, o jos direktoriumi tapo Hermanas Krukas, vienas iš labiausiai vertinamų bibliotekininkų tarpukario Lenkijoje. Nepaisant žiaurių sąlygų getuose, daugelis žmonių toliau skaitė ir rašė, Krukas tai pavadino “knygos stebuklu gete”. Jis kartu su kitais intelektualais buvo įsipareigoję stiprinti getų gyventojų dvasią ir orumą. “Net ir agonijoje, – rašo P. Fishmanas, – žydiškas Vilna” išliko ištikimas savo tvirtam vidiniam tikėjimui.” “.

Skaityti plačiau

Užuojauta

Vasario 2d. mirė Lilija Kotarba (1935 05 17 – 2018 02 02).
Lietuvos žydų bendruomenė dėl netekties  nuoširdžiai užjaučia visą velionės šeimą Ir jos anūką, bendruomenės tarybos narį, dirbusį žydų bendruomenėje jaunimo programų koordinatoriumi – Pavelą Guliakovą.
Berlyne prasideda devintasis Europos antisemitizmo forumas

Berlyne prasideda devintasis Europos antisemitizmo forumas

Amerikos žydų komitetas (AJC) ir Friedricho Eberto fondas 2018 m. Vasario 1 d organizuoja Berlyne devintąjį Europos antisemitizmo forumą. ( Frydricho Ėberto fondas remia politinį ir socialinį lavinimą, skatinantį demokratiją ir pliuralizmą).

Šiais metais Europos dešiniųjų jėgų politika sukėlė plačių diskusijų ne tik žydų bendruomenėje, visuomenei kyla klausimai, kaip geriausiai reaguoti į esančias valdžioje populistines dešiniųjų partijas. Tai tampa iššūkiu Europos žydams, jie kelia klausimą, kaip elgtis su šiomis partijomis ir judėjimais , kad nebūtų pakenkta žydų saugumui ir vertybėms, kaip apsaugoti žydų bendruomenes nuo gąsdinimų ir prietarų, kenkiančių sanglaudai. Forume dalyvaus ESBO pirmininko asmeninis atstovas, atsakingas už kovą su antisemitizmu.

Berlyno forume AJC kvietimu dalyvaus ir LŽB pirmininkė Faina Kukliansky. Numatytas jos susitikimas su  AJC tarptautinių reikalų direktoriumi, rabinu Andrew Bakeriu, kuris yra atsakingas už AJC ryšių su žydų bendruomenėmis visoje Diasporoje palaikymą. F.Kukliansky ir A. Bakeris yra Geros valios fondo valdybos pirmininkai, kurie turės galimybę aptarti būsimą Vilniuje GVF posėdį ir GVF reikalus.

AJC giria Lietuvą už pritarimą antisemitizmo tarptautiniam apibrėžimui. Šiuo metu juntama teigiama praėjusių metų tendencija – vis didesnę įtaką daro “Antisemitizmo  apibrėžimas”, – rašoma AJC pranešime, kuris skirtas Berlyno forumui. Dabar jį cituoja ir naudoja daugiau šalių ir tarptautinių organizacijų, siekdamos greičiau atpažinti ir nustatyti antisemitizmo atvejus. Berlyno susitikime bus galimybė išgirsti nuomones apie  apibrėžimo įtaką  pažangai ir aptarti, ką dar reikėtų nuveikti, kad jis būtų priimtas ir išplėstų vyriausybės galimybes kovoje su antisemitizmu.

Internete susiduriame su antisemitiniais epizodais, kurie vis dažniau tampa problema, kadangi interneto anonimiškumas yra pavojingesnis, o kai kuriais atvejais net smurtinis. Kaip pažaboti neapykantos kalbą socialiniuose tinkluose – tai tampa iššūkiu informacinių technologijų specialistams. Kova su internetiniu antisemitizmu bus forumo dėmesio centre. Bus ieškoma būdų, kaip kovoti su neapykantos žargonu socialinės žiniasklaidos platformose, aptarta dabartinė praktiką ir veiksmai, kurių ėmėsi vyriausybės ir stambios IT įmonės.

Sieksime atsakyti į šiuos iškeltus klausimus 9-ame Europos forume, į kurį atvyksta žydų bendruomenių lyderiai iš visos Europos. Jie suteiks neįkainojamas savo įžvalgas  ir patarimus politikams, priimantiems sprendimus, informuodami juos apie rasizmo, antisemitizmo ir nacionalizmo atgimimą.

Tokiais neramiais laikais, labiau nei bet kada reikalingi  koordinuoti veiksmai ir politika, susijusi su problemomis, kurios  įtakoja žydų bendruomenės gyvenimą. Būtent dabar dar svarbesnis yra žydų balsas Europoje. Jis turėtų susilaukti aštresnio dėmesio ir tokiuose kaip šis, forumuose, dalyvaujant vadovaujantiems pareigūnams ir žurnalistams.

Limmud Lietuva 2018 naujienos – HOP STOP BANDA koncertas ir JULIJOS RUTBERG kūrybinis vakaras

Limmud Lietuva 2018 naujienos – HOP STOP BANDA koncertas ir JULIJOS RUTBERG kūrybinis vakaras

Edukacinė judaizmo konferencija LIMMUD LIETUVA 2018 pristato

Nepamirštamas J. Vachtangovo teatro  žvaigždės Julijos Rutberg kūrybos vakaras ir Šabo sutikimas draugų būryje Vasario 9 d. 19 val.

Bilieto kaina – 35 eur.
*Susirinkus 15 žmonių grupei, bus užsakytas autobusas

 HOP STOP BANDA koncertas vasario 10 d. 22 val.

Iš praėjusių metų Limmudo mums puikiai pažįstama, pašėlusi grupė iš Kelno džiugins mus ir šiais metais!

Bilieto kaina – 15 eurų

Bilietų kiekis ribotas! Juos įsigyti galite iki vasario 5 d.
Informacija ir registracija  tel. +37067881514 (Žana Skudovičienė) 

Abu renginiai vyks viešbutyje Vilnius Grand Resort (Ežeraičių km, Ežeraičių g. 2, Vilnius 14200)