

Raimondo Savicko parodos atidarymas!

Šlomita Flaum – vardas, kuris sieja Indiją, Izraelį ir Lietuvą.
Izraelio ir Lietuvos ambasados pristatys naują knygą apie Lietuvos žydę keliautoją Šlomitą Flaum ir jos susitikimus su Rabindranatu Tagore, Gandhi ir kitomis ryškiomis 20 amžiaus pradžios Indijos asmenybėmis.
Knygos pristatymas numatytas kovo 19 d. Indijos tarptautiniame centre New Delyje C. D. Deshmukh auditorijoje, o kovo 20 d. Abanindranato Tagorės galerijoje, Kolkatoje.
Šlomita Frida Flaum gimė 1893 m. kovo 18 d. Kaune. Per savo gyvenimą ji daug keliavo po pasaulį. Būdama pedagogė ir darželio mokytoja, skyrė daug dėmesio naujiems mokymo metodams. Būtent susidomėjimas ją atvedė ir į ką tik atidarytą naują Visva Bharati kolegiją Santiniketane. Per dvejus ypatingai įdomius metus, praleistus Santiniketane (1922-24 m.) Flaum bendravo su Indijos nepriklausomybės judėjimo lyderiais, įskaitant Annie Bessant, Sarojini Naidu ir, žinoma, Gandhi.
Ši moteris sutiko daug įdomių žmonių savo gyvenimo kelionėse, tačiau iš jų visų, su kuriais ji bendravo, ryškiausią pėdsaką paliko draugystė su indų poetu Rabindranatu Tagore, kuris visiškai pakeitė jos gyvenimą. Po daugelio metų ji rašė, kad yra giliai įsitraukusi į Tagorės kūrybinį ir intelektinį pasaulį, kad ji pati “pasiekė tokią proto būseną, kurią indai apibūdina kaip nuolatinę ekstazę”. Rabindranatas Tagorė – žymus indų poetas, kompozitorius, prozininkas, dramaturgas, visuomenės veikėjas. Už eilėraščių rinkinį „Aukojimo giesmės“, paties išverstą į anglų kalbą, tapo 1913 m. Nobelio literatūros premijos laureatu.
Dveji metai, praleisti Santiniketane (nedidelis miestas Indijos šiaurės rytuose, netoli Kolkatos) pavertė Šlomitą Flaum Tagorės neoficialia ambasadore , Santiniketanas – vieta, kur visa jos veikla buvo susijusi su Indija. Ji rašė įvairiems leidiniams apie Tagorę, Gandhi ir Indiją. Jos kūryba dabar surinkta į dvi knygas ir daugiau kaip dvidešimt straipsnių.
Šlomita Flaum mirė Izraelyje 1963 m. sulaukus septyniasdešimties metų, vieniša, apleista, beviltiškai nuskurdusi ir pamiršta.
Tikimasi, kad šis pirmas Flaum kūrinių anglų kalba pristatymas kovo 19 d. pasitarnaus autorės žinomumui, atkurs ne tik pamirštą moters vardą, bet ir prisidės prie garsių istorinių asmenybių panteono, žmonių, bendravusių su Tagore ratas yra svarbus Santiniketano paveldas.
Knygos pristatyme Naujajame Delyje ir Kolkatoje dalyvaus autorius dr. Šimonas Lev; Faina Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė ir pagrindiniai Tagorės kūrybos ekspertai: prof. Radha Chakravarty ir prof. Uma Das Gupta bei Izraelio ir Lietuvos ambasadoriai, pagerbsiantys šį visoms trims šalims svarbų įvykį.
Knyga pristatoma Naujajame Delyje kovo 19 d. C. D. Dehmukh auditorijoje, Indijos tarptautiniame centre, o Kolkatoje kovo 20 d. Abanindranato Tagorės galerijoje, ICCR | Rabindranato Tagores centre.
Ši knyga taip pat bus išleista Izraelyje ir Lietuvoje. Žadama, kad ji pasirodys dar šiais metais.
Bendra nuotrauka su knygos autoriumi ir Lietuvos ambasadoriumi Indijoje L.Talat – Kelpša.

Smuikininkų Boriso Traubo, Boriso Livschitzo ir pianistės Rūtos Mikelaitytės Kašubienės koncertas „Maži pokalbiai“ kovo 15d. Jašos Heifetzo salėje suteikė visai susirinkusiai publikai ne tik didelį malonumą, bet ir emocinę įtampą, kurią sukelia išgyvenimai, įprasminti muzikos kūriniuose, publika klausėsi įsijautusi ir negailėjo aplodismentų.
Koncertas prasidėjo Giedriaus Kuprevičiaus kūrinio „Dovydo žvaigždės“ premjera, skirta dviem smuikams solo. Salėje susirinkusieji klausėsi dviejų raudų: „Šviesioji rauda“ ir „Krentanti aukštyn“.
Koncerto programoje buvo daug gerų žinomų kūrinių. Dėkojame smuikininkams Borisui Traubui, Borisui Livschitzui ir pianistei Rūtais Mikelaitytei Kašubienei už puikų atlikimą ir suteiktas geras emocijas.
Lietuvos žydų bendruomenė (toliau – LŽB) sveikina sveiko proto triumfą ir dėkoja nepasitikėjimo procedūrą akademinės etikos kontrolieriumi V. Sadausku inicijavusiems 29 parlamentarams iš liberalų, konservatorių, socialdemokratų ir „valstiečių“ frakcijų.
LŽB vertinimu, šio valstybės tarnautojo veiksmai, kviečiant rinkti informaciją „apie žydų tautybės asmenis, kurie žudė žmones, prisidėjo prie trėmimų ir kankinimų“ už tai numatant skirti premiją (atlyginimą) yra tautinę nesantaiką kurstančio pobūdžio bei atitinkantys 2017 m. liepos 1 d. Europos Parlamento rezoliucijoje įtvirtintos Tarptautinio Holokausto atminimo aljanso (IHRA) antisemitizmo apibrėžties turinį.
Tikimės, kad šis sprendimas taps gerosios praktikos pavyzdžiu tolimesnėje kovoje su antisemitizmu bei kitomis neapykantos formomis valstybiniu ir visuomeniniu lygmeniu.
Vigilijus Sadauskas atleistas iš akademinės etikos kontrolieriaus pareigų Už tai per slaptą balsavimą buvo 77 Seimo nariai, prieš buvo 17, 13 susilaikė. Trys biuleteniai sugadinti.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Adv. Faina Kukliansky apie projektą „Rekomendacijų dėl veiksmų kovojant su antisemitizmu ir romafobija Lietuvoje, paruošimas ir viešinimas “
Nuoširdžiai džiaugiuosi Lietuvos žydų bendruomenei suteikta galimybe įgyvendinti EVZ (Vokietija) remiamą projektą „Rekomendacijų dėl veiksmų kovojant su antisemitizmu ir romafobija Lietuvoje, paruošimas ir viešinimas “. Vertinant didžiulę tarptinstitucinio bendradarbiavimo svarbą ir aktualumą, bendruomenė projektą įgyvendina kartu su patyrusiais ir gerai pažįstamais partneriais: Romų visuomenės centru, Lietuvos žmogaus teisių centru ir Moterų informacijos centru bei suburta ekspertų grupe.
Kalbant apie antisemitizmo apraiškas Lietuvoje, teigiami pokyčiai akivaizdūs – švęsdama 30 metų nuo atsikūrimo pradžios, Lietuvos žydų bendruomenė išgyvena tikrą šiuolaikinį kultūrinį renesansą – ji yra stipresnė, o susidomėjimas žydiškąja tematika Lietuvoje yra didesnis negu bet kada anksčiau. Bendruomenė savo jėgomis iš dalies prisidėjo prie šio teigiamo lūžio – nuo 2013 m. įgyvendindama Tolerancijos kampaniją „Beigelių krautuvėlė “, kuri iki šiol pritraukė daugiau nei 7000 sekėjų socialinėse medijose ir atvėrė žydų kultūrą Lietuvos visuomenei. 2017-ieji taip pat žymėjo keletą svarbių laimėjimų Žmogaus teisių ir istorinės tiesos įamžinimo kontekste: surengtas jubiliejinis „Gyvųjų Maršas“ Panerių masinių žydų žudynių vietoje, Lietuva priėmė Tarptautinio Holokausto Aljanso (IHRA) Antisemitizmo definiciją, bendruomenė Lietuvoje ėmėsi lyderio vaidmens įgyvendinant tarptautinę atminties kampaniją „We Remember“, kurios kulminacija tapo Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos minėjimo renginys LR Užsienio reikalų ministerijoje kartu su aukštais valstybės vadovais, žydų bendruomenės nariais bei visuomenininkais. 2018 m. vasarį bendruomenės pastangomis į lietuvių kalbą buvo išverstas ir išleistas Icchoko Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraštis “. Šis leidinys, kuris yra autentiškas pirminis Holokausto istorijos šaltinis, sulaukė didžiulio visuomenės dėmesio, tikimės, kad jis bus priimtas kaip Holokausto švietimo priemonė šalies bendrojo lavinimo įstaigose.

LRT pradėjo transliuoti dokumentinių filmų ciklą „Pasaulio teisuoliai“, pristatysiantį Pasaulio tautų teisuolio vardą pelniusių lietuvių istorijas. Pasaulio tautų teisuoliai – tai didvyriais pripažinti žmonės, kurie Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo, slėpė ir kitais būdais padėjo žydų tautybės žmonėms išvengti nacių režimo mašinos.
Šimtai lietuvių rizikavo savo ir savo artimųjų gyvybėmis tam, kad išgelbėtų tuos, kurie buvo pasmerkti mirti. Dokumentikos ciklas „Pasaulio teisuoliai“ atskleis dar negirdėtas lietuvių didvyriškumo istorijas Holokausto akivaizdoje.

Žydų lietuvšaudžių skatinusiam ieškoti etikos kontrolieriui – mokslininko kaltinimai: jis tai daro ne pirmą kartą.
Labai dviprasmišką frazę „kas nemoka, tegu moka“ savo tinklalapyje cituojantis Seimo patvirtintas valstybei atstovauti akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius Vigilijus Sadauskas turės ne tik išmokti pamoką, jog net privatus jo viešas pasisakymas ar veiksmas vertintini kaip tam tikra valstybės pozicija, bet ir galimai sumokėti nemažą savo karjeros kainą – jau šiandien Seimas imasi svarstyti klausimą dėl V. Sadausko atleidimo iš užimamų pareigų.
Likus trims mėnesiams iki kadencijos pabaigos kontrolierius politikų ir ne tik jų nemalonę užsitraukė dėl provokacijos subtilia ir labai jautria žydų lietuvšaudžių tema. Tačiau tai ne vienintelis atvejis, kai jo darbdaviai galimai nebūtų buvę patenkinti dėl kontrolieriaus sukeltų situacijų – mokslininkas D. Milčius papasakojo apie tai, kaip, galimai vykdydamas užsakymą, kontrolierius persistengė ir privertė tarptautines organizacijas suabejoti Lietuvos mokslininkų reputacija.
KSK Fajerlech-Makabi su didžiausiu malonumu kviečia Jus dalyvauti metų renginyje,
Nacionaliniame žydų moters konkurse “Israelit De Lita” 5778/2018
Jeigu Jums nuo 18 – 120, Jūs kviečiama tapti mūsų konkurso dalyve.
Registracija vyksta 2018 m. kovo 8-31 dienomis užpildžius elektroninę anketą https://goo.gl/forms/gizmJ3yPVIU4xM0q1
Visa informacija apie konkurso taisykles rasite prisegtame faile.
Maloniai kviečiame dalyvauti!
TAISYKLĖS
Minint Abos Kovnerio – žydų pasipriešinimo dalyvio, rašytojo ir kovotojo 100-metį, kovo 14d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje pagerbtas jo atminimas, atidengiant lentelę. Ceremonijoje dalyvavlo bendruomenės nariai, LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, kalbėjusi, kad Lietuvos žydai Abą Kovnerį prisimena kaip Vilniaus geto pogrindžio kovotoją, drąsų partizaną, keršytoją, poetą, rašiusį hebrajų ir jidiš kalbomis.
Izraelio ambasadorius Amir Maimon priminė A.Kovnerio atsišaukimo, skirto geto kaliniams, žodžius, ragindamas juos priešintis:“ Neiti kaip avys į skerdyklą“. Po Antrojo pasaulinio karo jis vadovavo grupei keršytojų plano kūrėjų, keršydamas naciams už žydų žudynes. Izraelyje gyvendamas, jis kovojo mūšiuose dėl Izraelio Nepriklausomybės. Kai vieno kibuco kovotojus apsupo egiptiečiai, jie norėjo pasiduoti, Kovneris kritikavo juos viešai, nes jo nuomone, visada reikia priešintis. Ambasadorius priminė garsų A.Kovnerio liudijimą 1960 m. pradžioje, kai jis buvo autoritetingu Holokausto liudininku, dalyvaudamas nacių nusikaltėlio Adolfo Eichmanno teismo procese Izraelyje.
Fania Brancovska – buvusi Vilniaus geto pasipriešinimo dalyvė kaip ir Aba Kovneris. Ji pasakojo savo prisiminimus apie Kovnerį, kai gete atsidūrę jaunuoliai svarstė, kaip pasipriešinti naciams. Jie įkūrė Suvienytą jaunimo pasipriešinimo organizaciją, panašią kaip Varšuvos gete, joje dalyvavo įvairių politinių partjų atstovai, susivienyję į partizaninį karinį judėjimą. Aba Kovneris buvo darbininkų sionistų atstovas, organizacijos vado pavaduotojas. Vadas buvo I.Vitenbergas. Norint kovoti, reikėjo ginklų.Šmuelis Kaplinskis iki karo dirbęs Vilniaus kanalizacijos įrenginiuose parodė kelią, kaip įnešti ginklus per kanalizacijos tinklus. Prisimenu kaip Kaplinskis 1943m. kanalizacijos tinklais išvedė 130 žmonių iš geto į laisvę. Jis labai daug gero padarė pogrindžio kovotojams. Mes mokėmės šaudyti geto bibliotekoje Žemaitijos g. Mums daug padėjo kaminkrečiai, kurie galėjo laisvai vaikščiori po miestą, jie atnešdavo mums ginklų. Dirbtuvėse dirbdavo žydai, kurie remontuodavo ginklus, jie juos pavogdavo ir tokiu būdu buvo kaupiamos ginklų atsargos partizaninei kovai.
Aba Kovneris iki 1935 m. mokėsi Vilniaus privačioje hebrajų gimnazijoje “Tarbut” tame pačiame pastate, kur šiuo metu yra įsikūrusi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė. Kovneris užaugo Vilniuje, mokydamasis “Tarbut”, jis gavo tradicinį išsilavinimą ir modernų literatūrinį, pradėjo rašyti poeziją.
Praradimas ir atsinaujinimas, aukos dalia ir pasipriešinimas, sunaikinimas ir atgimimas: nedaug rašytojų sugebėjo papasakoti apie sunkų žydų gyvenimą ir XX a. žudynių anomaliją, kaip pats Aba Kovneris (1918-1987).
Pirmoji didžioji šio žmogaus biografija, kurią parašė Izraelio istorikė Dina Porat, laimėjo Nacionalinį Žydų knygos apdovanojimą. Jis skirtas už sugebėjimą perteikti istoriją ir atgaivinti atmintį.
Aba Kovneris gimė kovo 14, 1918 Ašmenoje, 50 km nuo Vilniaus. Išvykus gyventi į Izraelį, jis dažnai pristatomas kaip Izraelio poetas ir prozininkas. Lietuvos žydai Abą Kovnerį prisimena kaip Vilniaus geto pogrindžio kovotoją, partizaną, poetą, rašiusį hebrajų ir jidiš kalbomis.
1927m. A.Kovneris su tėvais persikėlė i Vilnių, kur iki 1935m. mokėsi privačioje hebrajų gimnazijoje “Tarbut”. Šiuo metu tame pastate yra įsikūrusi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė. Kovneris užaugo Vilniuje, “Lietuvos Jeruzalėje”.
Mokydamasis hebrajų kultūros mokyklose, jis gavo tradicinį išsilavinimą ir modernų literatūrinį, pradėjo rašyti poeziją. 1939 m. dar besimokydamas gimnazijoje, jis priimamas laisvu klausytoju į Stepono Batoro universiteto Menų fakultetą.1940m. sovietmečiu jis dalyvavo nelegalioje sionistų veikloje.Jo kitas lavinimas vyko intensyvioje žydų jaunimo judėjimo aplinkoje, kur jis tapo Sionistų socialistinės grupės Hashomer Hatzair lyderiu. („Jaunoji gvardija”). Šios lyderystės netrukus laukė nepakeliamai skausmingas išbandymas.
Pranešimas spaudai
2018 m. kovo 13 d.
LŽB POZICIJA: AR ŽYDŲ METAI APSIEIS BE ŽYDŲ?
Šiandien LR Seime bus svarstomas 2019-ųjų metų paskelbimo Žydų metais klausimas. Ką apie tai galvoja Lietuvos žydų bendruomenė, panašu, jog domina tik žiniasklaidos atstovus, bet ne Žydų metų projekto iniciatorius.
Iniciatyvos autoriai jokioje šio klausimo stadijoje nesikonsultavo su didžiausia Lietuvos žydus vienijančia organizacija, kas skatina mus kvestionuoti šio projekto turinį ir idėjos nuoširdumą. Lakoniškame įstatymo projekte neatsispindi nieko, ko valstybėje neturėtų vykti kiekvienais metais, tačiau galima suponuoti lėšų numatymą specialiai komisijai (-oms) steigti. Tikimės, kad projekto sėkmės atveju bus išvengta dar vienos komisijos, kuri užsiimtų moksleivių “ekskursijomis” Holokausto aukų kapavietėse Šabato metu, sudarymo.
Neturėjus galimybės susipažinti su idėjos autorių planais ir ketinimais, savotiškai tokia iniciatyva primena praėjusių laikų atavizmą — žuvies dieną ketvirtadieniais. Kitomis dienomis liaudžiai žuvis netiekiama, o Šimtmečio metais — žydų klausimas nepatogus ir neįdomus? Verta paminėti, kad būtent 2018-ieji žymi eilę Lietuvai ir Lietuvos žydų bendruomenei svarbių datų — bendruomenės atsikūrimo 30-metį, Lietuvos Sionistų, parėmusių Lietuvos valstybingumo siekius, susivienijimo 100-metį, Vilniaus geto sunaikinimo 75-ąsiais metines, Vienintelės Vilniuje veikiančios sinagogos 115-os metų sukaktį. Todėl kviečiame pradėti Žydų metus šiais, Valstybės atsikūrimo Šimtmetį žyminčiais metais, kartu su Lietuvos žydų bendruomene.
Lietuvos žydų bendruomenė vertina valstybės progresą sprendžiant įvairias mums aktualias problemas, tačiau politinis žongliravimas žydų klausimu net nedalyvaujant žydų bendruomenei nėra tinkama priemonė užtikrinti efektyvų lietuvių ir žydų tautų dialogą.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė
Pylimo g. 4
LT-01117 Vilnius
T:+370 5 261 3003
info@lzb.lt
www.lzb.lt


Nuotraukoje: Facebook.com/Saulius Skvernelis, Viktoras Pranckietis ir Dovilė Šakalienė su plakatu, palaikančiu Stambulo konvencijos priėmimą
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė griežtai sureagavo į Laisvos visuomenės instituto platinamą filmuką, kuris, jos teigimu, iškraipo Stambulo konvencijos idėjas. „Manau, kad naudojimasis Aušvico nuotraukomis ir kalbėjimas apie Holokaustą tokiame kontekste yra Holokausto menkinimas“, – pabrėžė B.Sabatauskaitė. „Nekalbama apie konvenciją faktais, o kuriami mitai, išreiškiama nepagarba visų Holokausto aukų atžvilgiu“, – pridūrė ji.
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė pastebėjo, kad konvencija užtikrintų pagalba visiems žmonėms smurto atveju, nepaisant jų religijos, lyties ar seksualinės orientacijos. „Nieko kito šita konvencija nereglamentuoja, nes dabar bandoma sakyti, kad neva konvencija įves ar tai trečią lytį, ar tai įteisins lyties keitimo operacijas… Bet konvencija yra aiškiai apibrėžta. Ji taikoma smurtui prieš moteris, stabdant smurtą šeimoje“, – sakė B.Sabatauskaitė, pridurdama, kad konvencijoje vartojama socialinės lyties sąvoka nėra nauja.
„Gender sąvoka naudojama net Lietuvos konstitucijos angliškame vertime nuo 1992 metų“, – pabrėžė ji. B.Sabatauskaitė pasakojo, kad konvencijoje aptariami naujai susiformavę vaidmenys, elgsena, pabrėžia būtinybę naujai kalbėti apie tarpusavio pagarbą šeimoje. „Kokios šeimos bebūtų, ar tokios, kuriose vyras ir moteris, ar vienišas tėvas, ar vieniša mama, kai kuriais atvejais gal du vyrai ir dvi moterys, tai konvencija viso labo kalba apie pagarbų elgesį. Šeimų sandara neperdaroma, nenurodoma, kokios jos turi būti. Konvencijoje pabrėžiama svarba kalbėjimo su vaikais apie pagarbų santykį šeimoje.
Lietuvos žydų bendruomenė palaiko Lietuvos žmogaus teisių centro poziciją ir teigiamai vertina Stambulo konvencijos ratifikavimo iniciatyvą tuo pačiu laikydama Laisvos visumenės instituto manipuliavimą Holokausto tema neadekvačiu, menkinančiu ir žeidžiančiu Holokausto aukų atminimą.
15min.lt
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia Socialinių programų departamento vadovą Michailą Segalį dėl mylimo senelio mirties.

Trumpasis paskaitos turinys:
– Kaip žydai tapo vergais Egipte;
– Kokiais būdais egiptiečiai kankino žydus;
– Mozė – žydų tautos vadas;
– Žydų išsigelbėjimo priežastys;
– Kaip D- vas nubaudė egiptiečius: 10 Egipto bausmių;
– Paruošimas PESACHo šventei: kodėl reikia atsikratyti nuo raugo;
– PESACHo šventinimas:
* Macos;
* 4 vyno bokalai;
* Būtinieji PESACHo stalo komponentai
Registracija >>goo.gl/JbypwU
RUS
ПЕСАХ – ПРАЗДНИК ИЗБАВЛЕНИЯ И СВОБОДЫ (на русском языке)
Minime Kovo 11-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Ši svarbi šventė kasmet mums tampa vis prasmingesnė, geriau suvokiame, ką reiškia gyventi laisvoje Nepriklausomoje Lietuvoje, kur turime daugiau galimybių teisingai gyventi, kad ir kokio amžiau bebūtume, kasdien mokomės jomis naudotis.
Gražios pavasariškos šventės !