

Raimondo Savicko parodos atidarymas!


2018-03-26 Kauno žydų bendruomenė su kauniečiais prie paminklo nužudytiems žydų vaikams paminėjo 74-ąias vaikų akcijos metines, kurios metu buvo nužudyta apie 2000 vaikų.
1944-ųjų kovo 27 d. Kauno gete tėvai, grįžę po darbo brigadose namo, rado juos tuščius. Tos dienos rytą gete buvo įvykdyta bene žiauriausia ir labiausiai visus sukrečianti akcija, vadinama Vaikų akcija, kai iš butų ir varganų namelių buvo ištempti ar iš motinų rankų išplėšti vaikai bei “neproduktyvūs” seneliai ir išvežti į nebūtį. Prisiminti šią tragediją ir pagerbti jos aukas prie paminklo nužudytiems žydų vaikams susirinko Kauno žydų bendruomenės nariai.
Kovo 29 d., ketvirtadienį, 18 val. Lietuvos žydų bendruomenės Jašos Heifetzo salėje vyko puikus fortepijoninio trio MUSICA CAMERATA BALTICA („Lietuvos Jeruzalė“): Leonidas Melnikas fortepijonas, Lietuva) Borisas Traubas (smuikas, Lietuva), Valentinas Kaplūnas (violončelė, Lietuva) ir Shmuel Yatom (kantorius, Lietuva, Izraelis).
Prieš Pesacho šventę vykęs LŽB koncertas – tikra dovana visai Vilniaus publikai ir ypač žydų bendruomenei, sausakimšoje salėje, susikaupus klausiusiai žinomo muzikų trio ir kantoriaus bei negailėjusiai plojimų.
Šis koncertas Jašos Jeifetzo salėje – vienas iš prasidėjusio Lietuvos muzikų rėmimo fondo jubiliejinio tarptautinio muzikos festivalio „Sugrįžimai“, kai į gimtinę groti iš užsienio grįžta daug talentingų atlikėjų, koncertuojančių pasaulio scenose. Jubiliejiniai „Sugrįžimai“ pakvies į 25 koncertus, du iš jų Jašos Hefetzo salėje Vilniuje.

Jau antrą kartą Panevėžį aplanko žydų jaunimas iki 18 metų, iš Odesos, Kijevo, Minsko, Gomelio, Maskvos, San Peterburgo, Hersono, Krasnojarsko iš viso 85 žmonių grupė, kurie atvažiavo pagal projektą, ’’Sugrįžimas prie šaknų’’. Atvykimo tikslas – susipažinti su Lietuvos žydų ir Panevėžio krašto žydų kultūros paveldo istorija. Lankydami išlikusias žydų kapines, sinagogą, mokyklą jie pamatė savo akimis išlikusį paveldą, kuris turi savo paskirtį ir likimą. Panevėžyje mokiniai sužinojo liūdną istoriją, kurią papasakojo Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas G. Kofman, apie žydų kapinių sunaikinimą 1966 m. ir paminklinių akmenų panaudojimą J. Miltinio teatro sienos statybai.
Balandžio 4 d. (trečiadienį) 18.00 val. Kauno ramovės Kunigaikščių menėje (IIa.) vyks doc. dr. Inos Pukelytės knygos „Žydų teatras tarpukario Lietuvoje“ pristatymas.
Visus knygos ir teatro mylėtojus maloniai kviečiame dalyvauti ir iš arčiau susipažinti su žydų veiklomis tarpukario Lietuvoje bei kitose pasaulio šalyse bei sužinoti kokią vietą Lietuvos žydų teatras galėjo turėti tarptautiniam žydų diasporos, o kartu ir nepriklausomos Lietuvos teatro vystymuisi.
Renginio moderatorius VDU Menų fakulteto Teatrologijos katedros vedėjas doc. dr. Edgaras Klivis.

Birštono džiazo festivalio Didysis prizas įteiktas žymiam muzikos improvizacijos atlikėjui, būgnininkui Arkadijui Gotesmanui. Lietuviškojo džiazo Meka vadinamas Birštonas per tris festivalio dienas sulaukė beveik 3 tūkst. žiūrovų. Festivalis vyksta kas dveji metai. Pasak muzikos atlikėjų, lietuviškojo džiazo mokykla stiprėja, jaunoji karta tęsia džiazo tradicijas.
„Birštono kodu“ festivalį vadina ir šiemet Didįjį prizą pelnęs vienas kūrybingiausių perkusininkų, garsėjantis kaip laisvosios improvizacinės muzikos atlikėjas, Arkadijus Gotesmanas. Perkusininkas Arkadijus Gotesmanas, kaskart prisistatantis Birštono scenoje su naujais partneriais, nuolat plečiantis žymių savo bendražygių gretas. Būtent jam, festivalio senbuviui šiemet atiteko šventės „Grand Prix“ skulptūrėlė – menininko Marijaus Petrausko improvizacija būgnų tema. Be to, Arkadijus gavo ir tai, „ką Birštonas turi geriausio“ – šitaip savo įsteigtą prizą laureatui apibūdino „Eglės“ sanatorijos generalinis direktorius Artūras Salda. Tai – du kelialapiai dviems asmenims dvi savaites taisyti sveikatą „Eglės“ sanatorijoje.
„Tai festivalis, kuris dirba progresui. Mes užaugome čia, progresuojantys taip pat, čia mūsų namai. Pas mus labai daug atlikėjų, kurie kalba kontrastų kalba, yra kurie imituoja muziką, bet mes skiriamės nuo aplink esančių šalių labai giluminiu mąstymu“, – sakė A. Gotesmanas.

Gerbiami Vilniaus žydų religinės bendruomenės nariai!
Darbo dienomis sinagogoje nuo 9 v. iki 14 v. galite pasiimti po 1 dėžutę macos.
Chag Pesach Kasher v’Sameach !

Jau antrą dešimtmetį Kauno žydų bendruomenė pagerbia savo narius, aktyviausiai dalyvaujančius bendruomenės veikloje. Ir šiemet KŽB pirmininkas Gercas Žakas pakvietė šiuos žmones į vakaronę, dėkodamas už nuoširdumą, buvimą kartu, bendravimą, už asmeninį kiekvieno indėlį, kuris gali būti ir buvo pats įvairiausias: naminiai skanėstai ant Hesed klubo vaišių stalo, iš visos širdies pagamintas tortas kokia nors ypatinga proga, tradicijų ir jidiš kalbos puoselėjimas, pareiga ateiti ir pagerbti Holokausto aukas, noras plėsti savo akiratį, lankantis organizuojamose ekskursijose ir kultūriniuose renginiuose, dalinimasis savo prisiminimais ir patirtimi, dalyvavimas sporto varžybose, pagalba kitiems bendruomenės nariams.

Penktadienį, kovo 23 d.Šabas Lietuvos žydų bendruomenėje prasidėjo su Seimo nariu, Tevynės Sąjungos Krikščionių demokratų lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu, Pasaulio teisuolės Onos Landsbergienės anūku.
G. Landsbergis 2003 m. Baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. 2005 m. – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą. Jis dirbo Lietuvos Vyriausybės kanceliarijoje užsienio reikalų patarėju, Europos Parlamento, užsienio reikalų departamento patarėju, taip pat dirbo Europos Parlamente. 2015 m. išrinktasTėvynės sąjungos Krikščionių demokratų partijos pirmininku.
Susitikimas Lietuvos Žydų bendruomenėje vyko jaukioje aplinkoje, jaunasis politikas kalbėjo apie savo šeimą, prisiminė vaikystę, pasakojo apie savo darbą Lietuvos ambasadoje Belgijoje ir pasidalijo mintimis apie politinę padėtį šalyje.
Pasak G. Landsbergio, mokyklose nepakankamai dėmesio skiriama Lietuvos žydų istorijai, jų indėliui į valstybės raidą. “Manau, kad nedaugelis žino, kad didžioji dalis šalies pagrindinio įstatymo, Lietuvos Konstitucijos, buvo parašyta jidiš kalba. Šiame dokumente dirbo advokatai, žydų kilmės teisininkai. Yra daug faktų, kurie liudija apie žydų indėlį į Lietuvos vystymąsi. Mažai apie tai kalbama, deja. Aš, kiek įmanoma, skaitau ir domiuosi Lietuvos žydų istorija. pasakoju apie ją ir savo vaikalms. Tik švietimo dėka galima sukurti atvirą Europos visuomenę “, – sakė politikas.
Susitikimą su G. Landsbergiu vedė LŽB vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas.
2018 m. kovo 28 d. 19.00 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje bus rodomas restauruotas Ewaldo André Dupontʼo filmas (1923) su modernia Philippe Schoellerio muzika. Muzikinę kompoziciją gyvai atliks Danielio Grossmanno diriguojamas „Orchester Jakobsplatz München“.
68-ojo Berlyno tarptautinio kino festivalio kino klasikos programoje „Berlinale Classics“ pristatytas Ewaldo André Dupontʼo filmas „Senasis įstatymas“ („Das alte Gesetz“, Vokietija, 1923) tapo ypatingu nebyliojo kino ir koncertinės muzikos įvykiu. Šio Vokietijos kinotekoje skaitmeniniu būdu atnaujinto filmo, kuriam naują muziką sukūrė prancūzų kompozitorius Philippe Schoelleris, pasaulinė premjera įvyko 2018 m. vasario 16 d. Berlyno teatre „Friedrichsstadt-Palast“.
Filmo pristatymas Berlyno tarptautiniame kino festivalyje – tai jo turo po kadaise garsias žydų gyvenamąsias vietoves, pirmiausia Rytų Europoje, įžanga. Pirmoji šio turo vieta – Lietuvos nacionalinė filharmonija Vilniuje. Po to filmas keliaus į Budapeštą, Varšuvą, Vieną, Miuncheną ir San Franciską.

Vienas iš Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės sau išsikeltų tikslų – modernaus, aukščiausius tarptautinius standartus atitinkančio žydų vaikų darželio įkūrimas Žvėryne, greta Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos.
Būsimojo žydų darželio projekto parengimu rūpinasi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės darželio „Šalom“ direktorė Ruth Reches – klinikinės psichologijos doktorantė, hebrajų kalbos dėstytoja. Ji papasakojo, kad tokio darželio trūkumas buvo jaučiamas jau seniai, tačiau kliūčių yra nemažai, o pati svarbiausia – finansų trūkumas.
„Kitų tautybių vaikų tėvai turi galimybę rinktis lietuvišką, rusišką, lenkišką darželį. Tačiau darželio, atitinkančio žydų tautybės žmonių poreikius, nėra. Tokio darželio, kuriame vaikai nuo mažų dienų mokytųsi žydų tradicijų, kultūros, švęstų žydiškas šventes, nėra. Vilniaus Šolomo ORT gimnazijoje vaikai turi galimybę augti žydiškoje aplinkoje, puoselėti žydiškas vertybes, bet būtų tikslinga jas pradėti ugdyti anksčiau, dar ikimokykliniame amžiuje.