Kviečiame pasižiūrėti LRT laidą “Pasaulio teisuoliai”, kurioje pasakojama Kuklianskių šeimos istorija.
Raimondo Savicko parodos atidarymas!
LRT laida Pasaulio teisuoliai – Kuklianskių šeimos istorija
Prancūzijos žydų skautai žada padėti Lietuvos žydų jaunimui atgaivinti šį judėjimą
Prieš Holokaustą visoje Lietuvoje buvo nemažai žydų berniukų ir merginų skautų būriai. Kai kurie griežtai laikėsi judaizmo įstatymų ir buvo labai religingi, kiti būriai – sionistų, treti – pasaulietiniai. Vienintelis dalykas buvo visiems bendras – linksmai leisti laiką lauke, kartu mokytis pagrindinių įgūdžių ir puoselėti žydų tapatybę.
Šiuo metu planuojama atgaivinti žydų jaunimo skautų judėjimą Lietuvoje, nes dabar žydų bendruomenėje labiau aktyvūs yra vyresni žydai.
Žydų skautų tarptautinio forumo (IFJS) pirmininkas ir “Éclaireuss” valdybos narys Éclaireuses éclaireurs israélites de France (EEIF) Alain Silberstein atvyko į Vilnių aptarti Prancūzijos ir Lietuvos žydų bendradarbiavimą, žydų skautijos atgimimo procese. Susitikimas vyko LŽB konferencijų salėje. Į skelbimą, kviečiantį dalyvauti, sureagavo nedaug jaunimo, tačiau įdomus pokalbis įvyko, dabar belieka laukti organizacinės veiklos. Atėjusieji išgirdo skautų prezidento Alaino Silberstein pasakojimą apie žydų skautų judėjimą Prancūzijoje.
Jis trumpai apibūdino žydų skautų veiklą tarpukariu Lietuvoje, parodė žemėlapį, kuriame pažymėti dabar esantys žydų skautų judėjimo centrai pasaulyje, artimiausi Lietuvai yra aktyviai veikiantys žydai skautai Čekijoje.
A. Silberstein paaiškino, kad Lietuvos žydų skautų atgimimas yra tam tikra bandomoji programa, prancūzų žydų skautai norėtų padėti organizuoti panašią ir Lenkijoje, ir galbūt ateityje Rusijoje. Kalbėta ir apie mainų programas. LŽB ketina pradžioje finansuoti judėjimą Lietuvoje.
“Jei norite dalyvauti skautų žygyje, reikia susitikti su draugais, išeiti į mišką ir gerai praleisti laiką”, – sakė Silberstein, pabrėždamas, kad tokios grupės sudaro ekologiško skautų judėjimo pagrindą. Jis įspėjo, kad vyresni vaikai ir tėvai turėtų jį pradėti, o paskui perduoti jaunesniems vaikams.
Paklaustas, ar žydų skautai Lietuvoje turėtų būti tik žydai, Silberstein atsakė, kad žydų skautai Prancūzijoje yra atviri visiems, įskaitant ne žydus vaikus. Jis teigė, jog turinys nebūtinai turi būti religinis, tačiau apimantis žydų poreikius, pavyzdžiui, košerinį maistą.
LŽB vyko šachmatų turnyras, skirtas Izraelio 70- mečiui
Gegužės 27 d., sekmadienį, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje vyko šachmatų turnyras, skirtas Izraelio valstybės 70-mečiui paminėti.
Šachmatininkus sveikino Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Juršėnas, Lietuvos šachmatų federacijos prezidentas Aleksandras Černovas, pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas, profesorius Vytautas Landsbergis, ūkio viceministras Gediminas Miškinis.
Prizus bei atminimo dovaną, unikalią Lietuvos žydų bendruomenės pastangomis išleistą knygą Icchoko Rudaševskio “Vilniaus geto dienoraštis” nugalėtojams įteikė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas. Į šių metų turnyrą atvyko 70 įvairių amžiaus grupių žaidėjų.
Prieš varžybas Jašos Heifetzo salėje buvo pristatyta knyga „Žydai Lietuvos šachmatų istorijoje”, prisimintas žydų šachmatininkų indėlis į Lietuvos šachmatų istoriją. Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Juršėnas sakydamas kalbą, pabrėžė: “Pažiūrėkite į žydų tautos laimėjimus, kodėl tiek daug šios tautybės žmonių yra Nobelio premijos laureatai, daug pasiekę verslininkai, nepaprastai talentingi kitų sričių specialistai? Ogi todėl, kad nuo ankstyvos vaikystės žydų vaikams tėvai sako, kad jie yra labai protingi. Šachmatai skatina mąstyti strategiškai, spręsti susidariusias problemas, lavina protą. Žydai – protinga tauta, reikia laikytis žydų.”
“Aštrus protas, ištvermė ir garbinga kova, kuriais žavi šachmatai, telydi Jus ir asmeniniame gyvenime”, – linkėjo šachmatų federacijos prezidentas Aleksandras Černovas.
Ūkio viceministras Gediminas Miškinis pasidžiaugė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje organizuojamais šachmatų turnyrais, palinkėjo sėkmės ir ilgo pergalių kelio.
Po apdovanojimų prof. V. Landsbergis ir Borisas Rositsanas nepraleido progos sužaisti improvizuotą šachmatų partiją.
Turnyrą rengė ,,Elitinis šaškių ir šachmatų klubas Rositsan ir Maccabi“ nei Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.
Daugiau nuotraukų
Kaune bus tvarkoma geto teritorija
Kaune planuojama sutvarkyti buvusio Kauno geto teritoriją, pažymėti svarbias jo vietas, menančias gete vykdytas žiaurias akcijas, jame veikusias institucijas, ir tokiu būdu deramai įamžinti Holokausto tragedijos ir jos aukų atminimą. Šiuo metu geto teritorijoje galime rasti tik obeliską, žymintį geto vartus, nedaugelis žino, kur buvo Demokratų aikštė, kurioje vykdyta Didžioji akcija.
Įdomu ir tuo pačiu nuostabu, kad Kauno geto įamžinimo projektas prasidėjo nuo asmeninių iniciatyvų – dviejų skirtingų patirčių žmonių, gyvenančių skirtingose šalyse, tačiau pateikusių savo idėjas ir vizijas beveik tuo pačiu metu.
Viena jų – Yaarit Glezer, Krakovskytė (pirma kairėje), šiuo metu gyvenanti Izraelyje. Tapusi pensininke moteris nusprendė, kad savo tėvų garbei ji turi prisidėti prie skaudžos Holokausto praeities įamžinimo (beje, jos tėvelis buvo vienas tų drąsuolių, kuriems pavyko pabėgti iš IX forto). Vedina šio tikslo, ji atvyko į savo gimtąjį miestą su pasiūlymais deramai sutvarkyti Kauno geto teritoriją.
Kitas žmogus – tai kaunietis menininkas, visuomenininkas, įvairių socialinių akcijų organizatorius, Kiemo galerijos įkūrėjas Vytenis Jakas, pateikęs projektą “Degantys akmenys” (platesnis aprašymas priede), skirtą Kauno geto vartų vietos sutvarkymui.
Džiugu, kad šios idėjos sulaukė ne tik Kauno žydų bendruomenės, bet ir Kauno miesto savivaldybės susidomėjimo, palaikymo, bendradarbiavimo ir finansavimo.
Nuotraukose akimirkos iš pasitarimų su Kauno savivaldos atstovais, paveldo specialistais, “Kaunas In” turizmo sektoriaus vadovėmis bei jau realizuojamas V. Jako projektas.
Degantys akmenys
Žydų tautos istorija Lietuvoje yra sudėtinė Lietuvos istorijos, o jos kultūra ir paveldas – bendro valstybės paveldo dalis. XX a. pradžioje žydai aktyviai dalyvavo kuriant nepriklausomą Lietuvą: 1933 m. gyventojų surašymo duomenimis, žydai sudarė apie 30 proc. visų Kauno gyventojų (iš 127 619 Kauno gyventojų 38 tūkst. buvo žydai). Kaunas buvo tapęs Lietuvos žydų traukos centru, sostine, čia gimė, dirbo, kūrė daug visiems žydams žinomų asmenybių, palikusių pėdsaką savo tautos ir Lietuvos valstybės gyvenime. Prasidėjus karui, šis procesas nutrūko – 1945 m. Kaune gyveno jau tik apie 3000 žydų.
Taigi Holokaustas nubrėžė ribą, už kurios liko didžioji dalis tautos ir jos paveldo. Karas ir pokaris naikino ne tik žmones, bet ir tradicijas, dvasią, raštus, meno ir kultūros likučius, kulto pastatus, amžinojo poilsio vietas ir kitus buvimo ženklus.
Nors daugybė Kauno vietų pažymėta ilgesnio ar trumpesnio žydų buvimo ženklu, vis dėlto turime pripažinti, kad apie Kauno žydų kultūros paveldo objektus žinome labai mažai, o ir esantys atminimo ženklai ne visi ir ne visada pakankamai ryškūs.
Vienas iš tokių nepakankamai įvertintų ir vietos kontekste išryškintų objektų – Kauno geto vartai. Šiuo metu toje vietoje, A. Kriščiukaičio ir Ariogalos g. sankryžoje, stovi nedidelis paminklas, ant kurio dvikalbis užrašas skelbia: ,,Šioje vietoje 1941 – 1944 m. buvo Kauno geto vartai”.
Kvietimas Lietuvos sporto klubo “Makabi” nariams
Gerbiamieji Lietuvos sporto klubo “Makabi” nariai,
Šių metų birželio 17 d. sekmadienį 11-15 val. Vilniuje (Studentų 39) Lietuvos edukologijos universitete vyks Lietuvos sporto klubo “Makabi” mažoji Makabiada, skirta Lietuvos 100-mečiui. Kviečiame dalyvauti Jūsų miesto komandas sekančiose rungtyse:
- Salės futbolas (7 žaidėjai ir treneris)
- Krepšinis 3×3 (5 žaidėjai ir treneris)
- Tinklinis (8 žaidėjai ir treneris)
- Stalo tenisas (vyrai, moterys)
- Šachmatai (vyrai, moterys)
- Badmintonas (vyrai, moterys)
. Varžybų reglamentas bus nustatytas, kai bus žinomas tikslus komandų ir individualių sporto šakų žaidėjų skaičius.
Paraišką prašau siųsti elektroniniu paštu: makabilita.duskes@gmail.com iki 2018-06-15.
Išsamesnė informacija : 8 698 19999
Vykdantysis direktorius Michailas Duškesas
Ukmergėje atidaryta tarpukariu žinomų žydų fotografų paroda
Ukmergės Kraštotyros muziejuje atidaryta M. Levi ir S. Bajer paroda “Tarpukario Lietuvos fotografų palikimas”.
Apie tarpukario fotografus MLevi ir Šimoną Bafer.
Atidaryta Lietuvos žydų gelbėtojų fotografijų paroda
Gegužės 29 d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky dalyvavo Maltos ordino surengtoje Žydų gelbėtojų fotografijų parodoje, kuri vainikavo bendrą bendruomenės ir maltiečių paramos Teisuoliams projektą. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vykusį parodos atidarymą savo dalyvavimu pagerbė ir J.E. Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Šiltai sutikta parodos herojų – tikrųjų Lietuvos dvasios šviesuolių, LŽB pirmininkė F.Kukliansky taip pat turėjo galimybę aptarti tolimesnį LŽB ir maltiečių bendradarbiavimą su naujuoju Maltos ordino ambasadoriumi J.E. Mag. Manfred L. Mautner Markhof.
Šalies vadovės globojama paroda, įamžinusi žydų gelbėtojus ir jų istorijas, keliaus per Lietuvą, kviesdama artimiau susipažinti su skaudžia istorijos dalimi ir pagerbti nepaprastus žmones, žiauriais karo metais su žydais besidalijusiais namais, duona ir viltimi išgyventi.
Prezidentės teigimu, Pasaulio teisuoliai, išgelbėję šimtus žydų, rizikavo viskuo. Tačiau ištiesdami ranką pasmerktiesiems jie gelbėjo patį žmogiškumą. Taip pat ir Lietuvos valstybės vardą bei tautos orumą.
Pasak šalies vadovės, žydų gelbėtojų istorijos tampa įkvėpimo šaltiniu šiandienos Lietuvos žmonių gyvenimuose – tokio požiūrio į artimą ir pasiaukojimo reikia kasdien.
Parodos atidaryme LŽB pirmininkė F. Kukliansky parodos atidaryme sakė, kad “Mūsų atmintis saugos amžinąjį Teisuolių paminklą, bet taip pat dedame pastangas praskaidrinti jų paskutines dienas, už tai Bendruomenės vardu nuoširdžiai dėkoju Maltos ordinui, su kuriuo bendromis pastangomis šį tikslą įgyvendinome. Šie drąsūs lietuviai mums dovanojo ateitį, todėl nesustosime – ieškosime būdu padėti ir šių šviesuolių palikuonims.
Džiaugiuosi, kad po 28 nepriklausomybės metų, Valstybingumo Šimtmečio proga, netrukus atminimo ženklas Pasaulio Tautų Teisuoliams papuoš ir vieną sostinės gatvių. Nuoširdžiai prašau ir viliuosi, kad Vilniaus geto sunaikinimo 75-mečio minėjimo dieną Lietuvoje pirmąkart viešintis Jo Šventenybė Popiežius Pranciškus pagerbtų šiuos nepaprastus vilties ir teisingumo liudytojus savo malda.”
Nuotraukos: Robertas Dačkus
Ar tu gali prisijungti prie žydų skautų judėjimo Lietuvoje ?
Kviečiame atgaivinti geriausias žydų skautijos tradicijas kartu!
Kviečiame visus 12 – 17 metų vaikus ir jų tėvelius prisijungti prie įdomaus susitikimo gegužės 30 dieną 15.30 val. LŽB Konferencijų salėje, Pylimo g.4.
Kviečiame į koncertą su JAV pianiste Golda Vainberg-Tatz
Birželio 7 d., ketvirtadienį, 19.00 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje (Vilniaus g. 30)
GOLDA VAINBERG-TATZ (fortepijonas, JAV/IZRAELIS)
Vilniaus m. sav. ŠV. KRISTOFORO KAMERINIS ORKESTRAS
Meno vadovas – MODESTAS BARKAUSKAS
Dirigentas – DONATAS KATKUS
Programoje:
Kviečiame į Kaune vyksiančią Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvių žydų karių pagerbimo ceremoniją
Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas ir Kauno žydų bendruomenė maloniai kviečia Jus į Lietuvos Nepriklausomybės kovose kovojusių žydų karių pagerbimo renginį, kuris vyks Kaune 2018 m. gegužės 30 d. (trečiadienį).
PROGRAMA
12 val. oficiali pagerbimo ceremonija prie pastato, kuriame tarpukariu veikė Žydų karių,
dalyvavusių kovose dėl Lietuvos Nepriklausomybės, sąjunga (A. Mapu g. 18).
Oficialios kalbos, tylos minutė, gėlių padėjimas, operos solisto Rafailo Karpio ir
saksofonisto Michailo Javičiaus muzikinė programa.
13.30 val. diskusija tema „Lietuvos žydų indėlis Lietuvos Nepriklausomybės kovose“
Vytauto Didžiojo karo muziejuje (K. Donelaičio g. 64).
Beigelių krautuvėlė leidinys Nr.1/2018-2/5778
2018-05-28 LŽB Konferencijoje patvirtinta LŽB veiklos ir finansinė atskaitomybė, nepriklausomo auditoriaus išvada (Atnaujinta 2018-06-14)
2018 m. Gegužės 28 d. įvykusi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (LŽB) konferencija patvirtino bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky pateiktą veiklos ir finansinę ataskaitą, o Konferencijai pristatytoje nepriklausomo audito išvadoje LŽB finansinė veikla įvertina teigiamai.
„Džiaugiuosi, kad turiu palaikymą toliau tęsti Lietuvos žydams svarbią veiklą. Apčiuopiamas darbas turi būti dirbamas kasdien, o mitingai ir protestai ne visada atspindi geriausius siekius žydų bendruomenei. LŽB tikslu ir toliau išliks darbas kiekvienam Lietuvos žydui, nepriklausomai nuo jų politinių įsitikinimų ar pilietinių nuostatų. Bendruomenė visada buvo ir bus jų pusėje. Kviečiu visus, kam šie tikslai nesvetimi, susitelkti ir tarnauti mūsų bendruomenės interesams“, – pasibaigus konferencijai sakė Faina Kukliansky, LŽB pirmininkė.
Tuo tarpu Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas Konferencijos metu apgailestavo, jog dalis Lietuvos žydų bendruomenės narių atstovų skyrė lėšų ir laiko viešo protesto, kenkiančio žydų vardui, organizavimui, tačiau nepasinaudojo savo teise pareikšti nuomonės LŽB ataskaitinėje konferencijoje – joje nedalyvavo.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (LŽB) 2017 m. gavo 2,46 mln. eurų pajamų, 10,7 proc. daugiau nei ankstesniais metais.
Pagrindiniai LŽB pajamų šaltiniai buvo programų finansavimas iš Geros valios fondo, „Conference on Jewish Material Claims Against Germany“, „American Jewish Joint Distribution Committee ir kitų fondų“. „Claims Conference“ skiriamas lėšas Lietuvos žydams audituoja Vokietijos vyriausybė. GVF projektų įgyvendinimą kontroliuoja valstybės audito institucijos.
Panašiai, 10,3 proc., iki 2,4 mln. eurų, augo ir LŽB sąnaudos. Daugiau nei pusė bendruomenės išlaidų – 1,3 mln. eurų – skirta socialinių programų įgyvendinimui.
Bendruomenės administracinės sąnaudos siekė 0,38 mln. eurų, 16 proc. visų išlaidų. Kitos sąnaudos – 40 proc. visų – skirtos kitų žydų bendruomenės programų vykdymui: nuo kultūros paveldo objektų saugojimo ir visuomenės informavimo apie žydų kultūrą iki vaikams bei jaunimui skirtų programų ir paramos žydų gelbėtojams Antrojo pasaulinio karo metais.
Visa Lietuvos žydų bendruomenės 2017 m. veiklos ataskaita skelbiama čia.
2017 m. LŽB Socialinių programų departamentas suteikė įvairių socialinių paslaugų 1122 klientams – 969 senjorams ir 153 vaikams – iš 37 miestų ir regionų. Šimtai žydų senjorų gavo lankomosios priežiūros paslaugą, sunkiai besiverčiantiems bendruomenės nariams ir jaunoms šeimoms suteikta pagalba įsigyjant būtiniausius buities ir higienos reikmenis, buvo užtikrinamas pasiruošimas mokyklai ir šildymas žiemos metu. Virš 400 žmonių pasinaudojo bendruomenės teikiama parama maistui ir vaistams įsigyti.
Socialinė veikla bendruomenėje yra pagrindinė – iš 2017m. pabaigoje čia dirbusių 159 darbuotojų 120 buvo lankomosios slaugos darbuotojai.
Lietuvos žydų bendruomenė 2017 metais taip pat buvo aktyvi kultūros ir žydų paveldo puoselėjimo srityse. Keli tūkstančių žmonių dalyvavo LŽB renginiuose, religinėse šventėse, minėjimuose, o daugiausiai dalyvių sutraukė jubiliejinis Gyvųjų maršas skirtas Holokausto aukų atminimui.
Taip pat prisidėta prie žydų masinių žudynių vietų ir žydų kapinių priežiūros, 7 paminklų ir atminimo lentų įrengimo. Kartu su Vilniaus miesto savivaldybe rengiamasi kitiems paveldo projektams – paminklo Pasaulio Tautų Teisuoliams statymui, Vilniaus Didžiosios sinagogos vietos bei sunaikintų Šnipiškių ir Užupio žydų kapinių įamžinimui.
Skleidžiant istorinę atmintį apie žydų gyvenimą Lietuvoje organizuoti leidybos projektai. Pernai LŽB parengė leidybai unikalų Vilniaus geto berniuko Icchoko Rudaševskio dienoraštį ir gavo Lauryno Ivinskio premiją už anksčiau išleistą geriausią metų kalendorių, skirtą Pasaulio Teisuoliams, gelbėjusiems Lietuvos žydus Holokausto metu. 2017 m. išleistas naujas kalendorius, skirtas architektūriniam žydų paveldui, senosioms sinagogoms. Taip pat 2017 m. bendruomenės pastangomis išleistas pašto ženklas, simbolizuojantis ilgametę litvakų ir lietuvių istorinę sąveiką.
LŽB dialogas su LR Vyriausybe išliko konstruktyvus – buvo parengti sprendimai dėl vieningos antisemitizmo sąvokos taikymo šalyje. Prioritetu išliko žydų paveldo objektų apsauga šalyje. Tam suburta aukščiausio lygio tarptautinių ekspertų darbo grupė, kuri sieks tinkamo žydų paveldo Lietuvoje pagerbimo ir prasmingo sugrąžinimo gyvenimui.
Darbą tęsia LŽB įkurta „Beigelių krautuvėlė“. Vienintelė košerinė Vilniuje kavinė atlieka socialinio, kultūrinio ir edukacinio centro funkciją bei pristato žydų kulinarinį paveldą vilniečiams.
Audituotai LŽB 2017 m. veiklos ir finansinei ataskaitai buvo pritarta bendruomenės konferencijoje, kuri yra aukščiausias organizacijos valdymo organas. Eilinę konferenciją kartą metuose šaukia ir organizuoja LŽB taryba. Vadovaujantis LŽB įstatais, konferencijoje dalyvauja ir balsuoja LŽB tikrieji nariai – juridiniai asmenys, kurių veikla susijusi su žydų kultūra, švietimu, religija, tradicija, mokslu, sportu ir kt. LŽB tikrieji nariai yra ir visos teritorinės (regioninės) žydų bendruomenės. Per pastaruosius metus LŽB palaikymą išreiškė ir prie bendruomenės veiklos prisijungė 3 naujos žydų organizacijos, tarp jų – ir didžiausia litvakus Izraelyje vienijanti asociacija.
Papildomos informacijos prašome kreiptis:
Renaldas Vaisbrodas, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vykdantysis direktorius
Tel. +370 672 16114, el. paštas renaldas@lzb.lt
Kviečiame susipažinti su Konferencijoje patvirtintais dokumentais:
Faina Kukliansky. Žydai Lietuvoje išgyvena vertybinį išbandymą
Faina Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė, www.DELFI.lt 2018 m. gegužės 28 d.
Žydai, kaip ir bet kuri kita tauta, nėra vienalytė. Žydai Lietuvoje turi kone 700 metų istoriją, o jos metu būta visko – pakilimų ir nuosmukių, o Holokausto padariniai Lietuvoje buvo itin skausmingi, po fizinio bandymo susidoroti su žydų tauta sekė dvasiškai žlugdanti sovietinė okupacija.
Dažnai manęs klausia, žydai juk tokie vieningi, o kodėl Lietuvoje kitaip? Lietuvoje nėra kitaip, susiskaldymas tarp pasaulietinėse ar religinėse žydų bendruomenėse egzistuoja tiek Izraelyje, tiek visame pasaulyje. Žydų tautos turtas yra mūsų įvairovė, mūsų išmintis, mūsų tikėjimas, mūsų gebėjimas išlikti žydais.
Didžiuojuosi savo tauta. Deja, visko nutinka ir žydų bendruomenėje. Gaila, bet „išbandymą pinigais“ išlaikėme pusėtinai. Viena vertus, turime puikiai veikiantį, tik konsensusu sprendimus priimantį ir kompensaciją už žydų religinės bendruomenės turtą skirstantį Geros valio fondą, kuris jau daug metų yra tikrinamas LR Valstybės kontrolės, aukščiausios audito institucijos, ir kas kartą gauna teigiamą įvertinimą. Kita vertus, turime ambicingų bendruomenės narių, kurie mano, kad jie gali geriausiai, skaidriausiai ir pageidautina vienasmeniškai. Teigia, kad daugumos nuomonė tėra tik demokratijos simuliacija.
Pranešimas spaudai: Lietuvos žydų bendruomenė rengia ataskaitinę konferenciją
Vilnius, 2018-05-27
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (LŽB) pirmadienį, gegužės 28 d., rengia savo eilinę ataskaitinę konferenciją. Jos metu bus svarstoma bendruomenės metinė finansinė ir veiklos ataskaita.
Konferencija yra aukščiausias LŽB valdymo organas. Eilinę konferenciją šaukia ir organizuoja LŽB taryba vieną kartą metuose.
Vadovaujantis LŽB įstatais, konferencijoje dalyvauja ir balsuoja LŽB tikrieji nariai – juridiniai asmenys, kurių veikla susijusi su žydų kultūra, švietimu, religija, tradicija, mokslu, sportu ir kt. LŽB tikraisiais nariais yra ir visos teritorinės (regioninės) žydų bendruomenės.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė 2017 metais buvo itin aktyvi socialinėje, kultūrinėje, žydų paveldo puoselėjimo srityse. Džiaugiamės, kad šimtai žydų senjorų, sunkiai besiverčiančių bendruomenės narių ir jaunų šeimų visoje Lietuvoje gavo lankomosios priežiūros paslaugą, jiems buvo teikiama pagalba įsigyjant būtiniausius buities ir higienos reikmenis, užtikrinamas pasiruošimas mokyklai ir tinkamas šildymas žiemos metu. Virš keturių šimtų asmenų pasinaudojo bendruomenės teikiama parama maistui ir vaistams įsigyti.
Daugiau nei keletas tūkstančių žmonių dalyvavo skirtinguose LŽB organizuojamuose renginiuose, religinėse šventėse, minėjimuose. Didžiuojamės, kad praėjusiais metais išleidome ir Vilniaus knygų mugėje pristatėme unikalų Vilniaus geto vaiko Icchoko Rudaševskio dienoraštį lietuvių kalba. Prisidėjome prie žydų masinių žudynių vietų ir žydų kapinių priežiūros, tvarkybos.
LŽB dialogas su šalies Vyriausybe išliko itin konstruktyvus, to dėka buvo parengti sprendimai dėl vieningos antisemitizmo sąvokos taikymo šalyje. Žydų paveldo objektų apsauga išliko mūsų veiklos prioritetu, tuo tikslu subūrėme aukščiausio lygio tarptautinių ekspertų darbo grupę, su kuriais konsultuodamiesi toliau sieksime tinkamo žydų paveldo Lietuvoje pagerbimo ir prasmingo sugrąžinimo gyvenimui.
„Lietuvos žydų bendruomenės pozicija yra nuosekli – organizacija yra atvira visiems nariams, o savo darbe privalome vadovautis LR teisės aktų nuostatomis ir aukščiausiais skaidrumo standartais, todėl daug dėmesio skiriame veiklos auditui. Norėtume ir toliau jėgas telkti darbui Lietuvos žydų labui, o į viešumą iškelti vidiniai konfliktai ir susiję nepagrįsti kaltinimai teisėtai LŽB vadovybei tik dar labiau kursto bendruomenės susiskaldymą ir diskredituoja žydų bendruomenės vardą. Kvietėme ir kviečiame visas LŽB vienijamas organizacijas nesutarimus spręsti kalbantis, tačiau į šiuos kvietimus kol kas nebuvo atsakyta. Nors jau yra inicijuoti teisminiai ginčai, tikiu, kad pavyks surasti sprendimą, jei oponuojanti pusė suteiks šansą konstruktyviam dialogui,“ – sako Faina Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė.
Konferencija gegužės 28 d. nuo 12 val. vyks LŽB buveinėje, adresu Pylimo g. 4, Vilnius. Pasibaigus konferencijai visuomenei ir žiniasklaidai bus pristatyti jos sprendimai, pateikta kita papildoma informacija ir komentarai.
Papildomos informacijos po konferencijos prašome kreiptis:
Renaldas Vaisbrodas, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vykdantysis direktorius
Tel. +370 672 16114,
El. paštas renaldas@lzb.lt<mailto:renalda
Papildoma informacija:
Praėjusių metų gegužę vykusios LŽB konferencijos metu dėl narių atstovavimo principų kilo nesutarimų, kurie, nepaisant LŽB pastangų ieškant konsensuso, peraugo į atvirą konfliktą. Naujai išrinkta Vilniaus žydų bendruomenės vadovybė ir jos rėmėjai siekė proporcinio atstovavimo konferencijoje, t.y., kad kiekvienos organizacijos delegatų skaičius priklausytų nuo jų narių skaičiaus, taip šiai organizacijai užsitikrinant absoliutų sprendimų monopolį LŽB Konferencijoje. Tokį atstovavimo principą draudžia Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymas, kurio 8 str. 4 d. numatyta, kad visuotiniame asociacijos susirinkime kiekvienas asociacijos narys turi vieną balsą – taip įtvirtinami visų asociacijos narių lygiateisiškumas ir sprendžiamojo balso teisė.
Viešas pranešimas apie LŽB SPD paramą
Norime viešai pranešti, kad gegužės 22 dieną Lietuvos ryto TV laidoje “Patriotai” dalyvavę Socialinio departamento klientai nepertraukiamai dalyvauja ir gauna naudą iš šių programų:
Sira Grinkevič (laidoje buvo pristatyta kaip Sira Volpertienė) teikiamos šios paslaugos:
- Lankomoji priežiūra (5 kartus į savaitę po 5 valandas);
- Maximos kortelė;
- Vaistų kortelė;
- Higieninių priemonių kortelė;
- Telefonas ir SIM kortelė su neribotais pokalbiais ir SMS Lietuvoje;
- Skalbyklos paslaugos;
- Žiemos pagalba (dalinis komunalinių mokesčių kompensavimas)
Sulamit Lev teikiamos šios paslaugos:
- Maximos kortelė;
- Vaistų kortelė;
- Telefonas ir SIM kortelė su neribotais pokalbiais ir SMS Lietuvoje;
- Žiemos pagalba (dalinis komunalinių mokesčių kompensavimas)
Edukacinis užsiėmimas Panevėžio žydų bendruomenėje su rajono moksleiviais
Panevėžio miesto žydų bendruomenėje lankėsi Panevėžio rajono Dembavos progimnazijos klasių mokiniai kartu su mokytojais. Jie įsteigė progimnazijos tolerancijos centrą ir nori bendrauti su Panevėžio žydų bendruomene.
Susitikimo tikslas – susipažinti su Lietuvos žydų bendruomenės istorija prieš Antrąjį pasaulinį karą ir jo metu, žydų tradicijomis, šventėmis, o taip pat išgirsti apie tragišką Holokausto istoriją Lietuvoje.
Panevėžio miesto žydų bendruomenė ypatingą dėmesį skiria jaunimo auklėjimui, tolerancijai, kad išsklaidytų negatyvų mitą apie žydų tautą bei supažindintų su Panevežio ir kitų Lietuvos miestelių tragiško likimo istorija, kai žuvo daug nekaltų žmonių. Šia tema buvo moksleiviams buvo pasiūlyta trumpa viktorina, kurios metu jie atsakinėjo į užduotus klausimus.
Susitikimu metu Gennady Kofman moksleiviams papasakojo apie žydus, kurie prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno kartu su lietuviais, turėjo bendrą verslą, gyveno kaiminystėje. Kartu šventė šventes, dalinosi geromis ir blogomis naujienomis, o neretai ir paskutiniu duonos kąsniu. Dar caro režimo laikais ir nepriklausomoje Lietuvoje lietuvių, rusų ir žydų vaikai lankė tą pačią gimnaziją.