Pasaulinė akcija #MesPrisimename – Holokausto aukoms atminti ir pagerbti

Pasaulinė akcija #MesPrisimename – Holokausto aukoms atminti ir pagerbti

Sausio 27 d. visame pasaulyje minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia visus Lietuvos gyventojus prisidėti prie pasaulinės akcijos #MesPrisimename (#WeRemember) ir prisiminti Holokausto metu sunaikintas Lietuvos miestų ir miestelių žydų bendruomenes, išgyvenusius asmenis ir jų gelbėtojus.

„Kasmet prisimename 6 milijonų Europos žydų sunaikinimo tragediją. Kviečiame visus – valstybės vadovus, politikus, visą švietimo bendruomenę, visus Lietuvos žmones Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos išvakarėse prisiminti tuos žmones, kurie buvo nužudyti Holokausto ugnyje. Tai – bendra mūsų valstybės netektis.“ ,  – sako Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Pasak Fainos Kukliansky, pasakyti #MesPrisimename ypač kviečiama jaunoji karta: „Kreipiamės į visą švietimo  bendruomenę – pasinaudokite šios dienos suteikiama proga ir skirkite dėmesio jaunimo edukacijai apie Holokausto aukų atminimą, organizuokite virtualius susitikimus su vyriausiais žydų bendruomenių nariais, menančiais šiuos baisius istorijos tarpsnius. Dar turime unikalią progą tiesiogiai pakalbėti su įvykių liudininkais – pasinaudokime ja“.

2021.01#MesPrisimename – Holokausto aukoms atminti ir pagerbti PS
Leizeris Kaganas – dailininkas karikatūristas

Leizeris Kaganas – dailininkas karikatūristas

Minint 110 metų gimimo jubiliejų.

Autorė Polina Pailis

   

XX a. pradžioje Lietuvoje atsirado naujų meno srovių, kurias sąlygojo naujos idėjos, naujų išraiškos priemonių paieška. Tarpukariu spaudoje reiškėsi nemažai dailininkų karikatūristų. O 1931–1933 m. ypač intensyviai kūrė jaunas autorius Leizeris Kaganas.

Leizeris Kaganas gimė Sedoje, 1910 m. 1929 m. lankė Kauno meno mokyklą, bet po pirmo kurso mokslus nutraukė. Jo pirmieji šaržai ir pirmosios karikatūros Kauno laikraščių puslapiuose pasirodė 1931 metais. Antroje tų metų pusėje persikraustė į Rygą, ten dalyvavo ir šaržų konkurse, bet 1932–1933 m. rengė parodas ir Lietuvoje, 1932 m. dalyvavo parodoje Stokholme. XX a. 4-ojo dešimtmečio pabaigoje (1939–1940) gyveno ir kūrė Danijoje. Vokiečiams okupavus Daniją tolimesnis L. Kagano likimas nežinomas.

 

 

Pirmasis straipsnis apie jauną menininką pasirodė 1931 m. rugsėjo 30 d. „Lietuvos aide“, iš jo sužinome, kad jo talentas nuo pat pradžių neliko nepastebėtas:

 

1932–1933 m. buvo surengtos net penkios jaunojo karikatūristo parodos. Pirmoji įvyko Palangoje, ją atidarė Kipras Petrauskas. Štai ką apie ją rašė žurnalistas Tinteris:

 

 

Lietuvos aidas, 1932, liepos 27 d.

Po kelių dienų laikraštyje atsiranda straipsnis apie pajūrį, kur aprašoma ir L. Kagano paroda:

 

             

 

           

 

Kita L. Kagano paroda įvyko Šiauliuose ir taip pat spaudoje aprašyta, o dailininkas jau vadinamas „geriausiu Lietuvos karikatūristu“:

1932 m. gruodžio 4 d. L. Kagano šaržų paroda, „kurioje atvaizduoti beveik visi, kurie mūsų spaudoje dažniau pasitaiko“, atidaryta Kaune, Lietuvos nepriklausomųjų dailininkų draugijos saloną. Ir čia sulaukė didelės sėkmės – sostinės laikraščiai ir žurnalai daug rašė apie ją.

L. Kaganas su žmona Doris (mer. Pevsner) žuvo per Holokaustą  Rygoje.
Tai reiškia, kad 1940 m. grižo į Latviją,  į Ryga, ten gyveno žmonos tevai Abram ir Rosalia.
(Redaktoriaus pastaba).

 

Šiaulių žydų istorijos: nuo miesto pramonės pradininko, modernios tarpukario klinikos vadovo iki Lincolno cento dizaino kūrėjo

Šiaulių žydų istorijos: nuo miesto pramonės pradininko, modernios tarpukario klinikos vadovo iki Lincolno cento dizaino kūrėjo

Karolinos Savickytės nuotr./XIX a. pab. – XX a. pr. Šiaulių senamiesčio miniatiūra; autorius – Saulius Kruopis.

Gabija Strumylaitė, 15min.lt

Šiaulių istorijos nebūtų įmanoma papasakoti be svarbių iš šio miesto kilusių ar jame gyvenusių žydų pavardžių. Viena jų – pramonininko Chaimo Frenkelio, kurio įkurtame odų fabrike vienu metu darbavosi penktadalis šiauliečių. O miestą užsienyje garsino litvakų menininkas Victoras Davidas Brenneris – žymiausią jo kūrinį iki šiol galėtume atrasti bene kiekvieno amerikiečio piniginėje.

„Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Šiauliuose gyveno 60 procentų žydų. Tarpukariu šis skaičius sumažėjo iki 30 procentų. Lietuvoje žydiško paveldo tikrai daug. Neretai mes jį atrandame, įsisąmoniname tik dabar. Pavyzdžiui, iki mano kolegos Andriaus Kvedaro, su kuriuo šiandien taip pat pasimatysite, niekas Šiauliuose atskirai apie žydus ekskursijų nevesdavo. Viskas įeidavo tik į bendras programas“, – tikina Šiaulių „Aušros“ muziejaus istorikė Milda Černiauskaitė.

Su muziejininke kalbėjomės vienu iš miesto simbolių tapusios Ch.Frenkelio vilos erdvėse. Pasak M.Černiauskaitės, būtent čia dažniausiai atvyksta savo šaknų Šiauliuose ieškantys žydai.

Šiaulių Aušros muziejaus istorikė Milda Černiauskaitė.

„Kai žmonės bando sužinoti arba nori patys ką nors papasakoti apie savo protėvius, dažnai kreipiasi į mus. Stengiamės jiems pagelbėti, kadangi turime sukaupę nemažai archyvinių duomenų.

Be to, jau yra ir tuo užsiimančių specialistų. Visai neseniai atėjo moteris, atvykusi iš Izraelio. Pagal močiutės tarpukario Lietuvos pase rastą adresą, bandė išsiaiškinti, kur stovėjo jos namas. Be abejo, gatvių pavadinimai pasikeitę, bet atrasti pavyko. Kitą kartą atvažiavo vyresnio amžiaus pora. Pasisakė, kad Šiauliuose gyvenę, o vyriškio mama kalinta miesto gete. Senolė dar pati gyva ir ją sūnus norėjęs atsivežti, tačiau vėliau nutarė, kad jai būtų per daug sunku visa tai atlaikyti emociškai“, – pasakoja istorikė

Tarpukario moters dviratis.

Labiausiai nukentėjęs šalies miestas

Šiauliai itin nukentėjo per abu pasaulinius karus, tad didžioji dalis pastatų buvo perstatomi pagal vyravusio laikmečio madą. „Pas mus būta labai modernaus tarpukario, kadangi po Pirmojo pasaulinio karo nušluota 65 procentai miesto, ypač centrinė jo dalis.

Pavyzdžiui, katedra stovi aukštai ant kalno – 30 kilometrų atstumu matosi – tad pataikyti į ją vienas juokas. Tarpukariu tuos likusius tuščius plotus užpildė modernizmo statiniais, bet ir jie menkai išliko. Kodėl?

Nes per Antrąjį pasaulinį karą viskas nuniokota dar labiau – net 80 procentų pastatų sugriauta, o Šiauliai tapo labiausiai nuo karo nukentėjusiu miestu Lietuvoje. Po to atėjo sovietmetis ir silikatinių plytų era: Šiauliuose įrengtas pirmasis pėsčiųjų bulvaras Sovietų Sąjungoje. Liūdna tiesa, kad nors mūsų miestas mena XV amžių, senamiesčio su jam būdinga architektūra nebeturime“, – apgailestauja M.Černiauskaitė.

#MesPrisimename – kampanija Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai artėjant

#MesPrisimename – kampanija Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai artėjant

Pastarieji metai buvo sunkūs mums visiems. Susidūrę su COVID-19 pandemija, matėme, kad ne tik Lietuvoje, o ir visame pasaulyje daugėja neapykantą skleidžiančių ir rasizmą propaguojančių išpuolių. Augantis neapykantos apraiškų skaičius rodo, kad Holokausto švietimas reikalingas labiau nei bet kada. Klaidingi sąmokslo mitai apie mažumų grupes plinta žaibiškai, socialinė erdvė pilna žalingo turinio.

Visa tai … pribloškia ir baugina…tačiau nepasiduodame…

Kasmet sausio 27-ąją minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena ir (šiemet 76-osios) Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimo metinės. Prieš 80 metų prasidėjo žydų genocido Lietuvoje laikotarpis. Holokausto metu nužudyta apie 95 proc. tuo metu Lietuvoje gyvenusių žydų.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ragina skirti šios dienos renginius jaunimo edukacijai apie Holokausto atmintį, organizuoti virtualius susitikimus su vietos žydų bendruomenių nariais, menančiai ir neleisiančiais pamiršti šių žiaurių istorijos tarpsnių.

Kaip ir kasmet, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia prisijungti prie pasaulinės atminimo akcijos #WeRemember, taip išreikšti savo pilietinę poziciją prieš bet kokias neapykantos apraiškas ir pagerbti Holokausto aukas.

Tai jūs galite padaryti žengiant 5 žingsnius:

1  Pasiruoškite ir atspausdinkite užrašą

#WeRemember #MesPrisimename80

>>Čia galite rasti užrašo šabloną spausdinimui

2  Nusifotografuotike stambiu planu laikant šį užrašą rankose prieš kamerą

3  Pasidalinkite nuotrauka socialinėje spaudoje, bendrinkite su užrašu #WeRemember #MesPrisimename80

4  Atsiųskite mums savo nuotrauką iki sausio 25 d. e-paštu projects@lzb.lt

5  Sekite pasaulinę socialinę akciją socialiniuose tinkluose

#WeRemember

#MesPrisimename80

Būkite matomi socialiniuose tinkluose, pažymėkite savo socialinio profilio atvaizdą rėmeliu WeRemember:

Atsisiųskite >>ČIA

 

Tarptautiniai renginiai skirti 2021 m. sausio 27 d. Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos paminėjimui:

Minint tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, sausio 27 d. 14 val., Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė rengia virtualią diskusiją “Kai nebelieka gyvų Holokausto liudininkų – privalomieji minėjimai ir atmintis visuomenėje”. Kviečiame dalyvauti>> http://bit.ly/2YciSAh

 

 

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė: kodėl Sausio 13-oji tokia svarbi ir šalies žydams?

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė: kodėl Sausio 13-oji tokia svarbi ir šalies žydams?

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / Faina Kukliansky

Sausio 13-ąją prisimena Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Tomis dienomis lemtinguose įvykiuose dalyvavo ir Lietuvos žydai, kurių bendruomenė prieš 30 metų pagaliau buvo atkurta po dešimtmečius trukusių suvaržymų. Šiandien kalbėdami apie laisvės kovą bendruomenės nariai pabrėžia didžiausią dovaną – galimybę laisvai kalbėti.

– Kokie Jūsų asmeniniai prisiminimai apie tą lemtingą naktį prie TV bokšto, LRT pastato, Seimo? Kaip šiuos įvykius prisimena žydų bendruomenė?

– Žydai darė tą patį, ką darė visa Lietuva. Surinkome mūsų bendruomenės narių prisiminimus iš tos lemtingos nakties – jie stebėjo televizijos transliaciją, iki jai nutrūkstant, ėjo prie barikadų, ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, kituose miestuose.

Buvome ten, kur buvo didžioji dalis Lietuvos. Prisimenu, kai tomis dienomis važiavau iš Varėnos, mačiau pilną kelią tankų. Tuo metu turėjau pagyvenusį svečią iš Amerikos, kuris sakė tankus matantis pirmą kartą savo gyvenime.

Rabinas Šmuelis Abba Sniegas už nuopelnus Lietuvai buvo apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino IV-ojo laipsnio ordinu

Rabinas Šmuelis Abba Sniegas už nuopelnus Lietuvai buvo apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino IV-ojo laipsnio ordinu

Aut. Geršonas Taicas

Šmuelis Abba Sniegas gimė 1878 m. Rokiškyje ( jidiš – Rokišok). Š. Sniegas
mokėsi žydų pradžios mokykloje, 1913 m. baigė Slabados (Vilijampolės) „Kneses
Israel“ ješivą (judaizmo dvasinę seminariją). Per pirmąjį pasaulinį karą buvo ištremtas į Rusiją, Pskovo guberniją. Nuo 1916 m. ten dirbo rabinu.

Rokiškio miesto vaizdas XX a. 

Dar mokykloje buvo pastebėti Š. Sniego gabumai, aplinkiniai jį vadino tiesiog išminčiumi arba Izraelio Gaonu. Galimai, aukščiausiojo žydų dvasinio vadovo titulą  berniukas pelnė dar ir todėl, kad iš tiesų jo mama Eide Menkina, buvo Vilniaus Gaono Elijahu ben Šlomo Zalmano pro pro vaikaitė.

20 amž. pradžia. Nuotraukoje dešinėje Rokiškio žydų banko pastatas

1918 m. Š.Sniegas grįžo į tėvynę ir aktyviai įsijungė į Lietuvos žydų  bendruomenės
veiklą. Dalyvavo pirmajame Lietuvos žydų bendruomenių suvažiavime, buvo žydų tarybos narys.  Dirbo „Slabodos ješivoje“.

Rabinas Š.Sniegas 1918-1920 dalyvavo Nepriklausomybės kovose su lenkais.
1926 m. liepos 1 d. Lietuvos krašto apsaugos ministro įsakymu rabinas Š.Sniegas buvo paskirtas kariuomenės kapelionu, jo pagrindinės pareigos – rūpintis religiniu karių žydų gyvenimu. Tuo pačiu metu jis aktyviai bendradarbiavo Lietuvos kariuomenės laikraštyje. Visi stebėjosi jo gražia lietuvių kalba. Amžininkai dar ilgai prisimindavo Š.Sniegą kaip  ryškią asmenybę, palaikiusią Lietuvos nepriklausomybės idėją.

Prie paminklo J. Basanavičiui Rokiškyje. Daktaras Basanavičius buvo Lietuvos kultūros lyderis, kuris protestavo prieš įstatymą, kuris 1924 m. uždraudė žydų savivalda .

1939 m. spalio pabaigoje, Lenkijos žydų federacijos Niujorke pasiūlymu, Lietuvos
Raudonojo Kryžiaus globojamas,  Š. Sniegas  suorganizavo žydų pabėgėlių Registracijos ir išeivijos komitetą. Rabinas Š. Sniegas buvo vienas iš pagrindinių organizatorių, kuris padėjo apie 6000 žydų išvykti ir išsigelbėti, gavus Čiunės Sugiharos tranzitines ,,gyvenimo vizas“ į Japoniją ir kitas šalis.

Už nuopelnus Lietuvos valstybei tarpukario Lietuvoje kariuomenės kapelionas rabinas Šmuelis Arba Sniegas buvo apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino IV-ojo laipsnio ordinu  ir Lietuvos nepriklausomybės medalių

  1941 m. Š.Sniegas, kartu su žmona atsidūręs Kauno gete, tapo  Kauno geto seniūnų tarybos nariu. Buvusio Lietuvos kariuomenės vyriausiojo rabino Š. Sniego  žmona Holokausto žiaurumo neišgyveno. Rabiną bandyta gelbėti, jam išrūpinus Salvadoro pilietybės dokumentus.  1944 m. iš Kauno koncentracijos stovyklos Š. Sniegas buvo perkeltas į Dachau koncentracijos stovyklą .

Vokietijos šaltiniai pasakojo, kad 1945 m. koncentracijos stovykloje  rabinas Š.Sniegas slaptai surengė žydų Pesacho šventę. 1945 m. balandį Dachau koncentracijos stovyklą užėmus JAV kariuomenei, Holokaustą išgyvenę žydai buvo išgelbėti, ir įkūrė  rabinatą, kurio vadovu tapo Š.Sniegas.

Rabinai Š.Sniegas ir Š. Roso  paruošė ir išleido Babilono Talmudo naują leidimą pagal senąjį Vilniaus klasikinį leidimą. Tą Talmudą spausdino broliai spaustuvininkai Romai. Tai buvo pirmas leidimas paskelbtas Europoje po Holokausto.

1954/55 m.  Š. Sniegas emigravo į Izraelį.

Rabinas Š. Sniegas palaidotas garbingoje antroje eilėje prie pagrindines judėjų šventyklos (kur dabar yra Raudų siena).

Rabino  Š. Sniego (1878-1970) kapas yra Alyvų kalvoje Jeruzalėje.

Ant jo antkapio užrašyta: „Garsusis rabinas Shmuelis Abba sūnus rabino Nechemijo Moshe Sniego gimė Rakishok, Lita. Miuncheno bendruomenės vyriausiasis rabinas ir ,,Slabados ješhivos“ studentų rabinas ir Lita žydų vadovas, mirė 1970 m.“

Žydų kapinės Alyvų kalvoje.

Judėjai tiki, kad atėjus Mesijui,  nuo pirmos kapinių eilės prasidės mirusiųjų prisikėlimas.

Maištininkas iš Žagarės, išdrįsęs kritikuoti Staliną: verti žinoti faktai apie litvakų poetą O.Mandelštamą

Maištininkas iš Žagarės, išdrįsęs kritikuoti Staliną: verti žinoti faktai apie litvakų poetą O.Mandelštamą

Autorius: Rūta Ribinskaitė, Lietuvos žydų bendruomenėŠaltinis: 15min

Šiemet minint 130-ąsias Osipo Mandelštamo gimimo metines, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia iš naujo susipažinti su vienu ryškiausių sidabro amžiaus Rusijos poetų. Skaitytojams pristatome gerokai primirštus arba kai kam visai nežinomus faktus apie fenomenalųjį poetą Osipą Mandelštamą.

Osipo Mandelštamo šeima – tiek iš motinos, tiek ir iš tėvo pusės – kilę iš Lietuvos. Litvakiškosios Mandelštamų šaknys slypi Šiaurės Lietuvoje – Žagarės miestelyje. Teigiama, jog giminė miestelyje apsigyveno apie XIX amžiaus pradžią.

Poeto mama Flora Mandelštam (Verblovskaja) buvo muzikė, tėvas Häckelis–Emilis Mandelštamas priklausė pirmajai pirklių gildijai, buvo odininkas. Vis dėlto sukūrę šeimą Flora ir Emilis Mandelštamai gyveno Varšuvoje, kur ir gimė būsimasis poetas ( 1891 m. sausio 15 d.), o 1896-1897 metais šeima persikėlė į Sankt Peterburgą.

Beje, istorinėse dokumentacijose aptikta, jog Mandelštamai 1896 metais buvo apsistoję ir Kaune.

(Ne) puoselėtas žydiškumas? Žydiškoje šeimoje gimęs Osipas Mandelštamas, kad ir kaip bebūtų neįprasta, laikėsi atokiau nuo judaizmo.

Poetas 1911 metais buvo pakrikštytas evangelikų liuteronų bažnyčioje. Manoma, jog tuometinis O. Mandelštamo pasirinkimas buvo sąlygotas pragmatiškų tikslų – tam, jog poetas galėtų likti gyventi Sankt Peterburge. Lietuvos žydų bendruomenės nuotr./Osipas Mendelštamas Maištaujanti kūryba Mandelštamas studijavęs Heidelbergo, Sorbonos ir Peterburgo universitetuose.

Pirmąjį ir bene žymiausią savo eilėraščių rinkinį „Akmuo“ išleido 1913 m., paskutinįjį „Eilėraščiai“ – 1928 m. Savo kūryboje poetas gana atvirai reiškė kritiką tuometinei valdžiai. Be abejo, represinis Stalino režimas siekė susidoroti su O. Mandelštamo kritika, tad poetui teko patirti persekiojimą, kalinimus, tremtį ir brutalius kankinimus. Poetas mirė Vladivostoke 1938 metais nuo išsekimo. Iki šiol poeto kapas nėra žinomas.

Minint 130-ąsias Osipo Mandelštamo gimimo metines, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia iš naujo susipažinti su vienu ryškiausių sidabro amžiaus Rusijos poetų – Osipu Mandelštamu. Prisijunkite prie virtualios poezijos popietės sausio 15d. 14 val. ir pasiklausykite įžvalgų apie poeto įnašą į kultūrinį Lietuvos gyvenimą, susipažinkite su galbūt ne taip gerai žinomais Mandelštamo gyvenimo faktais bei išgirskite skambias poeto eiles. Virtualią popietę rasite paspaudę šią nuorodą. Originalo kalba poeto eiles skaitys aktoriai Larisa Kalpokaitė bei Viačeslavas Lukjanovas. Lietuvių kalba poeto eiles skaitys Viktorija Verikaitė.

 

Minint 130-ąsias Osipo Mandelštamo gimimo metines, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia pažinti “Osipo Mandelštamo poeziją ir kaip Lietuvos kultūrinio paveldo dalį”

Minint 130-ąsias Osipo Mandelštamo gimimo metines, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia pažinti “Osipo Mandelštamo poeziją ir kaip Lietuvos kultūrinio paveldo dalį”

Minint 130-ąsias Osipo Mandelštamo gimimo metines, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia iš naujo susipažinti su vienu ryškiausių sidabro amžiaus Rusijos poetų – Osipu Mandelštamu.
Prisijunkite prie virtualios poezijos popietės sausio 15d. 14 val. ir pasiklausykite įžvalgų apie poeto įnašą į kultūrinį Lietuvos gyvenimą, susipažinkite su galbūt ne taip gerai žinomais Mandelštamo gyvenimo faktais bei išgirskite skambias poeto eiles.
Renginys bus transliuojamas Facebooko puslapyje:
DĖMESIO !!!
Youtube nuoroda tiems, kurie neturi Facebooko matyti ir klausytis .
Originalo kalba poeto eiles skaitys aktoriai:
Larisa Kalpokaitė bei Viačeslavas Lukjanovas
Lietuvių kalba poeto eiles skaitys:
Viktorija Verikaitė
Poetas pristatomas pagal humanitarinių mokslų daktarės Elenos Suodienės paruoštą tekstą “Osipo Mandelštamo poezija – Lietuvos kultūrinio paveldo dalis”.

Apie poetą O. Mandelštamą rusų kalba papasakos literatas,tarptautinės rašytojų ir publicistų asociacijos pirmininkas Levas Mesengiseris.

„Tai, ką mums padovanojo Mandelštamas – lengvas, protingas, aštrialiežuvis, elegantiškas, tiesiog grakštus, gyvybingas, jausmingas, visada įsimylėjęs, atviras, aiškiaregys, laimingas net savo nervų ligos ir politinio košmaro sutemose, jaunas ir, galima sakyti, jaunatviškas, įmantrus ir rafinuotas, ištikimas ir išradingas, šypsantis ir kenčiantis, – priklauso patiems laimingiausiems XX a. poetiniams atradimams“,- teigia žymus italų kino režisierius Pjeras Paolo Pazolinis.
#PiešiuLaisvę

#PiešiuLaisvę

Sausio 13 d. išvakarėse Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pakvietė vaikus ir jaunimą nupiešti neužmirštuolės žiedą, taip prisimenant bei pagerbiant gynusius mūsų laisvę ir išsaugojusius šalies nepriklausomybę. Dėkojame Kauno žydų bendruomenei, Panevėžio žydų bendruomenei, Šiaulių krašto žydų bendruomenei, Žydų bendruomenei “Vilnius – Lietuvos Jeruzalė” , Klaipėdos žydų bendruomenei ir vaikams – Bernardui, Arianai, Vincui, Danieliui, Kajui, Luizai, Daniel, Tėjai, Sofijai, Luisai, Emiliui, Anitai, Polinai, Augustinui, Elizai, mažąjai Beatryčei, Dianai, Zojai, Adomui, Arnui, Soniai, Natanui, Liukai, Dianai, Vladikui, Zlatai, Nikolei, Marijai, Norai, Dovui, Meirai,  Lizai Markui ir visiems!

Dalinamės Jūsų piešiniais!

 

 

Mūsų visų iškovotai laisvei  30 metų. Sausio 13-oji, Lietuvos žydai ir  draugai prisimena ir vertina (papildyta)

Mūsų visų iškovotai laisvei  30 metų. Sausio 13-oji, Lietuvos žydai ir  draugai prisimena ir vertina (papildyta)

Tankai prie LRT. P.Lileikio nuotrauka

Aleksandra Jacovskytė – scenografė, fotomenininkė, grafikė

Aleksandrą mes dažniau vadinam Šura, kuri čia  prisimena 1991m. sausio dienas.  Ji gyvena Vilniaus centre, todėl tuo įtemptu laikotarpiu pas ją rinkdavosi draugai, su jais tą baisią naktį ji sekė įvykius per LRT TV.

,,Mačiau ir iki šiol prisimenu paskutinius kadrus, kai į TV įsiveržė sovietų kareiviai, vaizdas nutrūko, stojo tamsa… Jausmas buvo šlykštus,- prisimena Šura. Ar buvo baisu? Jaučiau tą patį, ką ir visi. Aš netikėjau, kad tas tarybinis marazmas grįš, Lietuvos žmonės jau buvo kitokie, jie pajuto laisvę, todėl grįžti nebūtų įmanoma, jau buvo neįsivaizduojama pritarti Tarybų sąjungos valdžios veiksmams, ką jie išdarinėjo, – man tai buvo visiškai aišku. Net po kelių mėnesių prasidėjus pučui, sakiau sau : ne, negali šito būti…”

 

 Parlamento gynėjai Foto: KAM archyvas, Tadas Dambrauskas

 

Algirdas Malcas – Žydų bendruomenės “Vilnius-Lietuvos Jeruzalė” vadovas

Vakcinavimo lyderė jau paskiepijo 15 proc. šalies gyventojų: skelbiama, kad sumokėjo itin dosniai pasiskiepyti galima neišlipus iš automobilio

Vakcinavimo lyderė jau paskiepijo 15 proc. šalies gyventojų: skelbiama, kad sumokėjo itin dosniai pasiskiepyti galima neišlipus iš automobilio

DELFI.lt

Užsisakyti iš anksto, dosniai sumokėti, skaitmenizuoti paskirstymą ir užtikrinti tiekimą net į atokiausius šalies kampelius – štai kaip Izraeliui pavyko tapti vakcinavimo nuo COVID-19 lyderiu: vos per dvi savaites šalis sugebėjo paskiepyti daugiau nei 15 proc. iš 9,3 mln. šalies gyventojų, skelbia „Reuters“.

Pirmasis teisingas Izraelio sprendimas buvo nepagailėti lėšų pirmosioms vakcinoms. Šalies valdžia viešai neatskleidžia, kiek sumokėjo už JAV bendrovės „Pfizer“ ir partnerių iš Vokietijos „BionTech“ sukurtus skiepus. Vienas anonimu panoręs išlikti šaltinis teigia, kad ministro pirmininko Benjamino Netanyahu vyriausybė už „vieną vakcinos dozę moka 30 dolerių, o tai kone dvigubai daugiau nei kitos šalys“. „Pfizer“ išplatintame pareiškime teigiama, kad bendradarbiaudama su Izraeliu farmacijos bendrovė „taiko kainos formulę, paremtą vakcinos kiekiu ir pristatymo terminais“, tačiau daugiau detalių atskleisti nepanoro. Be to, Izraelis farmacijos bendrovėms pasiūlė greito populiacijos vakcinavimo modelį, kuris galėtų pasitarnauti kaip šablonas, taikytinas ir kitoms šalims: stebėtinai sėkmingi nedidelės valstybės su universalia sveikatos priežiūros sistema, centralizuota pacientų duomenų baze ir technologinėmis galimybėmis užtikrinti skaitmenizuotą platinimo tinklą rezultatai.

Izraelio sveikatos ministras Yuli Edelsteinas sako, kad ekonomikos kontekste net ir didesnė suma už vakcinas yra pagrįstos ir būtinos išlaidos, kurios neabejotinai atsipirks.

Kviečiame solidarizuotis akcijoje  #PiešiuLaisvę

Kviečiame solidarizuotis akcijoje #PiešiuLaisvę

Gerbiami Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės lyderiai, nariai, draugai, bičiuliai,

artėja Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena, minėsime kruvinų sausio įvykių 30-ąsias metines.

1991 metais šią dieną įvyko taikus Lietuvos piliečių pasipriešinimas Sovietų Sąjungos vadovybės bandymui jėga užimti Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą, Parlamento pastatą ir kitus reikšmingus objektus.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia vaikus ir jaunimą skirti šią dieną istorijos pažinimui ir solidariai su Lietuvos visuomene įsisegti Neužmirštuolės ženkliukus. Prašome nupiešti neužmirštuolę ir atsiųsti kokybišką jos fotografiją stambiu planu arba laikant piešinį rankose.

Po savo darbu prašome parašyti autoriaus vardą ir amžių bei miestą. Taip pat prašome parašyti trumpą atsakymą į klausimą „Ką man reiškia laisvė?”

Nufotografuokite savo darbą ir siųskite. Labai lauksime jūsų fotografijų iki Sausio 11 d. 12 val. Siųskite e-paštu projects@lzb.lt

Neužmirštuolės šablonas (ne) kūrybiškiems  http://bit.ly/3pZ8kAk

Gautus vaizdinius sudėsime į vieną didelį plakatą, kurį viešinsime sausio 13 d. ryte Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės informaciniuose kanaluose.

Akciją galėsite sekti socialiniuose tinkluose #PiešiuLaisvę

Taip pat Sausio 13 d. ryte bendruomenių languose, žydų istorinio paveldo objektų languose uždekime atminimo žvakes už laisvę!

Prisijunkite prie pilietinės iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“ apie iškovotą laisvės pergalę

Prisijunkite prie pilietinės iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“ apie iškovotą laisvės pergalę

Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti ir iniciatyvą globojantis Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kviečia Lietuvos švietimo įstaigas, valstybės institucijas, įstaigas ir organizacijas bei visus geros valios žmones prisiminti 1991 metų sausį iškovotą pilietinę pergalę prieš agresorių ir prisijungti prie pilietinės iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“.

Kviečiame visus prisiminti ir paminėti prieš trisdešimt metų iškovotą mūsų laisvės pergalę.  2021 metų sausio 13 d. 8.00 valandą ryto kartu dešimčiai minučių languose uždekime vienybės, atminimo ir pergalės žvakutes.

1991 metų sausį vienybės ir laisvės siekio vedini  Lietuvos piliečiai pasiekė istorinę pergalę.  Tauta atsilaikė prieš sovietinių okupantų ir vietinių kolaborantų agresiją bei bandymą karine jėga įvykdyti perversmą ir apgynė atkurtos valstybės nepriklausomybę.

Užuojauta

Su giliu liūdesiu pranešame, kad 2021 m. sausio 9 d. eidama 81 metus, mirė ilgametė bendruomenės narė Dora Abromsonienė. Nuoširdžią užuojautą reiškiame šeimai ir artimiesiems.