Utenoje įamžintas litvako Nobelio Taikos premijos laureato Bernardo Lowno atminimas

Utenoje įamžintas litvako Nobelio Taikos premijos laureato Bernardo Lowno atminimas

www.DELFI.lt

Utenos miestelis pasipuošė nauju meno kūriniu – bronzine širdimi – kuri primena, kad čia gimė ir augo Bernardas Lownas, Nobelio Taikos premijos laureatas, itin garsus kardiologas ir šiuolaikinio defibriliatoriaus išradėjas.

Lacų šeima apie 1928 m. Bernardas iš dešinės. Jo atminimui skirtas kūrinys

Lacų šeima apie 1928 m. Bernardas iš dešinės. Jo atminimui skirtas kūrinys

Ši iniciatyva gimė kaip kultūros istorikės Sandros Dastikienės kuriamo projekto „Senieji kaimynai“ dalis, kurios tikslas atkreipti dėmesį į žydų bendruomenę ir jos kultūrą, palikimą Utenos regione, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

„Gydant lietuvių ir žydų tautų bendravimą, pradėti reikia nuo pačių šaknų – mažų miestelių (šetlų) kultūros, kur abi skirtingos bendruomenės sugyveno taikiai šimtmečiais. Būtent tai – kaimynystę – ir noriu pabrėžti savo projektu Utenoje, Anykščiuose, Molėtuose ir Dusetose“, – sako Sandra Dastikienė. Pasak jos, simboliška, kad Bernardas Lownas prisimenamas lygiai 100 metų po jo gimimo – 1921 m. birželio 7 dieną – Utenoje, vietos žydų verslininkų šeimoje.

1935 m. šeima, baimindamasi augančio antisemitizmo ir ieškodama geresnės ateities savo vaikams, emigravo į JAV. Ten 1945 m. būsima kardiologijos mokslo žvaigždė baigė Jeilio universiteto Medicinos fakultetą. Deja, Bernardas Lownas savo šimtmečio nesulaukė: mirė likus keliems mėnesiams, vasario 17 dieną. „Tai jo atmintį ir įamžinimą paverčia dar stipresniais simboliais“, – sako Sandra Dastikienė.

Meninę projekto dalį įgyvendinusi Lauryna Kiškytė, metalo ir juvelyrikos meistrė, prisipažįsta pirmiausiai galvojusi apie portretą. Tačiau – sako – jai visai nepriimtinas pompastiškas heroizmo vaizdavimas, o ir išklausiusi valandų valandas interviu su Bernardu Lownu, daug skaičiusi, suprato – šiai asmenybei toks vaizdavimo būdas netiktų. Menininkė susitelkė į tai, kam žmogus paskyrė ir dovanojo savo gyvenimą – moksliniai širdies tyrimai. Pasirinkusi gana universalų širdies simbolį, susidūrė su kitu iššūkiu: kaip ją atvaizduoti nebanaliai.

„Iš bronzos lietoje Bernardui Lownui atminti skirtoje širdyje aortos persipina su augaliniais motyvais, nes kardiologas palyginus labai anksti pradėjo kalbėti apie ekologiją, mūsų atsakomybę už planetą ir konkrečią vietą, kurioje gyvename. Be to, širdis yra iškili, „medžiagiška“ – ją galima liesti, apčiuopti. Pats Bernardas Lownas yra sakęs, kad viskas prasideda nuo „prisilietimo“ – jis griauna bet kokius barjerus tarp skirtingų žmonių ir tautybių“, – naują kūrinį pristato Lauryna Kiškytė. 1985 metais Bernardas Lownas kartu su SSRS akademiku Jevgenijumi Čiazovu gavo Nobelio taikos premiją, kuri buvo skirta jų vadovaujamai organizacijai „Pasaulio gydytojai už kelio užkirtimą branduoliniam karui“, nurodant, kad „ši organizacija davė žmonijai reikšmingos naudos, platindama autoritetingą informaciją ir prisidėdama prie to, kad būtų suvoktos katastrofiškos branduo­linio konflikto pasekmės“. 2002 m.

Bernardas Lownas apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi. 2018 m. jam suteiktas Utenos krašto garbės piliečio vardas.

www.lzb.lt apie B.Lowną

Užuojauta

Birželio 11d. mirė Aleksandr Šmidt (1954 – 2021)
Nuoširdžiai reiškiame užuojautą dėl skaudžios netekties žmonai Vandai ir broliui Jurijui.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pakartojo Komisijos įsipareigojimą kovoti su antisemitizmu

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pakartojo Komisijos įsipareigojimą kovoti su antisemitizmu

2021 m. Birželio 9 d. – Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen kreipėsi į tūkstančius dalyvaujančių 2021 m. Amerikos žydų komiteto (AJC) virtualiame pasauliniame forume. Ji pakartojo Komisijos įsipareigojimą kovoti su antisemitizmu, puoselėti žydų gyvenimą, Holokausto atminimą ir tvirtą ES ir Izraelio partnerystę.

Citata 2019 m. ,,Pradėjusi eiti Komisijos pirmininkės pareigas, aš sustiprinau Europos kovą su antisemitizmu. Štai kodėl vėliau šiais metais Komisija priims savo pirmąją „ES kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo strategiją“. (…) Visi Europos studentai turėtų sužinoti apie Holokaustą, neatsižvelgiant į jų kilmę, šeimos istoriją ar kilmės šalį. (…) Mes norime puoselėti žydų gyvenimą visoje Europoje. Mes norime įsitikinti, kad žydai gali laisvai laikytis savo religinių ir kultūrinių tradicijų. (…) Europos Komisija gerokai padidino biudžetą antisemitizmo prevencijai ir kovai su juo bei žydų gyvenimo puoselėjimui. Taip pat imsimės veiksmų, jei Europos pinigai bus naudojami abejojant Izraelio teisei egzistuoti.”

Komisija ragina Graikiją, Nyderlandus ir Lietuvą visiškai pakeisti savo kriminalizuojančią neapykantos kalbą ir neapykantos nusikaltimus bei įtvirtinti ES teisę.

Abramovičių šeimos gyvenimas Lietuvoje ; tremtis, negandos ir mirtis svetur nelaisvėje

Abramovičių šeimos gyvenimas Lietuvoje ; tremtis, negandos ir mirtis svetur nelaisvėje

Lietuvos gyventojų trėmimai palietė visas etnines grupes, tarp jų ir žydus. 1941m. birželio 14 d. iš Lietuvos buvo ištremta apie 3 tūkstančius žydų.

1941 metų rudenį į svetimą ir šaltą  miestą Syktyvkarą atvyko traukinys su tremtinais iš Lietuvos. Alkio ir ligų išvarginti, jie tūkstančius kilometrų nuvažiavo sandariai uždarytuose galvijų vagonuose. Iš bado mirdavo ištisos šeimos.  ,,Tautų vado“ J.Stalino įsakymu ištremtųjų tarpe buvo žydų Abramovičių šeima iš Tauragės miestelio (Taurogi štetlo )  : moteris Taube-Leja su trimis vaikais, vyriausias sūnus Leibas – 12 metų, vidurinis – Abramas – 8 metų, jauniausias Aronas – tik penkerių metų.

Kviečiame į Nataljos Cheifec paskaitą

Kviečiame į Nataljos Cheifec paskaitą

Ar teko domėtis judėjų gyvenimo ciklu?
Kviečiame pažinti žydų bendruomenės ir jos narių gyvenimą reguliuojančius įstatymus ir gyvenimo būdą kartu su lektore Natalja Cheifec.
Gyvenimo ciklas prasideda gimus judėjui, Brit milah – apipjaustymas berniukams, sulaukus 12-kos – bat micva mergaitėms ir 13-kos bar – micva berniukams – pilnametystės šventė. Subrendus – Šidduch – vedybos, gimus vaikui Zeved habat – judėjų vaiko vardo parinkimas, Skyrybos taip pat ir neišvengiama mirtis, artimieji aprauda mirusiuosius per Šiva ritualą.
Paskaita vyks lietuvių kalba jau birželio 10d. 17.30-19.00 val. tradiciškai LŽB ZOOM svetainėje.
Paskaita nemokama, kviečiame registruotis nuorodai gauti >> http://bit.ly/3arwHRn
#NataljosPaskaitos
Iliustracija Ilex Beller See Less
Sulamitai Lev birželio 7 dieną sukanka 80 metų

Sulamitai Lev birželio 7 dieną sukanka 80 metų

Šiandien Buvusių getų kalinių Sąjungos narė Sulamita Lev švenčia savo Jubiliejinį gimtadienį. Sulamit buvo ilgametė bendruomenės ir Socialinio centro darbuotoja, savanorė.

,,Nuoširdžiai sveikiname!  Linkime daug laimės ir sveikatos, dvasinės stiprybės, geros nuotaikos. Norime palinkėti  daug prasmingų ir ilgų metų,kad širdyje jauna išliktumėt, o ateitis būtų šviesi.”

Mazal Tov!

Buvusių getų kalinių sąjungos nariai

Su­la­mit Fro­ma­nai­tė-Lev į Šiau­lių ge­tą pa­te­ko bū­da­ma vos ke­lių sa­vai­čių: į vie­ną ge­to da­lį nu­va­rė Su­la­mit su ma­ma Po­li­na ir mo­čiu­te Eta Gav­rons­kie­ne, į ki­tą – tė­vą Na­ta­ną.

„Vi­są gy­ve­ni­mą gy­ve­nu nuo­jau­ta, kad pri­si­me­nu tai, kas su ma­ni­mi įvy­ko, nors su­pran­tu, jog ne­ga­liu ši­to at­si­min­ti“, – sa­ko iš ge­to iš­gel­bė­ta mo­te­ris. Kai jos pa­pra­šė už­ra­šy­ti pri­si­mi­ni­mus, ji il­gai ne­ga­lė­jo pri­si­lies­ti prie sa­vo is­to­ri­jos. „Ra­šiau dvi die­nas ap­si­py­lu­si aša­ro­mis… Ir kaip ma­no ma­ma vis­ką iš­tvė­rė?“ Ge­te ji iš­gy­ve­no dve­jus me­tus ir pen­kis mė­ne­sius.

,,Šiaulių kraštas” 2019m. rašė apie Sulamitą ir jos gyvenimą straipsnyje ,,„Aš prisimenu visus ir viską…“

Kongresmeno Bredo Šermano laiškas Lietuvos Respublikos ambasadorei JAV Audrai Plepytei (vertimas iš anglų kalbos)

Kongresmeno Bredo Šermano laiškas Lietuvos Respublikos ambasadorei JAV Audrai Plepytei (vertimas iš anglų kalbos)

 

VERTIMAS iš anglų kalbos

2021 m. gegužės 25 d.

2019 m. rugsėjo mėn. išsiunčiau laišką Lietuvos ministrui pirmininkui S. Skverneliui dėl pažymos, kurią pateikė jūsų valstybės biudžetinės organizacijos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Paprašiau vyriausybės pateikti arba konkrečias ir patikimas nuorodas į buvusio švietimo ministro, laikinai ėjusio ministro pirmininko pareigas Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio reabilitaciją 1941 m.  Lietuvos laikinojoje vyriausybėje, arba viešai paneigti centro paskelbtus veiksmus, iškraipant faktus ir piktnaudžiaujant JAV Kongreso dokumentais, kai jūsų vyriausybė stengėsi išryškinti Holokausto istoriją Lietuvoje. Atsakymo į savo laišką negavau.

Be to, 2020 m. gruodžio 22 d. laiške mano rinkėjui Grantui Gochinui (nuoroda 14 FI 2020 11 26) Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras teigia, kad laiškas S.Skverneliui „turėtų būti svarstomas (kontekste) kaip politiko nuomonė, bet jokiu būdu ne kaip nauja istorinė tiesa, kuri nušviečia istorinius įvykius “.

Kadangi negavau oficialaus jūsų vyriausybės atsakymo, rašau norėdamas patvirtinimo, ar turėčiau laikyti p. Grantui Gochinui pateiktą laišką oficialiu Lietuvos vyriausybės atsakymu į mano ankstesnį laišką.

Tikiuosi, kad imsitės konkrečių veiksmų, kad jūsų vyriausybė parodytų ištikimybę tiksliai pavaizduoti istorinę praeitį ir suvokti tamsiausias Holokausto realijas.

Kongreso narys Bredas Šermanas

[To:] Center for the Study of the Genocide and Resistance of Residents of Lithuania.

Sudėtingi istorijos bei atminties klausimai tarptautinėje konferencijoje Vilniuje

Sudėtingi istorijos bei atminties klausimai tarptautinėje konferencijoje Vilniuje

Birželio 4-5 d. Lietuvos istorijos institutas, Užsienio reikalų ministerija bei Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas kvietė diskutuoti apie sudėtingus istorijos bei atminties klausimus tarptautinėje konferencijoje „Skaldanti praeitis: SSRS – Vokietijos karas ir masinio smurto naratyvai Vidurio Rytų Europoje“.
Dalinamės konferencijos įrašu >>ČIA
Dalinamės Jurgos Urbonaitės nuotraukų albumu >>ČIA
***
CENTROPA kviečia edukatorius kurti ir mokytis kartu

CENTROPA kviečia edukatorius kurti ir mokytis kartu

Kas mes tokie esame?

Centropa yra Vienoje įkurtas žydų istorinis institutas, kuris naudoja naujas technologijas ir žiniasklaidą, kad supažindintų visus su žydų kultūra ir istorija. Mes dirbame maždaug su 1500 mokytojų iš daugiau kaip 23 šalių. Mūsų programa daugiau skirta atskleisti žydų gyvenimą miestuose ir miesteliuose, mažiau kalbame apie jų išnaikinimą.

Ką mes veiksime tą savaitgalį?

Susipažinsime su Žydų tautos istorija, lankysimės Vilniaus Sudervės žydų kapinėse, turėsime turą po Žydišką Vilnių, mokytojai dalinsis pamokų žydų tematika vedimo patirtimi, dirbsime grupėse kurdami mokomąjį turinį virtualiam turui „Žydiškasis Vilnius“,
susipažinsime su Centropos siūloma medžiaga.
Kokias išlaidas mes padengsime? Apmokėsime kelionės išlaidas (apmokami bus tik autobuso,
traukinio bilietai), nakvynę viešbutyje (vienviečiame kambaryje).

Prašome užsiregistruokite >>paspaudus šią nuorodą

Kitais klausimais rašykite gintare.liorancaite@gmail.com

Maloniai jūsų lauksime,

Data: 2021 birželio 18 – 19 d.
Laikas: pradžia penktadienį 14.00, pabaiga šeštadienį 16.30
Vieta: Viešbutis „Art City Inn“, Jasinskio g. 14 bei Šolomo Aleichemo ORT gimnazija,
Kraševskio g. 5.

Sveikiname R.Ribinskaitę apsigynus bakalaurą: “(Ne)blėstantys stereotipiniai žydų įvazdžiai: kokybinė internetinio naujienų portalo Delfi.lt turinio analizė”

Sveikiname R.Ribinskaitę apsigynus bakalaurą: “(Ne)blėstantys stereotipiniai žydų įvazdžiai: kokybinė internetinio naujienų portalo Delfi.lt turinio analizė”

Mūsų kolegė Rūta Ribinskaitė Vilniaus universiteto TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ IR POLITIKOS MOKSLŲ INSTITUTE baigė politikos mokslų bakalauro programą ir pačiu geriausiu įvertinimu apsigynė baigiamąjį darbą

“(Ne)blėstantys stereotipiniai žydų įvazdžiai: kokybinė internetinio naujienų portal Delfi.lt turinio analizė”.

,Ačiū už galimybę prisijungti prie žydų bendruomenės, sukaupti didelį žinių bagažą, pasisemti patirties, susipažinti su bendruomenės nariais ir dėl to sėkmingai užbaigti mokslus.’

LŽB džiaugiasi Rūtos sėkme, visi  sveikiname!

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky dalyvavo kultūros paveldo objekto – Žiežmarių sinagogos tvarkybos darbų pridavimo komisijoje

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky dalyvavo kultūros paveldo objekto – Žiežmarių sinagogos tvarkybos darbų pridavimo komisijoje

2021-05-31 Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky dalyvavo kultūros paveldo objekto – Žiežmarių sinagogos tvarkybos darbų pridavimo komisijoje. Baigtas pirmojo aukšto tvarkybos darbų etapas.

Nuotraukoje:
Iš kairės į dešinę:
Svaigedas Stoškus, KPD Kauno teritorinio skyriaus vedėjas
Vaida Babeckienė, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktorė
Lietuvos žydų (Litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky
Vytenis Tomkus, Kaišiadorių rajono savivaldybės meras
Ramutė Taparauskienė, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja

Džiaugiamės, jog šio istorinio pastato rekonstrukcijos darbai artėja prie pabaigos ir ši sinagoga jau naudojama gyventojų švietimo ir kultūros, turizmo bei visuomeninei veiklai. Tikimės jog po renovacijos ji taps svarbiu turizmo ir bendruomenės objektu.

 

Dabar sinagogoje vyksta ir Doros Pilianskienės piešinių reprodukcijų paroda. Iš Žiežmarių kilusi žydaitė dar jauna būdama paliko gimtinę, o sulaukusi garbaus amžiaus pradėjo tapyti atmintyje išlikusius gimtųjų Žiežmarių vaizdus. Giminės šiuos jos darbus perdavė Žiežmarių kultūros centrui.

Sinagoga yra įspūdingas ir unikalus istorinis paminklas. Pastatyta XIX a. viduryje. Ji yra viena iš keturiolikos medinių sinagogų Lietuvoje. Statinys monumentalaus tūrio, architektūroje jaučiama romantizmo įtaka. Suręstas iš sienojų, skaidomas vertikaliomis sąvaržomis ir vertikaliai apkaltas lentomis su lentjuostėmis. Pagrindinis vakarų fasadas asimetriškas. Salę apšviečia net 18 langų – jų netgi daugiau, nei reikalauja judaizmo religiniai įstatymai (halacha). 1918 m. stipriai nukentėjo nuo gaisro, tačiau buvo atstatyta. Gali būti, kad Lietuva yra vienintelė valstybė pasaulyje, kurioje išlikusios medinės sinagogos.

Žiežmariuose pirmoji sinagoga buvo pastatyta tarp 1690-1696 metų. XIX a. mieste buvo trys sinagogos, nes didesnę dalį gyventojų sudarė žydai. Sinagoga buvo ne tik maldos, bet ir mokymo ir bendruomenės gyvenimo centras.

Tikimasi, kad po renovacijos ji taps svarbiu turizmo ir bendruomenės objektu.

Izraelio prezidentu išrinktas iš Lietuvos kilęs Isaacas Herzogas

Izraelio prezidentu išrinktas iš Lietuvos kilęs Isaacas Herzogas

“The Times of Israel”

Isaacas Herzogas,-  išrinktas 11-asis Izraelio prezidentas, Knessete surinkęs 87 balsus iš 120 .
Herzogas – Žydų agentūros pirmininkas, buvęs Leiboristų partijos vadovas Isaacas Herzogas trečiadienį išrinktas vienuoliktuoju Izraelio prezidentu.

Jo varžovė buvo 67 metų Miriam Peretz, anksčiau dirbusi mokyklos direktore vienoje nausėdijoje. Ji buvo praminta „sūnų motina“, kai prarado du iš šešių savo vaikų, kai jie tarnavo Izraelio kariuomenės karininkais.

Prezidento rinkimai parlamente įvyko Izraelio politikams skubant iki nustatyto galutinio termino vidurnaktį susitarti dėl naujos koalicinės Vyriausybės sudarymo. Jos paskyrimas užbaigtų ministro pirmininko Benjamino Netanyahu, ilgiausiai Izraelio premjero pareigas einančio politiko, 12 metų trukusį valdymą.

Slaptuose rinkimuose, kuriuose balsuoti galėjo visi 120 MK, trys susilaikė, trys balsai buvo diskvalifikuoti, o vienas įstatymų leidėjas, „Ra’am“ pirmininkas Mansouras Abbasas, nebalsavo.
Herzogas, kuris yra šeštojo Izraelio prezidento Chaimo Herzogo sūnus ir Izraelio pirmojo vyriausiojo rabino anūkas, pakeis Reuveną Rivliną, kai pastarojo kadencija baigsis liepos 9 d.

Pirmojoje kalboje po išrinkimo Herzogas sakė ketinantis „nutiesti tiltus“ Izraelio visuomenėje ir su žydų išeivija, skatinti verslumą, „kovoti su antisemitizmu ir neapykanta Izraeliui“, ir „saugoti mūsų demokratijos pamatus“.„Aš prisiimu sau didelę atsakomybę, kurią jūs man primetėte. Aš sutinku su privilegija tarnauti visai Izraelio visuomenei “, – sakė jis.

Jis taip pat pasveikino rinkimuose pralaimėjusią Miriam Peretz kaip „Izraelio didvyrę ir įkvėpėją“ visiems izraeliečiams.

Pasveikintas premjero Benjamino Netanyahu, Herzogas jam pasakė: „Tikiuosi, kad galėsiu dirbti su kiekviena vyriausybe ir kiekvienu ministru pirmininku“.

Izraelis kitą savaitę pradės skiepyti 12–15 metų vaikus

Izraelis kitą savaitę pradės skiepyti 12–15 metų vaikus

Izraelio Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad kampanija prasidės tiems, kuriems gresia sunkios COVID-19 ligos, taip pat tiems, kurie gyvena su šeimos nariais, kuriems gresia tas pats pavojus

Sveikatos apsaugos ministerija trečiadienį pranešė, kad nuo kitos savaitės pradės skiepyti 12-15 metų vaikus nuo koronaviruso.

Pagal planą pirmiausia bus rekomenduojama fotografuoti tos amžiaus grupės vaikus, kuriems gresia sunkūs koronaviruso infekcijos simptomai, kartu su tais, kurie gyvena su šeimos nariais, kuriems taip pat gresia sunkios ligos dėl COVID-19. .

Šeimos, kurios ketina keliauti į užsienį, taip pat bus įtrauktos į pirmąjį skiepijimo etapą, pranešė ministerija.

Be šių grupių, visi kiti, norintys skiepyti savo paauglius vaikus, galės tai padaryti.

Ministerija „The Times of Israel“ pabrėžė, kad skiepai nebus privalomi paaugliams, tik patarė, o tėvai galės nuspręsti, ar jie nori, kad jų vaikai gautų šūvius.

Prie LGGRTC vairo stojęs Bubnys – apie Birželio sukilimo sąsajas su Holokaustu, Noreikos asmenybę ir istorinę tiesą

Prie LGGRTC vairo stojęs Bubnys – apie Birželio sukilimo sąsajas su Holokaustu, Noreikos asmenybę ir istorinę tiesą

Arūnas Bubnys / D. Umbraso/LRT nuotr.

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt

„Absoliučios istorinės tiesos nėra. Ir manau, kad jos iš principo būti negali“, – teigė naujasis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovas Arūnas Bubnys. Interviu portalui LRT.lt jis taip pat pasakojo apie sunkumus, su kuriais susidūrė centras, bei planus kelti LGGRTC prestižą.

A. Bubnio kelias į LGGRTC vadovo pareigas nebuvo ramus. Balandžio pradžioje, po kelis mėnesius trukusio konflikto su centro darbuotojais, buvo atleistas devynis mėnesius centrui vadovavęs Adas Jakubauskas. Seimas tam pritarė balsų dauguma, tačiau vos pasiūlius kandidatu į vadovus A. Bubnį, pasipylė parlamentinės opozicijos kaltinimai.

Kai kurie opozicijos atstovai tvirtino, kad A. Bubnys įvykdė perversmą ir esą nuo pat konflikto pradžios siekė pats užimti generalinio direktoriaus pareigas. Pats naujasis LGGRTC vadovas portalui LRT.lt tvirtino neturėjęs nė tokios minties.

Jis taip pat pasakojo nesitikėjęs sulaukti pasiūlymo vadovauti nesutarimų purtomam centrui, o ir dvejonių dėl to būta: „Su mielu noru būčiau šitą postą užleidęs kitiems, jei būtų atsiradę žmonių, kurie būtų norėję eiti į šias pareigas ir prisiimti atsakomybę už sudėtingą situaciją centre.“

– Norėčiau pradėti nuo praėjusių metų liepos, kuomet pasikeitė centro vadovybė ir direktoriumi tapo A. Jakubauskas. Su kokiais lūkesčiais Jūs tuomet sutikote pokyčius?

– Negaliu kalbėti už visus centro darbuotojus. Tačiau jei kalbėtume apie mūsų departamentą, centro istorikus, tai sakyčiau, kad lūkesčiai buvo optimistiniai. Pats direktorius deklaravo, kad reikia stiprinti mokslinį-ekspertinį centro sparną, kad reikia iš pradžių visam centrui, bet vėliau, kai išsiaiškino, kad centras yra daugiafunkcė įstaiga, tai bent daliai centro suteikti mokslinį statusą.

Buvęs direktorius daug bendravo, susitikinėjo su centro padaliniais, istorikais. Pirmas įspūdis buvo visai neblogas. Keletą pirmųjų savaičių ar mėnesių tuomet dar naujasis centro direktorius darė simpatiško, bendraujančio žmogaus įspūdį.

Gydytojais ir advokatais apsimetę nusikaltėliai iš Lietuvos sukėlė tikrą skandalą Izraelyje

Gydytojais ir advokatais apsimetę nusikaltėliai iš Lietuvos sukėlė tikrą skandalą Izraelyje

Dainius Stankevičius DELFI.lt

Nusikaltėliai iš Lietuvos ir toliau garsina mūsų šalies vardą pasaulyje – šįkart jų taikinyje atsidūrė Izraelyje gyvenantys šios šalies piliečiai. Lietuvos ir Izraelio pareigūnai išaiškino dvi tarptautines nusikalstamas grupuotes, kurioms priklausę nusikaltėliai sugebėjo apgauti daugybę žmonių. Prokurorų duomenimis, sukčiai ketino užvaldyti beveik pusę milijono eurų, tačiau patys nusikaltėliai sako, kad ši oficialiai nustatyta suma yra tik lašas jūroje palyginus su tuo, kiek jie uždirbo.

Nusikaltėlių iš Lietuvos ir jų bendrininkų iš Izraelio padaryti nusikaltimai sukėlė tikrą skandalą Izraelio žiniasklaidoje – kai į policiją ėmė plūsti nukentėjusieji, pareigūnai ragino gyventojus būti atsargiems ir pranešti apie bet kokį bandymą iš jų išvilioti pinigus. Nors žmonės ir buvo įspėti apie siautėjančius sukčius, tačiau policijoje pranešimų apie apgaulės būdu išviliotus pinigus nemažėjo, todėl Izraelyje net buvo sudaryta speciali pareigūnų tyrimo grupė, kuriai buvo pavesta kuo greičiau išaiškinti ir sulaikyti nusikaltėlius.

Nuo pat tyrimo pradžios nusikaltėlių pėdsakai vedė į Lietuvą, todėl Izraelio pareigūnai į pagalbą pasitelkė mūsų šalies teisėsaugos pareigūnus. O įsikišus Lietuvos kriminalinės policijos biuro tyrėjams paaiškėjo, kad nusikaltimus daro Marijampolės pataisos namuose dėl įvairių nusikaltimų įkalinti nuteistieji. Neįtikėtina, bet jie ilgą laiką siautėjo nekontroliuojami ir jau net planavo savo veiklą plėsti ne tik į Graikiją bei kitas Europos Sąjungos valstybes, bet ir net už Atlanto – į Kanadą.

Grupuočių nariai veikė visame Izraelyje – nuo Haifos iki Elato.

 Šiais metais žymime Holokausto pradžios Lietuvoje 80-metį

 Šiais metais žymime Holokausto pradžios Lietuvoje 80-metį

Mieli bendruomenės nariai,


Šiais metais žymime Holokausto pradžios Lietuvoje 80-metį. Tai labai liūdna ir svarbi data ne tik Lietuvos žydų bendruomenei, tačiau ir visai  Lietuvai. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, siekdama pažadinti Holokausto atmintį Lietuvoje, kurs skaitmeninį atgalinį kalendorių, kurio tikslas supažindinti plačiąją visuomenę, kaip litvakai gyveno iki XX a. tragedijos pradžios bei kaip jų istorija pasibaigia 1941 metais.

 

Šiam tikslui įgyvendinti, prašome Jus pasidalinti turimais savo artimųjų, gyvenusių Lietuvos štetluose, trumpomis istorijomis ir fotografijomis, kurie žuvo 1941 metų masinėse žudynėse.

 

Visus, kurie turi išsaugoję nuotraukas bei nori prisidėti prie iniciatyvos įgyvendinimo bei su visa Lietuva pasidalinti maždaug pastraipos ilgio pasakojimu (biografija, gyvenimo faktai, vykdyta veikla iki karo, žudynių aplinkybės) apie nuotraukoje pavaizduotus asmenis, kviečiame medžiagą siųsti el. paštu  zanas@sc.lzb.lt /  info@lzb.lt . 

Prašome nurodyti fotografijose esančių žmonių vardus ir pavardes, vietą (miestelis, štetlas) ir datą, kur nuotraukos buvo darytos.

Žmogaus teisių egzaminas Jungtinėse Tautose Lietuvai

Žmogaus teisių egzaminas Jungtinėse Tautose Lietuvai

Lietuvos laukia svarbus žmogaus teisių egzaminas. Šiemet šalies pažanga bus vertinama Jungtinių Tautų (JT) Visuotinės periodinės peržiūros metu. Lietuvai siekiant būti išrinktai į JT Žmogaus teisių tarybą, ši peržiūra ir jos rezultatai ypač svarbūs.
Šalies pažangos ataskaitą teiks valstybė ir bei nevyriausybinės organizacijos.
Šiemet pažangą įvertino bei išsamią šešėlinę ataskaitą parengė Žmogaus teisių organizacijų koalicija.
Šios pastabos kartu su valstybės atsakymais taip pat bus vertinami JT.
Kokie pasiekimai ir kokias problemas įvardijo žmogaus teisių ekspertai?
Spaudos konferencijoje apžvelgsime padėtį moterų teisių ir lyčių lygybės, negalios, LGBTI, migrantų, tautinių mažumų bei vaikų ir jaunimo teisių užtikrinimo srityje.
Dalyvauja:

Monika Antanaitytė, teisininkė, Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL projektų vadovė;
Giedrė Blažytė, Diversity Development Group, tyrėja;
Kristina Rūkaitė, Lietuvos žmogaus teisių centras, projektų koordinatorė;
Vilana Pilinkaitė-Sotirovič, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė;
Aivaras Žilvinskas, teisininkas;

Spaudos konferenciją ves Jūratė Juškaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė.

Šešėlinė ataskaita parengta įgyvendinant projektą „Prioritetas gerovės valstybėje – žmogaus teisės“, kuris finansuojamas EEE finansinio mechanizmo lėšomis.