Daugiau nuotraukų su stovyklautojais
2021-08-08 19 val. Kviečiame į filmo “Juodasis medus” (Black Honey) apie garsųjį Vilniaus ir pasaulio jidiš poetą Avromą Sutzkeverį peržiūrą. Jį sukūrė ir prodiusavo Izraelio aktorė, poeto anūkė Hadas Kalderon, kuri pati papasakos iš senelio girdėtas jo istorijas bei filmo kūrybos procesą. Puiki progai ne tik pamatyti filmą, kuris dabar skina laurus pasauliniuose kino filmų festivaliuose, bet ir išgirsti unikalių faktų apie jo asmenybę. Hadas yra puiki kalbėtoja!
Filmas yra anglų, hebrajų, jidiš kalbomis su angliškais subtitrais.
Apie A. Sutzkeverį – https://lt.wikipedia.org/wiki/
Registruokitės:
Telefono numeris: (8-5) 219 77 48
El. pašto adresas: info@vilnius-jewish-public-
Mūsų adresas: Vilniaus žydų viešoji biblioteka, Gedimino pr. 24, Vilnius (įėjimas iš Mažojo teatro kiemo)
Registruokitės darbo valandomis telefonu arba visą parą el. paštu.
Telefono numeris:(8-5) 219 77 48
El. pašto adresas:info@vilnius-jewish-
Renginio metu būtina laikytis karantino reikalavimų.
Ar jau lankėtės Cvi parke, kur šurmuliuoja vilniečiai ir ragaujamas Izraelio gatvės maistas. Užsukite ir pasigrožėkite, kaip liepos pavakarę lankytojai sukosi Bachatos ritmu.
Lietuvos žydų (litvakų) socialinio centro senjorai liepos mėnesio popietę susirinko maloniam susitikimui parke, kuris yra čia pat, kitoje gatvės pusėje. Gryname ore skanaudami ,,Beigelių krautuvėlės” skanumynų asortimentą, su gera nuotaika aptarinėjo visas naujienas.
Žydų skautai smagiai stovyklauja Tabališkių ežero pakrantėje, Aukštadvaryje, Trakų rajone, džiaugiasi vasaros saule, mišku ir tikra skautų veikla, ir draugyste.
„The Jerusalem Post“
„Idėja yra ta, kad mes norime pademonstruoti koncepcijos įrodymą – kad ji [vakcina] efektyvi žmonėms“, – leidiniui sakė „Oramed“ vadovas Nadavas Kidronas. „Tik įsivaizduokite, kad galima gauti vakciną oraliniu būdu, ir viskas – žmogus buvo paskiepytas. Tai būtų revoliucija visam pasauliui“, – pabrėžė jis. Skelbiama, kad „Oramed“ antrinė įmonė „Oravax Medical“, gavusi Sveikatos apsaugos ministerijos pritarimą, rengiasi atlikti savo vakcinos klinikinius tyrimus Suraskio medicinos centre Tel Avive. Tikimasi, kad toks leidimas bus išduotas artimiausiomis savaitėmis.
„The Jerusalem Post“ duomenimis, „Oravax“ Europoje jau pagamino keletą tūkstančių oralinių vakcinų kapsulių, laikydamasi „Geros gamybos praktikos“ (GMP) standartų. Būtent šios kapsulės bus panaudotos klinikiniams tyrimams Izraelyje, o vėliau – ir kai kuriose kitose valstybėse. Pagal bendrovės planus, tyrimuose dalyvaus 24 žmonės, kurie nebuvo paskiepyti jokia kita vakcina nuo COVID-19 ligos. Pusė dalyvių gaus vieną oralinės vakcinos kapsulę, kita pusė – po dvi. Pažymima, kad placebas tyrimuose, kurie truks šešias savaites, nebus naudojamas.
Pirmieji prie starto linijos išsirikiuos mažieji dviratininkai. Po jų startuos „Minkime kartu“ grupės nariai. Šiauliečiai ir miesto svečiai, užsiregistravę grupėje „Minkime kartu“, draugiškai mins 7 km simbolinį lenktynių ratą.
Mėgėjų grupėje startuos ir Šiaulių apskrities žydų bendruomenė. Savo tradicinę dviračių dieną, skirtą tarpukario Lietuvos olimpinės rinktinės nariams, dviratininkams šiauliečiams Isakui Anolikui ir Juozui Vilpišauskui atminti, iki šiol rengę gegužę, šįkart jie jungiasi į miesto dviračių lenktynes. Šiaulių apskrities žydų bendruomenės nariai ne tik važiuos drauge su visomis bendruomenėmis, bet ir visus dalyvius vaišins gardžia koše.
Dviračių sporto entuziastai ir profesionalai galės išbandyti savo jėgas įveikdami 35 km, 63 km ir 98 km distancijas. Elito trasą (98 km) įveiks ir olimpietis Gediminas Bagdonas, kiti profesionalūs dviratininkai. Profesionalūs plento dviratininkai varžybų metu išvysto iki 70 kilometrų per valandą greitį, tad greičio ir adrenalino tikrai netrūks.
Šiaulių dviračių lenktynės šiemet bus unikalios ir tuo, kad prie starto linijos stos neįgaliųjų grupė. Neįgaliojo vežimėliu judantys žmonės įveiks tą pačią trasą kaip ir „Minkime kartu“ grupės dviratininkai – 7 kilometrus Šiaulių gatvėmis.
Visiems dviračių lenktynių dalyviams bus galima išmėginti savo jėgas atliekant užduotis, pratimus su dviračiais. Vaikų lauks įvairios sportinės pramogos, jas organizuos ir ves Šiaulių sporto centro „Dubysa“ treneriai.
Visi lenktynėse išduoti numeriai dalyvaus loterijoje, jos pagrindinis prizas – 1 000 eurų. Komandos, išsiskyrusios savo apranga ir masiškumu, bus apdovanojamos rėmėjų prizais.
www.skrastas.lt
Prieš 80 metų, 1941 m. birželio pabaigoje, Lietuvoje prasidėjo masinis žydų naikinimas. Tų pačių metų liepos antroje pusėje nuspręsta steigti Šiaulių getą. 1944 m. liepos 15 d. prasidėjo Šiaulių geto likvidavimas.
Š.m. liepos 15 d., minint 77-ąsias Šiaulių geto likvidavimo metines, Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai prie Šiaulių geto vartus žyminčio paminklinio akmens prisiminė karo metu žuvusius tėvynainius, pasimeldė, padėjo gėlių, akmenukus, uždegė atminimo žvakeles bei tylos minute pagerbė Holokausto aukas.
Trumpoje atminimo ceremonijoje skaudžius to laikmečio įvykius visiems priminė Josifas Buršteinas, o Ida Vileikienė, gimusi Šiaulių gete, dar kartą pasidalino savo skaudžiais prisiminimais.
Atminimo ceremonijoje dalyvavo ir Šiaulių mero pavaduotoja Simona Potelienė.
lrytas.lt Ričardas Vitkus
Sekmadienį į Šiauliuose bei Šiaulių rajone vykusį 80-ųjų Holokausto pradžios Lietuvoje metinių paminėjimą susirinko ne tik Šiaulių apskrities žydų bendruomenės nariai, jų draugai ir vietinės valdžios atstovai.
Čia atvyko ir Seimo nariai Rima Baškienė bei Emanuelis Zingeris, Kauno religinės žydų bedruomenės vadovas Mauša Bairakas, Vilniaus religinės žydų bendruomenės vadovas Simonas Levinas, Lietuvos žydų bendruomenės vykdomasis direktorius Michailas Segalis, Izraelio ambasadorius Yissefas Levy, JAV ambasadorius Robertas S. Gilchristas, Danijos ambasados misijos pavaduotojas Jakobas Greve Kromannas.
Visi jie dalyvavo tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti inicijuotame nacionaliniame projekte „Atminties kelias 1941 – 2021“.
Sekmadienį Šiauliuose ir Šiaulių rajone vyko 80-ųjų Holokausto pradžios Lietuvoje metinių paminėjimui skirtas projektas „Atminties kelias 1941 – 2021“. R.Vitkaus nuotr.
Žudynės prasidėjo dar iki nacių atėjimo Pirmiausia Holokausto aukos buvo pagerbtos netoli senųjų Šiaulių žydų kapinių esančioje vietoje, kur lygiai prieš 80 metų buvo įkurtas pirmasis Šiaulių getas, vėliau žvakutės ir akmenėliai buvo padėti prie Trakų–Ežero gatvių kampe esančio paminklinio akmens žyminčio antrojo Šiaulių žydų geto vartus.
Iki 1939 metų Šiauliuose gyveno apie pusdevinto tūkstančio žydų. Jie tuomet sudarė ketvirtadalį Šiaulių miesto gyventojų.
Tai nacionalinio gedulo diena, skausmo dėl abiejų Šventyklų sugriovimo, dėl tremties pradžios ir dėl to atsiradusių bėdų kulminacijos taškas.
Su šia diena susiję penki tragiški įvykiai, kurie taip pat yra išvardinti Taanit traktate.
1. Šią dieną Kūrėjas paskelbė nuosprendį, kuris pasmerkė visus išėjusius iš Egipto mirti dykumoje ir jiems neleista buvo įeiti į Izraelio žemę. Jų nuodėmė buvo ta, kad kai Moše pasiuntė žvalgus išžvalgyti šalį, jie grįžę ėmė peikti ją, o tauta jais patikėję ėmė burnoti prieš Kūrėją ir netgi abejoti Jo galimybėmis, Jo, Kuris 40 metų rūpinosi visais jų poreikiais dykumoje – tam, kad atvestų juos į Izraelio žemę ir nugalėtų visas ją apsigyvenusias tautas.
Tauta aprauda savo skaudžią dalią, kaip pasakojama Toroje: “Ir suriko tauta garsiu riksmu – ir pravirko visa tauta tą naktį”. Tai buvo naktis į 9 avo ir Kūrėjas, supykęs dėl jų mažo tikėjimo ir betikslės raudos, paskelbė nuosprendį: “Tuščiai verkėte šią naktį, bet verksite šią naktį visose jūsų kartose”.
2-3. Šią dieną buvo sugriautos abi Šventyklos – Pirma ir Antra. Kaip pasakojama Malachim II ir Jermijahu knygose, Babilono būriai įsiveržė į Pirmą Šventyklą dar 7 avo, o antrą 9 avo dienos pusėje padegė ją ir ji degė visą naktį iki 10 avo dienos vidurio. Nežiūrint į tai, kad ugnis rimtai įsiliepsnojo 10 avo, ši nelaimė yra pažymima 9 avo, todėl, kad nelaimės pradžia – sunkiausias dalykas. Todėl iki pat 10 avo vidurdienio negeriamas vynas ir nevalgoma mėsa, nesikerpama ir nekeliamos vestuvės.
Antrąją Šventyklą sugriovė Titas, romėnų karvedys 9 avo dieną.
4. Šią dieną krito Beitaras. Bar-Kochbos sukilimo metu šioje labai gerai įrengtoje tvirtovėje pasislėpė tūkstančiai vyrų, moterų ir vaikų. Beitaro tvirtovės kritimas buvo Izraelio šalies sugriovimo finalas: šimtai tūkstančiai judėjų žuvo, šimtai tūkstančių buvo paimti į nelaisvę, šalis ištuštėjo… Be to dar prisidėjo dvasinė katastrofa: Beitaras buvo vienas iš Toros mokymo centrų, ir su jo žlugimu buvo sugriautas vienas svarbiausių dvasingumo šaltinių.
5. Po Bar-Kochbos sukilimo numalšinimo romėnų valdžia dėjo didžiausias pastangas, kad sunaikintų bet kokius judėjų buvimo Izraelio šalyje pėdsakus: pačią šalį romėnai ėmė vadinti Palestina (pagal vienos nedidelės tautos pavadinimą, kuri kadaise gyveno pakrantės ruože šalies pietuose ir tuo metu jau buvo visai išnykusi). Romiečių taikiniu tapo pati Jeruzalės širdis: jie išarė visą miesto teritoriją, beveik nepalikdami jokių jo pėdsakų.
Jeruzalės teritorijoje jie pastatė naują miestą, kurį pavadino “Elija Kapi-tolina”. Patys to nežinodami, romėnai įgyvendino pranašo Michos pranašystę, kuri aprašoma pranašo Jermijahu knygoje (26:18): “Cionas tarsi laukas bus suartas”. Šie įvykiai, kaip ir keturi buvę prieš tai, įvyko 9 avo dieną.
Aukso veršio nuodėmė, padaryta 17 tamuzo, žvalgų nuodėmė, padaryta 9 avo – šie įvykiai reiškė prieš įdaugelį amžių įvykusį dvasinės ir politinės Izraelio tautos laisvės praradimą.
9 avo pasninkas prasideda su saulėlydžiu ir tuo jis prilygsta tik Jom-Kipuro pasninkui, kai pasninkaujama taip pat visą parą.
Informacija stovyklautojams
Tėvelių ir vaikų prašymu, ̨ ̨ ̄̌ – ̨
Lietuva nori parduoti aukštos kokybės produktus Izraeliui. Apie tai pranešė Žemės ūkio ministerijos spaudos tarnyba.
Kaimo verslo ir rinkos plėtros agentūros („Litfood“) ir Lietuvos ambasados Izraelyje organizuotame virtualiame verslo susitikime Lietuvos maisto perdirbimo įmonės turėjo galimybę pristatyti savo produktus Izraelio verslininkams.
Žemės ūkio viceministro Pauliaus Lukševičiaus teigimu, maisto pramonė turi neišnaudotų eksporto į Izraelį galimybių. Pernai Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į šią šalį siekė beveik 45 milijonus eurų. Palyginti su 2019 m., Jis išaugo beveik 50 proc. Pagal eksporto struktūrą pagal šalis, Izraelis užėmė 28 vietą iš 155 eksporto partnerių.
Pagrindinis eksportas į Izraelį yra lietuviški kviečiai, taip pat sūris ir varškė, kviečių glitimas, ledai ir daržovių konservai.
„Tai anaiptol nėra visas produktų asortimentas, kurį Lietuva gali pasiūlyti Izraelio rinkai. Mes galime padaryti daug daugiau “, – sakė Lukševičius.
Išrankūs Izraelio vartotojai kelia ypač aukštus kokybės reikalavimus, todėl aukštos kokybės lietuviškos prekės taip pat turėtų rasti savo nišą šioje šalyje.
Žemės ūkio ministerija pažymėjo, kad nors pastarųjų kelerių metų statistika rodo padidėjusį žemės ūkio produktų ir maisto produktų eksportą, prekybos santykiai su Izraeliu nėra labai išplėtoti, palyginti su kitomis šalimis.
„Ši šalis yra dar neištirta rinka daugeliui mūsų verslo sektorių. Tai yra gyvybės mokslai, farmacijos, chemijos, baldų pramonė, lazeriai ir kitos aukštųjų technologijų pramonės šakos “, – sakoma pranešime.
Agentūra nustatė prioritetines žemės ūkio ir maisto produktų eksporto rinkas. Pagrindinis dėmesys skiriamas inovatiems maisto produktams, turintiems didesnę pridėtinę vertę dėl ekologinės gamybos. Šiuo metu pagrindiniai eksporto skatinimo instrumentai yra tarptautinės maisto ir gėrimų parodos bei verslo misijos. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tikslinius renginius, pristatymus, degustacijas, kurie orientuoti į prekybos tinklų poreikius konkrečioje rinkoje.
XIX a. pabaigoje Telšiai tapo svarbiu ekonominiu ir kultūriniu centru. Miestui augti ir klestėti didelę įtaką padarė nuo seno Telšiuose gyvenusi gausi žydų bendruomenė. Jos nariai harmoningai įsiliejo į miesto kultūrinę, ekonominę bei politinę veiklą ir aktyviai joje dalyvavo.
Telšiuose, kaip ir kituose Lietuvos miestuose bei miesteliuose, žydai daugiausia vertėsi prekyba ir amatais; būta nemažai žydų gydytojų, stomatologų, kitų paslaugų teikėjų. Įvairios paslaugos ir lengvoji pramonė buvo svarbus Telšių žydų pajamų šaltinis. Tačiau daugeliui pragyvenimo šaltiniu buvo tapusi judaizmo dvasinė seminarija – ješiva ir jos įstaigos, kuriose mokėsi šimtai studentų iš viso pasaulio.
Telšių žydų dvasią atskleidė ne tik gyventojai, bet ir visos bendruomenės atmosfera. Čia sugyveno senovė ir dabartis, tradicijos ir Apšvietos šalininkai, ortodoksai ir pasauliečiai, visuomenės aktyvistai. Tarp Telšių žydų buvo Toros žinovų, puikiai išsilavinusių žmonių. Miestas buvo kupinas kūrybinės energijos, o dvasingumas ir materialumas jame susiliejo į tobulą visumą. Siauros vingiuotos gatvelės, seni nameliai buvo stebuklingas, žavesio pilnas pasaulis, kuriame gyveno tūkstančiai žydų šeimų.
Purimo šventė, Telšių ješivos paruošiamojo skyriaus trečioji klasė 1938 metai. Žemaičių muziejaus ,,Alka” nuotrauka.
Dauguma Telšiuose anuomet gyvenusių žydų buvo ortodoksinių pažiūrų. Anksti prieš darbą jie skubėdavo melstis į sinagogą, o vakare po sunkios darbo dienos taip pat eidavo į pamaldas.
Telšiuose buvo net keturios sinagogos: Didžioji sinagoga, Siuvėjų sinagoga, Kareivių sinagoga, arba, kaip ją vadino jidiš kalba – Yavoynishe kloyz, ir Mėsininkų sinagoga. Šiandien net trys iš jų išliko iki mūsų dienų ir puošia Telšių miestą. Vienintelė Didžioji sinagoga sovietmečiu buvo nugriauta, jos vietoje pastatant tipinės sovietinės architektūros pastatą.
Tačiau Telšių miestas glaudė ne tik žydų maldos namus. Įvairiais istorijos laikotarpiais čia buvo steigiamos žydų mokyklos, vaikų darželiai, hebrajų gimnazijos, politinės bei visuomeninės, labdaros bei šalpos organizacijos. Telšiuose veikė žydų ligoninė, biblioteka, valgykla, skirta ješivos studentams, ir bendrabutis tiems, kurie neišgalėjo nuomotis kambario mieste.
DELFI.lt
Visuomenei pristatoma vienintelė Lietuvoje tiesiogiai iš jidiš kalbos išversta žydų atsiminimų knyga, skirta Utenos miestui ir jo regionui (Molėtai, Anykščiai, Vyžuonos ir kt.) Neįtikėtina, kad knyga iki Lietuvos skaitytojo keliavo net 42 metus: išleista 1979 m. Tel Avive („Yisker-bukh Utyan un umgegnt“. Tel Aviv, Nay Leben, 1979. (Yiddish), skelbiama pranešime žiniasklaidai.
Ši iniciatyva gimė kaip kultūros istorikės Sandros Dastikienės kuriamo projekto „Senieji kaimynai“ dalis, kurios tikslas atkreipti dėmesį į žydų bendruomenę ir jos kultūrą, palikimą Utenos regione. „Senieji kaimynai grįžta į savo miestelius įvairiomis formomis: meno kūriniais gatvėse, gyvais pasirodymais, bet mums labai trūko autentiškos istorijos – ši knyga užpildo šią spragą. Tai ne mokslinis darbas, ne istorinė studija, o autentiški nuo Holokausto išsigelbėjusių ar anksčiau Lietuvą palikusių žydų prisiminimai, ir keliantys daug klausimų, ir daug į juos atsakančių“, – sako Sandra Dastikienė.
Sandra Dasikienė
Prisiminimai, į vieną knygą surinkti 1945 – 1979 metais Izraelyje, iki Lietuvos skaitytojo keliavo labai ilgai ir netgi su detektyvo elementais. Roma Jančauskienė seniai domėjosi Utenos žydų istorija ir, sužinojusi apie šią knygą, gan ilgą laiką bandė ją įsigyti interneto aukcionuose. Deja, nesėkmingai. Tik maždaug prieš ketverius metus Utenos žydų „Atminties knygą“ ji įsigijo „eBay“ aukcione, tačiau ji buvo originalo – jidiš– kalba.
2021-07-11
„Facebook“ plečia savo kovos su Holokausto neigimu pastangas nukreipdamas vartotojus į mokomąją medžiagą apie Holokaustą 12 kalbų, įskaitant arabų, rusų ir vokiečių kalbas, pranešė JTA.
Nuo sausio žmonės, ieškantys informacijos anglų kalba apie Holokaustą ar Holokausto neigimą, buvo paraginti apsilankyti AboutHolocaust.org, kuriame pateikiami pagrindiniai faktai apie genocidą ir išgyvenusių Holokaustą liudijimai. Iki liepos 13 dienos svetainė bus prieinama žmonėms, ieškantiems šios informacijos keliomis kitomis plačiai vartojamomis kalbomis.
Ši svetainė yra Pasaulio žydų kongreso (WJC) ir Jungtinių Tautų kultūros organizacijos UNESCO projektas. “Labai svarbu, kad žmonės visame pasaulyje turėtų prieigą prie patikimos informacijos apie Holokaustą”, – sakė UNESCO generalinė direktorė Audrey Azoulay. „Visuotinio dezinformacijos augimo kontekste socialinės žiniasklaidos platformos vaidina svarbų vaidmenį kovojant su klaidingais pasakojimais ir neapykanta bei nukreipiant vartotojus į patikimus informacijos šaltinius.“
Holokausto švietimui svetainės išplėtėstos, tai žymi lūžio tašką „Facebook“ politikoje, kuris prasidėjo praėjusiais metais, kai socialinės žiniasklaidos milžinė paskelbė uždrausianti Holokausto neigimą po to, kai daugelį metų pasisakė už jo sklaidą kaip klaidinančią, bet teisėtą išraišką. WJC kartu su „Facebook“ kovoja su Holokausto neigimu. Pernai, prieš keičiantis politikai, ”Kovos su šmeižtu lyga”, remdama „Facebook“ boikotą, parėmė reklamuotojų boikotą, protestuodama prieš savo požiūrį į neapykantos kalbą.
Remiantis XIX a. pabaigos gyventojų surašymu, Ylakiuose gyveno 1367 gyventojai, tarp kurių 57 proc. (775) buvo žydai. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą – 1913 m. – gyveno 150 žydų šeimų (apie 800). Per karą Ylakių miestelis buvo nuniokotas, sugriautas, nemažai sudeginta namų, taip pat ir sinagoga. Po karo, 1918 m., didele dalimi žydų pastangomis Yalkiai buvo atstatyti. 1923 m. Ylakiuose gyveno 999 gyventojai, tarp kurių buvo 409 žydai (41 proc.).
Iki Pirmojo pasaulinio karo žydai vertėsi prekyba, amatais bei nedidelė dalis – žemės ūkiu. Jiems priklausė 2 dideli malūnai, komercinė veikla vyko turgaus dienomis ir kas penkeri metai – mugėse. Remiantis 1931 m. Vyriausybės apklausa, miestelyje buvo 20 parduotuvių, iš kurių 17 – žydų.
1938 m. daugelis ylakiškių žydų emigravo į JAV, Pietų Afriką, Izraelį. Likę išlaikė hebrajų mokyklą, kurioje mokėsi apie 40 mokinių, biblioteką… Tuo laiku aktyviai veikė sionistų jaunimo organizacija bei sporto organizacijos padalinys “Makabi”. 1940 m. vasarą Lietuva prijungta prie sovietų sąjungos. Malūnai, parduotuvės buvo nacionalizuoti, o organizacijos išformuotos, hebrajų mokykla uždaryta. 1941 m. liepos 6-7 d. vietos baltaraiščiai suėmė visus Ylakių žydus (apie 300) ir uždarė į sinagogą. Liepos 6-osios vakare buvo sušaudyti vyrai, o liepos 7-ąją ten pat – moterys bei vaikai…
Praėjus lygiai 80-čiai metų nuo tų tragiškų įvykių, liepos 6 d. Ylakiuose pagerbtos Holokausto aukos. Miestelio centre pristatyta paroda “Namai, kuriuose gyveno…” apie žydų šeimas, verslus, veiklas.
Paroda skirta Holokausto aukoms atminti. Minėjimo metu operos solistė Olga Šardt-Žarova hebrajų kalba giedojo “Tėve mūsų” bei atliko keletą kitų širdį virpinančių kūrinių. Tylos minute pagerbtas Ylakių miestelio Holokausto aukų atminimas. Po minėjimo eisena nusidriekė “Paskutinės kelionės taku” į žydų sušaudymo vietą ir senąsias žydų kapines.
Prie buvusios sinagogos uždegtos žvakelės, padėtos gėlės. Dabar buvusios sinagogos vietoje yra autobusų stotelė. Iš čia žydai buvo išvaryti į savo paskutinę kelionę… Paskutinės žydų kelionės taku prie bendro kapo atvedė pakeliui uždegamos žvakelės. Jų sušaudymo vietoje taip pat uždegtos žvakės, padėta gėlių ir atminimo akmenukų, masinių žudynių vietoje sugiedota malda – Kadiš.
Minėjime dalyvavo Šiaulių krašto bei Klaipėdos žydų bendruomenių atstovai.
Linkėti laimės – įprasta ir sena, linkėti sveikatos irgi gerai. Linkime ugnies, kuri širdy rusena vadovaujant bendruomenei “Vilnius-Lietuvos Jeruzalė” ir dar linkime daug draugų gyvenimo kely ir džiaugsmingų laimingų dienų!
Sporto organizacinės struktūros pirmieji požymiai Šiauliuose ir apskrityje išryškėjo, kai visuomenė pradėjo institucionalizuoti fizinę veiklą, burtis į sporto organizacijas ir klubus, gilintis į oficialias sporto šakų taisykles, rengti sporto varžybas, treniruotis.
1921 m. birželio 23 d. pradėjo veikti pirmoji žydų sporto draugija “Makabi”, kuri davė pradžią sporto sąjūdžiui Šiauliuose.
2021 m. Šiaulių sportas ir Šiaulių žydų sporto draugija „Makabi“ švenčia savo šimtmetį. Ta proga Šiaulių krašto žydų bendruomenė, bendradarbiaudama su Šiaulių “Aušros” muziejumi ir Šiaulių Gegužių progimnazija, šių metų gegužės-birželio mėn. įgyvendino projektą “Sportas – neatsiejama sėkmingo žmogaus gyvenimo dalis”.
