Paneriuose – simbolinis Holokausto aukų pagerbimas

Paneriuose – simbolinis Holokausto aukų pagerbimas

Minint Yom HaShoah – Holokausto ir heroizmo atminimo dieną, Panerių memoriale vyko simbolinė Holokausto aukų pagerbimo akcija. Lietuvos žydų bendruomenės atstovai, diplomatai ir likę gyvi Vilniaus geto kaliniai prie paminklų ir masinių žudynių duobių padėjo akmenukus ir gėlių…

Izraelis Lietuvoje
Vokietijos ambasada Vilniuje – Deutsche Botschaft Wilna
JAV ambasada Vilniuje

 

Daugiau nuotraukų

Yom HaShoah – Holokausto ir heroizmo atminimo dienos išvakarės Panerių memoriale

Balandžio 8 d., 12 val., minint Yom HaShoah – Holokausto ir heroizmo atminimo dieną, Panerių memoriale vyks simbolinė Holokausto aukų pagerbimo akcija. Laikantis visų saugumo reikalavimų, Lietuvos žydų bendruomenės atstovai, diplomatai ir likę gyvi Vilniaus geto kaliniai prie paminklų ir masinių žudynių duobių padės akmenukus ir gėlių, kantorius sukalbės Kadišą – maldą už mirusiuosius.

Visa Izraelio šalis 2 tylos minutėmis sustojo, pagerbė Holokausto aukas

Visa Izraelio šalis 2 tylos minutėmis sustojo, pagerbė Holokausto aukas

Sirenos gaudžia, kai visas Izraelis sustoja, sustingsta prisimindamas Holokausto aukas. Viešasis gyvenimas sustoja dviem tylos minutėms, kurios skirtos 6 milijonų nužudytų žydų atminimo ceremonijai, tai vyksta dienos metu, pagerbiant nacių režimo aukas, persekiotus, kankintus ir nužudytus žydus.

Viešojo transporto autobusai ir automobiliai sustojo gatvėse ir keliuose, o pėstieji taip pat stovėjo nejudėdami, prisimindami nužudytuosius per nacių vykdytą genocidą.

Jeruzalės turguje sustoję žmonės.

Holokaustas išlieka esminis Izraelio kolektyvinės savimonės elementas. Žydų valstybė buvo įkurta 1948 metais, praėjus trejiems metams po Antrojo pasaulinio karo ir genocido pabaigos. Izraelis tapo prieglobsčiu žydams iš viso pasaulio; į jį persikėlė šimtai tūkstančių išgyvenusių Holokaustą ir praradusių namus bei artimuosius.  

Minime tarptautinę Romų kultūros dieną

Minime kartu tarptautinę Romų dieną! Mūsų bendražygiai ir partneriai – Viešoji įstaiga Romų visuomenės centras kviečia išgirsti Romų himną – galimybę mylėti nepaisant skausmo.

Gopalas Michailovskis, šiuo metu studijuojantis prestižiniame Europos Centriniame Universitete (Central European University) Budapešte, atlieka romų himną ‘Gelem gelem’ bei dalinasi savo įžvalgomis apie romų istoriją ir integracijos svarbą.

Balandžio 8 dieną minime Tarptautinę romų kultūros dieną. Šie metai jubiliejiniai – sukanka 50 metų nuo pirmojo Tarptautinio romų kongreso Londone, kuris įvyko 1971 metais.

Siunčiam nuoširdžius sveikinimus visai bendruomenei.

1944 metų kovo 27 dieną Kauno gete atsitiko baisiausias įvykis – Vaikų akcija

1944 metų kovo 27 dieną Kauno gete atsitiko baisiausias įvykis – Vaikų akcija

Kauno žydų bendruomenė jau tris dešimtmečius paskutinėmis kovo mėnesio dienomis prisimena ir stengiasi kitiems priminti , kas įvyko Kauno gete 1944 m. kovo 27 d.

“Pamatėm autobusą. Iš jo sklido triukšminga muzika, kuri turėjo užgožti vaikų klyksmą, motinų maldavimus ir šunų lojimą. Girti, įsiaudrinę ukrainiečiai (ukrainiečių policininkai – vlasovininkai), mojuodami kirviais ir geležiniais strypais medžiojo vaikus ir pagyvenusius žmones iš jų slėptuvių. Visi žiaurumai baigėsi sulyg saulėlydžiu.
Grįžę iš priverstinių darbų tėvai rado nusiaubtą getą. Kaimynė seselė ant lentynos padėjo maišą su drabužiais, jame paslėpė savo trejų metų dukrelę. Ieškodamas vaikų vokiečių kareivis prakirto maišą rimbu, bet nieko nerado. Kirtis sukėlė dulkių debesis, kareivis išskubėjo iš kambario. Atrišusi maišą motina rado savo mergytę susirietusią su gilia žaizda nugaroje. Mama apsipylė ašaromis, bet mažoji, rodos, vardu Gita, pasakė: “Neverk, mamyte, man neskauda.” (iš knygos “Išgelbėti bulvių maišuose”, J. Corefo tėvo atsiminimai).
“1944 metų kovo 27 dieną gete atsitiko baisiausias įvykis per visą laiką. Kai mieste dirbančios brigados išėjo ir pačiame gete esančios dirbtuvės, kuriose dirbo apie du tūkstančius žmonių, buvo užrakintos, visomis jo gatvėmis pravažiavo automobiliai ir per garsiakalbius buvo paskelbta, kad kiekvienas, išėjęs iš namų, bus sušaudytas vietoje. Paskui prasidėjo klaiki akcija: atiminėjo vaikus.
Iš namo į namą ėjo vokiečių policininkai, lydimi sužvėrėjusių “ukrainiečių”, kurie, norėdami išvengti belaisvių dalios, parsisamdė tarnauti vokiečiams budelių pagalbininkais. Visus vaikus iki dvylikos metų griebdavo ir mesdavo į sunkvežimį. Motinos buvo verčiamos pačios nešti mažylius prie sunkvežimių. Didžiuliai policijos šunys išuostinėjo butus, grindis, sandėliukus. Jie buvo išmokyti iš bet kur ištraukti pasislėpusius vaikus. Tas moteris, kurios nenorėjo atiduoti vaikų, kurios veržėsi prie sunkvežimių ir bandė iš ten paimti saviškius, partrenkdavo žemėn, kelias iš jų nušovė. Daug motinų norėjo mirti kartu su vaikais: “Jūs, kiaulės, dar turite padirbėti. Šitą šlamštą reikia pašalinti.”
Vaikus traukė iš lovų pusnuogius. Juos taip šiurkščiai svaidė į sunkvežimius, kad daugelį sunkiai sužalojo. Širdį vėrė nuo jų klyksmo, vyresnieji bandė bėgti. Žodžiais nenusakomo skausmo balsą užtrenkė griausminga radijo muzika. Pasaulis neregėjo tokio cinizmo.
Tuo pačiu metu griebė ir senus žmones. Nesirinkdami varė iš namų ir nedarbingus, ir sergančius.” (iš E. Holcmanienės atsiminimų knygos ‘Šitas vaikas turi gyventi”)
Prisiminėme ir pagerbėme, laikydamiesi apribojimų, negausiame karantininiame būrelyje, šios baisios akcijos, vadinamos Vaikų akcija, aukas.
 “Akcija, kuriai vadovavo oberfiureris W. Fuchsas ir oberšarfiureris B. Kittelis, vykdyta tam, kad pertvarkant getą į koncentracijos stovyklą, joje turėjo būti kalinami tik darbingi žmonės, o vaikai ir seneliai turėjo būti likviduoti.” (A. Bubnys). Per vieną dieną iš Kauno geto buvo išvežta ir nužudyta apie 1700 vaikų ir senelių.
Vaikų, žuvusių Kauno gete, sąrašas, jame tik nedaugelis vardų. Jis buvo sudarytas, minint 70-ąsias Vaikų akcijos metines, remiantis informacija gauta iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus ir privačių asmenų.
SVARBU !Vilniaus savivaldybės informacija

SVARBU !Vilniaus savivaldybės informacija

Kviečiame senjorus skiepytis rekordiniu iki šiol „Pfizer“ vakcinų kiekiu!
Jau nuo ketvirtadienio popietės šia vakcina pasiskiepyti galės visi norintys 65 metų ir vyresni vilniečiai. Prie skiepijimo centrų budės ir miesto viešosios tvarkos pareigūnai, kurie norinčius senjorus pavežės namo.

 

Per artimiausias dienas planuojama paskiepyti apie 12-15 tūkstančių gyventojų, o padėti užsiregistruoti skiepui senjorams gali ir jų artimieji, ir kaimynai – tai padaryti paprasta svetainėje https://vakcina.vilnius.lt.

Ką svarbu žinoti?

Vienas asmuo gali užregistruoti neribotą kiekį senjorų, tad kviečiame įsitraukti bendruomenes, nevyriausybines organizacijas, socialinius darbuotojus. Registruokite per sistemą savo tėvus, senelius, kaimynus, pažįstamus, visus, kuriems virš 65 m.

Patys senjorai gali registruotis numeriu 19002.

Registruotis galima nuo 18 val.

Senjorai, ir tik jie, bus skiepijami ryt nuo 10 val. visą dieną.

Paneriuose – simbolinis Holokausto aukų pagerbimas

Paneriuose – simbolinis Holokausto aukų pagerbimas

                     

PRANEŠIMAS SPAUDAI  

Vilnius, 2021 m. balandžio 7 d.

Paneriuose – simbolinis Holokausto aukų pagerbimas

Balandžio 8 d., 12 val., minint Yom HaShoah – Holokausto ir heroizmo atminimo dieną, Panerių memoriale vyks simbolinė Holokausto aukų pagerbimo akcija. Laikantis visų saugumo reikalavimų, Lietuvos žydų bendruomenės atstovai, diplomatai ir likę gyvi Vilniaus geto kaliniai prie paminklų ir masinių žudynių duobių padės akmenukus ir gėlių, kantorius sukalbės Kadišą – maldą už mirusiuosius.

„Tradiciškai šia proga vykdavo Gyvųjų maršas, atkartojantis pasmerktųjų mirti kelią nuo Panerių geležinkelio stoties iki Panerių memorialo, tačiau dėl pandeminės situacijos šiemet minėjimas nebus masinis. Susirenkame vos keli, kurie neša atsakomybę už Holokausto atminties išsaugojimą ir perdavimą ateities kartoms – juk šiemet sukanka 80 metų nuo Holokausto Lietuvoje pradžios. Su mumis šiandien yra ir tų baisių įvykių liudininkas – Kauno geto kalinys Dovydas Leibzonas“, – sako  Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Istorinės Daugų sinagogos 3D rekonstrukcija entuziastų pajėgomis: „Ši mūsų kukli iniciatyva atsirado iš elementarios pagarbos istorijai”

Istorinės Daugų sinagogos 3D rekonstrukcija entuziastų pajėgomis: „Ši mūsų kukli iniciatyva atsirado iš elementarios pagarbos istorijai”

Dau­guo­se gy­vuo­jan­tis kul­tū­ros klu­bas „Ki­taip“ pri­sta­tė įspū­din­gą dau­giš­kio Ar­no Dub­ros at­lik­tą dar­bą – Dau­gų mies­to žy­dų si­na­go­gos 3D re­konst­ruk­ci­ją. Jo­je ga­li­ma pa­ma­ty­ti, koks is­to­ri­nis pa­sta­tas bu­vo nuo pa­sta­ty­mo iki si­na­go­gos ap­grio­vi­mo po­ka­rio me­tais ir per­tvar­ky­mo į Dau­gų kul­tū­ros na­mus so­viet­me­čiu, t. y. į pa­sta­to su ko­lo­no­mis, koks yra šian­dien. Apie su­ma­ny­mą ir tai, kaip jis bu­vo įgy­ven­din­tas vien en­tu­zias­tų jė­go­mis, pa­sa­ko­ja klu­bo va­do­vas Ro­ber­tas Oža­lins­kas.

Kaišiadorys pagerbė genialų kompozitorių, pianistą litvaką Leopoldą Godovskį

Kaišiadorys pagerbė genialų kompozitorių, pianistą litvaką Leopoldą Godovskį

Nuotraukoje: L. Godovskis su A.Einšteinu ir  A. Šionbergu.

Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą atkurti istorinį teisingumą ir dar sovietmečiu Pionierių vardu pavadintą Žaslių miestelio gatvę pervadinti žymiausio pasaulyje žasliečio, litvakų kilmės kompozitoriaus Leopoldo Godovskio garbei. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į Žaslių seniūnijos gyventojų uomonę, išreikštą internetinėje apklausoje. Nors apklausoje dalyvavę gyventojai galėjo balsuoti ir už kitų gatvių pervadinimą Leopoldo Godovskio vardu, tačiau daugiausia apklausos dalyvių pasirinko būtent Pionierių gatvę. Taigi, nuo šiol buvusi Pionierių gatvė bus vadinama nepaprasto talento kompozitoriaus Leopoldo Godovskio gatve.

JAV Prezidentas Joe Biden skelbia, kad Yom HaShoa – Holokausto atminimo dieną  JAV solidarizuojasi su žydų tauta Amerikoje, Izraelyje ir visame pasaulyje, kad prisimintume ir apmąstytume Holokausto siaubą.

JAV Prezidentas Joe Biden skelbia, kad Yom HaShoa – Holokausto atminimo dieną  JAV solidarizuojasi su žydų tauta Amerikoje, Izraelyje ir visame pasaulyje, kad prisimintume ir apmąstytume Holokausto siaubą.

Suskaičiuota, kad šeši milijonai žydų žuvo kartu su milijonais kitų nekaltų aukų – romų, ir sintių, slavų, neįgaliųjų, LGBTQ asmenų ir kitų -, kuriuos sistemingai nužudė naciai ir jų bendrininkai vienoje žiauriausių ir žiauriausių kampanijų žmonijos istorijoje.

Mes gerbiame prisiminimus apie prarastus brangius gyvenimus, apmąstome nekompensuojamą mūsų žmonijos žaizdą, gedime už sužlugdytas, palūžusias ir išsibarsčiusias bendruomenes ir apkabiname tuos, kurie išgyveno Holokaustą – kai kurie iš jų tebėra su mumis ir šiandien, ir toliau įkūnija nepaprastą atsparumą. metų. Įrodę blogio gelmes, šie išgyvenusieji primena mums gyvybiškai svarbų susilaikymą: „niekada daugiau“. Holokausto istorija amžinai įsijungia į žmonijos istoriją, ir bendra visų žmonių pareiga yra užtikrinti, kad Šoa baisumai niekada nebūtų ištrinti iš mūsų kolektyvinės atminties.

Šabas balandžio 2d. su Odesos  Progresyviojo judaizmo rabine

Šabas balandžio 2d. su Odesos  Progresyviojo judaizmo rabine

Šabo sutikimą Odesos Progresyviojo judaizmo sinagogoje ZOOM platformoje vedė rabinė Julija Gris. Ekrane visi susirinkusieji galėjo skaityti Toros puslapio tekstą, rabinė nurodydavo puslapį, visi galėjo ne tik skaityti, bet ir kartu dainuoti maldą.

Julia gimė ir augo Brianske žydų šeimoje, tačiau būdama 13 metų ji tapo žydų informacijos ir švietimo centro sekmadieninės žydų mokyklos mokine. Vėliau ji dėstė šioje mokykloje ir buvo pirmoji miesto žydų jaunimo klubo koordinatorė. 1999 m. Ji baigė Briansko pedagoginį universitetą ir įgijo matematikos bei informacinių technologijų specialybę, tačiau nuo 18 metų savo ateitį matė tik tarnaudama progresyviam judaizmui. „Būtent šis judėjimas suteikia vienodas teises vyrams ir moterims ir moko prasmingai vykdyti įsakymus“, – paaiškino ji savo pasirinkimą.

2000 m. Baigusi Mahon, bendruomenės darbuotojų mokymo institutą, Julija buvo pakviesta dirbti į Odesą, kur kaip tik buvo kuriama progresyviojo judaizmo bendruomenė.

2009 m. Julija įstojo į Leo Baeck koledžą Londone. Stažuotės metu ji dirbo įvairiose Londono ir Anglijos kongregacijose, gavo specialius pastoracijos mokymus ir 2014 m. Gavo rabino „Smihą“.

2014 m. Liepos mėn. Julija Gris grįžo į Emanu-El bendruomenę kaip rabinė, taigi tapo vienintele rabine moterimi Ukrainoje.

Lietuvos žydai jau kuris laikas Šabą sutinka su Įvairių valstybių progresyviojo judaizmo bendruomenėmis ir tai yra įdomu, ypač pandemijos laikotarpiu, kai visiems trūksta bendrystės

Yom HaShoa Izraelyje minima balandžio 7d. 20val.

Yom HaShoa Izraelyje minima balandžio 7d. 20val.

YOM HaShoa

2021 m. balandžio 7 d. 20 val. (Izraelio laiku) vyks valstybinė ceremonija Holokausto atminimo dienos proga. Jad Vašeme visų Holokaustą išgyvenusių žmonių vardu kalbės Izraelio Lietuvos žydų asociacijos valdybos narė Roza Bloch.

Ceremonija bus transliuojama visose Izraelio žiniasklaidos priemonėse ir 46 šalyse.

„Susipažinkime“. Žydai Lietuvoje: ar tikrai pažįstame šimtmečius šalyje gyvenančią tautą?

„Susipažinkime“. Žydai Lietuvoje: ar tikrai pažįstame šimtmečius šalyje gyvenančią tautą?

Nors žydai Lietuvoje gyvena ne vieną šimtmetį, iki šiol ne visi susimąstome, kiek jų istorijos ir kultūros paslapčių tyko Vilniuje. 15min tęsia pasakojimų ciklą „Susipažinkime“, kurio tikslas pažinti mūsų šalyje gyvenančias tautines mažumas. Tad kviečiame pažinti žydų bendruomenę Lietuvoje.

Lietuvos žydų kilmė

„Žydai gyveno Lietuvos teritorijoje iki tol, kol Lietuvos vardas buvo paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. Vėliau buvo paskelbtos privilegijos žydams įvairiuose miestuose LDK. Žydai gavo visaverčių šalies piliečių teises ir galėjo laisvai atlikti religinius ritualus, taip pat vykdyti įvairias prekybas ir kt. Masinį žydų atvykimą į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę išprovokavo daugybė žydų pogromų, apėmusių Vakarų Europos šalis tuo metu, kai siautė siaubinga maro epidemija“, – pasakoja G.Taicas.

Pasak Vilniaus Gaono žydų muziejaus, LDK žydų bendruomenė nuo seniausių laikų buvo savita ir skirtinga. Kitaip nei kitos žydų bendruomenės. LDK žydai turėjo senas šaknis ir labai gilias religines tradicijas. Lietuvoje veikė garsios religinės mokyklos – ješyvos. Taip pat iš Lietuvos kilo daug žymių rabinų, kantorių, Talmudo žinovų.

Žydų bendruomenė – ne tik Vilniuje

Lietuvos žydų bendruomenė buvo beveik visiškai sunaikinta holokausto Lietuvoje ir Lenkijoje metu. Tačiau ir šiandien žydų bendruomenės atstovų galima rasti skirtinguose Lietuvos miestuose.

Žydų kultūros paveldas yra neatsiejama Lietuvos ir Kauno istorijos dalis. XX a. pradžioje žydai buvo viena gausiausių Kauno miesto bendruomenių, aktyviai dalyvavo miesto politiniame, kultūriniame ir socialiniame gyvenime, kūrė savo mokyklas, sinagogas, ligonines, vaikų namus. Šiandien žydų bendruomenių taip pat yra Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose bei kituose miestuose.

Pasak Lietuvos žydų bendrijos nario Viljamo Žitkausko, žydų bendruomenė yra glaudžiai bendradarbiaujanti.

>>SKAITYKITE DAUGIAU ..

Netektis: mirė paskutinis tarpukario Lietuvos 100 metrų bėgimo čempionas Mykolas Preisas

Netektis: mirė paskutinis tarpukario Lietuvos 100 metrų bėgimo čempionas Mykolas Preisas

Kovo 31 d. 2021 mirė  Izraelyje eidamas 104-uosius metus mirė gydytojas, buvęs 100 metrų bėgimo dukart Lietuvos čempionas Mykolas Preisas.  Jis palaidotas Jeruzalėje šalia savo žmonos Olios “Har Menucha” kapinėse. Preisų šeima emigravo į Izraelį 1973m. Jis ten dirbo valstybės sveikatos apsaugos medicininėje komisijoje.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė prisimena M.Preisą kaip žinomą gydytoją ir sportininką. Reiškiame nuoširdžią užuojautą  dėl netekties velionio šeimai.

M.Preisas buvo paskutiniuoju bėgimo rungties tarpukario Lietuvos čempionu. Pirmenybėse jis triumfavo dvejus metus paeiliui – 1939-1940-aisiais, nuotolį įveikęs vienodu laiku – per 11,5 sek.

1948 metais M.Preisas gyveno Vilniuje, Rožių alėjoje įkūrė Sporto medicinos centrą, buvo jo pirmasis vyriausiasis gydytojas.  Prieš karą du kartus 100 metrų bėgimo Lietuvos čempionu tapusį M.Preisą sportininkai prisimena kaip puikų organizatorių.

,,Makabi” judėjimas tarpukario Lietuvoje apie Mykolą Preisą rašė, kad jo, talentingo bėgiko makabiečio sportinė žvaigždė sužibo 1938m.

Knygoje ,,Lietuvos sporto klubo ,,Makabi” 1916–2016″ M.Preisas prisiminė savo vaikystę ir paauglystę, jis mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje, ten turėjo daug draugų, jautė gerą, šiltą rūpestingos klasės auklėtojos Rozalijos Sondeckienės įtaką.

Toliau skaitykite jo prisiminimus iš  knygos: Vaikas būdamas jis

 

 

 

Velykų sveikinimas

Velykų sveikinimas

Sveikiname visus Lietuvos žydų bendruomenės bičiulius su šviesiąja pavasario švente- Velykomis!
Tegu šiluma, ramybė ir begalinis džiugesys aplanko Jūsų namus!
Seimas atleido Genocido centro direktorių Jakubauską

Seimas atleido Genocido centro direktorių Jakubauską

ELTA, BNS 2021 m. balandžio 1 d.

Pagal įstatymą, LGGRTC direktorių skiria ir atleidžia Seimas. Kad pareigūnas būtų atleistas, už tai turėjo balsuoti ne mažiau kaip 71 parlamentaras. Šiame balsavime planavo nedalyvauti Seimo „valstiečiai“ ir „darbiečiai“.

Atstatydinti pernai paskirtą pareigūną siūlė Seimo valdyba. Jos sudaryta darbo grupė konstatavo, kad A. Jakubauskui nepavyksta užtikrinti sklandaus institucijos darbo, kyla susipriešinimas, o viešai nagrinėjama situacija centre menkina įstaigos dalykinę reputaciją.

,,Centre dėl darbo atmosferos, informacijos teikimo darbuotojams ir darbuotojų teisės laisvai reikšti savo nuomonę ir įsitikinimus ribojimo yra susiklosčiusi konfliktinė situacija tarp centro generalinio direktoriaus Ado Jakubausko ir dalies darbuotojų“, – teikdama Seimui siūlymą atleisti LGGRTC vadovą sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Su centru atsisako bendradarbiauti universitetai ir Lietuvos istorijos institutas dėl dabartinės vadovybės, nes jos veikla neatitinka mokslinių standartų“, – teigė ji.

:

Skelbiame laimėtojus, dalyvavusius karnavalinių kostiumų konkurse Purimo šventėje

 

Mieli bendruomenės nariai!

Prieš Purim šventę pakvietėme jus dalyvauti tradiciniame kostiumų ir kaukių konkurse, apsirengti karnavaliniais kostiumais, nusifotografuoti ir atsiųsti mums nuotraukas. Tačiau nesitikėjome tokio antplūdžio nuotraukų ir piešinių, kuriose gaminote ir piešėte Purim šventės skanėstą „Homentašen“.

Piešinių, nuotraukų, o ir to saldaus trikampio formos sausainio, ir bandelės receptų buvo tiek daug, kad pagalvojome, jog galėtume išleisti knygutę skirtą jo didenybei „Homentašen“, bet tai ateities planai…

O dabar skelbiame konkurso nugalėtojus:

Originaliausias kostiumas suaugusiųjų kategorijoje – Lilia Dulkė

Vaikų kategorija – Mark Svešnikov

Gražiausias šeimos kostiumas –Viljamo ir Aleksandros Žitkauskų šeima

Gražiausia kaukė – Marija Jurkevičiūtė

Paskatinantis prizas jauniausiam konkurso dalyviui – Adam Segal

Daugiausiai nuotraukų su įvairiausiais  kostiumais atsiuntusiems – Ronui, Larai ir Glorijai Rozovskiems.

SVEIKINAME!