Lietuvos sporto klubas MAKABI  organizuoja “FUN RUN” bėgimą

Lietuvos sporto klubas MAKABI organizuoja “FUN RUN” bėgimą

“FUN RUN” BĖGIMAS

N U O S T A T A I

VARŽYBŲ  TIKSLAI  IR  UŽDAVINIAI

Populiarinti bėgimo  sportą   Lietuvos  žydų  bendruomenės (LŽB) ir  LSK Makabi  narių  “FUN RUN” bėgimas jau kelerius metus organizuojamas ne tik Europoje, bet  ir visame  pasaulyje. Pastaraisiais metais bėgimas įvyko Los Andžele, Londone, Paryžiuje, Romoje ir t.t. Šis  bėgimas yra organizuojamas Lietuvoje antrą kartą. Makabi „Fun Run“ bėgimui surinkti dalyvio mokesčio pinigai skiriami labdarai, Makabi  veiklos vystymui. Tačiau tai nėra pagrindinė bėgimo esmė, nes  FUN RUN renginyje svarbu atrinkti geriausius  bėgikus  dalyvauti Makabiadose,  Lietuvos  žydai  susiburia kartu, klausosi žydiškos muzikos, sportuoja  ir bendrauja. Tai yra ypač svarbu, vienijant  nedidelę  Lietuvos žydų bendruomenę.

VARŽYBŲ  VIETA  IR  LAIKAS

Varžybos  vykdomos  2018 m. rugsėjo  16 d. 11:00 val.Vingio  parke Vilniuje,  šalia  estrados.

VARŽYBŲ  DALYVIAI

Varžybose gali  dalyvauti    Lietuvos  žydų  bendruomenės  ir  palaikantys  Makabi judėjimą,    bėgikai.

Kiekvienas  dalyvis  gali  dalyvauti  vienoje  distancijoje: 1,5km ar 3km.

Roš Hašana šventė Panevėžio žydų bendruomenėje

Rugsėjo 9 dieną Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai atšventė  Roš Hašana kavinėje Parko gatvės kavinėje. Ši šventė – Dievo suteikta galimybė apmąstyti ir pakeisti savo gyvenimą taip, kad jis atitiktų dieviškuosius priesakus.

Šventė prasidėjo žvakių uždegimu, buvo skaitomas palaiminimas, linkėjimai artimiesiems ir draugams. Michailas Grafmanas pūtė ragą (Šofar) ir paskelbė Naujųjų metų pradžią.  Gennady Kofman perskaitė maldą, susijusią su atgaila ir viltimi, o bendruomenės nariai sveikino vieni kitus linkėdami, kad Dievas parašytų jiems gerus ateinančius metus.

Svečiai – miesto tarybos narys A. Petrauskas palinkėjo bendruomenei, kad kiti metai būtų turtingi ir prasmingi, o svečias iš Biržų miesto, istorijos mokytojas V. Jakonis padėkojo Panevėžio m. žydų bendruomenei už šiltus santykius ir bendradarbiavimą.

Ant šventinio stalo: vynas ir chala, buvo medaus, granatų ir obuolių, kurie yra saldaus ir lengvo gyvenimo simboliai. Dar vienas patiekalas ant šventinio stalo – žuvis, nes švenčiant Roš Hašana labai svarbi yra žuvies galva. Taip išreiškiamas noras naujaisiais metais būti galva, o ne uodega, būti sėkmingais įvairiose gyvenimo sferose.

Bendruomenės nariai ir svečiai vaišinosi šventiškomis vaišėmis, tradiciniais žydų patiekalais, vaikai deklamavo eiles, dainavo dainas, už kurias jiems buvo įteiktos dovanėlės. Buvo šokama, žaidžiami įvairūs žaidimai.

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus renginiai, skirti paminėti Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną

Rugsėjo 17–23 d. Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus kviečia nemokamai aplankyti Holokausto ekspoziciją, įsikūrusią Pamėnkalnio g. 12, Vilniuje. Ekspozicijoje taip pat vyks nemokamos ekskursijos: rugsėjo 17 d. 12 val., rugsėjo 18 d. 16 val., rugsėjo 19 d. 12 val., rugsėjo 20 d. 12 val., rugsėjo 21 d. 15 val. Reikalinga registracija el. paštu jewishmuseum@jmuseum.lt.

Rugsėjo 21 d. 12.30 val. Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti ir Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus kviečia bendrojo ugdymo mokyklas, tolerancijos ugdymo centrus ir visas Lietuvos švietimo institucijas paminėti 75-ąsias Vilniaus geto likvidavimo metines sudalyvaujant pilietinėje iniciatyvoje „Atminties kelias“. Dalyviai kartu eis nuo Panerių geležinkelio stoties iki Panerių memorialo, kur paliks atsineštus akmenėlius čia nužudytų žydų atminimui. Daugiau informacijos ir registracija el. paštu ingrida.vilkiene@lrv.lt arba telefonu (8~706) 63 818.

Žydų atminties vakaras Plungėje

Žydų atminties vakaras Plungėje

Daugiau kaip dvidešimtyje Lietuvos miestų ir miestelių rugsėjo 2-9 dienomis ekskursijomis, paskaitomis, koncertais, parodomis, konferencijomis bei kitais renginiais buvo paminėtos Europos žydų kultūros dienos. Šių metų tema – „Pasakojimai“.  

Rugsėjo 7 dieną Plungės miesto gyventojai bei svečiai rinkosi į Plungės viešojoje bibliotekoje vykusį renginį, kurio metu taip pat paminėtos Europos žydų kultūros dienos. Renginį smuiko garsais pradėjo „Saulės“ gimnazijos Tolerancijos centro vaikai, kurie taip pat dainavo bei skaitė ištrauką iš Plungėje gimusios ir Holokaustą išgyvenusios Mašos Rolnikaitės knygos. Plungės turizmo informacijos centro darbuotoja pristatė projektą bei leidinį „Plungės žydų takais“, kurio leidybą iš dalies finansavo Kultūros paveldo departamentas. Leidinyje lietuvių ir anglų kalbomis trumpai aprašoma Plungės žydų istorija bei pristatomas 3 km maršrutas po Plungės miestą, kuriame sužymėti žydų bendruomenei priklausę pastatai, paminklai ir t. t.

Eugenijus Bunka susirinkusiuosius visų pirma pasveikino su artėjančiais Naujaisiais 5779-siais metais, kuriuos kaip tik šiomis dienomis minėjo žydų bendruomenės visame pasaulyje. Jis taip pat pristatė pasaulyje garsius žydus, kurių giminės šaknys susijusios su Plunge.

VARDAI. Žmogus nėra skaičius

 Minint Lietuvos žydų genocido atminimo dieną, rugsėjo 23 d. įvairiose Lietuvos vietovėse bus skaitomi Holokausto aukų vardai. Antrojo pasaulinio karo metais nužudyta virš 90 proc. mūsų šalyje gyvenusių žydų. Pilietinė  iniciatyva VARDAI kviečia prisiminti žiauriai nužudytus Lietuvos žmones balsu ištariant jų vardus ir pavardes.

VARDŲ skaitymai viešose Lietuvos miestų ir miestelių vietose vyksta jau aštuonerius  metus. Dalyvavusieji renginiuose, sako, kad būtent toks Holokausto aukų prisiminimas padeda labai asmeniškai pajusti tragedijos mastą.

„Kai savo balsu skaitai vardus, pavardes ir profesijas tų žmonių, kurie čia gyveno, nebegali apsimesti, kad jų nebuvo, nebegali apsimesti, kad tas žmogus negyveno, ir statistika pradeda reikšti ne tik skaičius. Taip atsiranda drąsos atviriau žiūrėti į istoriją“, –  sako Milda Jakulytė-Vasil

Lietuvos gyventojai  taip pat kviečiami aplankyti arčiausiai esančias žydų žudynių vietas.

Lietuvos žydų genocido diena minima rugsėjo 23 d. Tą dieną 1943 m. buvo likviduotas Vilniaus getas.

Kauno geto kalinys: gimęs Efraimu, užaugo kaip Kazimieras

Kauno geto kalinys: gimęs Efraimu, užaugo kaip Kazimieras

Efraimas sutiko būti fotografuojamas tik iš šono. Karolinos Savickytės nuotr.

Bernardinai.lt

Šiandien Paneriuose tvyro sakrali ramybė – vėjas švelniai įsiūbuoja pušų viršūnes, retkarčiais atnešdamas bėgiais riedančių traukinių gausmą. Bevaikštinėdamos vingiuotais memorialo teritorijos takais išgirstame guvius amerikiečių turistų balsus. Susidūrus su jais akis į akį, vienas vyrukas mums mosteli ranka rodydamas garbaus amžiaus vyro pusėn ir sušnabžda: „This man is the survivor of Kaunas ghetto“ (liet. Šis žmogus išsigelbėjo iš Kauno geto).

Šviesi traškančios medžiagos sportinė striukytė, melsvai žalsvos spalvos marškiniai, tamsios džinsinės kelnės ir juodi odiniai batai – sakyčiau, įprastas šiuolaikinio inteligento įvaizdis. Senolis šypteli, mes jam atsakome tuo pačiu. Staiga dirsteli į jų grupei ekskursiją vedančią bei apie Panerių tragediją pasakojančią gidę ir švaria lietuvių kalba mums sako: „Ji labai įdomiai kalba, teisingai viską pasakoja. Pasiklausykit.“

„O mes norėtume jūsų pasiklausyti“, – atsakau ir sugaunu kiaurai veriantį jo rudų akių žvilgsnį.

 

VII Klezmerių muzikos festivalis. „Dvi šimtmečio legendos” 2018

VII Klezmerių muzikos festivalis. „Dvi šimtmečio legendos” 2018

Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejusNaugarduko g.10 /2 Vilnius 09-17 18:30

Apie

Daugiau informacijos:
festivalio prodiuseris Arkadijus Gotesmanas,
gotesmanas@yahoo.com
tel.:863466675
Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio proga – galimybė pažvelgti į mūsų istoriją, praeitį ir dabartį
Rugsėjo 17 d., Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centras, 18.30.
„DVI ŠIMTMEČIO LEGENDOS“ – Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai, iškilūs kompozitoriai
ANATOLIJUS ŠENDEROVAS ir VIAČESLAVAS GANELINAS susitiks kaip kamerinės muzikos kūrėjai ir bendraus su klausytojais.
Koncerte dalyvaus Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas fortepijoninis trio „FortVio“ ir kvartetas „RELA(X)“.

Programa:

Kviečiame žydų jaunimą

Kviečiame dalyvauti šventinėje Rosh Hashanah vakarienėje Vilniaus Choralinėje sinagogoje. Šventė skirta žydų jaunimui ir jauniems profesionalams.
Šventės pradžia:
2018 09 11 18:30
Programoje – Šofar, kurį PRIVALU išgirsti pasitinkant naujuosius metus, košerinė vakarienė, žaidimai ir kt.
Apranga – šventinė [po avdalos bus galima fotografuotis]
Kaina TIK 3 EUR! Dalyvavimas tvirtinamas tik padarius pavedimą.
Atsineškit savo Tuches ir būkit tikri Mentch!
Registracija: https://apklausa.lt/f/rosh-hashanah-5ely6dz/answers/new.fullpage
VIETŲ SKAIČIUS RIBOTAS, todėl tik registracijos anketos užpildymas neužtikrina Jūsų dalyvavimo renginyje. Tam, kad dalyvavimas būtų patvirtintas Jums reikia atlikti pavedimą ir atsiųsti “screenshot’ą”.
Norėdami gauti visą informaciją ir sekti karščiausias naujienas prisijunkite!

Panevėžio “Minties” progimnazijos moksleivių viešnagė žydų bendruomenėje

Pagal sutartį su Panevėžio “Vilties” progimnazija, biologijos mokytoja Žana Narevič kartu su auklėtiniais apsilankė Panevėžio žydų bendruomenėje. Bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman moksleiviams papasakojo apie Panevėžio krašto žydų istoriją prieš Antrąjį pasaulinį karą ir jo metu, žydų  tradicijas, šventes, apie Holokaustą, kurio tema bendruomenėje ypatingai svarbi, nes bendruomenės  narius jis palietė asmeniškai. Holokausto pažinimas yra aktualus ne tik moksline, bet ir edukacine prasme.Turime kuo geriau pažinti šį reiškinį, kad ateityje to išvengtume ir jis nepasikartotų, – pasakė Gennady Kofman.

Reikia pažymėti, kad progimnazijos moksleiviai atsakė į visus klausimus, kurių klausė Gennady Kofman. Bendruomenės pirmininkas pasiūlė mokytojai  Žanai Narevič puikias moksleivių žinias įvertinti dešimtukais.

LŽB sinagogoje švenčiama Rosh Hashana – Naujieji metai

Rugsėjo 9d. Lietuvos žydų bendruomenė rinkosi į sinagogą pasitikti Naujųjų 5779 metų šventės -“Rosh Hashana” – vienos iš svarbiausių Judėjų švenčių, kurios tradiciškai išvakarėse pasitinkamos sinagogoje.

 

Rosh Hashana simbolizuoja šeštąją pasaulio kūrimo dieną, – Aukščiausiasis šią dieną sukūrė pirmąjį žmogų – Adomą, davusį pradžią žmonijai. Vėliau Adomas atmetė draudimą, už kurį buvo išmestas iš Rojaus.

Nuo labai senų laikų Aukščiausiasis tą dieną reiškia nuosprendį ir nustato visai žmonijai ateitį  ateinantiems 12 mėnesių.

Pivonijos šile pagerbtas nužudytų žydų atminimas

Pivonijos šile esančioje Holokausto vietoje tradiciškai paminėtas čia nukankintų ir palaidotų žydų atminimas. Šiame renginyje nemažai dėmesio skirta ir atminties ženklams, kurie įamžina bei įamžins šios tautos atstovus.

Į iškilmes trečioje pagal dydį Lietuvos Holokausto vietoje susirinko Ukmergės žydų bendruomenės nariai, atvyko jų tautiečių iš Kauno, Vilniaus, kitų miestų bei šalių. Renginyje dalyvavo rajono mero pavaduotoja Klavdija Stepanova, kaip ir kasmet, sulaukta Dukstynos pagrindinės mokyklos bendruomenės atstovų, būrelio ukmergiškių.

Bėgantys metai retina 1941-iais vykusios tragedijos amžininkų gretas. Nusilenkti savo tautos atstovams skuba jau kitos kartos žydai. Daugelis jų į tėvų ir senelių žemę atsiveža savo vaikus ir tarsi perduoda tradiciją pirmą rugsėjo sekmadienį susirinkti Pivonijos šile ir kartu prisiminti čia palaidotus šeimų narius, kitus artimuosius.

1941-ųjų rugpjūtį-rugsėjį į paskubomis iškastas duobes dešimtimis gulė vyrai ir moterys, vaikai ir seneliai. Pivonijos šile nekaltai žuvo beveik visa Ukmergės žydų bendruomenė. Po šimtametėmis pušimis kartu su nužudytaisiais palaidota didelė dalis šios tautos tradicijų, kultūros… Ukmergės žydų bendruomenės duomenimis, 1941 m. rugpjūčio 18–19 ir rugsėjo 5 d. nužudyta 6 354 žydų tautybės asmenys, gyvenę Ukmergėje. Pivonijos šile iš viso ilsisi beveik dvylikos tūkstančių žydų palaikai.

“Po Dovydo žvaigžde” pasaulinė premjera jau rugsėjo 23 d.

Giedriaus Kuprevičiaus kamerinės simfonijos pasaulinė premjera


12 dalių kamerinė simfonija tenorui, klarnetui in B, 2 smuikams, altui, 2 violončelėms ir fortepijonui.

Jau rugsėjo 23 d. „Vaidilos klasikos“ naujojo sezono atidarymą nušvies holokausto laikotarpiui pagerbti skirtas moderniosios klasikos koncertas „Po Dovydo žvaigžde“. Tai įspūdinga ir sukrečianti 12 dalių kamerinė simfonija, kurios kompozitorius Maestro Giedrius Kuprevičius. Žavesio prideda kūrinyje skambanti Haik Vantoura iššifruota antikinė hebrajų melodija bei specialiai šiai simfonijai poetės Violetos Palčinskaitės parašytos eilės. Maestro ir koncerte dalyvausiantys atlikėjai – ansambliai „Lietuvos Jeruzalė“ ir „Amerikos virtuozai“ bei tenoras Rafailas Karpis – siekia pagerbti skaudų visai Lietuvos valstybei istorinį laikotarpį, jautriai ir su pagarba prisiminti kiekvieną holokausto auką, visuomet išlikti socialiai atsakingais, globaliai mąstančiais ir pasaulietiškais žmonėmis.

Atlikėjai:
Rafailas Karpis (tenoras, Lietuva)
Ansamblio „Lietuvos Jeruzalė“ nariai:
Romualdas Taločka (klarnetas, Lietuva)
Borisas Traubas (smuikas, Lietuva)
Vitalija Raškevičiūtė-Gelgotė (altas, Lietuva)
Ansamblis „Amerikos virtuozai“:
Emmanuel Borowsky (smuikas, JAV)
Cecylia Barczyk-Borowsky (violončelė, JAV)
Frances Grace Borowsky (violončelė, JAV)
Elizabeth Borowsky-LeBlanc (fortepijonas, JAV)

Shana Tovah u’metukah – Gerų ir saldžių metų!

Sveikiname su  Rosh Hashana švente !
Su Naujaisiais 5779 žydų metais, mieli bendruomenės nariai. Gerų metų linkime, sveikų, saldžių kaip obuolys meduje per Roš Hašana. Likime, kad metai būtų taikūs ir laimingi!
Shana Tovah u’metukah !
Šis Naujųjų metų atvirukas – ypatingas, rastas Vilniaus senamiesčio namo kamine.
Kiek jis ten išbuvo ir kas jį padėjo kartu su šeimyninėmis nuotraukomis, – niekas nežino, nudilo net datos ant nuotraukų ir atvirukų. Viso radinyje buvo 15. Dvi pažymėtos datos liudija, jog tai galėjo būti 1915 – 1925m.
Nuotraukas bendruomenei įteikė, jas radęs 1998m. Vladas Grybas. Radinys pastebėtas remontuojant apleistas patalpas Etmonų g. 4. Nuotraukos išgulėjo kamine labai nešvarios ir apdegusios. Vladas Grybas prie radinio pridėjo namo, prieš remontą ir po jo bei kamino fotografijas.
Suremontuotas patalpas galima pamatyti iš kiemo pusės Aušros Vartų 3.
Dėkojame už LŽB padovanotą radinį.

Šiaulių krašto žydų bendruomenės išvyka į Žiemgalą

Šiaulių krašto žydų bendruomenės išvyka į Žiemgalą

2018-08-25 Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai kartu su projekto „ŽYDMIESČIAI ŽIEMGALOJE“ vadove, VšĮ MTD „ARASAI“ direktore Izolda Žagrakaliene visą dieną keliavo po šiaurės Lietuvos miestus ir miestelius, aplankė vietas, kur gyveno didžiulės žydų bendruomenės ir kūrė bendras urbanistines erdves, sociokultūrinius santykius su kitų konfesijų bendruomenėmis. Kelionė, prasidėjusi Šiauliuose, tęsėsi Joniškyje, kur buvo apžiūrėtos iš išorės ir vidaus dvi sutvarkytos sinagogos, aptarta buvusi šulhof – sinagogos kiemas – erdvė.

Nuotrauka išlikusių žydų namų fone.

Pasukus nuo Joniškio keliu į rytinę pusę, buvo aplankyti trys Pakruojo rajono miesteliai, kuriuose gausu kultūros, architektūros ir gamtos paveldo objektų. Tai – Žeimelis, Linkuva ir Lygumai.

Kauno žydų bendruomenė pagerbia Holokausto tragedijos aukas

Kauno žydų bendruomenė pagerbia Holokausto tragedijos aukas

Kiekvienais metais paskutinę rugpjūčio savaitę Kauno žydų bendruomenė pagerbia Holokausto tragedijos aukas, tradiciškai aplankomos Petrašiūnų žydų žudynių ir Inteligentų akcijos IV forte vietos, o pastaruoju metu į šį liūdną maršrutą įtraukta ir Prienų bei aplinkinių miestelių (Birštono, Stakliškių, Jiezno, Balbieriškio ir kt.) žydų žudynių vieta.
Minėjime Prienuose pasisakiusios Prienų krašto muziejaus direktorė Lolita Batutienė, Prienų rajono mero patarėja Jūratė Zailskienė kalbėjo apie istorinės atminties ir tokių renginių svarbą ne tik ir ne tiek žydams, kiek lietuviams, apie būtinybę suvokti, kad Holokaustas buvo ne kitos tautos, ne “jų”, bet mūsų, visų Lietuvos piliečių tragedija ir siaubinga netektis, sugriovusi įprastą miestelių gyvenimą, atėmusį iš jo spalvas ir įvairovę. 
 KŽB pirmininkas Gercas Žakas tarė keletą žodžių jidiš kalba, deja, jau nebeskambančia Prienuose ir jų apylinkėse, jis išreiškė padėką organizatoriams, jauniesiems muzikantams bei susirinkusiems, tarp kurių buvo ir seni KŽB bičiuliai balbieriškiečiai – Rymantas Sidaravičius, Balbieriškio pagrindinės mokyklos direktorius Stasys Valančius, mokytoja Reda Valančienė ir jų mokiniai. Po minėjimo jo dalyviai aplankė Prienų krašto muziejuje veikiančią, iš Vilniaus Gaono žydų muziejaus atkeliavusią parodą “Išgelbėtas žydų vaikas pasakoja apie Šoa”.
Jos kuratorei muziejininkei Viktorijai Bielievičienei tikras stebuklas buvo sutikti gyvą buvusią Kauno geto kalinę, KŽB narę Frumą Kučinskienę, kuri pasidalino prisiminimais ne tik apie save, savo gelbėtojus, bet ir apie kitus, kurių istorijos pasakojamos ekspozicijoje.
LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky sveikinimas su Roš Hašana – Naujaisiais žydų metais 5779

LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky sveikinimas su Roš Hašana – Naujaisiais žydų metais 5779

Artėjant didžiosioms judėjų šventėms, džiaugiuosi galėdama su Jumis pasidalinti svarbiausiomis Lietuvos žydų bendruomenės naujienomis. Lietuvos žydų bendruomenė kasdienis gyvenimas pilnas iššūkių, tačiau kasmet augame, stiprėjame, jaučiame vis didesnį visuomeninį ir politinį palaikymą. Susidomėjimas žydų kultūra taip pat neblėsta – ta liudija Lietuvoje vykstantys Europos žydų kultūros dienos renginiai, kurių programa kiekvienais metais tampa vis turtingesnė.  Labai vertinu tai, kad prie Lietuvos žydų bendruomenės oficialiai prisijungė per 1500 žydų išeivių iš Lietuvos vienijanti Litvakų asociacija Izraelyje vadovaujama Arie Ben-Ari Grodzensky . Žydų vienybė –  didžiausias siekis tautinio atgimimo 30-metį šiemet švenčiančiai Lietuvos žydų bendruomenei.

Regioninių žydų bendruomenių  ir žydų organizacijų aktyvaus darbo dėka Lietuvoje neblėsta žydiškosios vertybės. Auga jaunoji žydų karta, kuriai galime patikėti savo istoriją ir savo ateitį. Ilgai brandinome įdėją atgaivinti Lietuvos žydų skautų tradiciją ir šiemet pagaliau pavyko ją paversti realybe bendradarbiaujant su Prancūzijos žydų skautais ir Lietuvos skautija. Lietuvos žydų skautijos dalimi buvo ir Vilniaus geto kalinė bei pogrindžio pasipriešinimo judėjimo dalyvė Fania Brancovskaja bei buvusi Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkė, jidiš kalbos tyrinėtoja Bliuma Kac. Nors išlikusi žydų bendruomenė Lietuvoje nėra gausi, įrodėme, jog esame pajėgūs tęsti senas tradicijas ir kurti naujas.