Sveikiname dailininką, scenografą Adomą Jacovskį 70-ojo gimtadienio proga!

Sveikiname dailininką, scenografą Adomą Jacovskį 70-ojo gimtadienio proga!

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Adomas Jacovskis yra ne tik vienas garsiausių teatro scenografų, bet ir vienas ryškiausių menininkų, garsinančių Lietuvos vardą už jos ribų.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai sveikina žymų Lietuvos dailininką, scenografą, tapytoją Adomą Jacovskį jubiliejinio gimtadienio proga. Linkime stiprios sveikatos, ryškių darbų, įkvėpimo ir ištvermės, kuriant puikius darbus, gerbiame ir didžiuojamės Jūsų pasiekimais ir įvertinimu.

A. Jacovskis sukūrė scenografiją daugiau kaip 80 spektaklių: Jaunimo teatro, Vilniaus mažojo teatro, Kauno dramos teatro ir Kauno muzikinio teatro spektakliams, Lietuvos operos ir baleto teatro operoms, baletams, taip pat Islandijos nacionaliniame teatre Reikjavike, Rygos nacionalinėje operoje, Centriniame operos ir baleto teatre Pekine, Maskvos, Geteborgo ir kituose teatruose. Nutapė portretų („Marius su popierine kepure“ 1981 m., aktoriaus Vlado Bagdono, 1984 m., „Repeticija“ 1987 m.), portretinių kompozicijų („Karaliaus profilis“ 1988 m., „Veidas – kaukė“ 1990 m., „Keliautojas“ I-III 1990-1993 m., „Raudona galva“ 1999 m., „Vandennešys“ 2000 m.). Surengė individualių tapybos, scenografijos parodų, dalyvavo tarptautinėse parodose Baltijos šalyse, Rusijoje, Italijoje, Japonijoje, pelnė apdovanojimų tarptautiniuose teatro festivaliuose. 2000 m. jam skirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.

A. Jacovskis save vadina individualistu iš prigimties. Jis svajojo būti tapytoju ir juo tapęs, kaip pats prisimena, pasirinko scenografiją, nes jam pasisekė būti garsiojo Augustino Savicko studentu. A. Jacovskis daugiau dirba teatre, visada su gerais, išsilavinusiais, turinčiais fantazijos, intelektualiais režisieriais. Tuo pačiu metu jis dėstė studentams scenografiją Vilniaus Dailės akademijoje.

A. Jacovskis – vienas iš žinomos dailininkų dinastijos atstovų, kuriai priklauso net penki menininkai: sūnus Marijus Jacovskis, brolis Jokūbas Jacovskis, sesuo Aleksandra Jacovskytė ir jos dukra Marija Jure.

 

Reiškia nesutikimą su Lietuvos balsavimu dėl Jeruzalės: tai pažeidė nacionalinius interesus

Lietuvos – JAV asociacijos iniciatyva grupė visuomenės veikėjų, intelektualų, politikų ir žurnalistų pareiškė savo nesutikimą dėl Lietuvos balsavimo 2017 m. gruodžio 21 d. Jungtinių Tautų Asamblėjoje.
„ – Net nesvarbu, dėl ko buvo balsavimas. Svarbu tai, kad JAV viešai ir oficialiai prašė nebalsuoti prieš, o Lietuva balsavo – prieš. Šiuo atveju galima buvo suderinti tiek JAV, tiek Europos Sąjungos interesus, kaip tai padarė latviai ir lenkai. Jie balsuodami susilaikė. Jei tikimės, kad JAV karys yra pasiruošęs žūti už Lietuvos laisvę, turime būti atidesni JAV pozicijoms. Visi siekiame, kad Lietuvos užsienio politika būtų vieninga, tačiau šiuo atveju daliai visuomenės toks balsavimas neatrodė teisingas. Todėl ir pareiškėme atskirą nuomonę“, – DELFI sakė Lietuvos – JAV asociacijos prezidentas prof. Raimundas Lopata.

PAREIŠKIMAS
Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. gruodžio 21 d. Lietuva balsavo už JT rezoliuciją dėl Jeruzalės, t. y. prieš JAV poziciją ir ignoruodama aiškų JAV prašymą nebalsuoti prieš, Lietuvos kaimynės Lenkija ir Latvija atsižvelgė į šį prašymą ir balsavime susilaikė, JAV ambasadorė prie JT N. Haley po balsavimo pareiškė, kad „JAV atsimins šią dieną, kai JAV buvo išskirtinai užpulta šioje asamblėjoje“ („The United States will remember this day in which it was singled out for attack in this assembly“),

Paroda Šiaulių apskrities žydų bendruomenės atkūrimo 30-mečiui

2018 m. sausio 14 dieną, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (Aušros alėja 62, Šiauliai) III aukšto galerijoje atidaryta Savicko dailės mokyklos parengta paroda, skirta Šiaulių apskrities žydų bendruomenės atkūrimo 30-mečiui. Paroda eksponuojama iki sausio 28 dienos.

2015 m. vasarą Savicko dailės mokykla pradėjo veiklą Lietuvos žydų bendruomenėje. Pirmiausia buvo organizuotas tapybos pleneras Molėtų rajone, prie Bebrusų ežero. Plenero sėkmė buvo pagrindinis akstinas įkurti dailės mokyklą Lietuvos žydų bendruomenėje.

Tų pačių metų rudenį Vilniuje atidaryta Savicko dailės mokykla. „Mokslus ir pradėjome „Dailės įvadą su Raimondu Savicku“. Šių mokymų tikslas – sukurti tapybos, piešimo, dailės istorijos pagrindus, kad mokiniai galėtų toliau savarankiškai dirbti, tobulėti. Turime programą, kuria remiamės. Teorija susieta su praktika. Šioje mokykloje mokomasi ne tik dailės stiliaus, studijuojame gotiką, renesansą, baroką, klasicizmą, bet ir judaiką: tapome sinagogas, susipažįstame su litvakų dailininkais.

Kiekvieną rudenį ateina labai daug norinčių mokytis, vėliau jų šiek tiek sumažėja. Dabar yra apie dvidešimt. Lietuvos žydų bendruomenės nariai dirba dviejose grupėse: labiau ir mažiau pažengusiųjų. Nors mokykla skirta suaugusiesiems, tačiau kai kurie iš jų anksčiau visai nesimokė dailės.

Jau tapo tradicija, baigus mokslus organizuoti parodas ir vasaros tapybos plenerus. Esame pastebėti ir kviečiami pristatyti savo darbus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose“- sako Raimondas Savickas, Savicko dailės mokyklos vadovas.

Knygos pristatymas – jaukiai apie Izraelį kartu su Ž. Juonyte

Ketvirtadienio vakarą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje vyko knygos Izraelis ir jo žmonės pristatymas kartu su autore Živile Juonyte.

Izraelis Ž. Juonytės gyvenime užima svarbią vietą –  ji yra Izraelio visuomenės ir politikos specialistė, magistro studijas baigusi būtent Jeruzalės Hebrajų universitete. Živilė taip pat savanoriavo Izraelio kariuomenėje pagal užsieniečiams skirtą programą ir, žinoma, gyvendama Izraelyje – domėjosi jo kultūra, žmonėmis ir bandė peprasti šią kontrastingą ir turtingą istoriją turinčią šalį.

Japonijos premjeras Shinzo Abe vyksta į Kauną pagerbti Japonijos diplomato Chiunės Sugiharos atminimą

Japonijos premjeras Shinzo Abe vyksta į Kauną pagerbti Japonijos diplomato Chiunės Sugiharos atminimą

Japonijos diplomato Chiune Sugiharos nuotrauka


Chiune Sugihara dirbo Japonijos konsulate Kaune nuo 1939 m. iki 1940 m.
Japonijos premjeras Abe ketina pareikšti pagarbą vadinamam Japonijos Šindleriui Lietuvoje. Japonijos diplomatas išgelbėjo 6 000 Europos žydų nuo Holokausto, išduodamas vizas, kurios suteikė galimybę pabėgti iš karo niokojamos Lietuvos.

Šiandien Lietuvoje, kuri yra NATO ir Europos Sąjungos narė, gyvena 2,8 mln. žmonių. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako, kad “Sugiharos istorinis indėlis yra “neišmatuojamas”. Sugiharos plieninis japoniškas ryžtas ir europietiška žmogiškumo dvasia nutiesė gyvenimo tiltą šešiems tūkstančiams, o  jo atmintis – tiesia tiltus tarp tautų ir kartų“,- sakė Faina Kukliansky.

Japonijos premjeras Shinzo Abe sekmadienį atvyks į Kauną pagerbti Chiune Sugiharos atminimo ten, kur jis dirbo, Kaune esančiame dviaukčiame name – muziejuje.

Abe, kuris buvo kritikuojamas dėl to, jog sumažino Japonijos, per karą darytus žiaurumus, vizito atvyks į Lietuvą, tapdamas pirmuoju Japonijos lyderiu, kuris aplankys ir kaimyninę Estiją bei Latviją.

 

Skaityti daugiau The Japan Times  

ISTORIJA APIE ISTORIJĄ  ARBA SAMUELIO BAKO SUGRĮŽIMAS

ISTORIJA APIE ISTORIJĄ ARBA SAMUELIO BAKO SUGRĮŽIMAS

Prof.habil.dr. Markas Petuchauskas

Dabar, praėjus laiko tarpsniui nuo Samuelio Bako muziejaus atidarymo, norėčiau grįžti atgalios. Prisiminti, kaip prasidėjo šio pasaulinio garso tapytojo kelionė į Lietuvą. Prisiminti, ką aš patyriau. Juolab, kad šie potyriai prasideda 1943-aisiais metais.

Bakas turbūt  niekad neatsiverdavo tiek giliai, kaip savo įžangoje į lietuviškąjį knygos „Nutapyta žodžiais“ vertimą. Jis pasakoja, kaip jį „kankino“ Vilnius, kaip stengėsi jį užmiršti ir kaip niekad negalėjo to padaryti. Daugiau kaip pusę amžiaus dailininkas buvo uždėjęs tabu mintims apie Vilnių. Apie laimingos vaikystės miestą ir nužudytų artimųjų krauju persisunkusią žemę, į kurią niekad nekels kojos.

Drįstu teigti, kad bene pirmas po šešiasdešimties metų, netikėtas priminimas apie Vilnių buvo Pinkas. Itin malonu, kad apie Pinką pirmąkart Bakui priminė 1997 m. žurnalas „Krantai“ (nemokėdamas kalbos, dailininkas apsiriko pagalvojęs, kad tai Lietuvos kultūros ministerijos leidinys). Specialus žurnalo trečias numeris – tai mano 1994-aisiais įsteigto Lietuvos žydų kultūros klubo leidinys. Žurnalas buvo rengiamas mano iniciatyva, klubo lėšomis ir skirtas Tarptautinėms meno dienoms Vilniaus geto teatrui atminti. Lietuvos Nacionalinio muziejaus bendradarbė Simona Likšienė parašė žurnale apie muziejuje saugomą Pinką ir patalpino knygos viršelio puslapį. Pinkas – tai Civilinių įrašų knyga, kurią tvarko Chevra Kadiša (Šventoji bendruomenė, besirūpinanti laidotuvėmis ir mirusiųjų registravimu). Pinkas buvo pradėtas 1880-ųjų įrašais, o paskutinysis pažymėtas 1903-aisiais. Priverstinių darbų metu rūšiuodamas bei atrinkdamas vokiečiams dokumentus ir knygas, Avromas Suckeveris rado šią knygą ir slapčiomis įnešė į getą. Didysis žydų poetas kartu su bičiuliu Šmerlu Kačerginskiu padovanojo Pinką Bakui ir paprašė berniuką užpildyti piešiniais tuščius knygos puslapius. Taip gimė mažojo vunderkindo piešinių serija. Du piešiniai patalpinti ir Simonos Likšienės rašinyje „Krantuose“. Tame pačiame žurnalo numeryje paskelbėme ir ištrauką iš Suckeverio knygos „Fun Vilner geto“. Tai bene ryškiausias Samuelio Bako portretas. Nutapytas Suckeverio plunksna, išpranašavusia iškilaus žydų dailininko gimimą. Pasakojimas nuspalvintas jaudulio ir humoro. „Kas yra ekspresionizmas?“- paklausė berniukas rašytojo. Klausimas, prisipažįsta Suckeveris, išmušė jį iš vėžių, o paaiškinimo berniukas nesuprato. „Žinote, ką,- nutraukė jis mane.- Nupieškite tai. – Nemoku, brangusis… – Kaip galima nemokėti nupiešti dalyko, kurį žinai?- gūžtelėjo pečiais devynmetis. Tą vakarą aš supratau, kad greta visų Vilniaus geto keistenybių atsirado dar viena.“

Grįžtu į 1943 metus. Mes su motina nuėjome į surengtos kovo mėnesį Geto teatre dailės parodos atidarymą. Pirmą kartą pamačiau mažąjį Baką. Čia aš, dvylikametis vaikinukas, pamačiau ir pirmuosius Samuelio piešinius, kurie įsiminė visam gyvenimui.

Limudas

Limmud Lietuva 2018 vasario 9-11 d.

Mieli draugai,

Ar pasiilgote Limmudo? Šiais metais jis bus dar geresnis, todėl kviečiame registruotis jau dabar!

Edukacinė  judaizmo konferencija LIMMUD LIETUVA 2018
viešbutyje VILNIUS GRAND RESORT  vyks jau VASARIO 9-11 D. !

LIMMUD LIETUVA 2018 – tai:

Trys turiningos susitikimų su draugais ir bendraminčiais dienos;

Puikūs lektoriai iš Pabaltijo, Izraelio, Rusijos ir kt. šalių

Speciali programa mažiesiems Limmudo dalyviams

Kaina – 100 eur.*

REGISTRACIJA TIK INTERNETU – https://www.lzb.lt/limmud-lietuva-2018/
Rūpimais klausimais galite susisiekti el. paštu limmudlietuva@lzb.lt

    

Sveikiname Ireną Veisaitę su jubiliejiniu gimtadieniu!

Sveikiname Ireną Veisaitę su jubiliejiniu gimtadieniu!

Irenai Veisaitei – 90 metų. Visų gerbiama, dėstytoja, mokslininkė, teatrologė. Legenda ne tik studentų tarpe. Pasitempusi, elegantiška su įgimtu komunikabilumu, plačia erudicija, kalbų mokėjimu ir vidine motyvacija Irena, būdama tarp žmonių visada greitai užmezga šiltą pokalbį.

Irenos Veisaitės biografijoje yra daug skaudžių išgyvenimų, kurie jos nepalaužė. Žydų bendruomenei įsiminė Irenos pasakyti žodžiai: „Kol bus gyvas nors vienas antisemitas, aš būsiu žydė“. Pati daug skausmo vaikystėje patyrusi, Antrojo pasaulinio karo metu metu Kauno gete neteko mamos. Jos antrąja mama tapo Stefanija Ladigienė, kuri išgelbėjo ją, paimdama į savo namus, kur, nepaisydama rizikos, paslėpė ir priglaudė. Iki šiol žydų gelbėtojus Irena vadina šventais žmonėmis, kuriems Lietuva nesugeba pastatyti paminklo.

Viena iš Atviros Lietuvos fondo steigėjų, tolerancijos skatintoja, Irena Veisaitė yra žinoma visuomenės veikėja, asmenybė, pelniusi Sugiharos fondo Metų žmogaus apdovanojimą, Barboros Radvilaitės apdovanojimą už nuopelnus kultūrai ir švietimui, taip pat apdovanota Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu, mokyklinių vadovėlių bendraautorė, keliolikos knygų sudarytoja. Vilniaus pedaagoginiame institute ji dėstė kursus: Vakarų Europos literatūra, Vokiečių literatūra, XX amžiaus teatro istorija, yra įvairių tarptautinių nevyriausybinių organizacijų (valdybų) narė. 2012 m. Gėtės institutas apdovanojo Gėtės medaliu už viso gyvenimo veiklą, kuri buvo varomoji vokiečių ir lietuvių kultūrinių mainų jėga, už kūrybiškumą ir pilietinę drąsą sakyti tai, kas ne visiems patinka.

Miela Irena Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai sveikina Jus gimtadienio proga. Linkime stiprios sveikatos, daug džiaugsmingų ir laimingų dienų! Tegu Jūsų širdis nesensta.

                    Linkime gyventi iki 120!

Dėl viešosios tvarkos trikdymo į Vilniaus Choralinę sinagogą buvo iškviesti policijos pareigūnai

Šiandien, rytinės maldos (Šacharit) metu, į Vilniaus Choralinę sinagogą buvo iškviesti policijos pareigūnai.

Susirinkusiems melstis ir skaityti Torą, šiurkščiai pažeisdamas sinagogos rimtį ir viešąją tvarką, vartodamas necenzūrinius žodžius ir įžeidimus, trukdė Vilniaus m. savivaldybės mero patarėjas Danielius Lupshitzas. Dėl šio asmens veiksmų stiprinti apsaugą sinagogoje bei pasitelkti policijos pagalbą tikintiesiems tenka nebe pirmą kartą.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kategoriškai atsiriboja ir smerkia sąmoningas provokacijas tikinčiųjų atžvilgiu.

Toks elgesys sinagogoje yra netoleruotinas ir rodo milžinišką nepagarbą visiems jos lankytojams, todėl tikimės, kad įvykis bus atitinkamai vertinamas kompetentingų teisėsaugos institucijų.

Apgailestaujame, kad susirinkusiems buvo sutrukdytas Toros skaitymas ir malda.

Holokaustą tyrinėjanti psichologė: iš karo žmonės pasisėmė stiprybės

manoteisės.lt  Izabelė Švaraitė

Ruth Reches, Jono Kliučiaus nuotr.

Be psichologinės perspektyvos Holokausto suvokimas nėra visavertis – tokiu požiūriu vadovaujasi Mykolo Romerio universiteto doktorantė Ruth Reches, analizuojanti žydų genocidą išgyvenusiųjų patirtis. Dauguma tokio pobūdžio tyrimų akcentuoja neigiamas šios istorinės traumos pasekmes, tačiau ji ieško teigiamų veiksnių, leidusių žmonėms gyventi toliau.

Holokaustas – ne individuali trauma

Lietuvoje psichologai nagrinėja istorinių traumų, tokių kaip tremtis, sovietinės represijos ir karai, pasekmes, tačiau R. Reches yra viena pirmųjų, prisilietusi prie Holokausto išgyvenimų. Mokslininkė kalbino tiek Izraelyje, tiek Lietuvoje gyvenančius žydus, kuriems pavyko išlikti. Ilgalaikių traumų analizė leidžia įvertinti pamatines katastrofos pasekmes, be to, R. Reches atlikti interviu kai kuriems tyrimo dalyviams veikė kaip terapija – apie savo vaikystę karo metu jie apskritai pasakojo pirmą kartą.

Į savo gyvenimo pasakojimą įjungti trauminę patirtį nėra lengva – tam reikia ne tik asmeninių, bet ir visuomenės pastangų. Pastaroji turi sutarti dėl istorinės tiesos atstatymo. Jei socialinė aplinka neigia trauminį įvykį, apie jį nekalba arba naudoja kitus gynybinius mechanizmus, aukos taip pat neatsivers ir užgniauš prisiminimus.

R. Reches pabrėžia, kad Holokaustą išgyvenusiųjų trauminės patirties integravimas priklausė nuo gyvenamosios vietos, kurią jie pasirinko po karo. Didelė dalis žydų po karo negrįžo į Lietuvą, o emigravo į Izraelį, kuriame jie turėjo susikurti naują tapatumą.

1949 m. Izraelyje gyveno apie 350 tūkst. nuo genocido nukentėjusių žydų – jie sudarė trečdalį šalies piliečių. Besikuriant naujai valstybei, šie žmonės buvo priimti ne itin palankiai. Tuo metu vyravo nuomonė, jog Europoje žydai nesipriešino savo tautos naikinimui. Formavosi naujas „žydo – kovotojo, naujos valstybės statytojo“ identitetas, tad „neherojiški“ elementai nebuvo pageidaujami – išgyvenusiųjų  patirtys neatitiko bendros Izraelio vizijos. 

#WeRemember 2018

Šią akciją, antrus metus iš eilės organizuoja Pasaulio žydų kongresas (World Jewish Congress) ,aktyviai bendradarbiaujant Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei.

#WeRemember 2018 metais: Sausio 8 d. – Sausio 27 d.

Viskas, ką Jums reikia padaryti – nusifografuoti su  užrašu #weRemember arba #mesprisimename ir patalpinti nuotrauką į socialinius tinklus, naudojant grotažymę #weRemember

Sausio 24 – 27 d. vyks tiesioginė akcijoje dalyvaujančių nuotraukų transliacija ant Aušvičo – Birkenau koncentracijos stovyklos sienos.

Praeitais metais ši akcija pasiekė 25 milijonus žmonių visame pasaulyje ir net 1 milijonas – aktyviai prisijungė platindami solidarumo žinią.

Kauno žydų bendruomenės naujienos

Pradėdama Naujuosius, 2018-uosius, metus, Kauno žydų bendruomenė prisimena gruodžio mėnesį ne tik kaip nuspalvintą šventinėmis nuotaikomis ir linksmybėmis, bet ir kaip turtingą renginių, organizuotų tiek pačios bendruomenės, tiek jos bičiulių ir partnerių.
Žaliakalnio žydų kapinėse paminėtos Lietuvos estrados pradininko, deja, labai anksti Anapilin išėjusio, Danieliaus Dolskio gimimo metinės, prisiminta jo gyvenimo istorija ir dainos, skambančios iki šių dienų.
Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje muziejuje pristatytas mokslinių straipsnių rinkinys „Holokaustas nacių okupuotose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse: tyrimai ir atmintis”, išleistas 2017 m. lietuvių ir anglų kalbomis, bendradarbiaujant Kauno IX forto muziejui, Tarptautinei komisijai nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti ir Kauno žydų bendruomenei. Leidinio pagrindu tapo 2016 m. spalio 27–29 d. Kaune įvykusios tarptautinės mokslinės konferencijos „Lokalinė Holokausto raidos analizė nacių okupuotose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse“ metu nagrinėti klausimai, jame publikuojami trylikos autorių, tarp kurių yra ir visuotinį pripažinimą pelnę Holokausto istorijos tyrėjai, mokslininkai iš Estijos, Izraelio, Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Vokietijos, straipsniai. Platų probleminį tyrimų lauką apimantis mokslinių straipsnių rinkinys yra aktualus ne tik akademinei, bet ir plačiajai visuomenei: vyresniųjų klasių moksleiviams, studentams, taip pat visiems besidomintiems istorija ir istorinės atminties išsaugojimu.
Kauno valstybinėje filharmonijoje vyko puikus koncertas “Iš litvakų paveldo”, inicijuotas  keturių jaunų, bet jau gerai žinomų, vienų ryškiausių Lietuvos atlikėjų: smuikininkės Dalios Dėdinskaitės, violončelininko Gleb Pyšniak, pianisto Roberto Lozinskio (kauniečio, J. Naujalio gimnazijos auklėtinio) ir vibrafonininko Mariaus Šinkūno.  Muzikantai pristatė savo bendrą kūrinį – albumą “Aerograma”, kuriame skamba specialiai projektui sukurtas Anatolijaus Šenderovo kūrinys, taip pat Aaron Copland, Joseph Achron, George Gershwin , Benny Goodman, Jascha Heifetz, Viačeslavo Ganelino, Leopold Godowsky kūriniai – Lietuvos žydų muzikos deimantai, apimantys šimtą metų inspiracijos, kūrybinės energijos ir palaimos.

Sugiharos namai pakvietė į parodos Šiaurės Kasablanka: Kaunas 1939 – 1940 m. atidarymą, žymintį Sugiharos namų (Vaižganto g. 30, Kaunas) pastato renovacijos pabaigą. Parodoje pristatomi dramatiški Lietuvai ir pasauliui metai, dramatiškas Lietuvos valstybingumo praradimas, pasakojama apie pastangas rūpintis gausėjančiais karo pabėgėliais, Lietuvos vidaus ir užsienio politiką bei kontekstą, kuriame Lietuvos diplomatai užsienyje ir užsienio diplomatai Lietuvoje, visų pirma Nyderladų konsulas Janas Zwartendijkas ir Japonijos konsulas Čiunė Sugihara, 1940 m. vasarą iki paskutinio savo rezidavimo Lietuvoje momento išdavinėję “gyvybes vizas”.

Rašytojų klube Mindaugo Kvietkausko – poeto, literatūrologo, vertėjo pagerbimas

2018 m. sausio 6 d. 17.00 val. Rašytojų klube Rašytojų sąjungos premijos laureato Mindaugo Kvietkausko pagerbimo vakaras.

Mindaugas Kvietkauskas – poetas, literatūrologas, kritikas, vertėjas. VU Lietuvių literatūros katedros dėstytojas. Nuo 2008 m. – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius.
Nuo 2006 m. kasmet organizuoja literatūros studentų ir dėstytojų seminarą „Literatūros salos“, nuo 2008 m. – Klasikos skaitymus Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. M.Kvietkauskas studijavo judaiką (jidiš kalbą ir literatūrą) Oksfordo universiteto Hebrajų ir judaikos studijų centre. Jis išleido A.Suckeverio poezijos knygą, vertė ir kitų poetų kūrybą, rašiusių jidiš kalba.

Dalyvaus rašytojai Danutė Kalinauskaitė, Giedrė Kazlauskaitė, Mindaugas Kvietkauskas, vertėja, lietuvių literatūros tyrinėtoja dr. Beata Kalęba, knygos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė ir kiti.
Renginį ves Rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas.

Holokaustas Šeduvoje: blogis neįsivyrauja iš karto

              Donatas Puslys, Gediminas Šulcas

Pirmoje pokalbio su Šeduvos žydų memorialinio fondo vadovu Sergejumi Kanovičiumi dalyje kalbėjomės apie turtingą tarpukario Šeduvos žydų gyvenimą. Antroji pokalbio dalis perkelia mus į Antrojo pasaulinio karo metus, Holokaustą, kai štetlo pasaulis buvo sunaikintas. Tik pažinę buvusį gyvenimą, gebėsime suvokti šio žiauraus nusikaltimo mastus. Tik tada suvoksime šviesą tų žmonių, kurie padėjo ir gelbėjo savo artimą, ir tamsą tų, kurie dalyvavo pražudant savo kaimynus ir perimant jų turtą.

Kuriant laidą panaudoi kadrai iš kuriamo Sauliaus Beržinio ir Sergejaus Kanovičiaus dokumentinio filmo „Suakmenėjęs laikas“.