Prisijunkite prie pilietinės iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“ apie iškovotą laisvės pergalę

Prisijunkite prie pilietinės iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“ apie iškovotą laisvės pergalę

Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti ir iniciatyvą globojantis Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kviečia Lietuvos švietimo įstaigas, valstybės institucijas, įstaigas ir organizacijas bei visus geros valios žmones prisiminti 1991 metų sausį iškovotą pilietinę pergalę prieš agresorių ir prisijungti prie pilietinės iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“.

Kviečiame visus prisiminti ir paminėti prieš trisdešimt metų iškovotą mūsų laisvės pergalę.  2021 metų sausio 13 d. 8.00 valandą ryto kartu dešimčiai minučių languose uždekime vienybės, atminimo ir pergalės žvakutes.

1991 metų sausį vienybės ir laisvės siekio vedini  Lietuvos piliečiai pasiekė istorinę pergalę.  Tauta atsilaikė prieš sovietinių okupantų ir vietinių kolaborantų agresiją bei bandymą karine jėga įvykdyti perversmą ir apgynė atkurtos valstybės nepriklausomybę.

Užuojauta

Užuojauta

Su giliu liūdesiu pranešame, kad 2021 m. sausio 9 d. eidama 81 metus, mirė ilgametė bendruomenės narė Dora Abromsonienė. Nuoširdžią užuojautą reiškiame šeimai ir artimiesiems.

Kovodami su antisemitizmu puoselėjame žydų gyvenimą

Kovodami su antisemitizmu puoselėjame žydų gyvenimą

IHRA ANTISEMITIZMO APIBRĖŽIMO PRAKTINIO NAUDOJIMO VADOVAS

Kova su antisemitizmu: Komisija ir Tarptautinis Holokausto atminimo aljansas išleido IHRA praktinio antisemitizmo apibrėžimo naudojimo vadovą.2021 m. Sausio 8 d. – buvo paskelbtas IHRA praktinio antisemitizmo apibrėžimo naudojimo vadovas. Šį dokumentą užsakė Europos Komisija ir paskelbė kartu su Tarptautiniu Holokausto atminimo aljansu, šį projektą rėmė Vokietija, pirmininkaujanti Europos Sąjungos Taryboje. Nors IHRA veikiantis antisemitizmo apibrėžimas nėra teisiškai įpareigojantis, jis tapo plačiai naudojamu įrankiu visame pasaulyje. Jis suteikia žinių, šviečia žmones apie antisemitizmą,  moko atpažinti kaip kovoti su jo apraiškomis.

Remiantis išsamiais tyrimais, kuriuos atliko Federalinė antisemitizmo tyrimų ir informacijos departamentų asociacija (Bundesverband RIAS), vadove pateikiama tarptautinių organizacijų, nacionalinių administracijų, pilietinės visuomenės ir žydų bendruomenių iš visos Europos gerosios patirties apžvalga. 35 gerosios praktikos pavyzdžiai nuo teisėsaugos mokymų iki įvykių registravimo ir pranešimo. Be to, leidinyje yra aprašomi 22 antisemitizmo atvejai Europoje, kurie pabrėžia IHRA darbinio antisemitizmo apibrėžimo svarbą, vertinant antisemitizmo apraiškas. Šiais metais Komisija planuoja priimti išsamią ES kovos su antisemitizmu strategiją. Pirmininko pavaduotojas Schinas sakė:

Citata
„Mes turime kovoti su antisemitizmu, kai tik su juo susiduriame. Žydų gyvenimas – mūsų visuomenės dalis ir mes esame pasiryžę jį apsaugoti. Šis naujas vadovas palengvina visų įsipareigojimų vykdymą. Tai atsako į mūsų valstybių narių prašymus geriau dalytis žiniomis apie IHRA apibrėžimo naudojimą. Vadovas taps dar viena vertinga priemone valstybėms narėms veiksmingai įgyvendinti svarbią Tarybos deklaraciją dėl kovos su antisemitizmu “.

NUORODOS

Pasaulio žydų kongresas gedi dėl Emilio Kalo (ז”ל) mirties

Pasaulio žydų kongresas gedi dėl Emilio Kalo (ז”ל) mirties

Pasaulinis žydų kongresas gedi mirus Emil Kalo ז”ל, garsaus Bulgarijos žydų bendruomenės lyderio, kuris beveik 20 metų ėjo Bulgarijos žydų organizacijos „Shalom“ prezidento pareigas.

„Emilis gimė netrukus po karo, tuo metu, kai Bulgarijos žydų gyventojai buvo pavargę kovoti dėl  migracijos į Izraelį. Žlugus komunistiniam režimui, jis buvo vienas iš tų, kurie atsakingai kovojo už naujos gyvybės įkvėpimą apmirusiai bendruomenei “, – sakė WJC prezidentas Ronaldas S. Lauderis. „Jis buvo žinomas rašytojas, kuris dalyvavo ir Bulgarijos politikoje, Emilio gyvenimas simbolizavo pagarbą ir meilę, kurią Bulgarijos žydai jaučia savo gimtajam kraštui, juk Bulgarijos žydų reintegraciją į žydų pasaulį buvo nutraukta dviem kartoms.

Tebūnie jo atmintis palaiminta ir įkvepianti ateities kartas “.

70 metų Kalo, dešimtmečius aktyviai dirbo WJC, 2013 m. buvo išrinktas vykdomojo komiteto nariu, jis iki jo mirties dirbo WJC biudžeto ir finansų komisijoje.

Dabartinis „Shalom“ prezidentas Alekas Oskaras sakė, kad „Emilio Kalo indėlis į postkomunistinės Bulgarijos žydų atgimimą, jo pirmininkavimo bendruomenei metu visada bus prisimenamas su pagarba“.

Užuojauta

Užuojauta

Reiškiame nuoširdžią ir gilią užuojautą poetei Elenai Suodienei dėl mylimos mamos netekties.

Mama Alina Gailiūnienė-Vyšniauskaitė – kaunietė( 1933 – 2021) – habilituota biomedicinos mokslų daktarė, gydytoja.

Užjaučiame visus artimuosius.

Amerikos žydų komiteto pareiškimas apie Vašingtone riaušininkų sukurstytą antivyriausybinę agitaciją

Amerikos žydų komiteto pareiškimas apie Vašingtone riaušininkų sukurstytą antivyriausybinę agitaciją

Riaušininkai susirinko prie JAV Kapitolijaus pastato.

2021 m. Sausio 7 d. – Niujorkas

Sausio 6 d. prezidento D.Trumpo įkvėptų ir kurstomų lojalistų puolimas prieš JAV Kapitolijų nebuvo politinis protestas. Tai buvo asmenų, kai kurių ginkluotų karinio stiliaus ginklais, maištas, jie tikėjo ir turėjo pagrindo manyti, kad vykdo aukščiausių tautos pareigūnų ir dešimčių kitų išrinktų pareigūnų nurodymus „sustabdyti vagystę“.

AJC (Amerikos žydų komitetas)   buvo pasibaisėjęs,  sausio 6-osios įvykiu. Nuliūdino tai, kad Amerikos demokratijai bandyta nuplėšti garbę, maištininkai organizavo kraujo praliejimą, chaosą ir negarbę. Tie, kurie įvykdė nusikaltimus, turi už tai atsakyti – taip pat ir tie, kurie skatino ir tikėjosi jais pasinaudoti.

Kol Amerika apmąsto šį gėdingą epizodą, AJC ragina pripažinti šias tiesas:

Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai

Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai

DELFI.lt

Gabrielius Landsbergis, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras; Gabi Ashkenazi, Izraelio Valstybės užsienio reikalų ministras

„Atpirkimo tikslas yra išgelbėti tiesą“, – sakė Vilniaus Gaonas Elijas ben Saliamonas Zalmanas, vienas žymiausių pasaulyje Toros ir Talmudo aiškintojų, savo darbais padaręs įtaką religiniam ir kultūriniam Lietuvos žydų savitumui. Lietuvos Respublikos Seimas, minėdamas 300-ąsias šio pasaulinio lygmens mąstytojo gimimo metines, 2020-uosius paskelbė Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais.

2020-ieji buvo dedikuoti itin turtingai 700 metų besitęsiančiai žydų istorijai Lietuvoje. Nepakartojami lietuviški štetlai išaugino ne tik daug religinių autoritetų ir išminčių, bet ir visame pasaulyje žinomų žydų menininkų. Po Lietuvos dangumi išsiskleidė tapytojo Marko Šagalo kūrybinis talentas. Prisiminimai apie Lietuvą gyvi šiuolaikinio Izraelio rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus kūryboje, įkvėpė apmąstyti egzistencijos paslaptis Emanuelį Leviną, suteikė nostalgiško skambesio Lėjos Goldberg eilėraščiams. Minėdami išskirtinę Lietuvos žydų istoriją, prisimename ir baisią Holokausto tragediją. Visi kartu privalome įsipareigoti niekada jos nepamiršti, sąžiningai ir objektyviai įvertinti bendrą savo praeitį, kad ir kokia ji būtų skausminga.

Utenoje pristatyta Chaimo Kurickio atsiminimų knyga „Išgyventi ir papasakoti“ (papildyta)

Utenoje pristatyta Chaimo Kurickio atsiminimų knyga „Išgyventi ir papasakoti“ (papildyta)

Chaimas Kurickis gimė 1921 m. Utenoje. 1941 m. birželį artinantis vokiečių kariuomenei, Ch. Kurickis su mama traukėsi į Rytus, tačiau Daugpilyje, Latvijoje, buvo suimti, atskirti ir įkalinti – motina gete, o jis – kalėjime.

Daugpilio Tvirtovėje – žydų gete Chaimui teko praleisti didžiąją dalį karo metų. Tvirtovė –  vienintelis Rytų Europos XIX amž. pradžios pavyzdys.

Knygos herojus pabuvojo ir gete, ir keliose koncentracijos stovyklose, kur kovojo už išlikimą iki pat 1945 m. gegužės 5 d., kai buvo išlaisvintas Vokietijoje. Savo atsiminimus ir išgyvenimus Ch. Kurickis sudėjo į šią knygą kartu su keliais eilėraščiais.

           

PAIDEIA kviečia mokytis žydų istorijos ir kultūros

PAIDEIA kviečia mokytis žydų istorijos ir kultūros

Stokholme vykstanti vienerių metų Tarptautinė žydų studijų programa „Paideia“ į kurią dabar renkasi norintys mokytis 2021–2022 mokslo metais.

Ar norite pagilinti savo žinias apie žydų studijas? Ar norite sužinoti daugiau apie žydų istoriją ir kultūrą? Kreipkitės dėl dalyvavimo vienerių metų programoje ir prisijunkite prie mūsų komandos, kurdami gyvybingą Europos žydų kultūrą!

KAS MES?

,,Paideia” yra Europos akademinis institutas, įkurtas 2000 m., turintis įgaliojimą puoselėti Europos žydų kultūros atsinaujinimą, remti kultūrų dialogą ir skatinti teigiamą mažumų kultūros paradigmą Europos visuomenėse.

Simas Levinas- pirmasis pokario Vilniaus žydų mokyklos direktorius. Dabar jis Lietuvos žydų religinės bendrijos pirmininkas

Simas Levinas- pirmasis pokario Vilniaus žydų mokyklos direktorius. Dabar jis Lietuvos žydų religinės bendrijos pirmininkas

Visa Lietuvos žydų bendruomenė pažįsta Simą Leviną kaip Lietuvos žydų religinės bendrijos pirmininką. Kauno dvi žydų religinės bendruomenės, Klaipėdos ir Vilniaus žydų bendruomenės yra šios bendrijos narės. S. Levinas buvo pirmasis pokario žydų mokyklos direktorius, taip pat dirbo LŽB Socialinio centro vadovu.

Vilniuje yra vienintelė veikianti sinagoga, kuri yra Pylimo g. ir vadinama Choraline. Kaip ten vyksta maldos?

Maldos vyksta tris kartus per dieną. Maldininkų yra pakankamai. Žydų religija yra sudėtinga, žmonės ateina melstis ryte, dieną ir vakare. Žmogaus gyvenimą reguliuoja atėjimas ir išėjimas iš sinagogos. Tik per Šabatą vyksta vieną kartą. Vasarą susirenka labai daug maldininkų, atvyksta garsūs rabinai, – Vilniaus Gaono pasekėjai. Dažnai visi giriasi savo lietuviškomis šaknimis, nes litvakas reiškia Gaono mokyklos tasą, tai reškia, kad jų tėvai ar protėviai kilę iš LDK teritorijos, daugelis iš Lietuvos. Jie skiria visą dieną maldai, po to išvyksta į Voložiną, kur Talmudo teksto nagrinėjimo metodą, sukurtą Vilniaus Gaono, dėstė jo mokinys Chaimas iš Voložino (1749-1821) specialiai tam tikslui jo sukurtoje ješivoje. Per žydų šventes sinagoga būna pilnutėlė ( taip buvo iki pandemijos), dalyvauja ne vien žydai ateina daug svečių lietuvių. Dalyvauja Lietuvoje reziduojantys įvairių šalių ambasadoriai.

Kauno žydų bendruomenės sveikinimas

Kauno žydų bendruomenė, linkėdama saugių ir smagių, ramių ir pašėlusių, viltingų ir kūrybingų bei sveikų 2021-ųjų metų, kviečia žiūrėti ir klausytis KŽB projekto “Kasdienybės didvyriai” koncerto, skirto Lietuvos nepriklausomybės kovų savanorio, dviejų Vyčio kryžiaus ordinų kavalieriaus Volfo Kagano 120-osioms gimimo metinėms, bet savo gražia muzikine programa puikiai tinkančio ir šventiniam laikotarpiui.
Susidūręs su pandemijos iššūkiais, ne vieną kartą keitęs datą ir atlikėjų sudėtį, koncertas pagaliau įvyko prieš pat užsiveriant Kauno valstybinės filharmonijos durims, dar sugriežtinus karantino apribojimus. Narsų jaunuolį iš Balbieriškio pagerbė puikus jaunimo iš muzikos pasaulio būrys: Marija Pranskutė (smuikas) ir Deividas Dumčius (violončelė); Dagna Kondratavičiūtė (sopranas) ir Živilė Kudirkaitė (fortepijonas); Žilvinas Brazauskas (klarnetas), Natania Hoffman (violončelė) ir Robertas Lozinskis (fortepijonas).
Koncerto įrašą rasite čia:
Neįtikėtina atgimstančio Kėdainių kloizo istorija

Neįtikėtina atgimstančio Kėdainių kloizo istorija

Autorius: Rasa JAKUBAUSKIENĖ, Vaidas BANYS, 15min.lt

Kėdainiai – turtingas miestas savo istorija, kultūrinėmis vertybėmis, paveldu bei sinagogomis. Vienoje iš jų šiuo metu įsikūręs Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūris centras, antroje – dailės mokykla, o trečioji – restauruojama. Jos išorė buvo baigta tvarkyti jau praėjusių metų pabaigoje. Šiais metais tvarkomas vidus.

Anot Kėdainių rajono savivaldybės mero patarėjos Jorūnės Liutkienės, kol kas viduje dar vyksta darbai, jie nebaigti. O Kėdainių istorikas Vaidas Banys, besiruošdamas šiam straipsniui, rado dar niekur iki šiol neskelbtų įdomių faktų apie jos atsiradimo istoriją, kuriais pirmą kartą dalijasi ir su „Rinkos aikštės“ skaitytojais.

Kėdainių žydai prie puodžiaus krautuvės XIX amž. pab. – XX prad.

Duris atvers kitų metų pavasarį „Viduje buvo aptiktas nežinomas statinys, todėl buvo vykdomi archeologiniai tyrimai. Kėdainių rajono savivaldybės architekto Ryčio Vieštauto teigimu, trijose vietose rasti įgilinti laipteliai. Kur jie vedė, tiksliai nustatyti ir pasakyti negalima. Yra spėjimų, kad tai buvo vieta, kurioje galbūt galėjo net būti kepami „macai“, bet spėjama, kad ten buvo krosnys, ir galėjo būti kūrenama, – pasakojo savivaldybės atstovė. – Taip pat rasta kultūros vertybių turinčio tinko.

1806-1819 Kėdainių žydų pinkas (metraštis). YIVO instituto fondas.

„Kol kas objekte tęsiami rekonstrukcijos darbai. Planas ten įkurti dailės mokyklos technines ir meno dirbtuves nesikeičia. Sinagogos centre numatyta ekspozicinė erdvė. Kitais metais erdvės turėtų būti užbaigtos tvarkyti. Pastatas duris atvers pavasarį“, – sakė J.Liutkienė.

Zigmas Vitkus. Lietuvos žydų kultūros ir istorija: kas įvyko 2020-aisiais?

Zigmas Vitkus. Lietuvos žydų kultūros ir istorija: kas įvyko 2020-aisiais?

Zigmas Vitkus, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, LRT.lt

2021.01.01 11:38

 

2020-uosius Lietuvos Respublikos Seimas buvo (jau rašau „buvo“) paskelbęs Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Nors kiekvienąsyk jubiliejinių metų skelbimas susilaukia visuomenės aktyvistų kritikos (esą tai formalumas, kam to reikia, kažkas turbūt nori susikrauti politinį kapitalą), vis dėlto metų gale apžvelgus tai, kas įgyvendinta, tampa akivaizdu, kad tokie nutarimai turi teigimą poveikį – jie pasiūlo „temą“ (ir programas) įvairioms atminimo veikloms. Apie jas ir pakalbėsiu šiame tekste, bet pradėti norėčiau nuo platesnės apžvalgos. Nes tai, ką matome šiandien, iš dalies yra 30 metų įdirbis.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę išryškėjo du platūs sovietmečiu apleisti kultūros ir istorijos laukai: Lietuvos žydų kultūros paveldas, kuris sovietmečiu neimtas domėn ir tiesiog niokotas, ir Holokausto atmintis, kuri tuo metu buvo arba nutylima, arba iškraipoma.

Tiek žydiškąjį paveldą, tiek Holokaustą Lietuvos politinis elitas ir akademija iškart pripažino Lietuvos kultūros istorijos ir istorijos dalimi (dar 1989 m. Lietuvos Sąjūdis pripažino žydų indėlį į Lietuvos istoriją, jų lojalumą nepriklausomai Lietuvos valstybei, sykiu ir Holokaustą, kuriame „deja, dalyvavo ir lietuviai“). Taip, skleidžiantis Atgimimui, pradėtos kurti dvi naujos „atminimo vietos“ – „Lietuvos žydai“ ir „Holokaustas“.

Sakydamas „atminties vietos“ turiu galvoje prancūzų istoriko Pierre‘o Nora nukaltą „atminties vietos“ apibrėžimą, pagal kurį jomis laikomos ne tik fizinės istorinės vietos, bet ir idėjos, procesai, asmenybės ir kt. Kolektyvas, pasak Nora, atrenka ir iškelia iš praeities įvykių tirštumos tam tikrus simbolinius įvykius, asmenybes, idėjas, kaip turinčias išskirtinę svarbą savo tapatumui ir įtvirtina jas tekstais, atminimo ritualais, paminklais, steigiant muziejus ir pan. „Lietuvos žydai“ ir „Holokaustas“ buvo kaip tik tokios atminties vietos.

>>Skaitykite visą straipsnį

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina Izraelyje gyvenančią mūsų gerbiamą Ditą Šperling su Naujaisiais metais!

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina Izraelyje gyvenančią mūsų gerbiamą Ditą Šperling su Naujaisiais metais!

Dita sulaukusi 98 metų kasmet lankydavosi Vilniuje ir Kaune, apsigyvendavo senamiestyje ir džiaugėsi susitikimais su draugais. Visi ją gerbia ir myli už stiprų charakterį, kuris padėjo jaunystėje nepalūžti ir išgyventi tikrą pragarą Kauno gete su vaikų ir senelių sunaikinimo akcija, po to ir Štuthofo  koncentracijos stovykloje. Šiais laikais mums Dita Zupavičienė-Šperlingienė  yra gyva legenda. Jei ne pandemija, būtume susitikę ir šiemet.

Šiandien paskutinę išeinančių metų dieną sveikiname Ditą ir linkime geros sveikatos ir laimingų Naujųjų 2021 metų. Tikėkimės, kad jie bus geresni ir įdomesni.

Mūsų nuoširdžiausi ir linksmiausi linkėjimai: šypsenų švelnių Naujųjų metų proga !

Užuojauta

Užuojauta

Gruodžio 30 d. mirė Michail Špiz (1955 – 2020).
Reiškiame užuojautą  LŽB Tarybos narei Elai Gurinai, jos mamai LŽB SC narei dėl sūnaus ir brolio Michailo  netekties. Užjaučiame visus artimuosius.
Išmanus žemėlapis kviečia pažinti Kauno žydų kultūros paveldą

Išmanus žemėlapis kviečia pažinti Kauno žydų kultūros paveldą

Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka pristato atnaujintą ir papildytą žydų kultūros paveldo Kaune žemėlapį. Išmanus žemėlapis keturiomis kalbomis leidžia virtualiai aplankyti daugiau kaip 40 kultūros paminklų, pamatyti unikalius archyvinius kadrus, pažaisti interaktyvų žaidimą arba po mieste esančius paveldo objektus pasivaikščioti savarankiškai, naudojantis išmaniąja programėle.

Žydų kultūros paveldas yra neatsiejama Lietuvos ir Kauno istorijos dalis. XX a. pradžioje žydai buvo viena gausiausių miesto bendruomenių, aktyviai dalyvavo miesto politiniame, kultūriniame ir socialiniame gyvenime, kūrė savo mokyklas, sinagogas, ligonines, vaikų namus. Kaune gyveno esperanto kalbos kūrėjas L. Zamenhofas, žinomas filosofas E. Levinas, visame pasaulyje žinomi rašytojai A. Mapu, I. Eljaševas. Šiandien Kauno žydų kultūrą mini tik išlikę pastatai, kurie dėl per okupacijos laikotarpį prarastos miesto atminties daugeliui yra nežinomi ir svetimi.

Projekto „Žydų paveldas Kaune 2“, finansuoto Lietuvos kultūros tarybos, metu praplėstas ir papildytas virtualus žydų kultūros paveldo žemėlapis, kuriame patraukliai supažindinama su daugiau kaip 40 svarbiausių žydų kultūros ir istorijos paminklų. Tekstus žemėlapiui rengė architektūros istorikė, gidė dr. M. Oniščik. Šių dienų pastatų vaizdai papildyti senomis nuotraukomis iš Kauno miesto muziejaus, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo. Informacija pateikiama ne tik lietuvių, bet ir anglų, vokiečių bei rusų kalbomis. Pasirinktu maršrutu galima keliauti virtualiai arba gyvai – klausantis audiogido aplankyti Senamiestyje, Žaliakalnyje, Vilijampolėje ir Žemuosiuose Šančiuose išsidėsčiusius objektus.

Virtualus turas po žydų įkurtas mokyklas, sinagogas, socialinės paskirties pastatus, žydų architektų projektuotus gyvenamuosius namus leidžia ne tik pasižvalgyti po teritorijas, bet ir pasivaikščioti jose, naudojant virtualiosios realybės akinius. Tiems, kurie nėra susipažinę su Kaunu arba dvejoja, nuo ko pradėti, į pagalbą ateis gidas, kuris praves pasirinktu teminiu maršrutu. Žemėlapis pritaikytas ne tik besidomintiems istorija, bet ir žaidimų mėgėjams – norintieji galės pasirinkti sužaidybintą maršruto versiją ir dalyvauti pateiktose rungtyse bei laimėti virtualius apdovanojimus. Atnaujinta ir šiam projektui skirta išmanioji programėlė „Atminties portalai“. Virtualų turą po žydų kultūros paveldo objektus galima rasti čia:

>>ŽEMĖLAPIS

Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka projektą skiria Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams pažymėti ir kviečia miesto bendruomenę bei svečius pažinti Kauno žydų kultūros paveldą.

Projektą „Žydų paveldas Kaune 2“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Projekto partneriai: KTU Informatikos fakultetas, VDU Užsienio kalbų institutas, VšĮ „Kaunas IN“, Kauno miesto muziejus, Sugiharos fondas „Diplomatai už gyvybę“, Kauno žydų bendruomenė.

Daugiau informacijos: Monika Straupytė, kultūrinės veiklos vadybininkė, tel. 8 617 95 294, el. p. monika.straupyte@kaunas.mvb.lt.

 

Panevėžio žydų bendruomenės pirmininko Gennady Kofmano sveikinimas

Tik tie metai gražiausi gyvenime, kurie kupini ieškojimų nerimo ir atradimų džiaugsmo, nuskaidrinti bendradarbiavimo ir abipusio pasitikėjimo, turtingi prasmingų darbų ir reikšmingų pasiekimų.
Tebūna šios džiugios šventės malonus stabtelėjimas kasdieninių darbų sūkury, ramaus susimąstymo akimirka. Tebūnie šviesios ir laimingos visos artėjančių metų dienos.

Klaipėdos žydams – gera žinia: bus įamžintas nacių sudegintos sinagogos atminimas

Klaipėdos žydams – gera žinia: bus įamžintas nacių sudegintos sinagogos atminimas

Daugelis klaipėdiečių nežino, kad Daržų gatvėje stovėjo didžiausia miesto sinagoga.

Gediminas Pilaitis,  Lrytas.lt

Klaipėdos senamiestyje bus įamžintas didžiausios čia tarpukariu veikusios veikusios žydų sinagogos atminimas. Paminkline lenta numatoma paženklinti viešbučio, iškilusio buvusių maldos vietoje, fasadą. Tokia vietinės žydų bendruomenės iniciatyvai pritarė savivaldybė.

Buvusi žydų ligoninė Galinio Pylimo gatvėje.

Maldininkams buvo ankšta Žydų bendruomenė ir jos veikla praeityje – neatskiriama Klaipėdos istorijos ir kultūros dalis. Senojo Mėmelio magistratas dar 1823 metais senamiestyje, ant buvusio tvirtovės pylimo, skyrė vietos žydų ligoninei, kapinėms, ritualiniams pastatams.

Didžiausia Klaipėdoje žydų sinagoga „Beit ga-Midraš“ ties dviejų sklypų Daržų gatvėje riba iškilo 1875 metais. Buvusius maldos namus šiandien primena tik mūrų liekanos, skalda pabarstytos  pamatų žymės.

Žydų bendruomenė pradėjo gausėti tik XX amžiaus pradžioje: 1910 metais čia gyveno 2000 žmonių (9 proc. visų miestiečių), o 1939-aisiais, kai vokiečiu nacionalsocialistų šulas Adolfas Hitleris, karo laivu atpaukęs į Klaipėdą, rėžė kalbą iš Teatro pastato balkono, Klaipėdoje priskaičiuota iki 7000 žydų (14 proc. visų gyventojų).

Klaipėdos žydų kapinės. F.Puzemskio archyvas.

Neišliko daug žinių apie tris mieste veikusias žydų sinagogas. Manoma, kad prieš Antrąjį pasaulinį karą visiems maldininkams jose jau buvo ankšta.

Buvusios Grįžgatvio žydų mokyklos pastatas.  G.Pilaičio nuotr.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/kultura/istorija/2020/12/29/news/klaipedos-zydams-gera-zinia-bus-iamzintas-naciu-sudegintos-sinagogos-atminimas-17683982/#foto=17683990

.