Apie Lietuvos sporto klubo “Makabi” dvejetų teniso turnyrą.

Apie Lietuvos sporto klubo “Makabi” dvejetų teniso turnyrą.

Š.m. lapkričio 12 dieną įvyko jau tradiciniu tapusiu, Lietuvos sporto klubo “Makabi” dvejetų teniso turnyras.

SEB arenos teniso aikštyne  susirungė pajėgios teniso turnyro poros. Visi mačus lydėjo įnirtingos kovos ir gera draugiška nuotaika. Turnyre apsilankė ir gražų žaidimą stebėjo Izraelio valstybės nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon. visos poros turėjo galimybę sužaisti su kiekviena pora. Rezultatai išties džiugino, nes net trys poros surinko vienodą taškų skaičių. Galutinius rezultatus nulėmė sėkmingai iškovotų geimų skaičius. Nugalėtojais tapo Anatolijus Faktorovičius su sūnumi Norbertu Faktorovičiumi. Šis šeimyninis duetas nudžiugino savo gražia pergale jau antrąjį kartą. Beja, varžybose sėkmingai dalyvavo ir kitas Anatolijaus Faktorovičiaus sūnus Kęstutis. demonstruojantis puikų smūgį.

“Makabi” klubas didžiuojasi, turėdamas tokias gražias sportines šeimas. Antros vietos nugalėtojais, kuriems pritrūkus vos dviejų geimų iki pirmosios vietos, tapo Danielius Merkinas ir Aleksandra Miller. Pirmosios ir antrosios vietos porų lemiamas mačas žavėjo nuostabia, meistriška kova. Trečiąją vietą iškovojo nė kiek ne silpnesnė pora, pademonstravusi ypatingą kovingumą: Lorenso Baliukonio bei turnyro viešnios, staiga pakeitusios, negalėjusio atvykti makabiečio Vitalijaus Rudšteino, – Laimos Urbšienės.

   Pasibaigus turnyrui, trijų vietų laimėtojai buvo apdovanoti nugalėtojų prizais, o visos poros pasidalino varžybų įspūdžiais, maloniai bendravo ir išsiskirstė jau planuodami  dalyvavimą  sekančiame turnyre.

Varžybų sekretoriato vadovas, varžybų vyr.teisėjas LSK “Makabi” prezidentas

Semionas Finkelšteinas

 

Užuojauta

Lapkričio 12d. mirė Borechas Judelis Kacas (1931 09 26 – 2017 11 12).
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė dėl netekties nuoširdžiai užjaučia velionio žmoną Manią
Kručkovskają ir sūnų Jevgenijų Kacą.

Užuojauta

Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia buvusią bendradarbę, mokytoją Manią Kručkovskają ir artimuosius dėl mylimo vyro  Borecho Judelio Kaco mirties.

Žydų indėlis tarpukario Kaunui

Žydų indėlis tarpukario Kaunui

Dar praeitame amžiuje Kaune gyveno daugiau kaip 30 tūkst. žydų, šiandien jų skaičius vos viršija 300. Kaip šios tautybės žmonės prisidėjo prie Kauno klestėjimo tarpukariu?
Apie žydų istoriją pasakoja Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas ir žydų dokumentų kolekcininkas Michailas Duškesas.

G. Žakas pasakoja, kad Kaunas tapo vienu iš litvakų santalkos centrų. „Kaunas buvo litvakų lopšys, sostinė. Kaune prieš trėmimus, žudymus gyveno daugiau kaip 30 tūkst. žydų, jie sudarė apie 20 proc. gyventojų. Po Antrojo pasaulinio karo dalis sugrįžo, pvz., mano tėvas iš Vokietijos koncentracijos stovyklos Dachau su broliu Lietuvon grįžo ieškoti giminių. Po Antrojo pasaulinio karo išvyko 10 tūkst. į Izraelį, Ameriką, daug į Vokietiją. Aš pats turėjau galimybę išvykti į Ameriką, tačiau likau gyventi Kaune, nes tai mano gimtasis miestas“, – kalbėjo G. Žakas.

Dokumentų kolekcininkas M. Duškesas pažymi, kad Lietuvos žydai – litvakai – pasaulyje gerbiami žmonės. „Litvakai pasaulyje – tai superbrendas, jei pasakai pasaulyje, kad esi žydas, kilęs iš Lietuvos – laiko tokį išskirtiniu, kilmingu, garbingu“, – sakė M. Duškesas.

Kauno žydų bendruomenė kviečia į konferenciją

Kauno žydų bendruomenė ir Organizacinio komiteto pirmininkas Valentinas Aleksa, Sūduvos krašto mokslo, istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas, kviečia 2017 m. lapkričio 14d.  dalyvauti konferencijoje.
,,LIETUVIŲ TAUTOS SAVIGARBOS IR PILIETINĖS DRĄSOS DIPLOMATINIS DOKUMENTAS NACIŲ OKUPUOTOJE LIETUVOJE ANTROJO PASAULINIO KARO METAIS“
Konferencija vyks Raudondvario dvare, Pilies takas 1, Raudondvaryje, Kauno rajone.
 Registracija 12.20–12.50 val. Konferencijos pradžia 13.00 val.
Konferencija skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui ir trijų Didžiavyrių lietuvių – trečiojo Lietuvos Respublikos Prezidento dr. Kazio GRINIAUS, buvusių Lietuvos Respublikos ministrų ir Seimo narių prof. Jono Prano ALEKSOS ir prof. Mykolo KRUPAVIČIAUS – Memorandumo 75-osioms metinėms paminėti.
Konferencijos globėjas – Kauno rajono meras Valerijus Makūnas
Knygos apie Dmitrijų Gelperną “Iš pirmųjų lūpų“ pristatymas

Knygos apie Dmitrijų Gelperną “Iš pirmųjų lūpų“ pristatymas

Lapkričio 9 d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje vyko knygos apie Dmitrijų Gelperną “Iš pirmųjų lūpų“ pristatymas. Vakaro metu prisiminimais dalinosi knygos sudarytoja Lara Lempertienė, Ilona Murauskaitė, Danutė Selčinskaja, Fania Brancovskaja. Vakarą vedė Maša Grodnikienė, susitikimo vakarų “Likimai” sumanytoja ir  organizatorė. Dalyvavo žinomas Lietuvos fotomenininkas Antanas Sutkus, taip pat smuikininkas Borisas Traubas.

Dmitrijus Gelpernas Spilbergo fondui liudijo, kad naciams užpuolus Sovietų Sąjungą jis bandė trauktis į Rytus, bet vokiečių armija aplenkė juos, todėl teko grįžti į Kauną. Pakeliui Dmitrijus Gelpernas sutiko Chaimą Jeliną su šeima. Iki geto įsteigimo su Ch. Jelinu jie slėpėsi pas D. Gelperno giminaitę. Vyrai nekeldavo iš namų kojos, nes žinojo, kad žydų vyrus žudo tiesiog gatvėje. D. Gelperno giminaitė buvo Kristinos Griniuvienės studijų laikų draugė. puikiai pažinojo ir Dmitrijų, nes ir vienas, ir kitas domėjosi pašto ženklais ir kartais jais keisdavosi. Vieną dieną minėta giminaitė sutiko mieste K. Griniuvienę ir papasakojo, jog Dima Gelpernas irgi Kaune.

Savaitinė rabino pamoka

Vienas labai sėkmingas sporto treneris kartą pasakė: „Kai mes turime žaisti prieš komandą, kuri turi išskirtinį žaidėją, aš visada ieškau informacijos, kaip tas žaidėjas pasirodė ankstesniame žaidime. Jei blogai, tada man yra aišku, kad bus labai sunku laimėti šiose varžybose. Faktas yra tai, kad geri žaidėjai visada naudoja savo praeities nesėkmes kaip trampliną, kad siektų dar aukščiau.“

Mūsų savaitinio Toros skyriaus komentatoriai aiškina, kad VISOS Abraomo ir Saros gyvenimo dienos buvo geros, vienodai geros. Bet kaip tą galima tvirtinti? Juk Sara buvo nevaisinga iki 90 metų, ir jie abu su Abraomu turėjo daug įvairių išbandymų ir negandų.

Atsakymas yra toks: kad ir kaip  dideli žaidėjai,  kurie visada naudoja savo nesėkmes kaip savęs tobulinimo paskatą, taip ir Abraomas su Sara žvelgė į visas negandas ir išbandymus (net objektyviai neigiamus įvykius) kaip į medžiagą, siekdami stiprinti ryšį su Dievu,  ir dvasiškai stiprėdami.

Pamoka mums : kai mes parpuolame arba suklystame, tai yra puiki galimybė nukreipti savo nepasitenkinimo ir nusivylimo jausmą, pakilimui aukštyn, kad taptume stipresni – fiziškai, ir ypač dvasiškai.

Profesorius S. Sužiedėlis: antisemitizmas niekur nedings, bet tai ne visuomet grėsminga

Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt, www.lrt.lt

Kaip pasąmonėje seniau egzistavo antisemitizmas, ksenofobija ar romofobija, taip jie ir išliks, tačiau tai nėra itin grėsminga. Taip LRT RADIJUI sako JAV Milersvilio universiteto istorijos profesorius emeritas Saulius Sužiedėlis. Anot jo, istorija rodo, kad tokios nuotaikos tampa grėsmingos tik esant tam tikroms situacijoms, o kitu atveju nacionalistinis požiūris netgi gali būti sveikas.

Minint Tarptautinę dieną prieš fašizmą ir antisemitizmą Vilniuje surengta tarptautinė konferencija, ją organizavo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomnė, – #AtmintisAtsakomybeAteitis. Joje pagrindinį pranešimą skaitė specialiai iš JAV atvykęs profesorius S. Sužiedėlis.

– Jūs prieš kelerius metus esate sakęs, kad Lietuvoje tokio Holokausto neigimo, kuris yra Vakaruose, beveik nėra ir visi žino, kad čia žydai buvo nužudyti, bet yra tam tikrų nutylėjimo, reikšmės menkinimo problemų, bandymų menkinti lietuvių dalyvavimą tame procese. Tai jūs sakėte prieš septynerius metus. Ar dabar ta situacija pasikeitusi?

S.Sužiedėlis: Atsiminkime vieną dalyką – tokio masto masinių žudynių, kaip žydų genocidas 1941 m., Lietuvoje nebuvo. Tai pačios baisiausios masinės žudynės Lietuvos istorijoje.

LRT laidos “Ryto garsai” su S. Sužiedėlio interviu galite klausytis atsidarę nuorodą ir paspaudę paveikslėlyje esančią trikampę rodyklę

 

„LŽB išgyvena tikrą renesansą!“- sako pasaulinio garso JAV pianistas prof. Leon Livšin

Vilniuje gimęs pasaulinio garso JAV pianistas prof. Leonas Livšinas lapkričio 5d. padovanojo nepakartojamą, aukšto lygio klasikinės muzikos vakarą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei (LŽB). Koncertas vyko bendruomenės Jašos Heifetzo salėje. Laimingoji publika, atėjusi į koncertą, dar ilgokai nesiskirstė, dalindamasi įspūdžiais. Pianistas koncertą skyrė savo tėvo Isako Livšino atminimui.

Prieš sėsdamas prie fortepijono L.Livšin publikai pasakojo apie koncertui pasirinkto vokiečių kompozitoriaus Johaneso Bramso kūrybą ir jo gyvenimo kelią. J. Bramsas mėgo klasikinę epochą, tą rodo ir žanrų pasirinkimas: jam patiko klasikinės sonatos, simfonijos, koncerto formos. Jis buvo kompozitorius romantikas – lanksčiai  naudojo ir keisdavo formų struktūras. lanksčiai.

Pianistas prof. Leonas Livšinas gimė ir vaikystę praleido Vilniuje, todėl jam šis miestas išties artimas ir pažįstamas. Ne venas žydų bendruomenės narys prisiminė jo tėvą Isaką Livšiną, kuris dalyvaudavo bendruomenės gyvenime, šį kartą Vilniuje būdamas, jo sūnus Leonas, dabar gyvenantis ir dirbantis Niujorke, atvykęs į savo gimtąjį miestą, užėjo į „Beigelių krautuvėlę“ nusipirkti imberlach, nuo vaikystės nepamirštamų močiutės gamintų žydiškų skanumynų. Iš kavinės jis tiesiai įžengė į bendruomenės buveinę ir pasivaikščiojęs po ją, gėrėjosi paveikslais, išbandė naujojo fortepijono skambesį ir šypsodamasis pasakė, kad LŽB išgyvena renesansą! 

Lietuvos žydų bendruomenės Jašos Heifetzo salėje Leonas koncertavo maždaug prieš dešimtmetį. Pianistas pastebėjo teigiamų pokyčių –  jį nustebino bendruomenės aktyvumas, tikra europietiška miesto atmosfera bei galimybė Vilniuje paragauti vaikystę pas močiutę primenančių žydiškų skanėstų.

Sekmadienio koncerto programoje L.Livšin skambino J. Brahmso, A. Schnittke ir R. Dejardin, Rachmaninovo kūrinius.

Žiemos stovykla AMEHAYE’17 ieško komandos pastiprinimo

Mieli bendruomenės nariai,
ieškome komandos pastiprinimo žiemos stovyklai AMEHAYE’17 !

Ieškome TAVĘS, jei esi atsakingas (-a), mokantis (-i) bendrauti su vaikais, darbštus (-i) ir komunikabilus (-i) !
Vaikų stovykloje TAVĘS laukia įdomus, atsakingas, o kartu ir labai smagus darbas!
AMEHAYE’17 vyks
Oro Resort poilsio namuose Dubingiuose
jau 2017 m. gruodžio 24-30 d.
Susidomėjai? Tuomet parašyk adresu zanas@sc.lzb.lt arba skambink +37067881514
Iki pasimatymo!

 

Vilniuje vyko svarbi tarptautinė konferencija #AtmintisAtsakomybeAteitis

Vilniuje vyko svarbi tarptautinė konferencija #AtmintisAtsakomybeAteitis

Lapkričio 9 d., minint tarptautinę dieną prieš fašizmą ir antisemitizmą, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė surengė didelio dėmesio sulaukusią   tarptautinę konferenciją #AtmintisAtsakomybeAteitis, kurioje žinomi mokslininkai, savo sričių ekspertai ieškojo ir siūlė atsakymus į aktualius klausimus: ar skausmingų istorinių įvykių minėjimas gali padėti susivokti šiandienos politikoje ir išvengti baisių istorinių įvykių pasikartojimo.

Konferencijos dalyvius sveikino Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, JAV ambasadore Anne Hall, Vokietijos ambasadorė Angelika Viets, Izraelio misijos Lietuvoje vadovo pavaduotoja Efrat Hochstetler.

Pagrindinis konferencijos tikslas — sukurti veiksmingas rekomendacijas kovai su antisemitizmu ir romafobija Lietuvoje.  Ši konferencija išryškino sankirtas tarp istorinės atminties ir dabartinių neapykantos formų Lietuvoje.

Renginys organizuotas,  įgyvendinant projektą „Rekomendacijų dėl veiksmų kovojant su antisemitizmu ir romofobija Lietuvoje, paruošimas ir viešinimas“ , kurį remia EVZ fondas (Vokietija). („Erinnerung, Verantwortung, Zukunft“ vok. – tai „Atmintis, Atsakomybė, Ateitis“ liet). Šis fondas remia sistemingus ir ilgalaikius tyrimus, analizuojančius romų ir žydų diskriminavimą bei marginalizaciją Europoje. Projektą taip pat remia Geros valios fondas.

Konferencijoje pagrindinį pranešimą skaitėspecialiai iš JAV atvykęs profesorius Saulius Sužiedėlis – mokslininkas, istorikas, Milersvilio universiteto istorijos profesorius emeritas, įvairių mokslinių asociacijų narys.

Senjorų stovykla Estijos mieste Piarnu “Golden Age” kviečia

Gerbiamieji Socialinių programų departamento klientai,

Gruodžio 14-18 d. Pernu (Estija) vyks kasmetinė senjorų stovykla GOLDEN AGE.

Dalyvauti gali tik socialinių programų departamento klientai, kurie registruoti pagal visas SPD taisykles. Prioritetas teikiamas nariams, kurie nėra dalyvavę ankstesnėse stovyklose.

Visa stovyklos kaina vienam žmogui – 327 Eur. Autobuso kaina – 1100 Eur.

Kaina, kuria moka stovyklos dalyvis – 99 Eur/žm. Kitą kainos dalį dengia socialinių programų departamentas.

Iš Vilniaus išvykstame gruodžio 14 dieną, 7 val. ryto nuo LŽB (Pylimo g. 4).
Registracija telefonu  8678 81 514 (Žana)

Информация на русском языке – в приложении.

Vilniaus Choralinę Sinagogą aplankė rabinas Meir Manevich.

Vilniaus Choralinę Sinagogą aplankė rabinas Meir Manevich.

Trečiadienį, lapkričio 8 d., Vilniaus Choralinę Sinagogą aplankė ir kartu meldėsi Maskvos Choralinės Sinagogos rabinas Meir Manevich. Svečias gimė ir gyveno Vilniuje. Judaizmo pagrindus gavo  Vilniaus choralinėje sinagogoje.Rabinas džiaugėsi išsaugota macų kepimo mašina ir jos keptų macų skoniu, kuri dar prisimena, mažąja sinagogos salę, kurioje dažniausiai vyko sovietinio periodo religinis Vilniaus žydų gyvenimas.Kartu su minjano nariais paragavo labdaros pusryčių, pasidalino prisiminimais ir jausmais, kuriuos jis patyrė po daugelio metų sugrįžęs į sinagogą ir Vilnių.

Kauno žydų bendruomenė visada spalio pabaigoje renkasi pagerbti Didžiosios akcijos aukas

Kauno žydų bendruomenė visada spalio pabaigoje renkasi pagerbti Didžiosios akcijos aukas

Kiekvienais metais paskutinįjį spalio sekmadienį Kauno žydų bendruomenė renkasi IX-ajame forte pagerbti Didžiosios akcijos Kauno gete aukas. Kiaurai smelkiantis žvarbus vėjas ir lietus atgena mums prieš akis dešimttūkstantinę minią žmonių, mūsų tautiečių ir bendrapiliečių, senų. ligotų, mažų, vyrų, moterų, vaikų, savęs dar neįsisąmoninančių kūdikėlių, atvarytų į šią tokiu metų laiku niūrią vietą iš Vilijampolės, Demokratų aikštės, kur jie prastovėjo nuo pat ankstyvo ryto, jausdami nežinią, baimę, neviltį, viltį, paniką ir tai, ko mes nežinome ir neįsivaizduojame, sustirę iš šalčio, vos gyvi iš nuovargio, bado, siaubo, glausdamiesi vienas prie kito ar vieniši. Mūsų pareiga nepamiršti jų patiems ir neleisti pamiršti kitiems – malda ir susikaupimu čia, jų žūties vietoje, aktyviais veiksmais kitur, kad tai niekada nepasikartotų.
 
Žydų žudynių vietų Kaune, deja, yra ne viena. Holokausto aukas Kauno žydų bendruomenė tradiciškai pagerbia ir Kauno tvirtovės VII forte. Tokiose vietose paprastai nėra vietos teigiamoms emocijoms, bet šį kartą KŽB pirmininkas Gercas Žakas pasidžiaugė, kad baisius Antrojo pasaulinio karo įvykius ir jų aukas galime paminėti tikroje žudynių vietoje, kad joje pastatytas paminklas, šiais metais sutvarkytas ir priėjimas prie jo.

F.Kukliansky: kad realiai pajudėtų žydų nuosavybės grąžinimas, reikėtų keisti įstatymus

lrytas.lt

Lietuva, priėmusi įstatymą, numatantį žydų religinių bendruomenių turto kompensavimą, neturėtų sustoti – Holokaustą išgyvenusiems žydams reikia grąžinti ir jų privačią nuosavybę. Tai ragina ir aukšti JAV pareigūnai, ir Lietuvos žydų bendruomenė. „Klausimas dėl privačios žydų nuosavybės grąžinimo buvo keliamas ir anksčiau, tačiau pastaruoju metu apie tai imta kalbėti vis dažniau. Nepasakyčiau, kad yra spaudimas, bet amerikiečiai mums atvirai leidžia suprasti, jog žydų turto grąžinimas liks darbotvarkėje“, – „Lietuvos rytui“ sakė premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas užsienio politikos klausimais Deividas Matulionis. Šis diplomatas dirbo kancleriu Andriaus Kubiliaus vadovaujamoje Vyriausybėje, kai buvo priimtas įstatymas dėl Geros valios fondo. Pagal jį, valstybė moka kompensacijas už karo metu sunaikintą Lietuvos žydų religinių bendruomenių turtą, finansuodama žydų kultūrinę, religinę, mokslinę ir kitokią visuomenei naudingą veiklą. Vyriausybė įpareigota į šį fondą iš viso pervesti apie 37 mln. eurų.

D.Matulionis neseniai Vilniuje kalbėjosi su JAV Valstybės departamento specialiuoju pasiuntiniu Holokausto klausimais Thomu Yazdgerdi. Aukštas amerikiečių diplomatas taip pat susitiko su Seimo nariais, Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) vadovais. Viena svarbiausių Th.Yazdgerdi pokalbių temų buvo tolesnis žydų turto grąžinimas.

Pranešimas spaudai

Lapkričio 9 d., minint tarptautinę dieną prieš fašizmą ir antisemitizmą, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė rengia tarptautinę konferenciją #AtmintisAtsakomybeAteitis, kurioje žinomi mokslininkai, savo sričių ekspertai ieškos atsakymų į aktualius klausimus: ar skausmingų istorinių įvykių minėjimas gali padėti susivokti šiandienos politikoje ir išvengti baisių istorinių įvykių pasikartojimo.

Pagrindinis konferencijos tikslas — sukurti veiksmingas rekomendacijas kovai su antisemitizmu ir romafobija Lietuvoje.  Ši konferencija išryškins sankirtas tarp istorinės atminties ir dabartinių neapykantos formų Lietuvoje.

Renginys organizuojamas  įgyvendinant projektą „Rekomendacijų dėl veiksmų kovojant su antisemitizmu ir romofobija Lietuvoje, paruošimas ir viešinimas“ , kurį remia EVZ fondas (Vokietija). („Erinnerung, Verantwortung, Zukunft“ vok. – tai „Atmintis, Atsakomybė, Ateitis“ liet). Šis fondas remia sistemingus ir ilgalaikius tyrimus, analizuojančius romų ir žydų diskriminavimą bei marginalizaciją Europoje. Projektą taip pat remia Geros valios fondas.

Lapkričio 9 d. vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje pagrindinį pranešimą skaitys specialiai iš JAV atvyksiantis profesorius Saulius Sužiedėlis – mokslininkas, istorikas, Milersvilio universiteto istorijos profesorius emeritas, įvairių mokslinių asociacijų narys. Prof. S. Sužiedėlio pranešimo tema – „Istorijos perspėjimas: antisemitizmo ištakos ir raida Lietuvoje“, kuriame jis apžvelgs antisemitizmo vystymąsi Lietuvoje nuo jo šaknų XIX-ame amžiuje iki antižydiškos propagandos Holokausto metu ir vėliau, kokios ideologinės priemonės, konkretūs politiniai, socialiniai ir ekonominiai veiksniai įtakoja antisemitinius stereotipus ir aplinką.

Pranešimus skaitys žinomi Lietuvoje mokslininkai:  Šarūnas Liekis, Vygantas Vareikis, Linas Venclauskas, Violeta Davoliūtė, Charles Perrin.

Numatyta diskusija apie antisemitizmą,  keliantį iššūkius šiuolaikinei visuomenei.

Šį projektą vykdo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su partneriais:

Romų visuomenės centru,

Lietuvos žmogaus teisių centru,

Moterų informacijos centru.

Konferencija vyks Vilniuje lapkričio 9 d. Novotelio viešbučio Konferencijų salėje, pradžia po registracijos, 9.30 val.

PROGRAMA 

https://www.lzb.lt/2017/11/07/pasizymekite-data-tarptautine-konferencija-minint-tarptautine-diena-pries-fasizma-ir-antisemitizma/

Konferenciją minint tarptautinę dieną prieš fašizmą ir antisemitizmą

Konferenciją minint tarptautinę dieną prieš fašizmą ir antisemitizmą

Įžanginis žodis

Dovilė Budrytė

Politologijos mokslų profesorė Georgia Gwinnett College JAV, projekto vertintoja.  

Rašydamas apie atmintį Rytų Europoje, Alexander Etkind knygoje Warped Mourning argumentavo, kad šiame regione įvairios grupės kultivuoja savo atskiras atmintis, taip nubrėždamos ribas tarp savęs ir kitų bei kurdamos atskiras atminties bendruomenes, kurios veliasi į konfliktus, susijusius su atmintimi.  Etkindo mintys skatina kelti keletą svarbių klausimų, tokių kaip:  Ar gali didelė istorinė trauminė patirtis sujungti grupes kovai prieš neapykantą ir smurtą? Kaip reikia minėti svarbias istorines traumines patirtis norint išvengti konfliktų, susijusių su atmintimi? Ar istorinių įvykių paminėjimas gali padėti išvengti baisių istorinių ivykių pasikartojimo?

Žinoma, kad nėra vienareikšmiškų, lengvų atsakymų į šiuos klausimus.  Tiesą sakant, kai kurie mokslininkai netgi yra linkę abejoti, ar iš tikrųjų galima pasimokyti iš praeities ir ar skausmingų istorinių patirčių minėjimas gali padėti susivokti šiandienos politikoje.  Tačiau net ir tokie pesimistiški požiūriai negali nuneigti vadinamosios įvariakryptės atminties galios.  Kaip įsivaizdavo Michael Rothberg, tokia atmintis nėra konkurencinga.  Tai nėra politinis žaidimas su vienu laimėtoju.  Tokia atmintis dinamiška ir paslanki; apie ją galima kalbėti įvairiose grupėse; ją galima skolintis. Ji produktyvi, o ne paralyžiuojanti. Ji atvira. Rothbergo manymu, įmanoma, kad daug kam priimtina Holokausto atmintis gali tapti tokia atmintimi bei būdu priemonių kovai su rasizmu artikuliavimui. Taigi, Holokausto atmintis, priimtina daugeliui grupių ir individų, gali skatinti produktyvų bendravimą ir netgi padėti kovoti su įvairiomis rasizmo formomis.

Prisimindami Kristallnacht, vieną iš geriausiai žinomų vaizdinių susijusių su antisemitizmu ir po to įvykusiu Holokaustu, konferencija #AmintisAtsakomybeAteitis pamėgins padaryti būtent tai.  Pagrindinis konferencijos tikslas—sukurti veiksmingas rekomendacijas kovai su antisemitizmu ir romafobija Lietuvoje.  Ši konferencija išryškins sankirtas tarp istorinės atminties ir dabartinių neapykantos formų Lietuvoje; mėgins peržengti atminties bendruomenių ribas.  Bus atskleistos romų Holokausto istorijos.  Šios skausmingos patirtys vis dar nėra gerai žinomos Lietuvoje ir už jos ribų; apie jas mažai kalbama.  Dar žinomos kaip “Samudaripen” (romų kalba “masinės žudynės”) ir “Pharrajimos” (romų kalba “suplėšymas,” “supjaustymas”, “išniekinimas”), šios patirtys dar netapo integralia Holokausto atminties dalimi Lietuvoje.  Šių patirčių atskleidimas gali būti pirmas žingsnis neapykantos susijusios su romafobija išryškinimui Lietuvoje.  Kaip ir praeityje, šiandien Lietuvos romų bendruomenė vis dar marginalizuojama ir siejama su nusikalstamumu.  Mokymasis apie Holokaustą ir ypač apie įvairių bendruomenių kriminalizavimą gali padėti suprasti pragaištingą stereotipų galią šiandieniniame pasaulyje.

Taip pat žvilgsnis į įvairias sankirtas tarp istorinės atminties apie Holokaustą ir šiandieninės politikos gali padėti geriau suprasti įvairių neapykantos formų sudėtingumą.  Tai gali būti pritaikoma ir antisemitizmui, ir ksenofobijai.  Nors ir pastaruoju metu Lietuvoje galima pastebėti pozityvių pasikeitimų (vis daugiau žmonių žino apie Holokaustą ir jį pripažįsta), dar reikia padaryti daug darbo.  Dar vis yra daug pasipriešinimo atviram kalbėjimui apie “nepatogias” istorines tiesas apie Holokaustą, tokias kaip lietuvių dalyvavimas Holokauste.  Dar vis yra stiprūs gynybiniai instinktai gražinti skausmingą praeitį.  Kova su šiais instinktais ir mėginimas sąžiningai elgtis su praeitimi—tai neatsiejamos sėkmingo tolerancijos ugdymo dalys, būtina sąlyga dabartinei kovai su antisemitizmu, romafobija ir ksenofobija.  Tai nelengvas, bet būtinas pirmas žingsnis žmogaus teisių puoselėjimui ir tam, kad nebūtų nieko panašaus į Kristallnacht ateityje.  Aš tikiu, kad #AtmintisAtsakomybeAteitis konferencija bus svarbus žingsnis teisinga kryptimi.

Konferencija vyko anglų ir lietuvių kalbomis.

>>Programa

Atgarsiai spaudoje:

>> Profesorius S. Sužiedėlis: antisemitizmas niekur nedings, bet tai ne visuomet grėsminga

>>Akimirkos

Pranešimai:

-From Philosemitism to Anti-Semitism: Jonas Sliupas, Refugees, and the Holocaust, Charles Perrin, Ph. D., Vytauto Didžiojo universitetas
– Jewish life and anti-Semitism manifestations in Finland,  Rony Smolar, rašytojas, Suomijos žydų bendruomenės tarybos narys