Panevėžio žydai  švenčia Pergales dieną

Panevėžio žydai  švenčia Pergales dieną

Pergalės  prieš   nacių Vokietiją dienos minėjimas  prasidėjo  Ramygalos kapinėse prie paminklo Nežinomam kareiviui. Vėliau šventė  vyko Panevėžio Krekenavos g.  prie memorialo, kur susirinko  miesto veteranai  ir visuomenė.  Tarp tūkstančių žuvusiųjų – daug žydų pavardžių – karių, seržantų ir karininkų, kurie prarado savo gyvybę  Antrojo pasaulinio karo metu Lietuvoje.

Visuose  renginiuose  dalyvavo Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai, padėję  gėles ir vainikus. Po to žydų bendruomenės nariai persikėlė prie  paminklo Geto vartai, kur buvo surengtas mitingas, skirtas Panevėžio Holokausto aukoms paminėti.

Mitingo  metu prie  paminklo Geto vartai prisijungė religinė,  rabino Mošė Saltzmano vadovaujama žydų grupė iš Pietų Afrikos (žydai, gyvenantys Johanesburge ir Keiptaune),  XX a. pradžioje jų giminės iš Lietuvos (Obelių, Rokiškio, Kupiškio, Biržų, Panevėžio, Šiaulių) emigravo į Pietų Afriką. Dauguma jų giminaičių, likę Lietuvoje, žuvo Holokausto metu.  Pirmaisiais karo metais Panevėžio mieste žuvo apie 13 tūkstančiu žydų – vaikų, moterų ir senelių. Religinė PAR žydų grupė lankėsi įvairiuose Lietuvos miestuose, kad ten paminėtų Holokausto aukas. Minėjimo  metu buvo skaitomos maldos Kadišas ir Izkoras.

Šventinė ceremonija baigėsi žydų bendruomenėje, kur Rusijos ambasados ​​patarėjas Lietuvos Respublikoje Nikolay Lyaschenko įteikė  Leningrado blokadą išgyvenusiam Efimui  Grafmanui  garbės ženklą, skirtą  75–osioms Leningrado blokados pabaigos metinėms ir pasveikino visus miesto žydus  su Pergalės diena.

Pergalės diena Lietuvos žydų bendruomenėje

Pergalės diena Lietuvos žydų bendruomenėje

Gegužės 8 ir 9 dienomis visas civilizuotas pasaulis mini Pergalės dieną Antrajame pasauliniame kare. Šiomis dienomis nebuvo žydų bendruomenės, kur karo veteranai nebūtų pagerbti ir  neprisimintų visų žuvusiųjų. Šiais metais Pergalės dienos šventė sutapo su Izraelio nepriklausomybės ir terorizmo aukų (Yom Ha-Zikaron) bei Izraelio Valstybės nepriklausomybės dienų minėjimu. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė šventę karo veteranams surengė  Jašos Heifetzo salėje, dalyvavo ir  Izraelio karų veteranai.

Pagal tradiciją  buvo pasveikinti į salę atėję veteranai – Fania Brancovska, Riva Špiz, Tatjana Archipova Efros, Borisas Berinas ir Aleksandras Asovsky. Juos pasveikino Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kuklansky, LŽB vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas ir Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas, dalyvavęs Izraelio nepriklausomybės karo veiksmuose. Šventinį vakarą vedė LŽB programų koordinatorė Žana Skudovičienė.

,,Pergalės diena yra brangi kiekvienam iš mūsų. Ši šventė apjungia praradimo kartumą ir didelį pergalės džiaugsmą. Mes gedime savo artimųjų, giminaičių, žuvusių žydų. Mes taip pat gedime šešių milijonų žydų, kurių netekome per Antrąjį pasaulinį karą. Visada prisiminsime šios pergalės kainą “, – sakė F. Kukliansky.

Ansamblis „Fajerlach“ (vadovė Larisa Vyšniauskienė) parengė karo metų dainų šventinį koncertą. Veteranai ir susirinkę žmonės su jauduliu įsijungė į bendrą dainavimą kartu su muzikantais. Po oficialios dalies vyko šventinis banketas.  Karo veteranams buvo padengti stalai su dosniomis vaišėmis.

Veteranus, kurie negalėjo dalyvauti šventėje dėl sveikatos būklės, Lietuvos žydų bendruomenės atstovai aplankė ir pasveikino namuose.

,,Heritas” – ypatingas dėmesys skirtas Lietuvos žydų paveldui (papildyta)

,,Heritas” – ypatingas dėmesys skirtas Lietuvos žydų paveldui (papildyta)

2019 m. gegužės 3-4 d. vykusioje antrojoje Tarptautinėje kultūros paveldo pažinimo, tvarkybos ir technologijų parodoje ,,Heritas” ypatingas dėmesys buvo skirtas Lietuvos žydų paveldui.

Bendradarbiaujant su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene buvo sudaryta unikali galimybė apsilankyti restauruojamoje Zavelio Germaizės ir Dovydo Levinsono sinagogoje (Gėlių g. 6, Vilnius).

Parodos seminarų programoje buvo diskutuojama LŽB paveldosaugininko Martyno Užpelkio pasiūlyta tema „Lietuvos žydų paveldas – žydų bendruomenės ar/ir vietos bendruomenių reikalas?“

Seminare dikusijas ir pranešimus apie paveldą moderavo prof. Marija Drėmaitė.

Profesorei I. Veisaitei – garbingas Lenkijos apdovanojimas

Profesorei I. Veisaitei – garbingas Lenkijos apdovanojimas

Kauno diena

Seinuose, Lenkijoje, įsikūręs Tautų, kultūrų ir menų fondas „Paribiai“ ketvirtadienį skyrė vieną garbingiausių šalies apdovanojimų lietuvei profesorei Irenai Veisaitei. „Jos intelektualinė drąsa bei aktyvi visuomeninė veikla lėmė, kad Lietuvoje ir Europoje I. Veisaitė tapo tikru moraliniu autoritetu. Kelias, kuriame ji atrado veiklos prasmę ir tikslą – tai kelias Mokytojos, patį gyvenimą suvokiančios kaip meną“, – Kultūros ministerijos pranešime cituojamas fondo vadovas Krzysztof Czyżewski (Kšyštofas Čyzevskis). Kaip teigiama, apdovanojimas I. Veisaitei suteiktas už paribio etoso praktikavimą, kūrybą ir gyvenimo poziciją, kuri visiems ją apdovanojantiems yra įkvėpimo šaltinis, atrama dvejonių akimirkomis ir svarbus gyvenimo bei veiklos atskaitos taškas.

Kaip teigiama, apdovanojimas I. Veisaitei suteiktas už paribio etoso praktikavimą, kūrybą ir gyvenimo poziciją, kuri visiems ją apdovanojantiems yra įkvėpimo šaltinis, atrama dvejonių akimirkomis ir svarbus gyvenimo bei veiklos atskaitos taškas.

Kviečiame į savižudybių prevencijos mokymus „safeTALK“

Kviečiame į savižudybių prevencijos mokymus „safeTALK“

safeTALK skelbimas
Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kviečia į savižudybių prevencijos mokymus „safeTALK“, skirtus visiems, norintiems išmokti atpažinti išgyvenančiuosius krizę ir tinkamai reaguoti į savižudišką elgesį.
Mokymai vyks 2019 m. gegužės 23 d., 14–18 val., Lietuvos žydų bendruomenėje, Pylimo g.4, Vilnius. Lektorės – Vaiva Juškevičiūtė ir Giedrė Putelytė. Trukmė – keturios valandos su pertrauka.
Lietuvai adaptavome „safeTALK“ savižudybių prevencijos programą, kurią sukūrė tarptautinė organizacija „LivingWorks Education“, ji nuolat atnaujinama remiantis naujausiais pasauliniais moksliniais tyrimais ir praktiniais įgūdžiais savižudybių prevencijos srityje. Mokymus veda „LivingWorks Education“ paruoštų ir sertifikuotų specialistų komanda. 
Daugiau informacijos apie mokymus rasite čia: http://www.vvsb.lt/mokymai-ir-renginiai/ ir čia: https://www.livingworks.net/programs/safetalk/ (anglų k.).
 
Mokymai yra akredituoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir finansuojami Vilniaus miesto savivaldybės. Išklausiusiems visą mokymų programą bus išduodamas tarptautinis sertifikatas, todėl būtina išankstinė registracija. Vietų skaičius ribotas.

Gegužės 9d. Antakalnio kapinėse nuo LŽB padėtas padėkos vainikas

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė padėjo vainiką prie memorialo kariams, žuvusiems per Antrąjį pasaulinį karą. Per šį karą Lietuvoje žuvo apie 275 tūkst. žmonių, iš jų Holokausto vykdytojai nužudė 195 tūkst. Lietuvos žydų.

Gegužės 9 dieną minėti Pergalės dienos į Vilniaus Antakalnio kapines, dar vadinamas Karių kapinėmis, rinkosi Antrojo pasaulinio karo veteranai su Georgijaus juostelėmis, taip pat jų šeimos nariai ir artimieji minėti sovietų pergalės 74-ąsias metines. Pergalės dieną į šias kapines susirinko apie  500 žmonių, nešusių karo mūšiuose dalyvavusių portretus ir gėles. Tradiciškai rusų bendruomenė ir visa Rusija, skirtingai nuo gegužės 8d. mininčių karo pabaigą Europos šalių, Pergalės dieną švenčia gegužės 9d.

Liūdna kovotojų su nacizmu ir nužudytų geto vaikų pagerbimo ceremonija

Liūdna kovotojų su nacizmu ir nužudytų geto vaikų pagerbimo ceremonija

Gegužės 8 dieną Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) nariai susirinko Sudervės žydų kapinėse pagerbti Antrajame pasauliniame kare žuvusių kovotojų su nacizmu, fašizmo aukas.

Susirinkusieji sustojo prie paminklo, skirto Vilniaus geto pasipriešinimo organizacijos vadovui Icchokui Vitenbergui ir partizanei, kovojusiai prieš nacizmą Šeinai  Madeiskerytei pagerbti.

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky priminė, kiek žydų buvo Lietuvoje prieš nacių okupaciją ir kokia tragiška gyvenimo pabaiga jų laukė, kiek jų buvo nužudyta. Buvusi Vilniaus geto kalinė ir pasipriešinimo dalyvė, partizanė Fania Brancovska kalbėjo savo gimtąja jidiš kalba, prisimindama skaudžias karo patirtis ir artimiausių žmonių netektis. „Nepamirškit nužudytų, jie kovojo už jūsų laisvę“,- kreipėsi į visus F. Brancovska.

Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas prisiminė, kaip jis ruošėsi ambasadoriaus darbui Lietuvoje ir pirmiausia perskaitė knygą apie Vilniaus gete kalinamus jaunuolius, kurie pasiryžo priešintis, jis įsiminė Icchoką Vitenbergą, kurio vardas įrašytas ant paminklo, taip pat Abos Kovnerio, Fanios Brancovskos pavardes.

Įkūrus Vilniaus geto pasipriešinimo Jungtinę partizanų organizaciją (Fareinikte partizaner organizatcje) – FPO iki 1943 m. vadovavo I. Vitenbergas, po to – Aba Kovneris. FPO vadovybėje aktyviai veikė skyrių vadai Samuelis Kaplinskis, B. Goldšteinas, kovinių junginių instruktorius Levas Ziskovičius, Jankelis Kaplanas, Sonia Madeiskerytė, 1943 metais FPO priklausė apie 400 narių. I.Vitenbergas buvo išduotas,  gestapas pateikė ultimatumą, kad sunaikins getą, jeigu I. Vitenbergas neatvyks į policiją. FPO rengėsi sukilti, bet tarp geto gyventojų kilo panika ir pasipiktinimas. Sukilimo atsisakyta. I. Vitenbergas pasidavė ir buvo perduotas gestapui, jis buvo rastas gestapo štabo kameroje nusinuodijęs.

Ambasadorius A.Maimonas pagerbė aukų atminimą, skaitydamas Kadišą, maldą už žuvusius.

Po to visi nuėjo prie paminklo, skirto nužudytiems geto vaikams. Fania Brancovska pasakė, kad prieš nužudant, iš jų visų paėmė kraują. Kad ir kaip nekentė žydų, bet jų kraujas buvo reikalingas, – kalbėjo F.Kukliansky. Prie šio paminklo A. Maimonas uždegė žvakę ir perskaitė maldą.

Dėl paminklo A.Ramanauskui-Vanagui – diplomatinis kivirčas, nauja proga prabilti E.Zuroffui

Dėl paminklo A.Ramanauskui-Vanagui – diplomatinis kivirčas, nauja proga prabilti E.Zuroffui

15min.lt

Prabėgus kelioms dienoms nuo sekmadienio, kai Čikagoje buvo atidengtas Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimui skirtas paminklas, kyla diplomatinis skandalas, kuriuo susidomėjo ir britų visuomeninis transliuotojas BBC.

Šis portalas cituoja Simono Wiesenthalio centro atstovą, prieštaringai Lietuvoje vertinamą Efraimą Zuroffą, kuris teigia, kad A.Ramanauskas-Vanagas vadovavo gaujai, persekiojusiai žydus po 1941-ųjų nacių invazijos į Lietuvą, ir esą net savo atsiminimuose rašė apie žydų bendruomenę Druskininkuose. Jokių įrodymų, kad A.Ramanauskas asmeniškai dalyvavo žydų žudynėse, nėra. Lietuva tikina, kad partizanų vadas su bendražygiais pora 1941-ųjų birželio ir liepos savaičių saugojo namus ir parduotuves bei žydų nelietė.

Skaitykite daugiau:

Dėl atminimo ženklo Adolfui-Ramanauskui-Vanagui

Dėl atminimo ženklo Adolfui-Ramanauskui-Vanagui

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (LŽB), reaguodama į nuomonių susiskaldymą dėl Čikagoje atidengto paminklo Adolfui Ramanauskui-Vanagui, pabrėžia, kad gerbia lietuvių tautos kovą už nepriklausomą Lietuvos valstybę. LŽB nekvestionuoja pagarbos ženklų įrengimo nepriklausomybės kovų dalyviams, jei archyviniai duomenys neliudija kitų kotroversiškų faktų, tokių, kaip prisidėjimo prie Holokausto vykdymo. Noreikos- Generolo Vėtros, Krištaponio, Škirpos atveju, tokie istoriniai duomenys nustatyti.  Šiuo metu LŽB nėra žinoma esant patikimų duomenų, patvirtinančių Vanago prisidėjimą prie Holokausto reiškinio.

Svečias savo Tėvynėje: kaunietė Karolina apie prarastą Lietuvos pilietybę

Svečias savo Tėvynėje: kaunietė Karolina apie prarastą Lietuvos pilietybę

Netrukus vyksiančiame referendume LR piliečiai spręs dėl galimybės išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę įgijus kitos, tam tikrus kriterijus atitinkančius, valstybės pilietybę. Primėmus pataisą,  konstitucinė norma išplėstų dvigubos pilietybės teisinį reguliavimą ir suteiktų galimybę naujiesiems emigrantams išlaikyti teisinį-politinį ryšį su savo kilmės valstybe. Tačiau nežinioje yra tie, kurie jau prarado Lietuvos pilietybę.  Kaunietė Karolina dalinasi savo patirtimi.

Trumpai prisistatykite, kokia Jūsų šeimos istorija, kada išvykote iš Lietuvos? Kokios buvo išvykimo iš Lietuvos aplinkybės?

Mano vardas Karolina, man 27-eri. Gimiau ir augau Kaune iki ketverių su puse metų. Mano tėvai 1997 metais nusprendė išvykti iš Lietuvos į Izraelį, įgyvendinti žydų kilmės asmenų grįžimo į Izraelį teisę (vad. Aliyah). Izraelyje jau gyveno mano senelis ir dėdė.

Kaip sekėsi įsikurti Izraelyje, kokie pirmieji atsiminimai?

Įsikurti buvo gan sunkoka, visgi visai kita kalba, kultūra, klimatas. Pirmieji mano vaikiški atsiminimai apie Izraelį: esu pikta, nes nesuprantu kalbos ir karšta. Po kurio laiko persikėlėme gyventi į kitą miestą Izraelio šiaureje, visai šalia Libano sienos. Tuo metu neramumai iš Libano pusės buvo išties dideli. Teko gyventi pastovios įtampos sąlygomis: sirenos, bombos, baimė. Pradėjus eiti į pirmą klasę kentėjau ir nuo patyčių, nes nemokėjau kalbos, tačiau po truputį viskas susitvarkė.

Kada netekote LR pilietybės?

Buvau dar vaikas, tačiau atsimenu kai teko vykti į LR ambasadą pasibaigus pasų galiojimui.  Ten tiesiog pasiėmė mūsų lietuviškus pasus ir pasakė, kad jų neatgausime nes turime kitos šalies pilietybę. Viskas vyko gana spontaniškai, panašu, kad mano šeima apie tuometinius galiojančius įstatymus tinkamai informuota nebuvo.

Red. pastaba: Lietuva neturi nusistovėjusios, vieningos pilietybės teisinio reguliavimo doktrinos, o LR Pilietybės instituto reguliavimas įvairiais laikotarpiais smarkiai kito. Pilietybės netekimo  momentas turi būti fiksuojamas atitinkamu teisiniu aktu.

Koks buvo Jū
sų gyvenimas Izraelyje? Kodėl grįžote į Lietuvą?

Mūsų gyvenimas Izraelyje buvo geras. Ten tikrai sudaromos galimybės naujai atvykusiems įsikurti. Tenai gimė dar du mano broliukai. Pati esu baigusi privačią mokyklą.

2006 metais vyko didelis Izraelio karas su Libanu, mes jį išgyvenome tačiau po jo labai sunku buvo atsigauti, vėl gyventi ramiai. Taigi mano tėtis nusprendė, kad mums visiems geriau bus grįžti į mūsų tėvynę Lietuvą. 2010 metais, vasarą, mano mama su dviem broliais sugrįžo, o aš su tėčiu dar likau susitvarkyti klausimus dėl tarnybos Izraelio kariuomenėje. Grįžau į Lietuvą 2010-ųjų rudenį.

Kaip Jums sekasi Lietuvoje? Ar planuojate sieti savo ateitį su Lietuva?

Man grižus į Lietuvą tikrai nebuvo lengva, visgi didžiąją dalį gyvenimo gyvenau Izraelyje, o jau esant 19-os grįžti, iš naujo prisitaikyti yra išties sunku. 2011 metais įstojau į Kauno technologijos universitetą. Sėkmingai baigiau projektų vadybos bakalauro studijas. Studijų metu ir susipažinau su savo vyru, 2012 metais ištekėjau ir jau 2013 metais mums gimė sūnus. Mano visa ateitis yra čia, mano namuose Lietuvoje, kur ir mano vyras ir sūnus. Aš Lietuvoje gyvenu, dirbu ir savo sūnaus ateitį matau čia.

Ar gyvendama Lietuvoje susiduriate su antisemitizmu, stereotipais?

Nemažai žmonių žiūri keistai kai pasakau kur gyvenau ir kokią pilietybę turiu. Tačiau dar labiau nustemba kai pasakau, kad Lietuvos institucijos pilietybės man nesutinka grąžinti. Labai liūdna situacija.

Su kokiomis problemomis susidūrėte siekdama susigrąžinti Lietuvos pilietybę? 

Visus 9-erius metus kovojame kaip su siena, jokie galiojantys įstatymai nėra palankūs tokiems žmonėms kaip aš, kurie grįžo į tėvynę, baigė mokslus, sukūrė šeimą, dirba, moka mokesčius, kalba lietuviškai. Negaliu gauti būsto paskolos tokiomis sąlygomis kaip kiti, negaliu balsuoti. Situacija baisi, nes nėra net į ką kreiptis. Dilema iš tiesų yra ne mano kaip individo, bet visos valstybės lygmens – nejaugi įstatymų leidėjui nerūpi užtikrinti teises ir paskatinti tų, kurie savo ateitį sieja su Lietuva, nejaugi neaktualu gerinti ekonominę ir demografinę padėtį Lietuvoje?

Ko tikitės iš artėjančio referendumo dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo? 

Negaliu balsuoti referendume, tačiau labai tikiuosi, kad turintys balsavimo teisę, o taip pat ir įstatymų leidėjas išgirs tokius žmones kaip aš ir supras, jog dabartinė pilietybės įstatyminė bazė turi trūkumų.  Kol kas vis dar dažnai savo tėvynėje pasijaučiu kaip svečias, tačiau žadu likti čia.

Tikėtina, kad konstitucinė pataisa suteiktų kol kas tik teorinę galimybę išsaugoti LR pilietybę naujai išvykstantiems iš Lietuvos, tačiau veikiausiai ji visiškai nepaveiktų teisinio statuso tų, kurie LR pilietybės neteko anksčiau, pavyzdžiui netekusių LR pilietybės įgijus Izraelio valstybės pilietybę. Tikslus šio klausimo teisinis reguliavimas ir tikroji praktinė pataisos reikšmė paaiškėtų tik vėliau, jau priėmus atitinkamus konstitucinius įstatymus.

Įvertinus prieinamus duomenis,  siūlomos Konstitucijos pataisos  nekeistų teisinio statuso tų, kurie iš Lietuvos pasitraukė per Antrąjį pasaulinį karą, pavyzdžiui žydų, evakuavusių iš Lietuvos ir netekusių LR pilietybės okupacinio režimo metais (žr. LR Pilietybės įstatymo 2 str. 3 d.). Dabartinė LR Pilietybės įstatymo redakcija neužtikrina ir didelės dalies per karą nukentėjusių litvakų bei jų palikuonių teisės atkurti iki karo turėtą LR pilietybę ir tokiems atvejams būsimojo referendumo rezultatai įtakos neturės – šis klausimas nėra šio referendumo dalykas.

Nuotraukoje – Karolina su vyru ir sūnumi (nuotr. iš asmeninių archyvų).

Izraelis mini Atminimo dieną – Yom HaZikaron

Izraelis mini Atminimo dieną – Yom HaZikaron

Izraelis Atminimo dieną pradėjo minėti išvakarėse, antradienį su sirenų gausmu, prisimindami ir pagerbdami 23 741 kritusius Izraelio karius, 3150 teroro aukų. Kariai ir visi susirinkusieji, nulenkę galvas, tylos minute prisiminė aukas.

Valstybės prezidentas Reuvenas Rivlinas pažymėjo baisius Atminimo dienos įvykius,  įtampą Gazoje bei prieštaringai Izraelio ir palestiniečių vertinamą ceremoniją. Prezidentas ir Izraelio gynybos pajėgų štabo viršininkas kalbėjo  oficialiame valstybės renginyje prie  Vakarinės sienos Atminimo dienos minėjime, pagerbdami kritusius karius ir teroro aukas.

Iš viso per pastaruosius metus gindami savo šalį, žuvo dar 95 kariškiai, tad šiandien suskaičiuoti 23 741 kariai, mirę ginant Izraelį.

Tarp jų yra 40 neįgaliųjų veteranų, kurie mirė dėl komplikacijų, atsiradusių dėl jų tarnybos metu patirtų sužalojimų.

Šių metų  Atminimo diena minima padidėjusios įtampos atmosferoje, po to, kai į Izraelio bendruomenes buvo paleista šimtai raketų,  Gazoje džihadistai vykdė puolimą, siekdami savo tikslų. Konfliktas vėl įsiplieskė savaitgalį, kai Izraelio kariuomenė smogė į daugiau nei 350 taikinių Gazoje, taip atsakydama į Palestinos kovotojų į Izraelį paleistas raketas. Izraelio kariškių duomenimis, nuo gegužės 4-osios ryto palestiniečiai paleido 700 raketų, oro gynybos sistema „Geležinis kupolas“ perėmė 240 iš jų. Per apšaudymus žuvo keturi izraeliečiai, dar keli buvo sunkiai sužeisti, nukentėjo dešimtys žmonių.

Daugiau informacijos: Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas: Raketos virš Izraelio – 15-kos sekundžių realybė

Gegužės mėnesio renginiai Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje

Gegužės mėnesio renginiai Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje

Gegužės 8 d. 16.00 val. muziejaus Tolerancijos centre vyks susitikimas – diskusija „Žydų kapinių įamžinimas“ su žymiu Lietuvos fotografu Rimantu Dichavičiumi. Fotomenininkas dalinsis prisiminimais apie fotografijų ciklą, skirtą žydų kapinių įamžinimui XX a. 6 deš. Vilniuje.

 Gegužės 12 d. 12.00 val. muziejaus Tolerancijos centre įvyks šeimoms ir jų mažiausiems nariams skirtos edukacinės programos užsiėmimas „Sekmadieniukai: kaip švenčiame šabą?“. Jo metu sužinosime, kaip švenčiamas šabas – septintoji žydų savaitės diena: kada šabas prasideda ir baigiasi, kokie darbai šią dieną draudžiami, kas turi būti ant gausaus šabo vakarienės stalo. Taip pat ragausime tradicinę pynutę chalą ir kitus žydiškus skanėstus.

Kviečiame registruotis el. paštu muziejausedukacija@gmail.com. Edukacinio užsiėmimo kaina suaugusiems – 3,00 €, moksleiviams, studentams, senjorams – 1,00 €, ikimokyklinukams – nemokamai.

Gegužės 15 d. 17.30 val. kviečiame į Burak Arliel dokumentinio filmo „Turkiškas pasas“ peržiūrą Tolerancijos centre. „Turkiškas pasas“ pasakoja apie turkų diplomatų pastangas Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėti Prancūzijoje atsidūrusius Turkijos žydus, kurių likimai nacių okupuotoje šalyje pakibo ant plauko.

Filmas bus rodomas originalo kalbomis (turkų, anglų ir prancūzų) su angliškais subtitrais, trukmė: 91 min.

 Gegužės 16 d. 17.00 val. Tolerancijos centre vyks Ashley Lazarus filmo „Nauja pradžia: 1948-1957“ peržiūra. „Nauja pradžia: 1948-1957“ pasakoja apie 850 000 žydų pabėgėlių iš Jemeno, Maroko, Libijos ir Egipto įsitraukimą į Izraelio valstybės kūrimą. Filmas užfiksuoja Šaltojo karo pradžią, Sueco krizę ir žydų likimą už geležinės uždangos. Filmo peržiūra skiriama Izraelio Valstybės įkūrimo 71-osioms metinėms.

Filmas anglų k. su rusiškais subtitrais, trukmė: 78 min.

Gegužės 16 d. 17.00 val. su Senjorų klubo nariais kaip visada susitinkame trečią mėnesio ketvirtadienį, lauksime jūsų muziejaus Tolerancijos centre.

Gegužės 18 d. 15.00-21.30 kviesime apsilankyti VVGŽM „Europos muziejų nakties“ renginiuose, kurių metu bus atviras Tolerancijos centras bei Holokausto ekspozicija. Vakaro programą atidarys „Rakija Klezmer Orkestra“ koncertas Tolerancijos centro kiemelyje. Daugiau informacijos apie programą netrukus.

Gegužės 19 d. 12.00 val. vyks lektorės Nataljos Cheifec paskaita „Karalius Saliamonas: išminčius, teisėjas ir lyrikas“. N. Cheifec atskleis, kodėl Karaliaus Saliamono valdymo metai yra taikos ir pertekliaus laikotarpis, kokie buvo Karaliaus nuopelnai ir teismai, sužinosime apie Karaliaus Saliamono indėlį į pirmosios Jeruzalės Šventyklos pastatymą ir kūrybinį palikimą.

Gegužės 26 d. 12.00 val. Tolerancijos centre vyks paskaita „Žydų pasninkas – išlaikyta tradicija“, kurios metu muziejaus edukatorė N. Cheifec papasakos kaip atrodo žydų pasninkas – kokios yra jo ištakos, kada ir kaip ilgai yra prisilaikoma pasninko, kartu bandysime įžvelgti panašumus ar skirtumus su kitomis religijomis.

Gegužės 29 d. 18.00 val. lauksime jūsų Jošua Kovarskio tapybos parodos „Chaoso sutramdymas“ atidaryme, muziejaus Tolerancijos centre. Litvakų dailininkas Jošua Kovarskis (1907 – 1967) simboliškai sugrįžta į gimtinę abstrakčiosios tapybos kūriniais, įkvėptais biblijinių pasaulio sukūrimo istorijų, antikinių ir skandinavų mitų, Afrikos ir Meksikos legendų.

Užuojauta

Skaudu pranešti, kad gegužės 7d. mirė Arkadij Buchman (1931-2019)
Nuoširdžiai reiškiame užuojautą žmonai ir artimiesiems.
Minime 74-ąsias Karo pabaigos Europoje metines!

Minime 74-ąsias Karo pabaigos Europoje metines!

Minime 74-ąsias Karo pabaigos Europoje metines gegužės 8 d.

2019 m. gegužės 8 d.

12:30 val. Vilniaus žydų kapinėse (Sudervės pl.) pagerbsime nacizmo aukų, geto pogrindžio rezistencijos judėjimo lyderių, mokytojų, vaikų atminimą.

*Autobusas nuo LŽB (Pylimo g. 4) išvyksta 12.00 val.

 

Gerosios Valios fondas, valdantis kompensaciją už nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą, perima patalpas Vilniaus Pylimo gatvėje

Gerosios Valios fondas, valdantis kompensaciją už nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą, perima patalpas Vilniaus Pylimo gatvėje

Valdžios kompensaciją už nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą valdantis Geros valios fondas perima valstybei priklausančias patalpas Vilniaus centre ir svarsto ateityje įgyti daugiau pastatų įvairiuose Lietuvos miestuose.

Kultūros ministerija šią savaitę registravo Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo beveik milijono eurų vertės patalpos Pylimo g. 4 perduodamos Geros valios fondui. Čia yra įsikūrusi Lietuvos žydų bendruomenė, šiuo metu valdanti patalpas pagal panaudos sutartį.

Jos bus perduotos sumažinant valstybės mokėtiną piniginę kompensaciją, kasmet siekiančią apie 3,6 mln. eurų. „Norime, kad liktų išliekamoji vertė žydų bendruomenėms, kai baigsis kompensacija. Pastatai, nekilnojamasis turtas yra išliekamoji vertė“, – BNS sakė Geros valios fondo direktorė Indrė Rutkauskaitė