Šiandien prasideda Roš Hašana – Naujieji 5787-ieji žydų metai. Mūsų kultūroje nuo šios šventės neatsiejiamas Šofaro garsas, kuris ragina pabusti, pažvelgti į save, apmąstyti praėjusius metus ir su viltimi žengti į naujus.

Kviečiame kartu švęsti Roš Hašaną ir dalyvauti tradiciniame Šofarų marše, kuris prasidės šį sekmadienį, rugsėjo 13 d., 15 val. malda už taiką ant Trijų Kryžių kalno. Vėliau eisena nusidrieks sostinės gatvėmis ir pasieks Rotušės aikštę, kur įvyks „Vilnius Shalom Festival“ atidarymo koncertas.

Čia jūsų lauks ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės tradicinių Roš Hašana vaišių stalas – kviečiame paragauti!

Mieli draugai,

Nuoširdžiai sveikiname Jus su Šana Tova – Naujaisiais žydų metais. Šiuos linkėjimus siunčiame kupini vilties ir optimizmo dėl ateinančių metų, tačiau kartu giliai suvokdami tragiškas netektis, ištikusias kai kurias mūsų bendruomenes, ir iššūkius, su kuriais per praėjusius metus susidūrė žydų bendruomenės visame pasaulyje.

Brangūs draugai,

Pasitikdami naujuosius metus, žvelgiame atgal į sudėtingus ir kupinus iššūkių metus, kuriuos ženklino karas ir nepaprastoji padėtis, neramus socialinis klimatas bei gilūs klausimai apie tapatybę, priklausymo jausmą ir bendruomenę. Greta šių iššūkių, tai buvo ir veiksmo, kūrybiškumo, iniciatyvos bei ryšio metai.

Tęsėme savo darbą, vadovaudamiesi įsitikinimu, kad svarbu kurti erdvę susitikimui, klausymuisi bei atviram ir pagarbiam dialogui – tiek Izraelyje, tiek bendraujant su žydų bendruomenėmis visame pasaulyje. Šiais metais praplėtėme pasakojamą istoriją per hebrajų literatūros šventes, „Šeimos maisto istorijas”, pokalbius galerijoje, Alijos dieną, FOODISH festivalį „Paslėptos bendruomenės” ir ‘ANU sportą’, kuris atskleidė sporto galią kuriant tapatybę, bendruomenę ir priklausymo jausmą. Tuo pat metu papildėme muziejaus kolekcijas ir gilinome bendradarbiavimą tiek Izraelyje, tiek visame pasaulyje.

Į 5787-uosius metus žengiame su atnaujintu tikslo jausmu, pasiryžę likti atvira, aktualia ir svetinga kultūros bei bendruomenės židiniu, iškeliančiu į pirmą planą mūsų visų bendrą istoriją.

Iš visos širdies dėkojame mūsų partneriams, rėmėjams, lankytojams ir muziejaus komandai.

Tegul ateinantys metai visiems mums atneša vilties, atsinaujinimo, partnerystės, kūrybiškumo ir prasmingų ryšių.

Linkime laimingų ir saldžių Naujųjų metų,

Oded Revivi
ANU – Žydų tautos muziejaus generalinis direktorius

Baigiantis dar vieniems žydų metams, sunku žvelgti atgal į 5786-uosius negalvojant apie tebesitęsiantį spalio 7-osios poveikį ir viską, kas po jo sekė. Karas, politinis nepastovumas bei netikrumas ir augantis antisemitizmas, įskaitant siaubingą išpuolį prieš Heaton Park žydų bendruomenę praėjusį Jom Kipurą, – visa tai formavo žydų gyvenimą Didžiojoje Britanijoje ir už jos ribų.

Didžioji dalis JPR (Žydų politikos tyrimų instituto) darbo per praėjusius metus buvo skirta suprasti šių įvykių poveikį: tapatybei, priklausymo jausmui, pasitikėjimui, įsitraukimui į platesnę visuomenę ir santykiams su Izraeliu. Vėl ir vėl surinkti duomenys rodė bendruomenę, kuri yra sudėtingesnė – ir svarbiais aspektais atsparesnė, nei galėtų atrodyti iš antraščių.

Žemiau pateikiamuose dviejuose naujuose trumpuose skaitiniuose apmąstau, ką sužinojome iš šio darbo. Pirmajame išgryninamos penkios pagrindinės šių metų JPR tyrimų pamokos – nuo žydų tapatybės stabilumo ir gebėjimo prisitaikyti iki neformalaus švietimo svarbos ir tebesitęsiančio žydų gyvenimo atsparumo. Antrasis žvelgia į priekį ir kelia kitokį klausimą: ar skiriame pakankamai dėmesio gilesniems pokyčiams, vykstantiems žydų gyvenime, ir tam, ką jie gali reikšti mūsų ateičiai?

Per ateinantį mėnesį JPR paskelbs du naujus tyrimus, tiesiogiai susijusius su šiais klausimais – vienas nagrinės tai, ką pavadinome „foniniu antisemitizmu” (angl. ambient antisemitism), o kitas tirs ilgalaikį spalio 7-osios poveikį Didžiosios Britanijos žydų tapatybei. Taip pat pradėsime vadovauti NERON – naujai visos Europos masto tyrimų ir politikos iniciatyvai apie žydų gyvenimą ir antisemitizmą, finansuojamai Europos Komisijos. Kartu šie projektai atspindi mūsų tęstinį įsipareigojimą suprasti, kaip kinta žydų gyvenimas ir ką šie pokyčiai reiškia bendruomenėms, politikos formuotojams bei praktikams visoje Europoje.

Kaip visada, dalinsimės savo išvadomis su jumis, kai tik jos bus paskelbtos, kartu su naujausiomis žiniomis apie mūsų darbą Jungtinėje Karalystėje ir visoje Europoje. Esame nuoširdžiai dėkingi visiems, kas seka, naudojasi ir remia JPR tyrimus. Mūsų gebėjimas kurti nepriklausomą, įrodymais grįstą darbą – ir užtikrinti, kad jis pasiektų tuos, kurie gali juo pasinaudoti – priklauso nuo asmenų ir institucijų, tikinčių jo verte, dosnumo. Jei galite mus paremti, prašome apsvarstyti galimybę paaukoti čia.

Šis žydų kalendoriaus laikotarpis suteikia retą progą tuo pačiu metu žvelgti ir atgal, ir į priekį: apmąstyti, kas pasikeitė, kas išliko, ir ką norime pasiimti su savimi į ateinančius metus. Kad ir ką atneštų 5787-ieji, viliuosi, kad tai bus didesnio saugumo, pasitikėjimo ir ryšio metai – žydų bendruomenėms Didžiojoje Britanijoje, Izraelyje ir visame pasaulyje.

Šana tova u’metuka,

Dr. Jonathan Boyd
Vykdomasis direktorius

Mieli Lietuvos žydų bendruomenės nariai, mieli bičiuliai,

Artėjant Roš Hašanai – žydų Naujiesiems metams – noriu nuoširdžiai palinkėti Jums ir Jūsų artimiesiems Shana Tova U’Metuka – gerų ir saldžių metų!

Roš Hašana – tai ne tik naujų metų pradžia, bet ir metas sustoti, pažvelgti į praėjusius metus, įvertinti tai, ką nuveikėme, ir su viltimi žengti į priekį. Tai laikas, kai dar kartą prisimename, kokia svarbi yra mūsų bendrystė, gebėjimas būti kartu ir rūpintis vieni kitais.

Žydų maldoje sakoma: „Tegul Tas, kuris sudaro taiką aukštybėse, suteikia taiką mums ir visam Izraeliui.“ Tegul šie žodžiai lydi mus prasidedant 5787-iesiems metams.

Linkiu, kad Naujieji metai į Jūsų namus atneštų sveikatą, ramybę, gėrį ir gausą, kad juose netrūktų tikrumo, šilumos ir šviesių akimirkų. Tegul mūsų bendruomenė išlieka stipri bei vieninga, o kiekvienam iš mūsų netrūksta vilties ir tikėjimo geresne ateitimi.

Tegul 5787-ieji būna saugesni, taikesni ir kupini gerų darbų, gražių susitikimų bei priežasčių šypsotis.

Gerų, saldžių ir prasmingų Naujųjų metų!
Shana Tova U’Metuka!

Faina Kukliansky
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė

Rugsėjo 6-ąją, sekmadienį, Ukmergės rajone, Pivonijos šile, buvo pagerbtas čia nužudytų Holokausto aukų atminimas. Masinių žudynių vietoje susirinkę žmonės prisiminė tūkstančius nužudytų Ukmergės krašto žydų ir dar kartą priminė atsakomybę saugoti jų atminimą.

Tačiau jau netrukus šią atminimo vietą išniekino vandalai.

Rugsėjo 8 d. policija gavo pranešimą, kad Pivonijos šile, Holokausto aukų atminimo vietoje, apgadintas paminklas. Policijos duomenimis, įvykis buvo pastebėtas rugsėjo 6-ąją. Dėl kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Deja, Pivonijos šile ir Ukmergėje tai nėra vienintelis atvejis, keliantis nerimą. Holokausto aukų kapai nėra tinkamai apsaugoti – juos ne kartą niokoja keturračiais važinėjantys asmenys. Netoliese tebestovi paminklas Jonui Krikštaponiui – vienam iš Lietuvos partizanų vadų, kuris istoriniuose šaltiniuose siejamas su žydų žudynėmis.

Tokioje vietoje, kur buvo nužudyti tūkstančiai nekaltų žmonių, pagarba aukoms negali būti vien kartą per metus vykstančios ceremonijos klausimas. Atminimo vietos turi būti saugomos ir gerbiamos visus metus.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tikisi, kad šį kartą įvykis nebus vertinamas formaliai ir kad teisėsauga imsis realių veiksmų, siekdama nustatyti vandalizmo kaltininkus bei visas įvykio aplinkybes. Tikimės, kad tyrimui bus skirta pakankamai dėmesio ir pastangų, o atsakingi asmenys bus nustatyti ir sulauks atsakomybės.

Panevėžyje vieši 30 litvakų delegacija, kurios daugumos narių šeimų šaknys siekia Panevėžį ir jo apylinkes. Šiandien svečiai lankėsi Panevėžio miesto savivaldybėje, kur susitiko su miesto mere Loreta Masiliūniene ir kalbėjosi apie Panevėžio žydų bendruomenės istoriją, jos atminimo išsaugojimą bei ryšį su iš šio krašto kilusių litvakų šeimomis.

Šią savaitę Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje buvo pagerbti Vilniaus žydų bendruomenės istorijos tyrėjai Irina Guzenberg ir Henrikas Agranovskij. Daugiau kaip 30 metų tyrimus vainikavo knygą „Vilnius“,  išleista rusų ir anglų kalbomis.