Lietuvos Makabi sportininkai laimi medalius!!!

Sveikiname Rafaelį Gimelstein, Makabiadoje iškovojus stalo teniso turnyre sidabro medalį!!! Nuoširdžiai sveikiname ir mamą Fainą Kukliansky, kuri laimingai šypsosi šioje nuotraukoje. Džiaugiamės laimėjimu!

 

Dalinamės naujienomis apie fechtavimą tiesiai iš Makabiados 2022🤺🤺🤺 Fechtuotojas Alan Rinkevič iškovojo sidarbo medalį 🥈🥈🥈tarptautinėje komandoje, kartu su Švedijos🇸🇪 ir Pracūzijos 🇫🇷atstovais!!! Sveikiname!!!

 

 

Sveikiname Genadijų Kofmaną su 70-uoju gimtadieniu!

Sveikiname Genadijų Kofmaną su 70-uoju gimtadieniu!

Genadijau,  širdingai Jus sveikiname, linkime dainuot širdy gyvenimą kas dieną ir džiaugsme ! 

Te niekad neapleis energija  ir akys šilumą jaunatvišką teskleis.
Mes linkim Jums energijos, sveikatos ir šypsenos geros, plačios.
Tegul Jums skiriamus ilgiausių metų dar šimtą kartų pakartos!

Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas renka Panevėžio žydų palikuonių brangią informaciją, jis nepailsta to daryti, rinkti po kruopelytę. Kadaise buvo  gausios miesto žydų bendruomenės palikimas turtingas. Tarsi mozaika, kuriai sudėlioti reikia ypatingo kruopštumo, nes tų, kurie galėtų papasakoti net ir apie gana netolimą bendruomenės praeitį, beveik nebeliko: ko nepražudė Holokaustas, pasiėmė laikas.

Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininko Genadijaus Kofmano teigimu, bendruomenės archyvas aktyviai renkamas nuo maždaug 2001 metų. Pradėta nuo kreipimosi į tuometinį Panevėžio apskrities archyvą – leisti išvysti dokumentus, susijusius su kadaise klestėjusia miesto žydų bendruomene, – ir uoliai tebedirbama iki šiol.

Užuojauta

Užuojauta

Labai liūdna pranešti, kad mirė  Dr. Richard A. Freund   (  1955 –  2022). Profesorius,  Judaizmo filosofijos daktaras, Žydų teologijos seminarijos Talmudo ir rabinikos magistras,  Queens kolegijos Filosofijos ir religijos katedros dėstytojas, dėstęs žydų istoriją ir religiją, biblinę archeologiją, hebrajų kalbą ir literatūrą, Holokausto archeologiją.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą velionio šeimai ir artimiesiems.

 

Anapilin iškeliavo Dr. Rabbi Richard Freund, žymus mokslininkas archeologas, neinvazinės archeologijos plėtotojas, kuris atliko daug Vilniaus Didžiosios singagogos teritorijos neinvazinių archeologinių tyrimų, nustatė nužudytos jaunos poetės Matildos Olkinaitės šeimos palaidojimo vietą, užtvankos užlieto Rumšiškių miestelio povandeninį reljefą, tiksliai nurodė tunelio, pro kurį paspruko keliolika kalinių iš Panerių, liniją ir daug kitų darbų. Richard Freund ne kartą pristatė savo metodus ir tyrimo rezultatus Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje.

Užuojauta

Užuojauta

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė su giliu liūdesiu praneša, kad š.m. liepos 13 d. eidama 84 metus mirė Valentina Barsukaitė (1938 – 2022). LŽB savanorė, gydytoja otorinolaringologė, medicinos mokslų daktarė.

Reiškiame nuoširdžią užuojautą V. Barsukaitės dukrai Veronikai ir artimiesiems.

Dailininkas iš Vilniaus geto, prarastas ir sugrįžęs

Dailininkas iš Vilniaus geto, prarastas ir sugrįžęs

15min.lt kviečia susipažinti su Samueliu Baku –

Užsukite į skaitmeninę svetainę! >ČIA

„Niekada nepajėgiau iki galo suvokti, kodėl it apsėstas kuriu. Iš dalies gal dėl to, kad suteikčiau savo stebuklingam išsigelbėjimui prasmę. Tarsi žydas, kuris, apsilankęs kapinėse, ant artimųjų kapų palieka mažus akmenukus, aš tapiau paveikslą po paveikslo – tokie yra mano atminimo aktai“, – taip savo atsiminimų knygoje „Nutapyta žodžiais. Vilniaus prisiminimai“ rašo vienas žymiausių litvakų dailininkų Samuelis Bakas, kurio darbai – tai pastanga pasitelkus vaizduotę į visumą sujungti perplėštą pasaulį ir taip atmintyje išsaugoti peizažus, daiktus bei žmones.

Žinomas Izraelio rašytojas Amosas Ozas (1939–2018) S.Baką laikė vienu didžiausių XX amžiaus tapytojų, ne tik susikūrusiu unikalią meninę kalbą, tačiau ir taikliai atspindėjusiu „beprotišką mūsų laikmečio žiaurumą, jo baisybes, tuštumą, liūdesį ir beprasmiškumą“, kurio pasaulyje „siaubas, humoras ir sapnai susilieja į vientisą radioaktyvią masę“.

Ilgus dešimtmečius dailininko pavardė Lietuvoje buvo žinoma išimtinai litvakų istorijos bei kultūros tyrinėtojams. Pats menininkas, su mama išgyvenęs Holokausto tragediją Vilniuje ir netekęs savo tėvo, senelių, kaimynų ir daugelio pažįstamų, po Antrojo pasaulinio karo pasitraukė iš Lietuvos ir tik praėjus 56-eriems metams ryžosi atvykti į, jo žodžiais tariant, prarastą vaikystės rojų.

Kviečiame į pusdienį su Lietuvos žmogaus teisių centru „Atminties įamžinimas ir žmogaus teisės“

Kviečiame į pusdienį su Lietuvos žmogaus teisių centru „Atminties įamžinimas ir žmogaus teisės“

Mieli Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai ir bičiuliai,

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Lietuvos žmogaus teisių centras  kviečia į prasmingą ekskursiją ir paskaitą apie istorinės atminties įamžinimą kartu su Jūrate Juškaite.

Pusdienis su Lietuvos žmogaus teisių centru „Atminties įamžinimas ir

žmogaus teisės“

2022 m. liepos 21 d., ketvirtadienis.

9.30 val. susitinkame prie Lietuvos žydų bendruomenės pastato, Pylimo g. 4

9.35 – 10.40 val. susipažinimas su Atminimo akmenimis ir jų aplankymas Vilniuje (Basanavičiaus ir Islandijos g.)

11.00 – 11.15 val. įsikuriame Lietuvos žydų bendruomenės Konferencijų salėje IV aukšte

11.15 – 13.30 val. pranešimas/ diskusija: „Kad istorija nesikartotų: kaip užkirsti kelią neapykantai ir neapykantos sklaidai?“

13.30 val. pietūs „Beigelių krautuvėlėje“

Ekskursiją ves ir pranešimą/ diskusiją ves Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.

Prašome registruotis: https://bit.ly/3vU5fI2

Užuojauta

Užuojauta

Lietuvos žydų bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą velionio šeimai ir artimiesiems.
Abu su broliu Borisu Rositsanu  Vilniuje įkūrė Elitinio šaškių ir šachmatų klubą „Rositsan ir Maccabi“, prezidentas buvo brolis Borisas Rositsanas, miręs 2021.
Michail Rositsan laidotuvėse Izraelyje dalyvavo LŽB pirmininkė Faina Kukliansky ir perdavė nuoširdžią užuojautą šeimai.
#ŽydiškiPašnekesiai kviečia

#ŽydiškiPašnekesiai kviečia

Lietuvos žydų bendruomenės diskusijų klubas #ŽydiškiPašnekesiai kviečia į liepos 14 d. diskusiją „Judaizmo ir krikščionybės požiūris į moralę“.

Diskusijoje kelsime klausimus: kodėl judaizmo ir krikščionybės požiūris į abortą skiriasi? Ką apie tai sako religinė ir sekuliari teisė? Kas svarbiau, vaisiaus ar motinos gyvybės, kai moralė teigia, kad apskritai gyvybė šventa? Jeigu gyvybė šventa, kodėl nusikaltėlio Putino režimo valdoma ortodoksų pravoslavų bažnyčia laimina žudymą? Ar įmanomas moralus karas? Ar moralė karo metu išeina atostogų? Kodėl svarbiausios religinės konfesijos pristatančios save taikiomis ir moraliomis nesugeba sustabdyti karų?

Šie klausimai žiauraus Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste reikalauja atsakymų, į kuriuos ir bandysime atsakyti.

Diskusijoje dalyvaus:

  • Aušra Pažėrė – VU kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros docentė, Lietuvos žydų  istorikė. Doc. dr. Aušra Pažėrė , Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro dėstytoja
  • Algirdas Davidavičius – VDU politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto, viešosios komunikacijos katedros lektorius, Šolom Aleichemo gimnazijos dėstytojas
  • Dainius Žalimas – prof. dr. Vytauto Didžiojo universitete Teisės fakulteto dekanas

Diskusiją moderuoja:

  • Arkadijus Vinokuras – aktorius, rašytojas, publicistas, diskusijų klubo iniciatorius.
Iš sostinės Tauro kalno laiptų išmontuoti žydų antkapiai grįžta į kapines

Iš sostinės Tauro kalno laiptų išmontuoti žydų antkapiai grįžta į kapines

Sovietmečiu laiptų statyboms barbariškai panaudoti žydų antkapiai ant Tauro kalno šalia Liuteronų sodo pagaliau bus sutvarkyti – pirmadienį prasidėjo jų demontavimo darbai, pranešė Vilniaus savivaldybė.

Antkapių fragmentai be rašmenų bus pervežti saugoti į Vilniaus žydų Šnipiškių senąsias kapines, esančias šalia buvusių Sporto rūmų Olimpiečių gatvėje, o su rašmenimis keliaus į Vilniaus žydų senųjų kapinių teritoriją (abipus Kirkuto alėjos). Nauji laiptai bus įrengti statant Nacionalinę koncertų salę, o Liuteronų sodo takai bus sujungti su NKS terasa. Dėl paminklinių akmenų sukonstruotų laiptų pakopų ardymo Vilniaus miesto savivaldybė tarėsi su žydų bendruomenės atstovais ir Kultūros paveldo departamentu. Vilniaus žydų Šnipiškių senosiose kapinėse ir Vilniaus žydų senųjų kapinių teritorijoje Užupyje (Olandų g.) jau saugoma daugiau nei 1000 tonų įvairiose miesto vietose rastų paminklinių akmenų fragmentų.

Sovietmečiu jie naudoti ir statant susisiekimo infrastruktūrą, ir pastatus. Į aikštelę prie senųjų žydų kapinių Olandų g. atkeliavo paminkliniai akmenys su rašmenimis iš T.Kosciuškos, Latvių, Vytauto gatvių ir Vakarinio aplinkkelio teritorijos. Daugelis vietų, kuriose užfiksuoti iš žydiškų antkapinių paminklų fragmentų pastatyti objektai, jau sutvarkytos – paminkliniai akmenys demontuoti, o tais atvejais, kai statinių kol kas ardyti nenumatyta (Lazdynuose (Žėručio g. 4), Antakalnyje, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės teritorijoje ir prie atraminės sienelės, esančios Vytenio g. 6 ), savivaldybė, pasitarusi su žydu bendruomene, paženklino informacinėmis lentomis. Dalis anksčiau iš įvairių statinių išmontuotų antkapių fragmenrų grąžinta į istorinių Vilniaus žydų senųjų kapinių teritoriją Užupyje, kur planuojama įrengti memorialą ir deramai įamžinti čia palaidotų miestelėnų atminimą.

Užupio kapinės Vilniuje veikė nuo 1830 m. iki 1963 m., jose buvo laidojami XIX am. pab. – XX am. pradžioje Vilniuje gyvenę miestelėnai žydai. 1961 m. sovietų valdžia priėmė nutarimą likviduoti Vilniaus žydų senąsias kapines Užupyje, o antkapiai buvo panaudoti vietoje statybinių medžiagų (laiptų pakopoms, atraminėms sienutėms ar transformatorinių fasadų dekorui), dažnai net nesistengiant kruopščiai nutašyti juose iškaltų užrašų. Po kapinių sunaikinimo, Užupio žydų kapinės virto dykviete, apaugusia atsitiktiniais želdiniais. Prieš kelerius metus 11 ha Olandų gatvėje esančių senųjų žydų kapinių teritorija buvo sutvarkyta lankytojams – čia atsivėrė medžių alėjos, takai, įrengti informaciniai stendai, sutvarkytas miškas.

Sauliaus Žiūros nuotr.

Nataljos Cheifec klubo Šalom sezono uždarymo akimirkos iš Žiežmarių

Nataljos Cheifec klubo Šalom sezono uždarymo akimirkos iš Žiežmarių

Šiandiena #NataljosKlubo Šalom nariai uždarė pirmąjį sėkmingą klubo sezoną ir keliavo į Žiežmarius.

Saulėtą dieną vaikščiojome per mažą miestelį, kažkada, kol dar nebuvo autostrados, stovėjusį ant pagrindinio Lietuvos kelio tarp Vilniaus ir Kauno. Čia dar gan ryškūs nedidelio žydų kvartalo pėdsakai atpažįstami iš raudonų plytų namelių ir prekybininkų pastatų su durimis į gatvę. Siaurose gatvelėse išlikę  maži medinukai su nepakeistomis autentiškomis detalėmis, langinėmis, durų varčiomis. Vietos specifinė puošmena – skardinės augalinių motyvų lietvamzdžių dekoracijos.

Radome ir vieną namą su kampinėmis durimis, sako – tai litvakų sumanymas, nes kampinės durys rodo, jog namas priklausė abiem gatvėms paleis sienas. Tad abiejų gatvelių prekybininkai negalėdavo pykti ant namo gyventojo, kai jis eidavo apsipirkti pas prekeivį kaimyną.

Apie išsaugotos ir atrestauruotos Žiežmarių sinagogos sėkmės istoriją pasakojo Aivaras Jonyka. Sinagogos atgimimu jis rūpinasi jau daug metų. Miestelyje gyveno apie 80 proc. žydų, kurių šiandiena jau nebėra. Bet liko vienas iš keturių maldos namų – atsinaujinusi unikali medinė sinagoga. Miestelyje nebeliko žydų bendruomenės, tad pastatas tarnauja kaip kultūros centras. Čia rengiamos parodos, koncertai, susitikimai, objektą dažnai lanko grupės iš Izraelio.

Vėliau klubiečiai aplankė atminties vietas – žydų kapines ir žydų žudynių vietas ir kapus Strošiūnų miške kur 1941 m. buvo negailestingai nužudyti 2200 vyrai, o vėliau 1800 moterys, vaikai ir pagyvenę Žiežmarių žydai.

Kaišiadorių turizmo centro informaciniame puslapyje rašoma:

Žiežmarių žydų kapinės paminėtos 1782 m. rašytiniuose šaltiniuose. Tuo metu čia buvo dvejos kapinės: vienos laukuose miesto pakraštyje, o antrosios – prie sinagogos, skirtos mažiems vaikams laidoti. Iki mūsų dienų antrųjų kapinių neliko nė žymės. Senųjų žydų kapinių pakraštyje po Antrojo pasaulinio karo buvo užkasami nužudytų partizanų palaikai. Šiuo metu kapinėse išliko apie 40 skirtingų stilių ir formų antkapinių paminklų.

Žydų žudynių vieta ir kapas Strošiūnų miške 1941 m. Rugpjūčio mėnesį vyko masinis Kaišiadorių apylinkių žydų naikinimas. Vyrai, moterys, vaikai buvo surenkami į vieną vietą, vėliau vedami arba vežami sušaudymui. Žudynės vyko Strošiūnų šile. Šioje vietoje 1941 m. rugpjūčio 26 d. buvo sušaudyta 1911 Kaišiadorių, Žaslių ir Žiežmarių žydų. Tai buvo Kaišiadorių geto ir laikinosios izoliacijos vietos žmonės.

Kviečiame pasivaikščioti kartu ir susitikime rudenį, prasidėjus naujam edukaciniam sezonui.

Vilniaus Gaono mauzoliejus paskelbtas valstybės saugomu paveldo objektu

Vilniaus Gaono mauzoliejus paskelbtas valstybės saugomu paveldo objektu

MadeinVilnius.lt

Vilniaus Gaono mauzoliejų Sudervės kapinėse kultūros ministras Simonas Kairys paskelbė valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.

Jo pasirašytas įsakymas numato, kad Vilniuje, Sudervės kapinėse, esantis mauzoliejus svarbus viešajai pagarbai, jis saugotinas dėl architektūrinės, istorinės ir memorialinės reikšmės.

Šiam kultūros paveldo objektui ir jo teritorijai nustatytas autentiškos paskirties saugojimo režimas.

XVIII amžiuje gyvenęs Elijahu ben Šlomas Zalmanas, žinomas Vilniaus Gaono vardu, laikomas vienu žymiausių Talmudo – judaizmo religinių raštų rinkinio – aiškintojų.

Jis gimė 1720 metais Selcuose, netoli Bresto, dabartinėje Baltarusijoje. 1738–1745 metais gyveno Kėdainiuose, nuo 1745 metų – Vilniuje. Čia dėstė halachą (Talmudo teisę) ir kabalą, parašė apie 70 veikalų, komentarų.

Vilniaus Gaonas mirė 1797 metais ir palaidotas tuomet pagrindinėse Vilniaus žydų kapinėse Šnipiškėse. Bendruomenės pastatytame antkapyje buvo įrašyta: „Jis tyrinėjo ir aiškino Raštą, Mišną, Babilono ir Jeruzalės Talmudą, midrašus, Zohar knygą… Dar jaunystėje jis atsisakė visų žemiškų malonumų ir pašventė savo kūną ir sielą Kūrėjui garbinti…“

Šias kapines naikinant XX amžiaus pradžioje, Gaono šeimos mauzoliejus perkeltas į žydų kapines Užupyje, o 1968 metais sunaikinus ir šias kapines, Vilniaus žydai savo iniciatyva perkėlė Gaono ir jo šeimos palaikus į šiuo metu veikiančias žydų kapines Sudervės kelyje.

Tai vienas lankomiausių žydų paveldo objektų Vilniuje.

Savivaldybė pritarė Žydų gatvės atkūrimui

Savivaldybė pritarė Žydų gatvės atkūrimui

MadeinVilnius.lt 

Vilniuje norima rekonstruoti istorinę, XVI amžių menančią, Žydų gatvę ir architektūriniais akcentais pažymėti Vilniaus Didžiosios sinagogos buvusią teritoriją. Vilniaus miesto savivaldybė ir bendrovės „Vilniaus plano“ architektai dar gegužės mėnesį visuomenei pristatė istorinės Žydų gatvės ir sinagogos aikštės tvarkymo projektinius pasiūlymus.

Šia savaitę Vilniaus miesto savivaldybė šiam projektui pritarė.

Istorinės Žydų gatvės kontūrai buvo patikslinti pagal atrastų gatvės bortų fragmentų vietas – dabartinės gatvės trajektorija yra pakitusi nuo istorinės, todėl siūloma ją sugrąžinti ir demontuoti esamas gatvės bei šaligatvių dangas. Planuojama, kad rekonstruotoje gatvėje galėtų tęstis Stiklių gatvėje esanti danga.

Unikalus vietos objektas – buvę sinagogos kiemo (Šulhoifo) vartai. Buvusių Didžiosios sinagogos kiemo vartų vieta nustatyta pagal ikonografinę medžiagą, sugretinant turimus archeologinių tyrimų duomenis ir istorinius miestų planus. Tiesa, pačių vartų nėra išlikę, todėl projektu siūloma pagal ikonografinę medžiagą atkurti išskirtinį sunaikinto kvartalo simbolį – buvusių vartų stulpus su dekoratyviniais šviestuvais. Už vartų suformuotoje aikštelėje numatyta vieta metaliniam maketui, vaizduojančiam Didžiosios sinagogos ir jos aplinkos buvusį užstatymą.  

Po Antrojo pasaulinio karo sunaikintos Strašūno bibliotekos ir Gaono kloizo kontūrus taip pat pavyko nustatyti tik po daugelio archeologinių tyrimų ir analizių. Buvusios Strašūno bibliotekos kontūro viduje siūloma suformuoti trikampę aikštę, pritaikytą ekskursijų grupių susirinkimams, renginiams ar lauko parodoms. Aikštėje taip pat siūloma sumontuoti interaktyvų informacinį stendą, o buvusių statinių vietą pažymėti kitomis dangomis. Buvusio Gaono kloizo pastato kampą siūloma akcentuoti atramine sienele, suformuotą nuožulnią trikampę plokštumą apželdinant kiliminiais augalais.

Kiekvieną rytą valgyti karštą beigelį – nėra privilegija, tai prigimtinė teisė

Kiekvieną rytą valgyti karštą beigelį – nėra privilegija, tai prigimtinė teisė

Vasara ne tik atostogų, bet ir darbingų kelionių metas. Lankomės Berlyne ir užsukame į legendinę FINE BAGELS beigelinę. Ji duris atvėrė keliais metais anksčiau nei Vilniaus Beigelių krautuvėlė. Susipažinome su Fine Bagels savininke ir įkūrėja Laurel Kratochvila dar 2018 m. Lenkijoje žydiško maisto festivalyje TISH, kur ji surengė dar tuo metu unikalią beigelių kepimo pamoką. Taip susipažinome su Montrealio ir Niujorko stiliaus beigeliais ir skirtumais tarp jų. Atsivežėme skaniausio  žydiško saldėsio RUGELACH receptą.

Rugelach su riešutų ir figų įdaru, 2018 m.

FINE BAGELS ISTORIJA

Ankstyviausias beigelių įrašas apie beigelius šeimos įkūrėjos istorijoje yra 1897 m., kai proprosenelis Hymanas (ne Chaimas) Cooperis pareiškė, kad persikelia iš Varšuvos į Niujorką, nes „užjūryje Beigeliai yra geresni“. Likusi šeima netrukus apleido savo nedidelę chalos kepyklėlę ir persikėlė į Naująjį pasaulį, nes, pasirodo, Amerikoje beigeliai buvo išties geresni. Amerikoje užaugo keturios kartos, bet šeima iki šiol nerimsta dėl beigelių.

2013 m. „Fine Bagels“ atvėrė duris Berlyne ir nuo to laiko kočioja, verda ir kepa autentiškus Niujorko riestainius su skylėm.

Kepyklėlės misija – gaminti nuostabius beigelius ir kitus gardžius žydų ir amerikiečių kepyklų skanėstus, išlaikyti maisto tradicijas ir paveldą šiame naujame-sename pasaulyje.

Kiekvieną rytą valgyti karštą beigelį – nėra privilegija, tai prigimtinė teisė

Fine bagels moto.

Ketvirtadienio popietę lijo, bet madingas Berlyno rajonas klegėjo ir buvo gyvas. Fine Bagels kepyklėlė įsikūrusi ant nemažos sankryžos ir per pietų metą čia buvo pilna žmonių. Nepanašu, kad tai  minia iš ofisų, labiau tai nuolatinis beigelių gerbėjų klubas. Staliukai palei vitrinas puspilniai, viduje stovi eilė, groja muzika, lentynos užgultos ir kvepia kava.

Kavinės interjeras niekuo lyg nenustebino, meniu išrašyta palei lubas ant juodos  lentos kreida, pavadinimas kukliai šviečia neonine šviesa ant vitrinos ir atsikartoja ant sienų. Tačiaiu labai nustebino, jog patekome į…knygyną. gerų madingų knygų buvo pilnos sienos ir prekystaliai, tarp jų išsidėstę staliukai kavai. Kavinės erdvė išties didelė. Prieš pat kasą, garbingiausioje vietoje radome visą „Svajonių“ lentynėlę su visomis kultinėmis  žymiosiomis žydų kulinarijos knygomis, tad nebereikia ir AMAZON.

Knygynas – tai savininkės vyro verslas puikiai įsipaišantis į beigelinės erdves ir idėją.

Kavinė siūlo net 16 rūšių beigelių MENIU

Patys beigeliai  išdėstyti vintažinio stiliaus medinėse lentynose. Vitrinoje puikuojasi chalos, klasikinės cinamoninės bandelės , tik va ir čia kepyklėlės lentynos buvo tuščios – pasigedome būtent to, dėl ko užsukome – legendinių rugelach.

 

Paruošė Dovilė Rūkaitė

1898 m. liepos 7 d. Gargžduose gimė iškilioji poetė Judita Cik, žinoma Judikos slapyvardžiu

Judika. Judita Cik. Viena iš nedaugelio…Minime poetės atminimą.

2022-07-07

1898 m. liepos 7 d. Gargžduose gimė iškilioji poetė Judita Cik, žinoma Judikos slapyvardžiu.

Judika buvo viena iš nedaugelio žydų kilmės moterų poečių Lietuvoje, kuri taip produktyviai kūrė ir išleido savo kūrybą. Judita Cik pradėjo kurti poeziją jidiš kalba 1917 metais ir, paveikta žydų rašytojo Moishe Taich, prisijungė prie Jekaterinburgo poetų grupės, kuriai priklausė Perecas Markishas, ​​Hane Levinas ir Shmuelis Rozinas. Didelės sėkmės ji pasiekė publikuodama periodinius leidinius ir antologijas. Pirmasis jos eilėraščių rinkinys „Nae yungt” („Nauja jaunystė“) buvo išleistas Kaune 1923 m.  Dramatiška epinė poema „Mentsch un zeit“ („Žmonės ir laikas“) – 1926 m.

1929 metais Judika Cik su sūnumi emigravo į Kanadą. Ji buvo nuolatinė žurnalo ”Keneder Adler” bendradarbė ir paskelbė tokius gerai žinomus kūrinius kaip ,,Vanderwegn” (“Klaidžiojantys takai”, Monrealis, 1934), (Shards, Torontas, 1943) („Likučiai“) ir „Tzar un Freud“ ‚Torontas, 1949 m.

Judika Cik yra įtraukta į Zalmano Reizeno biografinį jidiš rašytojų žodyną, Ezros Kermano jidiš poetų antologiją. Pasak amerikiečių žydų rašytojo, germanisto kalbininko, jidiš kalbos specialisto Dovido Katzo, Judita Cik yra viena iš nedaugelio poetų, sukūrusių jidiš poeziją Vakaruose.

Judika (Judita Cik) mirė Niujorke 1987 m.