Tauragėje atidengta žydų pradinės mokyklos atminimo lenta

Tauragėje atidengta žydų pradinės mokyklos atminimo lenta

Margarita 
RIMKUTĖ
@taurageszinios.lt

Turbūt ne visi tauragiškiai žino, jog pastatas, kuriame įsikūrusi Tauragės apylinkės prokuratūra, kadaise buvo žydų pradinė mokykla. Trečiadienį vyko atminimo lentos, skirtos žydų pradinės mokyklos TARBUT 100-mečiui paminėti, atidengimas. Šis renginys – mieste vykstančio renginių ciklo „Štetlas Tauragėje“  dalis.

Kaip renginio metu sakė jo vedėja, Kultūros centro vyriausioji renginių režisierė Algima Juščiuvienė, 1921 m. pastatytoje mokykloje pamokos vyko iki 1941 m.

– Baisi Holokausto tragedija nutildė vaikišką klegesį ir sunaikino žydišką šio miesto dvasią. 1947 m. pastate įsikūrė rusų progimnazija. 1954 m. Tauragės muzikos mokykla. 1988 m. vakarinė mokykla, o nuo 1996 m. pastatas priklauso generalinei prokuratūrai. Tai seniausias namas mieste statytas švietimo įstaigai. Keturmetėje tada žydų mokykloje mokėsi pustrečio šimto žydų vaikų. Visi šios mokyklos mokytojai buvo licencijuoti ir algas gaudavo iš švietimo ministerijos. Mokykla priklausė TARBUT mokyklų tinklui, o tai reiškė, kad buvo stipriausia modernaus švietimo organizacija rytų Europoje, – renginio metu kalbėjo A. Juščiuvienė.

 

Renginių ciklas „Štetlas Tauragėje“  vyko nuo rugsėjo 14 dienos. Šiandien – baigiamieji jo renginiai.

Kultūros centro organizuojamus renginius remia Lietuvos kultūros taryba ir Tauragės rajono savivaldybė.

Nuotraukos LŽB

Diskusija „Atsigręžus į mūsų praeitį. Lietuviai, vokiečiai ir žydai“ VU filologijos fakulteto V. Krėvės auditorija

Spalio 1 d. 18 val. kartu su VU pradedame bendrą paskaitų ir diskusijų ciklą „Atviri pokalbiai apie istoriją“, kuriame kelsime aktualius klausimus apie istorinę tiesą, atminčių karus ir visuomenės gebėjimą atsispirti spaudimui tarnauti vienai ar kitai ideologijai.
Į pirmąjį pokalbį „Atsigręžus į mūsų praeitį. Lietuviai, vokiečiai ir žydai“ pakvietėme žymų istoriką, knygų apie vokiečių okupacinę politiką ir Holokaustą Lietuvoje autorių Christoph Dieckmann.
Pokomunistinėse Rytų Europos šalyse vis dar stipriai nesutariama dėl įvairių istorinių įvykių, ypač Antrojo pasaulinio karo, Holokausto, nacizmo ir komunizmo vertinimo. Istorikas Ch. Dieckmannas pasidalins savo įžvalgomis apie santykį tarp istorijos ir atminties. Kalbės apie asmenines paieškas bandant rasti geriausią būdą nagrinėti Holokaustą Lietuvoje, ir sustos ties naudojamu metodu, kuris padeda įtraukti skirtingas Holokausto dalyvių perspektyvas. Taipogi aptars, kodėl taip sunku atkurti ir analizuoti bendrą istoriją – kodėl kyla tokia didelė trintis tarp nūdienos ir praeities istorijų?
Dieckmann’o sprendimas – kelti klausimus ir ieškoti tiksliausių atsakymų. Svečias sieks aptarti bendrą lietuvių, žydų ir vokiečių praeitį, įsitraukdamas į diskusijas su auditorija.
Diskusijos moderatoriai: Sergejus Kanovičius ir Paulius Gritėnas.
Renginys vyks anglų kalba.
Įėjimas į renginį su galimybių pasu arba jį atitinkančiu dokumentu.
Antrasis atvirų pokalbių renginys numatytas spalio 15 d. Jame dalyvaus buvęs Lenkijos žydų istorijos muziejaus POLIN direktorius Dariusz Stola. Su profesoriumi kalbėsime apie nepaprastą POLIN muziejaus sėkmę ir Lenkiją skaldančius atminties karus.
Iš 141 Seimo narių tik 64 dalyvavo posėdyje, skirtame Lietuvos žydų genocido dienai ir Holokausto pradžios Lietuvoje 80-osioms metinėms paminėti

Iš 141 Seimo narių tik 64 dalyvavo posėdyje, skirtame Lietuvos žydų genocido dienai ir Holokausto pradžios Lietuvoje 80-osioms metinėms paminėti

Profesorius Pinchos Fridberg

Vilnius

Norėčiau trumpai pakomentuoti pranešimą spaudai, kuris pasirodė rugsėjo 23 d. Seimo tinklapyje.

 

Mano nuomonę apie šią visumoje gerą rezoliuciją stipriai sudrumstė pranešimo žodžiai «vieningai balsavo 64 Seimo nariai». De facto žodis vieningai reiškia, jog deputatų dauguma (77 !!!) posėdyje skirtame Lietuvos žydų genocido dienai ir Holokausto pradžios Lietuvoje 80-sioms metinėms paminėti nedalyvavo.

Dėl ko jie neatvyko pagerbti šios Lietuvos istorijos tragiškos dienos, galiu tik spėlioti.

Tikimybė, kad visi 77 turėjo pateisinamą priežastį, visai maža.

Nejaugi dalis deputatų sąmoningai boikotavo temą?

 

Įteikti tradiciniai Tautinių mažumų departamento apdovanojimai

Įteikti tradiciniai Tautinių mažumų departamento apdovanojimai

2021 m. rugsėjo 27 d. Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sukvietė į šventę Vilniaus miesto Rotušėje tautinių bendruomenių atstovus, kultūros ir švietimo darbuotojus – visus, brandinančius ir turtinančius Lietuvą daugiakultūriškumu ir pagarba tautinei įvairovei, pasididžiuoti ir pasidžiaugti 2019 ir 2020 metais vykdytomis veiklomis.

Renginio svečius sveikindama Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė dr. Vida Montvydaitė, pasidžiaugė, galėdama būti kartu su žmonėmis, apdovanotais ypatingu talentu puoselėti savo tradicijas, jas turtinti ir palikti būsimoms kartoms bei dalintis su visuomene. „Jūsų įgyvendinami sumanymai, sėkmingi projektai, išauginti jauni žmonės yra Jūsų dovana Lietuvos valstybei“, – sakė direktorė ir pažymėjo, kad departamento komandos tikslas yra parodyti kultūromis turtingą šiuolaikinę Lietuvą, kurioje gražiai atranda vietą pačios įvairiausios tautinės bendrijos, kalbos, tradicijos.

Skaityti plačiau

skelbimas sachmatai LT
 skelbimas sachmatai ENG

Registruotis Gintas Zybartas. Gigantchess@gmail.com

 

Borisas Rositsanas, FIDE meistras, Elitinio šaškių ir šachmatų klubo „Rositsan ir Maccabi“ prezidentas išėjo Anapilin netikėtai, eidamas 75-uosius metus rugpjūčio 7d. 2021. Borisas  dalyvaudavo Lietuvos šachmatų čempionato finale, nuolat sėkmingai žaidė įvairiose varžybose, tarp senjorų bei silpnaregių iškovojo ne vieną titulą, o 2014 m. Vilniuje tapo Pasaulio senjorų komandinio čempionato prizininku. Jis buvo ilgametis ,,Makabi” šachmatų rinktinės narys, dalyvavo Pasaulinėje Makabiadoje Izraelyje Lietuvos  ,,Makabi” sudėtyje. Boriso atminimas išlieka mūsų bendruomenėje ir jo išugdytų šachmatininkų, jaunų ir vyresnių širdyse.

Subačiaus apylinkių žydų Holokausto aukų 80-mečio minėjimas

Subačiaus apylinkių žydų Holokausto aukų 80-mečio minėjimas

Aušrinė MERKYTĖ

Subačiaus seniūnijos, kultūros ir šveitimo įstaigų atstovai, renginio svečiai rugsėjo 23 d. susirinko pagerbti žuvusių žydų tautybės gyventojų atminimą masinių žudynių vietoje Ilčiūnų miške, ant kalnelio vadinamo Lapakalniu, kur 1941 metų liepą, kaip rašoma ant paminklo buvo nužudyta 80 gyventojų.

Renginio organizatorė, Kupiškio kultūros centro Subačiaus padalinio darbuotoja, kultūrinės veiklos vadybininkė  Inga Dovydėnienė, pradėdama renginį priminė, kad nuo tų baisių įvykių praėjo jau 80 metų, daugelio amžininkų nebeturime ir negalime sužinoti tragiškai žuvusių šeimų istorijų, liudijimų.

Pasak kalbėjusiosios, visi čia susirinkę žmonės jaučia pareigą šiandien pagerbti ir prisiminti žuvusius kraštiečius. Jų Subačiaus miestelyje ir Subačiaus mieste galėjo gyventi apie 600–700 žydų. Ta didžiulė bendruomenė buvo nužudyta vos per kelis mėnesius. Kai kuriuose šaltiniuose minima ne 80 o 300 nužudytų žydų. Renginio vedėja perskaitė žinomas nužudytų subatėnų pavardes.

Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas, kuris akcentavo, kad labai svarbu žinoti nužudytų žydų vardus ir pavardes, kaip tai padaryta Kupiškyje. Jis kalbėjo, kad visoje Lietuvoje žudynių vietose yra pasatyti paminklai, o šalyse į rytus nuo Lietuvos to nėra. Nuo nacių nukentėjo ir lietuviai: buvo šaudomi, kiti išvežti darbams į Vokietiją, ten mirė iš bado, ligų, bombardavimo metu. Priminė kunigo Alfonso Lipniūno, lietuvių katalikų kunigo, Štuthofo kalinio, istoriją.

 

G. Kofmanas dėkojo istorikams, tyrinėjantiems Holokausto ir žydų istoriją. Jų galėjo būti nužudyta apie 200 tūkstančių, sakė, kad įvairiuose renginiuos kaip pavyzdį pristato Kupiškio etnografijos muziejininkę Aušra Jonušytę už jos atsidavimą ir istorinę veiklą.

Prie paminklo buvo uždegtos žvakelės, padėti akmenukai su nužudytų žydų pavardėmis ir Subačiaus seniūnijos seniūnės atvežta rudeninių gėlių puokštė.

Kupiškio kultūros centro Subačiaus padalinio salėje Etnografijos muziejaus muziejininkė istorikė Aušra Jonušytė perskaitė pranešimą „Atminties ženklai“, buvo pateiktos gyvenamosios paskirties ir ūkinių pastatų, laidojimo, ir nužudytųjų įamžinimo vietų nuotraukos su jų istorija.

Vėliau kraštietė Milda Markauskaitė-Aižinienė prisiminė kaimynystėje gyvenusius žydus prekybininkus ir amatininkus. Tuo metu pasakotoja, buvusi maža mergaitė, džiaugėsi, kad ją savo parduotuvėje pasodinęs ant prekystalio saldainiais apdovanodavo prekybininkas Mendeliukas. O prisiminusi apie žudynes, moteris susigraudino.

Panevėžio miesto žydų bendruomenėje  SUKKOT šventė vyko pagal žydų tradicijas

Panevėžio miesto žydų bendruomenėje  SUKKOT šventė vyko pagal žydų tradicijas

Panevėžio miesto žydų bendruomenėje  SUKKOT šventė vyko pagal žydų tradicijas, 2021  rugsėjo mėn. 25 dieną. SUKKOT – šventė, kai žydai mini išsilaisvinimą iš Egipto vergijos ir kelionę iki Šventosios žemės. Šventė turi dvi prasmes: kasdieninę – derliaus  ir SUKA – hebrajų kalba – palapinė, iš Egipto išėjusių protėvių laikinas būstas. Apie šią istoriją papasakojo žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman.

Dar Sukkot yra susirinkimų šventė, kada visi nariai kartu džiaugiasi, linki vieni kitiems sveikatos ir džiaugsmingai praleidžia laiką, dėkoja Visagaliui už derlių ir laimingai praėjusius metus. Šią dieną dar buvo pasveikintas jubiliatas pasaulio teisuolio sūnus, PŽB narys Vidmantas Markevičius su 60 mečiu.

SUKKOT šventės ritualuose naudojami keturi augalai: lulav (palmės šakelė – primena stuburą), hadas (mirta – akys), arava (gluosnis – burna) ir etrog (citronas – širdis). Visi simboliai skirtingi, bet vienas be kito negali,- visi būtini.

Dar aiškinama, kad keturi augalai atstovauja įvairių tipų asmenybes,  kad ir skirtingas –  visi jie  yra žydai. Todėl PŽB patalpose buvo sukurta įsivaizduojama palapinė (Suka), kad nariai pajustų žydų tradicinę atmosferą.

Šventės metu yra apdovanojami bendruomenės narių vaikai. Jiems paruošiamos saldžios vaišės bei dovanėlės. Taip tradicijos perduodamos iš kartos į kartą.

Užuojauta

Užuojauta

Mirė Kauno geto, Eredos ir Stuthofo koncentracijos stovyklų kalinė

Dobrė Rozenbergienė

(1928-2021)

Nuoširdžiai užjaučiame velionės sūnų, anūkus, artimuosius, gimines.

Liūdime kartu su Jumis, linkėdami stiprybės išgyventi  labai artimo ir brangaus

žmogaus netektį.

Įveikusi be galo sunkų gyvenimo kelią, sunkios gyvenimo naštos palaužta Te nurimsta, Jūsų, Dobre, siela. Ilsėkitės taikoje ir ramybėje.

Buvusių getų ir koncentracijos stovyklų sąjunga

Holokausto Lietuvoje pradžios 80-čio minėjimas „1941- 2021 Atminties kelias Panevėžyje“

Holokausto Lietuvoje pradžios 80-čio minėjimas „1941- 2021 Atminties kelias Panevėžyje“

Lietuvos žydų genocido atminimo dienos išvakarėse, rugsėjo 22 d. Panevėžio miesto žydų bendruomenė kartu su svečiais šią kraupią datą paminėjo „Atminties kelio“ eisenoje, susirinkę prie memorialo „Liūdinti žydų motina“, vėliau – prie paminklo Krekenavos ir Klaipėdos gatvių kampe, žyminčio Panevėžyje nacių įkurto geto vietą, Kurganavos miškelyje, kur 1941-aisiais sušaudyta apie 8000 žmonių. Renginį Panevėžyje pradėjo Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman – Prieš aštuonias dešimtis metų Lietuvos istoriją paženklino juoda žymė, reiškusi beveik 200 tūkst. pražudytų gyvybių.Europoje nužudyta apie šešis milijonus žydų.

Atsimenama ne tik ši tragedija ir nekaltai sušaudyti žmonės. Nukentėjo visa Lietuva. Mes mažai kalbame, kiek nukentėjo lietuvių. Daug jų buvo išvežta į nacistinę Vokietiją priverstiniams darbams. Daug jų nebegrįžo.Ir tarp žydų yra tokių, kurių tėvas lietuvis buvo išvežtas į Vokietiją darbams ir nebegrįžo.

Žvėriškame naikinimo fabrike nukentėjo ir kitos tautinės mažumos, Lietuvoje gyvenusios iki Antrojo pasaulinio karo. Lietuva – prarado mokslininkus, mokytojus, teisėjus, advokatus, amatininkus, darbininkus.

Didžiausios masinių žudynių vietos yra šalia Panevėžio  Žaliosioje girioje ir Kurganavoje. Tokių vietų visoje apskrityje – daugiau nei trys dešimtys.

Renginyje dalyvavao garbingi svečiai, kurie su liūdesiu prisiminė prieš 80 metų įvykusią tragediją. Pagerbė Holokausto aukas gėlėmis ir žvakutėmis Panevėžio miesto savivaldybės vicemeras Laurynas Jagminas, Panevėžio rajono mero pavaduotojas Antanas Pocius, Lietuvos respublikos Seimo narys  Bronislovas Matelis.

Į jaunimą kreipėsi Lietuvos žydų (litvakų )bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir prašė nepamiršti šio tragiško įvykio  prieš 80 metų. Kvietė paskaityti knygas, susipažinti su žydų tautos  istorija, su jų išgyvenimais, aprašytais getuose bei koncentracijos stovyklose nežinomybėje ir kankinimuose gyvenusių žydų poetų ir rašytojų.

Taip pat prisiminė Holokausto aukas ir jas pagerbė,  užuojautos žodžius pareiškė mokyklų  vadovai – mūsų partneriai ir garbingi svečiai – Danutė Krikščiūnienė ir Tautvydas Anilionis.

 

Tylos minute buvo pagerbtas Holokausto aukų atminimas, uždegtos žvakės ir padėtos gėlės bei akmenėliai, pagal žydų tradicijas.

Šiais metais Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su „Beigelių krautuvėle“ ir „Cvi Parke“ džiaugiasi galėdami prisidėti prie „Kultūros nakties“ festivalio iniciatyvos ir pasidalinti vakaro programa, kuri, tikimės, ne tik Jus džiugins, bet ir įkvėps!
Jau šiandien! Nuo 19 valandos.
LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky kalba Paneriuose 2021

LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky kalba Paneriuose 2021

Gerbiamieji,

Stoviu prieš Jus tam, kad pasakyčiau kalbą, tačiau atrodo, kad ši vieta, ši skaudi proga, kviečia susikaupti ir patylėti. Bet tyla tylai nelygi. Susikaupimo, pagarbos, nuolankumo tylos, kiekvieną mąstantį ir jaučiantį žmogų ištinkančios šioje vietoje, negalime maišyti su abejingumo, nežinojimo ar baimės tyla. Mes visi tylėjome labai ilgai. Per ilgai.  Tylėjome apie tai, kas atsitiko, kur atsitiko, kodėl atsitiko. Didžioji dalis tų aštuonių dešimtmečių, kuriuos skaičiuojame nuo Holokausto Lietuvoje pradžios, buvo pratylėta. Iš baimės? Iš nežinojimo? Iš abejingumo?

 Todėl dabar nuveju į šalį norą patylėti iš susikaupimo ir pagarbos, ir kalbu už tuos, kurie patys už save kalbėti nebegali. Už nužudytus ir sunaikintus. Čia, aplink mus, tokių yra apie 70 tūkstančių. Dar virš 200 tūkstančių guli Lietuvos miškeliuose ir palaukėse. Vieną dieną buvo – kitą jau nebe. Vieną dieną prekiavo, mokėsi ir mokė, šventė, meldėsi, kūrė, o kitą – tų žmonių nebėra. Kas liko? Jų tušti namai, jų daiktai, jų darbai. Dar turėjo likti atmintis, bet ji, atrodo, irgi labai ilgai tylėjo. Tylėjo kaimynų atmintis, tylėjo atmintis ir tų, kurie matė, girdėjo, stebėjo. Ypač gerai tylėjo tie, kurie prisidėjo prie žudynių – jų tyla daugeliui padėjo išvengti teisingumo.

Skaityti plačiau
Poetas Kanovičius apie slepiamas Holokausto vykdytojų pavardes: padorūs žmonės stovi kaip elgetos ir laukia istorinės teisybės

Poetas Kanovičius apie slepiamas Holokausto vykdytojų pavardes: padorūs žmonės stovi kaip elgetos ir laukia istorinės teisybės

D.Umbrasas: nuotraukoje per Holokaustą nužudyti vaikai .

Mindaugas Jackevičius LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“ 2021.09.23

Rugsėjo 23d. minima viena tragiškiausių datų Lietuvos istorijoje – Žydų genocido diena. Apie tai, kaip Lietuvoje vyko Holokaustas ir ką teko patirti žydams LRT laidoje „Dienos tema“ kalbėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorius Arūnas Bubnys ir poetas, eseistas, muziejaus „Dingęs Štetlas“ vadovas Sergejus Kanovičius.

– Pone A. Bubny, lygiai 80 metų nuo Holokausto pradžios Lietuvoje, pirmosios žudynės birželį Gargžduose. Jeigu nusikeltume 80 metų atgal, kaip atrodė situacija rugsėjo pabaigoje? Kiek jau buvo Lietuvos provincijos žydų išžudyta?

Skaityti plačiau Skaityti plačiau
„Atminties kelio“ eisenos dalyviai pagerbė Holokausto aukas Paneriuose

„Atminties kelio“ eisenos dalyviai pagerbė Holokausto aukas Paneriuose

Lrytas.lt

Rūdninkų aikštėje ketvirtadienį prasidėjo „Atminties kelio“ minėjimas ir eisena į Panerius. Renginys skirtas paminėti Holokausto pradžios Lietuvoje 80-ąsias metines, Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną ir Vilniaus geto likvidavimo 78-ąsias metines. Eidami „Atminties keliu“ šias sukaktis pažymės daugiau kaip 150 mokyklų visoje Lietuvoje.

Daugiau nei dešimtmetį vykstanti tradicinė pilietinė iniciatyva „Atminties kelias“ – tai kvietimas visiems geros valios žmonėms, bet pirmiausia mokytojams ir mokiniams, prisiminti Holokausto metu sunaikintas gausias Lietuvos žydų bendruomenes, kartu nueiti į masinių žudynių vietas tais keliais, kuriais žydai buvo varomi į paskutinę savo kelionę. Lietuvoje tokių vietų yra daugiau nei 200.
Rengiantis minėjimams mokiniai susipažino su toje vietovėje gyvenusios žydų bendruomenės istorija, tradicijomis, išlikusiu kultūros paveldu. Siekiama, kad mokiniai žinotų ne tik apie Holokausto tragediją, bet ir apie Lietuvoje gyvenusią gausią žydų bendruomenę.

Jame dalyvavo ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir kiti Vyriausybės nariai, Lietuvoje reziduojantys užsienio šalių ambasadoriai, Seimo nariai, svečiai iš užsienio, keli šimtai mokinių iš Vilniaus ir kitų miestų, Lietuvos žydų bendruomenių nariai. Visoje Lietuvoje per 150 mokyklų organizuoja „Atminties kelio“ renginius. Pilietinę iniciatyvą „Atminties kelias“ inicijuoja Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Renginys Vilniuje organizuojamas bendradarbiaujant su Tarptautine Gyvųjų maršo organizacija.

 

I.Šimonytė: Holokaustas nėra tik žydų tautos tragedija, tai – Lietuvos ir pasaulio tragedija

I.Šimonytė: Holokaustas nėra tik žydų tautos tragedija, tai – Lietuvos ir pasaulio tragedija

Holokaustas nėra žydų tautos tragedija, tai – Lietuvos ir pasaulio tragedija, teigia premjerė Ingrida Šimonytė, pabrėžusi, kad turime užkirsti kelią neapykantai ir smurto protrūkiams ateityje.

Ji taip kalbėjo ketvirtadienį sostinės Rūdninkų skvere surengtame Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo renginyje „Atminties kelias 1941–2021“. „Tai, kas įvyko, nėra žydų tautos tragedija, tai visų Lietuvoje gyvenusių ir gyvenančių tautų ir visos valstybės tragedija, žinoma, ir viso pasaulio tragedija, nes pasaulis neteko unikalių spalvų, pasaulis neteko didžiulio potencialo, pasaulis neteko galbūt atradimų ir sprendimų“, – susirinkusiesiems sakė I.Šimonytė. „Bet svarbiausia buvo net ne tai – svarbiausia buvo, kad metodiškai buvo žudomi žmonės, buvo žudomos jų svajonės, jų talentai, jų santykiai ir visa tai vyko dangstantis absurdiškiausiomis sąmokslo teorijomis ir absurdiškais išvedžiojimais“, – pridūrė ji.

Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, jog „norisi tikėti, kad tai buvo skaudžiausios praeities valandos, beprotystės metas, kuris neturi nieko bendro su dabartimi“. Tačiau Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad turime užkirsti kelią neapykantai ir smurto protrūkiams ateityje.

Skaityti plačiau
Tragedijos siaubo laikas neištrynė

Tragedijos siaubo laikas neištrynė

Sekundė.lt Daiva Savckienė

Lietuvos žydų genocido atminimo dienos išvakarėse Panevėžio miesto žydų bendruomenė kartu su svečiais šią kraupią datą paminėjo „Atminties kelio“ eisenoje, susirinkę prie memorialo „Liūdinti žydų motina“, vėliau – prie paminklo Krekenavos ir Klaipėdos gatvių kampe, žyminčio Panevėžyje nacių įkurto geto vietą, Kurganavos miškelyje, kur 1941-aisiais sušaudyta apie 8000 žmonių.

„Maži miesteliai ir dideli miestai 80-ąsias Holokausto metines pamini eisenomis“, – pasakoja Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas.

Atsimenama ne tik ši tragedija ir nekaltai sušaudyti žmonės. Nukentėjo visa Lietuva. „Sušaudyta apie 200 tūkst. žydų. Mes mažai kalbame, kiek nukentėjo lietuvių. Daug jų buvo išvežta į nacistinę Vokietiją priverstiniams darbams. Daug jų – negrįžo“, – sako G. Kofmanas.

Anot jo, ir tarp žydų yra tokių, kurių tėvas lietuvis buvo išvežtas į Vokietiją darbams ir nebegrįžo. Žvėriškame naikinimo fabrike nukentėjo ir kitos tautinės mažumos, Lietuvoje gyvenusios iki Antrojo pasaulinio karo. „Nukentėjo ne vien žydai, nukentėjo visa Lietuva – prarado mokslininkus, mokytojus, teisėjus, advokatus, amatininkus, darbininkus“, – teigė bendruomenės pirmininkas.

 

Skaityti plačiau
G.Landsbergis: Lietuva vertina istorinę Amerikos žydų komiteto paramą

G.Landsbergis: Lietuva vertina istorinę Amerikos žydų komiteto paramą

Eleonora Budzinauskienė ELTA

Vizito Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje Niujorke metu ministras Gabrielius Landsbergis, susitikęs su Amerikos žydų komiteto atstovais, pažymėjo, kad Lietuva labai vertina istorinę Komiteto paramą Lietuvos nepriklausomybės pripažinimui ir narystei NATO.

Ministras pakvietė kuo plačiau išnaudoti Lietuvos ir tarptautinės žydų bendruomenės bendradarbiavimo galimybes visose srityse. Amerikos žydų komitetas yra viena aktyviausių žydų organizacijų pasaulyje, kuri kartu su kitomis tarptautinėmis žydų organizacijomis kelia kovos su rasizmu, Izraelio santykių su kaimyninėmis valstybėmis klausimus. Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir diplomatinės atstovybės glaudžiai bendradarbiauja su Jungtinių Amerikos Valstijų ir pasaulio žydų organizacijomis.

Rugsėjo 20 dieną iškilmingos ceremonijos metu ilgametis Lietuvos draugas ir rėmėjas, Komiteto vadovas Davidas Alanas Harrisas buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

 

 

 

Lietuvos žydų genocido atminimo dienos minėjimas Kaune

Lietuvos žydų genocido atminimo dienos minėjimas Kaune

Kauno IX forto muziejus ir Kauno žydų bendruomenė 2021 m. rugsėjo 23 d., ketvirtadienį, 11.00 val. kviečia dalyvauti Lietuvos žydų genocido atminimo dienos minėjime, kuris vyks Kauno IX forto memorialiniame komplekse prie monumento nacizmo aukoms atminti.

Minėjimo metu bus prisimenamas ir pagerbiamas Holokausto aukų atminimas, Kauno Jono Jablonskio gimnazijos mokiniai meniškai skaitys Lietuvos getuose gyvenusių vaikų prisiminimus, vyks kitais metais Kauno IX forto muziejaus ir „Kaunas 2022“ įgyvendinamo projekto ,,Ecce homo: tiems, kurie liko“ pristatymas ir susipažinimas su jame dalyvausiančiais menininkais.

Organizatorius Kauno IX forto muziejus

Download

Sukkot šventė

Ši šventė turi daugiau pavadinimų. Sukkot – palapinių šventė, Chag Ha’Asif – susirinkimų šventė ir Zman Simchateinu – mūsų džiaugsmo laikas.

Sukkot taip pat turi skonį!  Mes įveikėme pasninką, rudens derlius nuimtas, statykime palapines ir švęskime kartu su draugais, šeima, vaišėmis, bendruomene.

Linksmo Sukkot!