

Geležinkelio miestas ir nutylėta tragedija: kaip Rūdiškėse atgaivinama žydų istorija



Dramatiškus prieškario Klaipėdos prievartos emigrantų likimus tyrinėjanti istorikė iš Vokietijos Ruth Leiserowitz pristato I.Simonaitytės viešojoje bibliotekoje pristatys naujausią savo knygą “Žydai Klaipėdoje (Mėmelyje)”.
Leidinys skirtas 770-ajam miesto jubiliejui. Berlyno Humboldtų universiteto profesorė R.Leiserowitz neslepia sentimentų Klaipėdai, nes jos tėvas kilęs iš Klaipėdos krašto. Po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo Ruth gana ilgai dirbo Klaipėdos universitete, taip pat ji – viena svarbiausių Th.Manno festivalio organizatorių Nidoje. I
Istorikės ieškojimams pradžią davė jos žydų kilmės uošvio, gimusio Šilutėje, tuomet vadintoje Heydekrug, likimas. Šeima 1923 m. pasitraukė iš Klaipėdos krašto, šią teritoriją prijungus prie Lietuvos. Ilgainiui istorikė apsisprendė ieškoti ir tyrinėti iš Klaipėdos priverstų išvykti žydų šeimų likimus. Moteris pripažino, kad jos tyrimai labai primena detektyvo darbą.
Klaipėdoje, anot istorikės, yra daugybė vietų, išlikusių pastatų, kuriuose gyveno ir dirbo klaipėdiečiai, istorinių aplinkybių priversti išvykti iš savo gimtojo miesto. Vieniems pasisekė įsitvirtinti kitur, kitų likimai susiklostė ne taip laimingai.
Klaipėdos 770-ajam jubiliejui dedikuotoje naujausioje gausiai iliustruotoje R.Leiserowitz knygoje “Žydai Klaipėdoje (Mėmelyje)” – daug lig šiol nematytų senų fotografijų. “Rašyti apie žydus, gyvenusius Klaipėdoje (Mėmelyje) iki Antrojo pasaulinio karo, nelengva, nes neliko nei Mėmelio žydų bendruomenės bibliotekos, nei archyvo”, – pratarmėje rašo autorė, kuri savo leidiniui naudojo išlikusius senų žydų šeimų albumus, kur kiekviena nuotrauka turi savo emocinį krūvį ir savo istoriją. Apie tai bus galima plačiau išgirsti rytoj 17 val. I.Simonaitytės bibliotekoje, kur naująją savo knygą pristatys pati R.Leiserowitz.

Po dvejų metų kovidinės pertraukos Kauno žydų bendruomenės nariai džiaugėsi vėl galėdami kartu švęsti vilties, laisvės ir atgimimo šventę.

Gercas Žakas – Kauno Žydų bendruomenei vadovauja nuo 2000 m. jis sugebėjo sutelkti daug žydų tautybės žmonių, per keliasdešimt ivairių bendruomenės kultūros projektų, per atvirus visuomenei renginius įvairiapusiškai atskleista Lietuvos žydų istorija, tautinis paveldas.
Kauno žydų bendruomenės 30-mečio proga jos ilgamečio pirmininko Gerco Žako veiklą Tautinių mažumų departamentas įvertino aukso garbės ženklu “Už nuopelnus”.
Garbingo 70-mečio proga Lietuvos žydų bendruomenė taip pat prisideda sveikinant ilgametį LFTA teisėją, viceprezidentą Gercą Žaką!
Geriau neskaičiuokime metų, tegul Jūsų dienos dar žydi! Iš džiaugsmo visi mes atrodom linksmai. Jaunystę, kuri jau praėjo, tegul anūkėliai palydi! Gražų jubiliejų svajonėmis apipinkit.

Jakovas – buves tremtinys, Vilniaus Religines bendruomenes Minjano dalyvis.
Sakoma, kad žmogaus gyvenimas matuojamas ne metais, o nuveiktais darbais. J. Mendelevskis gabus technokratas, kuriantis ir mąstantis, – padaręs daug naudingų, įsimintinų darbų, kuriais galima didžiuotis.
Širdy susikaupė išmintis ir patyrimas, ir nueitų kelių rimtis. Linkime, kad skubantys metai Jums atneštų, džiaugsmą, namų šilumą ir viltį.
Linkime gyventi iki 120!
Soviemečiu Jakovas buvo paskirtas keturių gamyklų: Irkutsko, Jerevano, Vilniaus ir Odesos staklių gamyklų generaliniu konstruktoriumi. Jakovo technokrato galva buvo to verta. Jis projektavo stakles. J.Mendelevskis prisimena: ,,Aš – nepartinis žydas anais laikais tapau vadovu. Visa, ką aš gyvenime patyriau, neišnyko iš mano atminties, aš daug supratau, suvokiau, todėl likau nepartinis. Dalyvaudavau darbiniuose susitikimuose su garsiais Sovietų sąjungos mokslininkais, ministrais, gerai juos pažinojau. Gaminom stakles eksportui, o tai nebuvo paprasta. Prisimenu: sukonstravau stakles, pagaminau ir išsiunčiau į Vokietijos miestą Acheną, kuriame buvo Vakarų Vokietijos mokslinis staklių institutas. Jie priėmė stakles kaip tinkamas eksportui į Europą. Po to dirbom daugelį metų su garsia Maho firma, jos gaminamos staklės atliko veiksmus pačios be žmogaus. “Komunare” dirbau iki 2001 metų. Vilniaus “Komunaro” gamykla buvo taip pat labai aukšto lygio. Kartą atvyko JAV staklių gamintojų draugijos ryšių su Europa atstovas. Vaikščiojom su juo po Komunaro gamyklą. Jis pasakė, kad viskas, ką pamatė pasiekta per kelis dešimtmečius, o sugriauta per mėnesį.

Jau 20 ORT gimnazijos moksleivių ir 10 LŽB narių prisijungė prie šio projekto!
Tęsiame projektą „Stalo teniso sporto šakos vystymas Lietuvos žydų bendruomenėje“. LŽB nariai kviečiami atviroms treniruotėms su treneriu (tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems):
VII nemokami užsiėmimai suaugusiems 14:00-16:00 (LŽB III aukšto salėje)
I-V nemokami užsiėmimai suaugusiems 17:00-20:00 (S. Daukanto progimnazijos stalo teniso salėje)
I ir III būrelis pradinių klasių moksleiviams 15:00-16:00 (Š. Aleichemo ORT gimnazijos sporto salėje)
I ir III būrelis vyresnių klasių moksleiviams 16:00-17:00 (Š. Aleichemo ORT gimnazijos sporto salėje)
Rafael Gimelštein tel. 866283856
Neta Alon tel. 862957005
Buvusių getų ir koncentracijos stovyklų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad kad balandžio 21d., eidamas 84 metus po sunkios ligos mirė buvęs Kauno geto kalinys ISCHAKAS SEGALIS.
Gedime dėl netekties mūsų likimo draugo, nuoširdaus, teisingo, principingo žmogaus ir nuoširdžiai užjaučiame žmoną Terezą, sūnų Marką, Velionio artimuosius ir gimines linkėdami paguodos ir dvasios stiprybės išgyventi mylimo sutuoktinio, tėvelio, senelio netektį, kuris buvo labai artimas ir brangus.
Tebūnie Jam lengva Vilniaus žemelė. Mes gi dėkojame Jam, kad jis buvo mūsų kelyje.
Balandžio 28 d. Pasaulis minės Yom Hashoa – Holokaustų aukų atminimo dieną.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė maloniai kviečia visus į Holokausto aukų atminimo dienos (Yom Hashoah) minėjimą, skirtą pagerbti Holokausto aukas.
Minėjimas vyks balandžio 28 d., ketvirtadienį, 12 val., Panerių Memoriale (trukmė ~ 30 minučių).
Minėjimas yra rengiamas Lietuvos žydų bendruomenės iniciatyva.
Pageidaujantiems vykti užsakytu autobusu nuo Lietuvos žydų bendruomenės, Pylimo g. 4, būtina registracija telefonu 868506900 arba el.paštu office@lzb.lt

Geros valios fondo ir Lietuvos žydų bendruomenės valdybos narių
vardu reiškame nuoširdžią užuojautą dėl staigios pono Charleso Temelio mirties.
Užjaučiame velionio mamą, žmoną ir visą šeimą.
Pasaulio žydų restitucijos organizacija pranešė, kad Ponas Temelis neseniai buvo paskirtas tarnauti Geros valios fondui Investicijų komitete.

PESACH išvakarėse Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje vyko #KinderTiš vaikų kulinarinės dirbtuvės. Tema, žinoma, PESACH patiekalai ir tik iš macų. Juk žydai visus 8 rytus keps maca brei pusryčiams, maca kukulius pietums ir maca kugelį vakarienei.Siauroje sostinės senamiesčio gatvelėje juodu prasilenkia kasryt. Plačiai nusišypso vienas kitam, persimeta keliais sakiniais ir neria į dienos rutiną.
Viena garsiausių Lietuvos florisčių Inesa Borkovska ir romų kilmės dainininkas Ištvanas Kvikas save vadina kaimynais, mat moters gėlių butikas ir vyro restoranėlis “Gypsy Lounge & Grill “prieš kurį laiką įsikūrė vienas priešais kitą. Nuo tada juodu tapo gerais bičiuliais.

“Greitai įsitikinau, kad romai gyvena kaip viena didelė šeima, o jų patiekaluose visada yra kažkokios paslapties ar egzotinių prieskonių, kurių Ištvanas, kaip virtuvės šefas iki šiol neatskleidžia. Man tikrai teko laužyti galvoje susikurtus stereotipus apie romus – nors iš šono veiksmas, vykstantis restorane atrodė garsus ir chaotiškas, tačiau išragavus patiekalus, įsitikinau, kad jie gali būti labai skanūs ir estetiškai pateikti, – šypsosi meile gėlėms gyvenanti ir tuo jau suaugusį sūnų užkrėtusi vilnietė. – Romus apibūdinčiau kaip itin iškalbingus, daug energijos turinčius žmones. Jų restoranas tapo tikrų tikriausiu visų mūsų gatvės traukos centru. Jų dominuojantis ir ekspresyvus bendravimo būdas tapo atsvara mums, kurie pripratę prie ramios šiaurietiškos kultūros. Būtent tuo jie ir žavūs.”
Inesa mėgsta klausyti žmonių istorijų, o Ištvanas nevengia dalintis savosiomis. Ko gero, mažai kas žino, kad vienas žinomiausių ir matomiausių mūsų šalies romų jaučia ypatingą ryšį su žydų kultūra. Vos 15-os šeimą sukūręs Ištvanas yra daugiavaikis tėvas, o seneliu tapo būdamas tik 33 metų. “Mums su žmona niekaip nepavyko sulaukti dukros. Ir tuomet per gastroles Latvijoje pataikiau į žydų šventę Chanuką. Rabinas kažkodėl kaip tik man suteikė didžiulę garbę uždegti vieną Menoros žvakę sinagogoje. Degant ją galvoje šmėstelėjo mintis, bet tikrai ne priekaištas: „Dieve, tu taip ir nebeleidai mums sulaukti daugiau vaikų…“ Netrukus paskambino žmona ir pasakė, kad pasidarė nėštumo testą, o šis parodė, jog ji laukiasi! Dukrai norėjau suteikti būtinai žydišką vardą, tad pavadinau ją Sara.”
Tai dar viena dviejų žmonių pažinties istorija, parodanti, kad ištrynus bet kokias tautiškumo ar socialines ribas, mes visi, galų galiausiai, esame žmonės.
Lietuvos žydų bendruomenė dalinasi jautriomis ir tikromis #MūsųBendruomenių istorijomis saugančiomis istorinę atmintį. Kviečiame dalintis jomis ir Jus, mieli sekėjai. Atsiųskite istoriją, prisiminimą ir būtinai nuotraukas, žmonių, daiktų, pastatų, gamtovaizdžių ar vaizdiniu iliustracijas. Rašykite info@lzb.lt
#SupportedByEVZ #MūsųBendruomenės #OurCommunities #CoalitionBuilding #AtmintisAtsakomybeAteitis


Nuotrauka 2021 m. Arkadijus Šeinker 100 metų. Foto: Maja Tolsdorf
Balandžio 11 d. – nacių koncentracijos stovyklų kalinių paleidimo į laisvę diena. Vienas iš kruviniausių fašizmo simbolių buvo Štuthofo stovykla, įkurta Lenkijos teritorijoje. Štuthofo stovykla egzistavo nuo 1939 metų rugsėjo 2 d. iki 1945 metų gegužės 9 dienos.


LMTA katedros vedėjas, profesorius. Leonidas Melnikas šiandien švenčia 65 metų jubiliejų. Sveikiname jubiliatą ir linkime, kad Jūsų 65-asis gimtadienis būtų smagus, užpildytas saulės spinduliais, laimingais laikotarpiais ir gera sveikata.
Neseniai Leonidui Melnikui buvo įteikta Onos Narbutienės premija už asmenybės, aplinkos ir laikmečio paveikslą dvitomyje „Maestro Saulius Sondeckis“ (R. Paknio leidykla, 2020/2021).
Gimtadienio proga gera prisiminti nuo ko prasidėjo meilė muzikai. Leonidas pasakoja: ,,Vaikystėje, kai eidavome į svečius ir lankomuose namuose nerasdavau pianino ar fortepijono, man būdavo keista, kaip žmonės gali gyventi be muzikos instrumento. Apskritai tuo metu muziko profesija buvo labai gerbiama, ir muzikai galėjo jaustis laisviau nei daugelio kitų profesijų atstovai. Juk kai nuolat groji Bachą, Mozartą ar Beethoveną, niekas tau negali pareikšti politinių priekaištų, tik muzikinius”.

.Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė maloniai kviečia visus į Holokausto aukų atminimo dienos (Yom Hashoah) minėjimą, skirtą pagerbti Holokausto aukas.
Minėjimas vyks balandžio 28 d., ketvirtadienį, 12 val., Panerių Memoriale (trukmė ~ 30 minučių).
Minėjimas yra rengiamas Lietuvos žydų bendruomenės iniciatyva.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky
Pageidaujantiems vykti užsakytu autobusu nuo Lietuvos žydų bendruomenės, Pylimo g. 4, būtina registracija telefonu 868506900 arba el.paštu office@lzb.lt

Mielieji,
džiugiai informuojame, jog Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje jau galite įsigyti Pesacho Macų!
Macais prekiaujame Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės, foje, iki balandžio 15 d.
Darbo laikas: I-V nuo 10 val. iki 18 val., Pylimo g. 4.
1 macų pakuotės (1 kg) kaina – 10 Eur.
1 macų pakuotės (0,5 kg) kaina – 5 Eur.
