Kviečiame į Kabalat Šabat kartu su Rabinu iš Izraelio Nathan Alfred.
Po maldos Šabato vakariene ir bendravimas su Rabinu
Vasario 18 d. 18:30, Pylimo g. 4. Registracija el.p.: viljamas@lzb.lt
tel.: 867250699
Buvusių getų ir koncentracijos stovyklų sąjunga gedi dėl Jevgenijos Kolman ntekties.
Mirė buvusi Kauno geto kalinė Jevgenija Kolman (1934-2022). Nuoširdžiai užjaučiame velionės dukrą Dianą, sūnų Eduardą, artimuosius, gimines.
Liūdime kartu su Jumis, linkėdami paguodos ir stiprybės išgyventi labai artimo ir brangaus žmogaus netektį.
Pirmadienį Seimo pirmininkė apsilankė Izraelio Holokausto atminimo centre „Yad Vashem“, atidarė Lietuvos garbės konsulatą Netanijoje.
Vizito metu Seimo pirmininkė taip pat susitiks su Izraelio Kneseto pirmininku Mickey Levy, prezidentu Isaacu Herzogu.
Palestinoje planuojami susitikimai su prezidentu Mahmudu Abbasu, premjeru Mohammedu Shtayyeh, V. Čmilytė-Nielsen dalyvaus apskritojo stalo diskusijoje su Palestinos moterų organizacijomis.
Oficialus vizitas vyksta vasario 6–10 dienomis, numatoma Seimo valdybos sprendime.
Izraelis neabejotinai gali kliautis Lietuva, kai tarptautinėje arenoje sprendžiami esminiai valstybės išlikimo, raidos užtikrinimo ir saugumo klausimai, sako su oficialiu vizitu šioje šalyje viešinti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Lietuvai ir Izraeliui minint diplomatinių santykių 30-metį Jeruzalėje viešinti Seimo pirmininkė pabrėžia Lietuvos pokyčius per nepriklausomybės laikotarpį, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.
„Per šiuos metus Lietuvos ir Izraelio ryšiai išsivystė, gerokai sustiprėjo ir subrendo. Šiandien kalbamės kaip dvi laisvos, išsivysčiusios, demokratinės ir pasaulio gerbiamos valstybės, galinčios viena kitai daug ką pasiūlyti“, – antradienį po susitikimo su Izraelio parlamento Kneseto pirmininku Mickey Levy sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pastate S. Zaksaitės kūryba pristatoma antrą kartą. Pirmoji jungtinė paroda „Žydai anuomet ir dabar…“ suvienijo du laikotarpius – tąkart eksponuoti S. Zaksaitės nufotografuoti tarpukario Šiaulių žydų atvaizdai ir Šiaulių apskrities žydų bendruomenės narių portretai, įamžinti Fotografijos namų fotografų.
Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis sako, kad ši paroda – pirmosios tęsinys. Bendruomenė saugo suskaitmenintą S. Zaksaitės archyvą, jame yra apie 300 nuotraukų.
Kviečiame į Kabalat Šabat pagal progresyvaus judaizmo kanonus ZOOM platformoje.
Vasario 12 d. 18:30, Registracija el.p.: viljamas@lzb.lt
Panevėžio miesto žydų bendruomenėje 2022 m. sausio 26 d. lankėsi šiuolaikinio meno genijus iš Pietų Afrikos – William Kentridge-Gefen su žmona.
1955 m. Johanesburge, Pietų Afrikoje gimęs, litvako šaknis turintis menininkas jau kelis dešimtmečius žinomas ir įvertintas daugybe apdovanojimų, jo kūriniai aplankė svarbiausias pasaulio galerijas ir tapo didžiųjų kolekcijų dalimi.
Šiandien Aleksandras Rutenbergas švenčia 75-ąjį gimtadienį.
Sveikiname visada buvusį aktyvų Lietuvos žydų bendruomenės narį, linkime stiprios sveikatos ir geros nuotaikos.
Gerbiamas Aleksandrai, jūsų įnašas į rūpinimąsi žydų paveldu yra reikšmingas, daug jėgų ir gerų darbų atlikote, vadovaudamas žydų kultūros paveldo fondui, padėjote iš kino teatro atstatyti Tolerancijos centrą, buvote darbų sukūryje, savo laiku sudarėte galimybę Europai pamatyti Lietuvos žydų paveldą, geto afišų parodas organizavote Padujoje ir Strasbūre.
Reiškiame pagarbą už visus gerus darbus ir už jūsų toleranciją.
Eidamas 93-uosius metus mirė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės narys, Socialinio departamento klientas Michali Soloveičik (1930-2022).
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia velionio sūnus Maksą ir Igorį, anūkus ir artimuosius dėl mylimo tėvelio ir senelio mirties.
Šiaulių apskrities žydų bendruomenė kviečia visas žydų bendruomenes dalyvauti pilietiškumo akcijoje „Aš myliu Lietuvą“- vasario 16 dieną nusipaveiksluoti su Lietuvos Respublikos trispalve vėliava.
DELFI.lt
LŽB bendruomenės bičiulis R. Stankevičius pristatė naująją savo knygą apie nepaprastą asmenybę, mūsų šalies pasididžiavimą – Pasaulio Tautų teisuolę Oną Šimaitę.
Rimantas Stankevičius. Nepadariusi tautai gėdos
Kviečiame skaityti interviu su autoriumi bei, žinoma, susipažinti ir su pačia knyga:Knygą apie pasaulio tautų teisuolę Oną Šimaitę parašęs Rimantas Stankevičius: paradoksas, kad apie ją labiau žinoma JAV, Izraelyje ir Prancūzijoje nei Lietuvoje.Rimantas Stankevičius.
Nepadariusi tautai gėdos.Stiklių ir Didžiosios gatvių kampu buvo inscenizuotas žydų pasikėsinimas į vokiečių karininką. (…) Į kalėjimą nepertraukiamai vedė ne tik vyrus ir moteris, bet ir vaikus, ligonius. Vieną senutę nešė ant rankų. Moterys ėjo su kūdikiais ant rankų, su mažučiais vaikais, kurie kabinosi už motinų sijonų. Atvedė daug vaikų iš vaikų namų kartu su mokytojais. Pamačiau man gerai žinomą šlubą batsiuvį iš Stiklių gatvės. Jis be lazdos negalėjo vaikščioti. Prie kalėjimo vartų iš batsiuvio atėmė lazdą ir pradėjo ja mušti. Paskui permetė lazdą per kalėjimo vartus švilpiant, kvatojantis ir keikiantis kaliniams. Kitoje kalėjimo pusėje pamačiau žydę baltu ligoninės chalatu. Ji atrodė kaip pamišusi. Ieškojo savo vienuolikos metų dukters, kurią jos naktinio budėjimo ligoninėje metu išvedė iš namų nežinia kur. Patariau moteriai kuo greičiau eiti į namus, kad ji pati nepatektų į kalėjimą. Užsirašiau jos pavardę, adresą, pažadėjau padaryti viską, ką galėsiu. Kartu su žymia lietuvių visuomenės veikėja Marcele Kubiliūte ėjau pas Buragą, žydų reikalų vedėją. Nuėjau į lietuvišką ochranką. Ten pažiūrėjo į sąrašus, bet mergaitės nerado. Pakraipė pečiais ir pasakė: „Ar verta jaudintis dėl žydų mergaitės?“ Kai paklausiau, kur ta mergaitė gali būti, patarė kreiptis į ypatingąjį būrį, šaudžiusį žydus. Ten eiti nebuvo jokios prasmės,“ – pasakoja 1940–1944 m. Vilniaus universiteto bibliotekininke dirbusi Ona Šimaitė.
Eidama 100 metus 2022 m. vasario 1 d. mirė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės narė, Socialinio departamento klientė
Meri Dobrynina (1922-2022).
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia velionės dukrą Tatjaną, anūką Jevgenijų bei artimuosius.
Skaitykite 4-tą 5782 žydų metų Roš Chodeš naujienlaiškį ir dalyvaukite mūsų renginiuose. https://app.mlsend.com/a2q1a1j3w0/
Jaunieji romų ir žydų bendruomenių lyderiai už istorinės atminties ir teisingumo išsaugojimą
2021-ieji tarsi istorijos esencija priminė visas kančias ir nelaimes, kurias XX amžiuje teko išgyventi Lietuvos žmonėms, atsidūrusiems didžiųjų pasaulio galybių interesų kryžkelėje. Per visą Lietuvą nuvilnijo daugybė atminties renginių, konferencijų ir parodų. Vis dėlto dar nesame atlikę visų namų darbų, kad istorinės atminties išsaugojimas ir jaunosios kartos gilesnio istorinio pažinimo ugdymas neapsiribotų proginiais paminėjimais, bet taptų neatsiejama valstybinės politikos dalimi, kurioje įvairios institucijos dirbtų kryptingai ir koordinuotai, kad darniai ir pagal aiškią strategiją veiktų sujungti visuomeniniai ir valstybiniai resursai.
Gimiau 1957 metais Taline, bet visą savo gyvenimą (su nedidelėmis pertraukomis studijoms institute ir aspirantūroje Sankt-Peterburge (Leningrade)) gyvenu Vilniuje. Esu diplomuotas inžinierius, techninių mokslų daktaras. Tapyba susidomėjau atsitiktinai, kai jau būdamas apie penkiasdešimties metų amžiaus netikėtai dovanų gavau molbertą. Nuo to ir prasidėjo mano naujas gyvenimo etapas, kuriame tapyba ir menas tapo neatsiejama, reikšminga, esmine ir būtina dalimi.
PRANEŠIMAS SPAUDAI
Lietuvos vyriausybė dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą laikytis CPJCE gairių dėl Sporto rūmų pastato, esančio Šnipiškių žydų kapinėse Vilniuje, ateities planų.
2021 m. lapkričio 25 d. Vilniuje įvykusiame susitikime, kuriame dalyvavo pirmasis kanclerio pavaduotojas Rolandas Kriščiūnas, lydimas darbo komandos aptarė esamų Sporto rūmų pastato būsimą funkciją. Dalyvavo ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky kartu su rabinu H. Glucku OBE ir rabinu Y. Schlesingeriu Lietuvos, atstovaujančiais CPJCE.
Rabinas Gluckas atkreipė dėmesį, kad nepaisant ateities planų, vyriausybė turi gerbti 2009 ir 2015 m. pasirašytus susitarimus tarp vyriausybės ir CPJCE, todėl visoje kapinių teritorijoje draudžiamas dirvožemio judinimas, todėl vyriausybė turėtų atsižvelgti ir tęsti darbą kartu su CPJCE, siekiant užtikrinti šių bei kitų kapinių apsaugą pagal Halachic gaires.
Rabinas Šlesingeris, atsakydamas į pono Kriščiūno klausimą, patikino, kad CPJCE ir toliau aktyviai dalyvauja ir yra įsitraukusi į visus reikalus, susijusius su Šnipiškių kapinių ir visų kitų žydų kapinių bei masinių kapų visoje Lietuvoje išsaugojimą, ir toliau dirbs su lietuviais, padės vyriausybei rasti galutinį ir ilgalaikį visoms šalims priimtiną sprendimą dėl Sporto rūmų ateities.
Pirmoji kanclerio pavaduotoja sutiko, kad siekiant apsaugoti Šnipiškių kapinių teritoriją, itin svarbu rasti nuolatinį Sporto rūmų sprendimą:, kapines tinkamai aptverti, pagerbti, pažymėti kaip senąsias žydų kapines. esančias svarbioje žydų paveldo vietoje.
Sutarta, kad dialogas su vyriausybe ir toliau turėtų būti tęsiamas, po kurio bus keičiamasi idėjomis ir pasiūlymais.
Rabinas Gluckas yra sakęs, kad Lietuvos valdžia yra nuoširdžiai atsidavusi ir žydų paveldui Lietuvoje, kurį reikia puoselėti kiek įmanoma tinkamiausiu, pagarbiu ir garbingu būdu.
Manome, kad svarbu ir tikslinga pasidalinti informacija apie naujausią šios šventos Šnipiškių kapinių vietos istorija ir CPJCE atsidavimą jos apsaugai ir išsaugojimui.
2009 metais Lietuvos Vyriausybė nusprendė statyti daugiabučius visoje Vilniaus Šnipiškių kapinių teritorijoje.
Jie jau buvo pastatę vieną pastatą ir statė antrą, nepaisant stipraus žydų ortodoksų protesto visame pasaulyje.
Tada Lietuvos valdžios institucijos kreipėsi į CPJCE, kaip į iškiliausią organizaciją, užsiimančią žydų kapinių apsauga ir išsaugojimu Europoje. Po dviejų savaičių intensyvių diskusijų ir svarstymų su vyriausybe pavyko sustabdyti visus statybos darbus šioje vietoje.
Po tolesnių Lietuvos Vyriausybės ir rabinų susitikimų pasiekėme abipusį sutarimą pasirašyti nutarimą, kuriame tiksliai išvardinta, kad bus perduota visa Šnipiškių kapinių teritorija, įskaitant ir aplinkinę teritoriją, kurioje yra ar gali būti kapų Vilniaus žydų bendruomenei. Kapai būti saugomi pagal žydų įstatymą (Halacha).
Susitikime buvo svarstoma ir prieš daugelį metų, sovietmečiu, toje vietoje pastatytų iki šešių metrų gylio po žeme besitęsiančių Sporto rūmų ateitis. Atlikę išsamų ir kruopštų tyrimą, galutinai nustatėme, kad po pastatu ar šalia jo iš viso nėra kapų. Todėl priėjome išvados, kad pagal pageidavimą Lietuvos vyriausybė galėtų pradėti naudoti pastatą pagal savo reikalavimus, su išlyga jautriai atsižvelgti į vietos šventumą..
Visus aukščiau išvardintus punktus patvirtino septynių vadovaujančių rabinų komitetas ir gavo aukščiausios, tuo metu tarptautinės, žydų teisės institucijos, rabino Shmuelio Wosnerio sutikimą patvirtintą antspaudu.
Iki šiol Lietuvos vyriausybė rodė nepaprastą dėmesingumą ir pagarbą visais klausimais, susijusiais su Šnipiškių kapinėmis ir kitomis žydų kapinėmis bei masinėmis kapavietėmis visoje Lietuvoje.
Lietuvos Vyriausybė dėl mums nežinomų priežasčių Sporto rūmų renovacijos dar nepradėjo ir dar sprendžia, ką su jais daryti. Todėl kol tokia situacija tęsiasi, kapinės yra saugomos, tačiau jos nėra visiškai apsaugotos. Nepaisant to, nuolat palaikome dialogą su Lietuvos vyriausybės atstovais, kad būtų rastas sprendimas, kaip jautriai išnaudoti greta esančią teritoriją, kad užtektų vietos šventumui ir aplinkai.
Norime aiškiai pasakyti, kad bet koks pašalinių šalių įsikišimas gali tik atidėti ir sutrikdyti šios šventos vietos apsaugą.
Kol šio reikalo priežiūra yra labai patyrusios ir pajėgios CPJCE rankose, kuriai vadovauja išskirtinė ir plačiai gerbiama rabinų vadovybė, visi gali būti tikri, kad viskas atitinka žydų įstatymus (Halacha) ir tradicijas.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina Lietuvos Respublikos Seimo sprendimą, pritariantį LR pilietybės įstatymo pakeitimams, ištaisantiems ilgametes (nuo 2017 metų) besitęsiančias įstatymo reguliavimo spragas ir sukuriantiems galimybes užtikrinti glaudesnius saitus tarp Lietuvos bei pasaulinės litvakų bendruomenės.
„Lietuvos valstybė dažnai pabrėžia savo ryšį su žymiais litvakais bei jų atžalomis, didžiuojasi jų pasiekimais ir kviečia apsilankyti Lietuvoje. Tačiau reikia konstatuoti, kad ilgus metus tiems patiems žmonėms reikėdavo sunešioti „geležines kurpaites“, siekiant atkurti Lietuvos pilietybę. Nuosekliai raginau visas Lietuvos institucijas spręsti šią problemą ir džiaugiuosi, kad šiandien galime matyti to bendro darbo rezultatą“- teigė advokatė Faina Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė.
Šiomis pataisomis išplečiamas ratas asmenų, turinčių teisę į Lietuvos pilietybės atkūrimą. Ligšiolinis reglamentavimas reikalavo besikreipiantiems dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, įrodinėti, kad Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmens protėvis (ar pats asmuo) buvo Lietuvos pilietis būtent 1940 m. birželio 15 d. Ši nuostata reikalaudavo išsamių istorinių aplinkybių tyrimų, kuriais tekdavo aiškintis bei įrodinėti kokiais dokumentais asmuo ar jo protėviai disponavo iki 1940 m. birželio 15 d. (imtinai) bei kokiu momentu bei pagrindu tie asmenys įgijo kitos šalies pilietybę. Beje, nėra tokios institucijos, kuri išduoda pažymas, kad asmuo buvo Lietuvos pilietis 1940 m. birželio 15 d. Priėmus pataisas, tapo svarbu įrodyti, kad asmuo bet kuriuo metu buvo Lietuvos pilieti ir nebuvo jos netekęs tuo metu istatymo nustatyta tvarka. Įgyvendinant šių pataisų nuostatas bus sumažinta biurokratinė našta, norintiems atkurti Lietuvos pilietybę bei užtikrintos galimybės pasaulio litvakų bendruomenės atstovams atkurti sutrūkinėjusius saitus su Lietuva.
„Daugelį metų su politikais bei kolegomis teisininkais ieškojome šios problemos sprendimo. Ir galiausiai vienas iš mūsų siūlymų sulaukė palaikymo Seime. Dabar galėsime išlaikyti tvirtus saitus su pilietybę atkurti norinčiais Lietuvos žmonėmis, litvakų bendruomene, kurios nariai dėl istorinių aplinkybių yra išblaškyti po visą pasaulį“, – pabrėžė advokatė F. Kukliansky, pateikusi naujojo LR pilietybės įstatymo projektą Lietuvos Respublikos seimui. „Labai tikiuosi, kad mūsų bendruomenė pagausės priėmus į ją naujus Lietuvos piliečius, nors įstatymas liečia ne tik žydus bet ir visus, norinčius atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, nes jų tėvai ir seneliai taip pat buvo Lietuvos piliečiais.“
Beje, pravartu žinoti, kad Lietuvos asmens tapatybės dokumentuose pavardės bus rašomos taip pat, kaip ir turimuose užsienio dokumentuos, naudojant w, q, ir kt raides. Taigi, sakykim ponas Sweet, atkūręs Lietuvos pilietybę, nebetaps ponu Sveet Lietuvos pase, o ir toliau išliks Sweet, o Jaqlin, netaps Jakuelin, o ir liks Jaqlin ir t.t.
Lietuvos žydų bendruomenė maloniai pagelbės šiais klausimais savo tautiečiams. Rašykite mums, mielai padėsime.
