5 Pasaulio Litvakų Kongreso dalyviai ir svečiais šiandiena lankosi Panerių memoriale.
Čia vyksta Holokausto aukų pagerbimo ceremonija, giedamas Kadišas – malda už mirusiuosius.
Raimondo Savicko parodos atidarymas!
Holokausto aukų pagerbimo ceremonija Panerių memoriale
Benruomenėje eksponuojama tapytojo Aleksandro Ganelino darbų paroda
Tapytojo Aleksandro Ganelino (Izraelis) parodos atidarymas vyko jaukioje aplinkoje 5-tojo Pasaulio Litvakų Kongreso renginių kontekste.
Aleksandras Ganelinas
A. Ganelinas baigė I Maskvos dailės mokyklą, mokėsi Rusijos valstybiniame kinematografijos institute, vėliau išvyko gyventi į Izraelį. Baigęs Bezalelio meno ir dizaino akademiją Jeruzalėje, Jafoje įkūrė meno galeriją „Mannsohn House Gallery“. Tapytojas yra dalyvavęs daugybėje grupinių parodų ne tik Izraelyje, bet ir Lietuvoje, Lenkijoje, Rusijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Juntinėse Amerikos Valstijose, Indijoje. Jo kūriniai yra saugomi privačiose kolekcijose bei muziejuose visame pasaulyje.
Portretas
Dailininko meilė Lietuvai gimė dar studijų laikais atradus M. K. Čiurlionio kūrybą – nuo tada tapytojas yra aktyvus plenerų, simpoziumų ir parodų, rengiamų Lietuvoje, dalyvis
Vieta: Jašos Heifetzo salės fojė, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Pylimo g. 4.
Dalinamės parodos atidarymo akimirkomis.
Užuojauta
Mirė žydų bendruomenės darbuotojo Viktoro Peleckio dukra.
Skaudžią netekties valandą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučiaBendruomenės darbuotoją Viktorą Peleckį ir jo žmoną Tatjaną dėl jų mylimos dukrelės Jelenos mirties. Liūdime kartu su Jumis.
Užuojauta
Mirė Lietuvos žydų bendruomenės narė, Socialinio departamento klientė
Raja Lifšic – (1948 – 2022) . Skaudžią netekties valandą Lietuvos žydų bendruomenė nuoširdžiai užjaučia velionės vyrą Jakovą, dukrą Lizą, sūnus Marką ir Semioną dėl žmonos ir mylimos mamos mirties.
Pasaulio Litvakų Kongreso dalyviai ir svečiai ragavo Izraelio gatvės maisto
BALKANAKTIS!
Autentiškas Izraelio gatvės maistas, gera muzika bei kosmopolitiška kultūra – tai, kuo kviečiame pasimėgauti gastrobare CVI PARKAS
Lietuvos sostinė Vilnius istoriškai buvo didelis katilas, kuriame įvairiais amžiais virė baltų, gudų, ukrainiečų, lenkų, rusų, žydų, vokiečų, totorių, karaimų, britų ir romų kultūros įtakos. Kiemuose, kur kadaise gimė klezmer muzikanto sūnus legendinis smuikininkas Jaša Heifecas ir iš rytų veržėsi gaivi pasaulietiška muzika, startavo Baltic Balkan projektas, siekiantis suderinti šiuolaikinius šokių muzikos ritmus su įvairialypiu šio krašto muzikiniu paveldu. Šis muzikinis ir performansų projektas įkvėpimo sėmėsi iš jugoslaviško pankroko, daugybės įdomių grupių pasirodymų, pamatytų Europos festivaliuose, ir kino filmų, kuriuose atskleista tikra Balkanų (o taip pat ir Baltijos) dvasia.
BALTIC BALKAN performancu ir Izraelio gatvės maistu mėgavosi minia vilniečių!
Bendruomenėje duris atvėrė SAULO KAGANO gerovės centras
Šiltą gegužės vakarą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje iškilmingai atidarytas ilgai lauktas SAULO KAGANO gerovės centras. Buvo pasveikinti visi centro klientai, darbuotojai, aplodismentais dėkota direktoriui Michail Segal, pagerbtas ir pirmasis centro direktorius Shmuel Levin. Memorialinę lentą, skirtą SAUL’UI KAGAN’UI atminti, atidengė adv. Faina Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė, Arie Bucheister, (The Conference on Jewish Material Claims Against Germany), Julia Kagan Baumann, Saul Kagan dukra, Yossef Levy, nepaprastasis ir įgaliotasis Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvai. Koncertavo žydų dainų ir šokių ansamblis „Fajerlech“ (Vadovė L.Vyšniauskienė).
Memorialinė lentą, skirtą SAUL’UI KAGAN’UI atminti
Lietuvos žydai – pasaulio žydų kertinis akmuo
Vykstant penktąjam Pasaulio Litvakų Kongresui dalinamės įkpėpiančiu Lrytas.lt žurnalistės Birutės Vyšniauskaitės straipsniu.
Vilniuje susirinko Lietuvos žydai (litvakai) iš viso pasaulio.
Kas yra litvakas?
Žydai Lietuvoje: dar neatrasta ar jau prarasta bendra istorija? Žmogaus teisės, nūdienos antisemitizmas ir jo raiška. Lietuvos žydų kultūros bruožų fiksavimas. Šios ir daugelis kitų temų, liečiančių Lietuvos žydų istoriją, Holokaustą ir kultūrą buvo aptartos jau penktą kartą vykstantčiame Pasaulio Litvakų kongrese.
„Lietuvos žydai – pasaulio žydų kertinis akmuo“ – šiuos Amerikos žydų teologijos seminarijos istoriko, profesoriaus Davido Fishmano žodžius galima būtų laikyti pagrindiniu kongreso leitmotyvu ir, žinoma, pagarba visiems iškiliems žydams, kilusiems iš Lietuvos – litvakams. Šviesios atminties Izraelio prezidentas, Nobelio Taikos premijos laureatas Shimonas Peresas, klausiams, ką ją reiškia būti litvaku, visada atsakydavo, kad tai, pirmiausia – kokybės ženklas visose gyvenimo srityse.
Penktasis Pasaulio Litvakų kongresas turėjo įvykti prieš dvejus metus, kai buvo minimos Elijahu Ben Salomono Zalmano, labiau žinomo, kaip Vilniaus Gaono – žymaus judaizmo rabino, kabalisto, Talmudo ir Toros tyrnėtojo 300-osios gimimo metinės. Deja, tada iškilmes ir kongresą surengti sutrukdė visą pasaulį krėtusi COVID-19 ligos pandemija. Šiais metais kai kuriuos kviestus svečius išgąsdino Ukrainoje prasidėjęs karas, tačiau kongresas vis tiek įvyko.
„Tokiam iškiliam žmogui, koks buvo Vilniaus Gaonas dveji metai nėra jau toks didelis laiko tarpas. Todėl labai džiugu, kad mes, litvakai, iš viso pasaulio galėjome vėl susirinkti. Laikas bėga, daugelis istorijos įvykių vertinami jau kitoje šviesoje. Ta mirtį sėjusi pandemija ir baisus karas Ukrainoje padeda kitaip vertinti ir žydų praeitį. Gal todėl kongrese buvo išgirsti pakankamai drąsūs Lietuvos istorikų, visuomenės veikėjų pranešimai, kokių, greičiausiai nebūtumėm išgirdę prieš penkerius ar dešimt metų – apie Holokaustą ir jo vertinimą, istorijos įvykius, atjautą. Vadinasi, einame pirmyn. Tikiu, kad Lietuvos visuomenė ir ateityje nesmerks lietuvių ar užsienio piliečių, kurie drąsiai kalba apie ir litvakų, ir kitų šalių žydų istoriją bei tragediją“, – bendraudama su lrytas.lt, kalbėjo Lietuvos žydų bendruomenės vadovė Faina Kukliansky. Vieni didžiausių litvakų istorijos klodų buvo atrasti ir atidengti Vilniuje, tarp Vokiečių ir Didžiosios gatvių buvusios Didžiosios Sinagogos vietoje, kur jau penkerius metus vyko archeologiniai kasinėjimais. Juos kasmet finansuodavo Geros valios fondas. Tikimasi, kad šie kasinėjimai, kuriuos vykdo ir Lietuvos, ir Izraelio archeologai, vyks ir šiemet. „Puikiai žinomos Dididžiosios Sinagogos ribos. Kasmet randama vis daugiau unikalių radinių. Praėjusiais metais rastas Sinagogos langų stiklo gabaliukas , lyg dalis Marko Šagalo paveiklų, man asmeniškai – labai brangus. Labai jautru ir tai, kad buvo rasta medinė rodyklė, kuria kažkieno ranka vedžiojo po Toros puslapius“, – kalbėjo F. Kukliansky apie vieną svarbiausių Lietuvos Sinagogų, kurioje melsdavosi ir Vilniaus Gaonas. Paklaustas, ar tai, kas buvo rasta Didžiosios Sinagogos vietoje kasinėjimų metų, galėtų pasitarnauti kokiam nors memorialui ar kultūros centrui atsirasti, mįslingai atsakė, kad atsakymo į šį klausimą reikėtų dar kelias dienas palaukti.
Ką pačiai F. Kukliansky, gimusiai ir užaugusiai Lietuvoje, reiškia būti litvake?
„Mano tėtis sakydavo, kad jo anūkai yra gimę Lietuvoje, todėl – su kokybės ženklu ir skirti eksportui. Ir aš pati tuo didžiuojuosi“, – šyptelėjo Lietuvos žydų bendruomenės vadovė. Pasak F. Kukliansky, litvakai – Lietuvos žemės žydai: „Mes čia geriam vandenį, gaminam maistą iš to, ką užaugina ši žemė. Esame šios šalies gyventojai. O litvakų išskirtinumas – bet kokioje srityje ir daugelyje dalykų – akivaizdus: mūsų kalba pati gražiausia ir niekas net Izraelyje taip gražiai hebrajiškai nekalba, kaip buvo mokama Šiaulių žydų gimnazijoje, kurią baigė mano mama. Esame patys protingiausi ir dididžiausi intelektualai žydų pasaulyje. Be to, kiek garsių politikų ir visuomenės veikėjų Izareliui padovanojo Lietuva ir litvakai! Visada sakau, kad Izraelio prezidento postas priklauso mums, litvakams. Vien ko vertas prezidentas litvakas Shimonas Peresas! Keturis kartus Izraelio premjeru buvusio Benjamino Netanyahu protėviai – irgi iš Lietuvos. O mano dėdė Dovas Shilanskis, gimęs Šiauliuose, 1988–1992 m. buvo Izraelio Kneseto pirmininkas. Sąrašą galima būtų tęsti ir tęsti“. Prisimindama savo šeimą, kurioje visi – litvakai, F. Kukliansky, atviraudama papasakojo šmaikščią istoriją, kodėl jos mamos šeima, kilusi iš Šiaulių, jos tėvo, gimusio Veisėjuose, nelaikė tikru žydu: „Jis nekalbėjo taip taisyklingai hebrajiškai, kaip mokėjo mama.
Negana to, šeima buvo suskilusi ir dėl bulvinių blynų. Pirmasis triukšmauti pradėjo mano šviesios atminties vyras Alfonsas Pilitauskas, nes jis, kaip žemaitis, bulvinius blynus buvo pratęs valgyti sūrius su grietine. Mano mama Šiauliuose valgydavo tokius blynus su grietine ir cukrumi. Dar kitaip mėgo valgyti tėvas – Veisėjuose žydai ant bulvinių blynų visada užsidėdavo mėlynių uogienės. Dėl šių visų nesutarimų prie stalo kategoriškai atsisakiau gaminti bulvinius blynus“. Manoma, kad šiuo metu Lietuvoje gyvena apie penkis tūkstančius litvakų. Tik F. Kukliansky apgailestavo, kad negalima pasakyti, ar šie skaičiai – tikslūs, nes Lietuvos žydų bendruomenė nerenka mokesčių iš visų savo narių.
5-tasis Pasaulio Litvakų kongresas PROGRAMA 2022
BUKLETAS_LT_1 (1)
RENGINIŲ anonsai socialiniuose tinkluose >>ČIA
Būtina išankstinė registracija užpildant >>šią formą
Kauno žydų bendruomenės iniciatyva atminimo lenta daktarui Isaakui (Icikui) Levitanui – atidengta!
Dalinamės Gerco Žako, kauno žydų bendruomenės pirmininko džiugia naujiena iš Kauno.
Dar vienas pastatas primins praeiviams turtingą ir sudėtingą miesto istoriją, gal paskatins (viliuosi) labiau pasidomėti ja ir miestą kūrusiomis nepaprastomis asmenybėmis.
Adresas: Miško g. 27, dabar čia įsikūrę Krikščioniškieji gimdymo namai.
Padėkos:
Birutė Vyšniauskaitė už mintį
Gediminas Pašvenskas už kūrybišką jos įgyvendinimą
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei ir jos pirmininkei Faina Kukliansky už prisidėjimą lėšomis
Marija Oniščik už žinias ir įdomius pasakojimus
Raimonda Kvietkutė už “afterparty” organizavimą.
Visiems susirinkusiems į ceremoniją ir po to vykusį susitikimą Istorinėje Prezidentūroje – Kauno žydų bendruomenės nariams, bendruomenės bičiuliams, neabejingiems miestiečiams, garbiems svečiams: Albinas Vilčinskas , Saulius Rimas , Ramūnui Garbaravičiui, Birute Garbaraviciene , Ramūnas Janulaitis , Inga Stepukonienė , Eglė Knygauskaitė Liakienė , Šarūnė Kutinskaitė-Būdavienė , Vytenis Jakas ,Virgilijui Rudzinskui (kuris tuo pačiu ir šeimininkas), Šaulių sąjungos atstovams ir tiems, kurių nepaminėjau – už dalyvavimą, šilumą ir gražius žodžius.
Ir “last but not least” – be galo gera, kad prie mūsų internetu (planavo realiai, bet…) iš Izraelio prisijungė dr. I. Levitano anūkas Uri su šeima, tą pačią dieną šventęs savo vestuvių 55-ąsias metines. Holokausto metu keliavęs iš rankų į rankas, pasiaukojančių gelbėtojų (kurių, deja, surasti jam nepavyko) dėka jis džiaugiasi trijų vaikų ir pulko anūkų draugija.
Ateities mokykla – kokia ji?
Penktojo Pasaulio Litvakų kongreso atidarymo metu skambėjo daug įvairių rimtų pranešimų apie istorinę atmintį, praeitį, žydų kultūros ir mokslo pasiekimu. Taip pat kalbėta ir apie ateitį, pristatome Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorės, Dr. Ruth Reches pranešimą apie vienintelės valstybinės žydų mokyklos Lietuvoje kasdienybę ir pasiekimus. Kokia naujoji litvakų karta auga Lietuvoje!
Tik šiuolaikinius visuomenės poreikius atliepianti ugdymo įstaiga geba išugdyti išsilavinusias, kūrybingas, konkurencingas, tolerantiškas, kylančius iššūkius nugalinčias ir progreso link judančias asmenybes.
Nebijau pasakyti, kad Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija yra tokia mokykla.
Kokiomis vertybėmis paremti gimnazijos filosofija?
Išsilavinimas yra turtas
Žydų santykis su mokslu visais laikais buvo ypatingas. Žydai nuo seno vadinami knygos tauta. Iškentę priespaudas, karus, išvarymus iš tėvynės, žydai žinojo, kad vienintelis dalykas, kurio iš jų niekas negali atimti, yra jų žinios.
Tokį požiūri į mokslą skiepija mokiniams Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija.
Kokiais būdais mums pavyksta paversti filosofines prielaidas realybe?
Gimnazijos pedagogų naudojami ugdymo metodai atliepia vaikų poreikius – siekiame mokinius ugdyti per asmeninę patirtį bei aktyvų jų įtraukimą savarankiškai ieškant atsakymų.
Mokome būti lanksčiais ir prisitaikyti prie kintančios aplinkos, būti kūrybiškais, drąsiai priimti sprendimus.
Ugdome socialinius įgūdžius – rūpestį, atsakomybę, žodžio laikymąsi, savitarpio pagalbą; gimnazijoje mokomasi partneriškai, grupėse, komandose. Mokosi chevruta – kaip ankščiau ješivose mokėsi Toros, kai vaikai mokydavo vieni kitus.
Šioms kompetencijoms ugdyti nepakanka juodos lentos.
Todėl daug dėmesio skiriame ugdymo aplinkai kurti:
- Mokykloje įrengiame aukščiausių technologijų standartų kabinetus ir laboratorijas, specializuotas kūrybines dirbtuves (fizikos, chemijos laboratorijos, hebrajų kalbos kabinetai, naujausi technologijų kabinetai su galimybėmis meistrauti, užsiimti rankdarbiais ar gaminti maistą);
- Kuriame netradicines mokymosi erdves – pamokos vyksta bibliotekoje, lauko klasėje, net palapinėje per šventę Sukot;
- Mūsų socialinio partnerio organizacijos ORT dėka įdiegėme mokykloje STEM projektą. Gimnazijos moksleiviai ir mokytojai dalyvauja tarptautiniuose ORT organizuojamuose STEM seminaruose ir olimpiadose;
- Vyresnių klasių mokiniai, planuojantys susieti savo ateities karjerą su medicina, turi galimybę atlikti praktiką profesoriaus V. Bumelio vadovaujamoje įmonėje „Biotechfarm“.
Metų bėgyje mokykloje vyko STEAM renginiai – „įprastinės“ edukacijos ir „neįprasto“ ugdymo junginys, kai tradicinėmis ir originaliomis formomis suteikiama galimybė mokytis gamtos mokslų pamokos, integruojamos su matematika, technologijomis, menais.
Ugdymas nesibaigia pamokomis. Mokiniai turi galimybę mokytis ne tik programinių dalykų, bet edukacijų ir neformalaus ugdymo veiklose atskleisti savo talentus. Mokiniai dainuoja, šoka, sportuoja, vaidina.
Mokyklos erdvės yra maksimaliai išnaudojamos. Sienas puošia mokinių piešiniai ir įvairių organizacijų mums skolinamos ekspozicijos, kurios naudojamos kaip ugdymo priemonės – mokytojai prie jų veda mokiniams pamokas.
Mes esame skirtingi, bet vieningi
Mums yra didelė garbė ir dar didesnė atsakomybė, kad esame vienintelė valstybinė žydų mokykla visoje šalyje. Mūsų mokykla yra unikalus ugdymo įstaigos pavyzdys, kurioje skirtingų Lietuvoje gyvenančių tautybių vaikai, priklausantys skirtingoms tautybėms, kultūrinėms grupėms, turi lygias galimybes ir sugyvena draugiškai.
Kaip to siekiame?
- Puoselėjame žydų tautos tradicijas.
- Siekiame užtikrinti pagarbų ir socialiai teisingą skirtingų kultūrų santykį, į prioritetus iškeldami bendražmogišką etiką, o ne kultūrinius skirtumus.
- Tolerancija – vienas pagrindinių mokyklos egzistavimo prioritetų.
- Didelį vaidmenį skiriame bendradarbiavimui su tėvais, kurių vaidmuo, puoselėjant tarpkultūriškumą, yra itin reikšmingas.
Puoselėdami žydų tautos tradicijas ir kultūrą bei saugodami istorinį tautos atminimą ir siekdami atkurti garbingą Šiaurės Jeruzalės vardą, mūsų mokykloje minime tradicines žydų tautos šventes. Gerbiame Lietuvos tradicijas, minime visas Lietuvai svarbias datas.
Neseniai kartu minėjome Izraelio valstybės nepriklausomybės metines. Ta proga, bendradarbiaudami su Tautinių mažumų departamentu, į svečius pirmą kartą mūsų Gimnazijos istorijoje pasikvietėme visų Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų atstovus, surengdami mokyklos kieme Tautų mugę.
Kiekvieną penktadienį susirenka visi mokyklos mokiniai – mes visi kartu švenčiame Šabatą.
Projektinė veikla – tai galimybė plėsti mokinių akiratį, supažindinant juos su kitų tautų istorija, tradicijomis.
Puikus tarpkultūrinis aklėjimas – mūsų Gimnazijos bendradarbiavimo su Izraelio mokyklomis „Kfar Hajarok“ iš Ramat Hašarono ir „Galim“ iš Chaderos projektas „Teumot (mokyklos – dvynės)“.
Mes didžiuojamės ir kitais savo nacionaliniais bei tarptautiniais bendradarbiavimo projektais. Pavyzdžiui, su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene įgyvendiname projektą „Iš kartos į kartą“, skirtą sujungti neabejingas įvairaus amžiaus žydų tautos atstovų širdis, pasisemti jaunatviško optimizmo ir išsaugoti vyresnės kartos istorinės atminties lobynus.
Mokiniai gamina litvakiškus patiekalus ir dalinasi su mokyklos bendruomene receptais, septintokai švenčia savo pilnametystę pagal žydų tradicijas. Kelis kartus per metus mokiniai tvarko žydų kapines.
Nuolat mokomės
Mokykla nejudėtų pirmyn jei ne mokytojai.
Mokytojas nebėra vienintelis informacijos šaltinis. Gali pasitaikyti situacijų, kai vaikai informaciją ras itin greitai ir užduos klausimų, į kuriuos mokytojas gali netgi neturėti atsakymų. Pedagogas tampa proceso moderatoriumi, suteikiančiu mokiniams įrankius, stebinčiu, patariančiu bei padedančiu. Kiekvieno mokytojo tikslas turėtų būti mokymąsi padaryti įdomų, aktualų, reikšmingą ir susietą su mokinio reikmėmis bei praktiniu pritaikymu. Greitai besikeičiant aplinkai ir poreikiams, prisitaikyti turi ir pedagogai – tampa labai svarbus jų gebėjimas mokytis, įsisavinti naujoves.
Mūsų mokytojai ne tik nuolat tobulina savo profesinių žinių lygį, bet sistemingai įgyja ir plėtoja savo bendrąsias kompetencijas, kurios yra būtinos mokymuisi visą gyvenimą. Mokyklos pedagogai, specialistai, darbuotojai turi daug galimybių mokytis, keisdamiesi gerąja praktika, tobulina savo gebėjimus šalies ir užsienio seminaruose bei konferencijose. Šiemet tobulinimosi seminarai su organizacija „Centropa“ vyko ir mūsų mokykloje, ir Berlyne (Vokietija). Mūsų mokytojai taip pat bendradarbiavo ir projekte „Hefziba Izraeli Teachers“, dalyvauja ORT seminaruose.
Mokykla visiems
Mūsų mokyklos tendencija – nuo švietimo visiems pereinama prie švietimo kiekvienam, t. y. personalizuoto, suasmeninto ugdymo(si) ir mokymo(si) pripažįstant, kad žmonių patirtys, poreikiai, siekiai skiriasi ir mokomasi skirtingais tempais ir būdais
Mūsų mokykla, įgyvendindama Lietuvos Geros mokyklos koncepciją, taiko vis plačiau ES naudojamus individualių mokinių poreikių ir gebėjimų diferencijavimo (t.y., pagarbos gebėjimų skirtumams, kūrybinio jų įveiklinimo ugdymo procese) principus. Pas mus dirbanti komanda specialistų yra sukūrusi individualias programas, skirtas specialiųjų poreikių turintiems mokiniams. Gabiausiems gimnazijos mokiniams sudaromos puikios sąlygos jų gabumams vystyti taip pat mokytis pagal jiems individualiai pritaikytas dėstymo metodikas. Daug mūsų klasių tam tikrų pamokų metu dalinamos į mažesnes grupes, tai turi reikšmingą įtaką jų mokymosi proceso kokybei.
Nuo šių mokslo metų esame sudarę galimybę vystyti savo mokymosi potencialą 3-4 kl. mokiniams. Jie dalyvavo didelį mokymosi potencialą turinčių mokinių atrankoje ir keliems iš jų buvo pasiūlyta ugdyti savo gabumus pagal mūsų gimnazijos mokytojų parengtą neformalaus ugdymo programą, sudarytą iš 4 ciklų ir apimančią visus metus: filosofiją, astronomiją, matematiką su anglų kalba ir žurnalistiką, kurie papildomai plėtros tiriančio ir kritinio mąstymo, bendravimo, estetinės pajautos bei raiškos gebėjimus.
Mūsų gimnazijos 8 klasės moksleiviai, turintys aukštesnius gebėjimus, bendradarbiauja su Izraelio Ron Vardi gabių mokinių centro mokiniais. Nuotolinių susitikimų metu gabūs mokiniai kartu mokosi atlikti sociologinius pačių mokinių pasirinktų visuomenės problemų tyrimus.
Apibendrinimas
Apibendrindami, norėtume atsakingai pareikšti, kad mes, Vilniaus ORT gimnazija, nešiodami garbingą Šolomo Aleichemo vardą, didžiuojamės, kad esame moderni, atvira pokyčiams ateities ugdymo įstaiga, išskirtinėje, saugioje ir jaukioje aplinkoje teikianti kokybišką vidurinį išsilavinimą. Esame laimingi, kad ugdome maksimaliai savo gebėjimus atskleidžiančią savarankišką ir humanišką asmenybę, motyvuotą ateities karjerai, puoselėjančią tautinį savitumą.
Dažnai pajuokaujame, kad gyvename taip įdomiai, jog vieno pranešimo metu neįmanoma pristatyti visų mūsų lūkesčių, pasiekimų ir svajonių. Tam, greičiausiai reikėtų atskiro kongreso. Tokio, kaip šis, kuriame mums teko garbė bent trumpai apie save papasakoti. Dėkojame Jums visiems už šią puikią galimybę ir už mūsų reikšmingą bendradarbiavimą, auginant jaunąjį žmogų, sugebantį visapusiškai integruotis ne tik į Lietuvos, bet ir Europos bei pasaulio socialinį, ekonominį, kultūrinį gyvenimą!
Žydų išmintis byloja: norėdamas kurti ateitį, apmastyk tai, ką turi dabar.
Ateities mokyklą mes kuriame kasdien.
Kviečiame į renginį “Įžymieji litvakų muzikai Vilniuje”
Birželio 2 d. 17.30 val. kviečiame į renginį Samuelio Bako muziejuje (Naugarduko g. 10, Vilnius) “Įžymieji litvakų muzikai Vilniuje”, kuriame bus pristatytos tokios legendos kaip Jascha Heifetzas, Misha ir Alexanderis Schneideriai, Leopoldas Godowsky‘s, Nechama Lifšicaitė ir kiti pasaulinio garso atlikėjai, vienaip ar kitaip glaudžiai susiję su Vilniumi: vieni čia gimė ir pradėjo muzikinę karjerą, kiti atvyko ir kurį laiką gyveno ir kūrė – visi vienaip ar kitaip patyrė Vilniaus mylėtojo Česlovo Milošo žodžiais tariant – „formuojančią miesto dvasią.“
Plačiau apie tai išgirsite muziejininkės Aušros Rožankevičiūtės paskaitoje, kurią papildys smuikininko Boriso Traubo, violončelininko Valentino Kaplūno ir pianisto Sergejaus Okruško muzikinė programa.
Renginys yra viena iš Vilniaus 700 – tojo jubiliejaus iniciatyvų. Daugiau informacijos apie programą www.700vilnius.lt
Pasaulio litvakų kongresą atidarė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen
BNS
Seimo pirmininkė litvakų kongrese: krečiant karo karštinei svarbu akcentuoti žmoniškumą Karo karštinei krečiant regioną svarbu nuolat akcentuoti žmoniškumą ir atjautą, pirmadienį atidarydama Pasaulio litvakų kongresą sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Šis Pasaulio litvakų kongresas vyksta siautėjant agresijai Ukrainoje, kai karo karštinė krečia visą regioną, kuris reikšmingas ir Lietuvai, istorinei bei šiandieninei, ir visam jidiš kultūros pasauliui. Aklo žiaurumo ir apskaičiuotos prievartos akivaizdoje svarbu nuolat akcentuoti žmoniškumą, atjautą, amžinąsias dvasines vertybes, iš kurių visada jėgos sėmėsi ilgametė litvakų tradicija“, – į Seime vykstančio kongreso dalyvius kreipėsi parlamento vadovė.
Ji pažymėjo, kad amžinosios vertybės ypač aktualios šiuo metu, kai Europos rytuose „vėl kelia galvą agresyvus imperinis revanšizmas“. Parlamento vadovė taip pat atkreipė dėmesį, kad tragiška Lietuvos žydų istorija, Holokaustas yra įsitvirtinusios temos Lietuvos viešojoje erdvėje ir keičia bendrapiliečių sąmonę.
„Tai, kas palyginti neseniai mūsų krašte buvo vadinama žydų tragedija, dabar įsitvirtina kaip Lietuvos tragedija. Atsiranda supratimas, kad netekome talentingos, gyvybingos bendruomenė su pajėgia, savita kultūra“, – kalbėjo Seimo pirmininkė. Ji pažymėjo, kad Lietuva per Holokaustą neteko šimtų tūkstančių Lietuvos piliečių, žydų kilmės lietuvių, prisidėjusių prie nepriklausomybės atkūrimo, valstybės įtvirtinimo, ekonomikos ir kultūros suklestėjimo. „Netekome didžiulio potencialo ir ateities perspektyvos“, – pabrėžė V.Čmilytė-Nielsen. Pasaulio litvakų kongreso atidarymo konferencijos metu numatyti pranešimai ir diskusijos kovos su antisemitizmu, litvakų istorijos, švietimo ir kitomis temomis.
Seime prasideda Pasaulio litvakų kongresas
15min. lt
Seime pirmadienį prasideda penktasis Pasaulio litvakų kongresas. „Šis Pasaulio litvakų kongresas vyksta siautėjant agresijai Ukrainoje, kai karo karštinė krečia visą regioną, kuris reikšmingas ir Lietuvai, istorinei bei šiandieninei, ir visam jidiš kultūros pasauliui“, – sakė kongresą globojanti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Šaltinis: BNS
„Šis Pasaulio litvakų kongresas vyksta siautėjant agresijai Ukrainoje, kai karo karštinė krečia visą regioną, kuris reikšmingas ir Lietuvai, istorinei bei šiandieninei, ir visam jidiš kultūros pasauliui“, – sakė kongresą globojanti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Aklo žiaurumo, prievartos akivaizdoje svarbu nuolat akcentuoti žmoniškumą, atjautą, amžinąsias dvasines vertybes, iš kurių jėgos visada sėmėsi ilgametė litvakų tradicija. Tai ypač aktualu dabar, kai Europos rytuose vėl kelia galvą agresyvus, imperinis antisemitizmas, kraipantis istorinius faktus ir manipuliuojantis žmonių jausmais. Turime tam pasipriešinti“, – pažymėjo parlamento vadovė.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako, kad šis kongresas siunčia žinią, kad žydiškumas Lietuvoje turi ne tik praeitį. „Šiomis dienomis mes kviečiame atviram pokalbiui apie litvakų kultūros ateitį ir kaip svarbu ją perduoti mūsų vaikų bei anūkų kartoms. Esu tikra, kad ir Lietuvos valstybė yra suinteresuota, kad visi pasaulio litvakai savo gimtojoje protėvių žemėje jaustųsi kaip namuose“, – teigė F.Kukliansky.
Pasaulio litvakų kongreso atidarymo renginys vyks Kovo 11-osios salėje, taip pat Seime bus atidaryta paroda „XXI amžiaus litvakų kultūros metraštis“. Kongreso atidarymo konferencijos metu numatyti pranešimai ir diskusijos kovos su antisemitizmu, litvakų istorijos, švietimo ir kitomis temomis.
Daumanto Levo Todeso Projektas – Mozės klajonės. Paroda Žiežmariuose
5 Pasaulio Litvakų Kongreso atidarymo konferencija iš Seimo rūmų – stebėkite gyvai
Artėja 5-tasis Pasaulio Litvakų Kongresas Vilniuje vyks gegužės 23-26 dienomis.
Registracija į atidalymo renginį – konferenciją Seime jau uždaryta. Raginame suskubti registruotis į kitus Kongreso renginius iki sekmadienio vakaro!
Būtina išankstinė registracija užpildant >>šią formą
5 Pasaulio Litvakų Kongreso atidarymo konferencija iš Seimo rūmų – stebėkite gyvai
RENGINIŲ anonsai socialiniuose tinkluose >>ČIA
Kodėl Izraelis tapo Rusijos milijardierių prieglobsčiu
Rusijos milijardierių, kuriems taikomos sankcijos, galimybė bėgti į tokias šalis kaip Izraelis sukėlė daug prieštaravimų. Kai kurie milijardieriai, nubausti už ryšius su Kremliumi, „turi ES pasus, nes tikriausiai nenori gyventi chaose, kurį patys susikūrė, sakė „Transparency International“.
Daugelis Rusijoje gimusių milijardierių pasinaudojo ,,Sugrįžimo įstatymu” (Alija), kuris suteikia galimybę automatiškai atvykti į Izraelį ir turėti pasą bet kuriam žydui arba bet kuriam asmeniui, kuris gali įrodyti, kad turi bent vieną žydą senelį arba močiutę.
Jurijus Milneris, kuris laiku investavo į aukštąsias technologijas, sukaupęs apie 7,3 milijardo dolerių turtą, 1999 metais gavo Izraelio pilietybę. Milneris gimė Ukrainos žydo tėvo ir Rusijos žydės motinos šeimoje. „Pagrindinė noro gauti Izraelio pasą priežastis buvo jo žydiška kilmė ir stiprus asmeninis ryšys su žydų kultūra“. 2005 m. Milneris su šeima persikėlė į Izraelį, kur gimė dvi jo dukterys. Milneris dabar gyvena San Francisko įlankos rajone.
„Forbes“ duomenimis, daugiau nei 40% iš 111 Rusijoje gimusių milijardierių turi bent vieną pasą, išskyrus rusišką (6% turi du ar daugiau).
Beveik pusė iš 35 Rusijos milijardierių, kuriems taikomos sankcijos, turi dvigubą pilietybę. Po Kipro – kur 15 milijardierių įgijo pilietybę per dabar nutrauktą pilietybės pagal investiciją programą. Izraelio pasas yra labiausiai paplitęs antrasis pasas Rusijoje gimusiems. milijardieriams. Bent 11 iš jų turi vieną, kiti DB (5) ir Maltos (3) pasus.
Rusijos operacija Ukrainoje atskleidė Izraelio pilietybės programą. Trys ryškiausi Rusijos milijardieriai oligarchai, kuriems taikomos sankcijos, taip pat yra Izraelio piliečiai: „Alfa Bank“ įkūrėjai Michailas Fridmanas ir Germanas Khanas bei Romanas Abramovičius.
Garsiausias iš trijų, Abramovičius turtus užsidirbo turėdamas didelį naftos milžinės „Sibneft“ akcijų paketą, kurį 2005 metais pardavė Rusijos valstybei už 13,1 mlrd.
2018 m. gavęs Izraelio pasą, Abramovičius buvo pastebėtas VIP salėje Ben Guriono tarptautiniame oro uoste, praėjus kelioms dienoms po to, kai jam skyrė JK vyriausybės sankcijas (jam taip pat buvo taikomos ES, Kanados, Australijos ir Šveicarijos sankcijos).
Apie tai rašo žurnalas Lechaim.
Izraelietiško gatvės maisto ir pasaulio kultūrų erdvė sugrįžo į Vilnių
„Cvi parkas“ vėl džiugina vilniečius bei miesto svečius!
Šis projektas buvo įkurtas koronaviruso pandemijos metu, siekiant laikantis griežtų saugumo reikalavimų tęsti garsiosios Beigelių krautuvėlės veiklą. Taip gimė nauja, vasaros sezonu veikianti ir didelio populiarumo jau sulaukusi, atviros erdvės kavinė „Cvi parkas“.
Pats žodis „cvi“ hebrajų kalba reiškia stirną, tad atsižvelgiant į skaldančią aikštės istoriją bei parkelio atmosferą, nuspręsta čia apgyvendinti šią „stirną“, skatinančią nuoširdų bendravimą bei dialogą. Tikimės, kad ši atgimstanti vasaros sezono tradicija suteiks naują veidą šiam senam skverui, esančiam priešais Lietuvos žydų bendruomenės namus. Savo ruožtu, esame pasirengę būti patikimais partneriais Vilniaus miesto savivaldybei tobulinant bei kuriant savitą, tvarumu grįstą Cvirkos aikštės identitetą.
„Cvi parkas“ svečiams siūlome sveiką Izraelio gatvės maistą: falafelius, humusą, pitas ir kt. kartu su šviežiomis, Lietuvoje užaugintomis daržovėmis bei unikaliu Vidurio Rytų prieskonių bei avinžirnių mišiniu. Meniu yra draugiškas veganams, o visi ingredientai atrenkami itin kruopščiai, remiantis sezoniškumo bei ekologijos principais. Tikimės, kad naujus augalinės kilmės maisto skonius pamėgs bei įvertins ir mūsų lankytojai. Nuoširdžiai džiaugiamės savo bendradarbiavimu su kraftinio alaus pankais „Genys Brewing“ bei „New Skanu“ vyno ekspertais.
Vienas idėjos autorių, Rafael Gimelstein viešėdamas Lietuvoje aktyviai prisidėjo prie „Cvi in the park“ lauko kavinės koncepcijos bei jos įgyvendinimo. Nors Rafael gimė Lietuvoje, tačiau užaugo Izraelyje, kur baigė vidurinę mokyklą bei atliko privalomą trejų metų karinę tarnybą. Po jos persikėlė į Australiją, kur studijavo SAE, garso inžinerijos bakalauro studijų programoje, o vėliau tapo nuolatiniu renginių organizatoriumi, muzikos prodiuseriu ir sėkmingu didžėjumi. Turėdamas daugiau nei dvidešimties metų patirtį organizuojant renginius visame pasaulyje, kurių dalis jų siekė net šimtą tūkstančių lankytojų bei dirbdamas su daugybe bendruomenių ir muzikinių legendų, Rafael subrandino „Cvi parkas“ idėją, siekdamas pagelbėti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei kuriant daugiakultūrinę bei atvirą erdvę, skatinančią skirtingų tautų dialogą bei tarpusavio supratimą. Kartu darbuojasi daugiatautė komanda, prie kurios pastaruoju metu prisijungė ir karo pabėgėliai iš Ukrainos.
Neatsiejama „Cvi parkas“ identiteto dalis – kultūra ir kokybiška jos sklaida. Vilniečiams bei miesto svečiams dovanosime pasaulio muzikos skambesį trečiadieniais, džiazo vakarus ketvirtadieniais, elektroninius didžėjų ritmus penktadienio vakarais bei įvairias gyvų grupių šeštadieniais ir klasikinės muzikos popietes sekmadieniais. Esame tikri, kad Tel Avivo ir Berlyno muzikinės tradicijos, kurias siekiame atspindėti, sudomins bei sujungs skirtingo amžiaus auditorijas ir prisidės prie harmoningos erdvės kūrimo. Šią vasarą planuojame mūsų svečius nustebinti ugnies šokėjų pasirodymais, QiGong užsiėmimais, poezijos vakarais bei kitomis prasmingomis veiklomis.
„Cvi parkas“ komanda atsakingai laikosi sveikos visuomenės bei tvarios vartojimo kultūros principų. Bendradarbiaujame su „CupCup“, padėsiančiais aptarnauti klientus daugkartinio naudojimo puodeliais bei kompostuojamomis lėkštėmis, esame atviri ir kitoms žaliosioms iniciatyvoms bei partnerystėms.
„Cvi parkas“ – oficialiai atidarytas ir laukia Jūsų trečiadieniais – sekmadieniais nuo 18:00 valandos iki vidurnakčio.
Naujausią informaciją apie renginius sekite Facebook paskyroje: https://www.facebook.com/cviinthepark
Sveikiname Fanią Brancovskają su jubiliejiniu gimtadieniu!
Linkime labai laimingo 100-jo gimtadienio 22 gegužės Vilniaus getą išgyvenusiai žydų partizanei Faniai Brancovskajai.
Fania ruošėsi mokytis universitete, kai 1941 m. birželio 22 d. įsiveržė vokiečiai. Kai jie įsakė šeimai eiti į Vilniaus getą, Fania perėjo Pylimo gatvę ir nuėjo į geto Žydų ligoninės skyrių tarp Pylimo ir Ligoninės gatvių. Gete įstojote į FPO, vykdėte sabotažo misijas prieš nacius, kovojote miškuose ir su Raudonąja armija įžygiavote į Vilnių, kai sovietai išlaisvino Lietuvos sostinę. Nors fašistai išžudė visą jūsų šeimą, jūs likote šalyje ir toliau kovojote už geresnę ateitį. Po to, kai mirė jūsų vyras, jūs pasakjote tiesą jaunesnėms kartoms apie Holokaustą ir tai, kaip žydai ėjo ne kaip ėriukai į skerdimą, o kovojo dantimis ir nagais, ir nugalėjo savo engėjus.
Sveikiname jūsų drąsą, sprendimą kovoti už gyvenimą, kurį skyrėte tiesos sakymui ir tarnavimui žmonijai savo gimtojoje žemėje.
Buvusi Vilniaus geto kalinė, karo partizanė, apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, šiandien, gegužės 22-ąją, švenčia 100-ąjį gimtadienį.
Lietuvos žydai gerai pažįsta Fanią, užsienyje gyvenantys taip pat. Su Fania bendrauti gera, įdomu, nes ji žino daug, pasakoja apie žydų gyvenimą ir Holokausto istoriją. Prie Panerių memorialo visada sako kalbą jidiš kalba ir ne tik per minėjimus , bet visiems, kas jos paprašo. Smulkutė nedidukė moteri s- optimistė, visada maloniai šypsosi ir sutinka pasakoti savo istoriją, kurią galima surasti Internete įvairiomis kalbomis, apie ją sukurtas ne vienasi filmas.
Ji tapo legenda.
Nuotraukoje matote Šabatą gete.
F. Brancovskają nuoširdžiai sveikina Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Buvusių getų ir KS-kalinių sąjunga.
Prieš kelerius metus Izraelio prezidentas savo sveikinime rašė: „Jūsų gyvenimas, brangi Fania, mums visiems yra nepalaužiamos vilties ir aistros stebuklas, istorija, kurią mes išdidžiai pasakojame vienas kitam ir mūsų vaikams, kad juos įkvėptume ir paskatintume prisiminti“.
Linkime Fania Jums stiprios sveikatos!
Mazal tov, bis 120!
Lag BaOmer šventė
Ši diena – tai šventė. kuri vyksta nuo 33 iki 49 dienos tarp Pesacho ir Šavuoto . Šią dieną šeimos su vaikais eina į iškylas ir ruošia piknikus. Kartu su savo mokytojais vaikai žaidžia su lankais ir strėlėmis bėgioja po laukus. „Lag BaOmer“ – žydų šventė su laužais, griliais ir kitais linksmais renginiais. Be to nuo Lag BeOmer prasideda vestuvių metas. Lag BaOmer yra šventinė diena pagal žydų kalendorių, švenčiama dėl dviejų priežasčių.
Talmude aprašoma, kaip Sefirato HaOmero laikotarpiu 24 000 rabino Akivos mokinių – užkluo maras, nes jie elgėsi netinkamai. Todėl minint tragediją, tuo metu laikomasi tam tikrų gedulo papročių.
Lag yra hebrajiškas skaičius 33. Gedulas pasibaigia ir žydai gali minėti šią dieną kaip šventę.
Visame pasaulyje Lag BaOmer yra pažymėtas šventinėmis išvykomis ir iškylomis, kur vaikai žaidžia su žaisliniais lankais ir strėlėmis. Izraelyje dešimtys tūkstančių žmonių susirenka mažame Aukštutinės Galilėjos kaimelyje Merone švęsti prie rabino Šimono kapo. Naktį šviečia įvairaus dydžio laužai; dainuojama ir šokama. Tai nuostabus vaizdas.
Keturių Pasaulio Litvakų kongresų akimirkos
Artėja 5-tasis Pasaulio Litvakų Kongresas Vilniuje. Jis vyks gegužės 23-26 dienomis. Prisiminkime ankstesnius Pasaulio Litvakų kongresus.
IV vyko 2013 m. ir buvo skirtas skirtas Vilniaus geto 70-osioms likvidavimo metinėms atminti. Trečiasis pasaulio litvakų kongresas vyko 2009 m. ir buvo skirtas “Vilniui – Europos kultūros sostinei”, Lietuvos vardo tūkstantmečiui ir Lietuvos žydų bendruomenės 20-mečiui paminėti. Ankstesni kongresai vyko 2001 m. ir 2004 metais.
Apie pirmąjį 2001 m. vykusį kongresą spauda rašė kaip apie didelės reikšmės istorinį įvykį ir dalinosi istorijos daktaro Salamono Atamukoo komentarais. Pasak mokslininko, tai, kad kadaise didelė, o dabar negausi Lietuvos žydų bendruomenė sugebėjo surengti puikiai organizuotą turiningą pasaulinės reikšmės įvykį, rodo jos gyvybingumą, sugebėjimą išsaugoti tradicijas neįkainojamas dvasines vertybes.
“Kongresas padėjo sutelkti jėgas, kurios padės išsaugoti ir praturtinti litvakų dvasinį palikimą, stiprinti ne tik jų tarpusavio santykius, bet ir ryšius su Lietuva”, – kalbėjo S. Atamukas 2001 m.
Jo teigimu, tiems, kas, valdant sovietams, išvyko į Izraelį, kelia nuostabą, kad per dešimt nepriklausomybės metų pavyko atkurti ir suformuoti turtingą žydų gyvenimą.
Dalinamės LRT mediatekos archyvo MENOROS laidomis. Čia galite pamatyti 2013 m. ir 2009 metų Pasaulinių Litvakų kongresų akimirkas ir interviu su dalyviais.
2013 m. IV Pasaulio Litvakų kongresas
2009 m. III Pasaulio Litvakų kongresas
