Su giliu liūdesiu pranešame apie Pasaulio Tautų Teisuolės Janinos  Vansovičiūtės-Grigaliūnienės mirtį. Nuoširdžiai užjaučiame šeimą ir artimuosius.

2011 metais Jonas ir Natalija Vansovičiai bei jų dukra Janina Grigaliūnienė (Vansovičiūtė) pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais.

>>Gelbėtojų šeimos istorija.

Natalja Cheifec pasakos apie Judaizmo požiūrį į vegetarizmą ir diskutuos ar tai būdinga žydų tradicijai. Susitikime LŽB ZOOM sveiatnėje lapkričio 30 d. nuo 17.30 val.
Registruokitės ZOOM nuorodai gauti >>https://bit.ly/3K73kEE

Izraelio Valstybės ambasada įteikė dovaną Vilniui artėjančio 700-ojo gimtadienio ir diplomatinių santykių tarp Izraelio ir Lietuvos 30-mečio proga, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vilniečiai bei miesto svečiai jau gali ją pamatyti senamiestyje, Bazilijonų g. 6B. Tai naujas tarptautinės urbanistinės galerijos „Open gallery“ kūrinys – Izraelio ir Lietuvos menininkų bendromis pastangomis gimęs gatvės meno darbas, nukeliantis į saulėtąjį Izraelį. Šiame urbanistinio meno darbe galima įžvelgti trijų didžiųjų Izraelio miestų – Tel Avivo, Jeruzalės ir Haifos – motyvus. Jį sukūrė Ukrainoje gimusi ir Izraelyje gyvenanti menininkė Zoe Sever, o ant daugiabučio namo sienos perkėlė lietuvių menininkai Martynas Ivinskas ir Viktorija Starygina. Pasaulyje pripažintos menininkės Zoe Sever kūrinys simbolizuoja modernios Izraelio valstybės tėvo Theodoro Herzlio garsiąją frazę „If you will it, it is no dream“ (liet. „Jei pasiryžti – tai nebe svajonė“), kurią jis ištarė įsivaizduodamas būsimą žydų valstybę.

„Nuotrauka verta tūkstančio žodžių, tad sienos piešinys, sukurtas pagal Izraelio menininkės Zoe Sever paveikslą ir pavadintas garsiąja šiuolaikinio Izraelio tėvo Theodoro Herzlo citata „Jei pasiryžti – tai nebe svajonė“, pasakoja visą istoriją.

Šis meno kūrinys, Izraelio ambasados Lietuvoje dovana Vilniui diplomatinių santykių 30-mečio ir 700-ųjų miesto metinių proga, atspindi Izraeliui būdingą sodrumą, spalvingumą, kūrybiškumą ir vilties dvasią,“ – sakė Izraelio ambasadorė Lietuvoje Hadas Wittenberg Silverstein.

„Dėkodamas už jubiliejaus dovaną, kurią ambasada įteikė kiekvienam miestiečiui ir Vilniaus svečiui, džiaugiuosi, kad savivaldybė irgi planuoja dovaną Izraelio valstybei – savivaldybės Istorinės atminties komisija šiuo metu ieško geriausios įmanomos vietos Izraelio skverui“, – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Šiandien menininkės Tėvynė kovoja už savo laisvę. Z. Sever ir jos tautiečiai tvirtai tiki Ukrainos pergale, o jų pasiryžimu kovoti iki galo neįmanoma suabejoti. Z. Sever kilmė ir jos dėmesys Ukrainai šių dienų kontekste suteikia šiam darbui ir kitą prasmę – perduoda žinutę, kad viskas yra įmanoma.

Mirė Buvusių getų kalinių sąjungos narė  Uogė Ieva Dargienė (1931-2022).

Nuoširdžiai užjaučiame velionės seserį Jadvygą Birutę, dukterėčią Rimą.

Sąjungos nariai

Kultūros ministerijos surengtą konkursą eiti Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktoriaus pareigas laimėjo Simonas Strelcovas. Iš konkurse dalyvavusių keturių pretendentų jis surinko daugiausiai konkurso komisijos vertinimo balų, rašoma Kultūros ministerijos pranešime žiniasklaidai.

Istorijos mokslų daktaro mokslinį laipsnį Vytauto Didžiojo universitete ir docento pedagoginį vardą Šiaulių universitete įgijęs S. Strelcovas yra dirbęs Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune, vadovavęs Šiaulių universiteto Humanitarikos tyrimų centrui bei Gynybos ir karybos edukaciniam centrui, taip pat buvo Šiaulių universiteto mokslo instituto tarybos pirmininku.

Jis taip pat yra įsteigęs VšĮ „Tekančios saulės tiltai“, pastaruoju metu dirbo Nacionalinės regionų plėtros agentūros projektų vadovu. 2019 metais S. Strelcovas kaip atvykstantis tyrėjas stažavo Meijo universitete Japonijoje, kur vadovavo projektui apie trauminių patirčių kolektyvinę atmintį.

„Turėdamas istoriko išsilavinimą ilgus metus dirbau su žydų istorijos lauku. Vienas pirmųjų pagrindinių uždavinių tapus Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus vadovu – kartu su komanda išgryninti muziejaus prioritetines veiklas, išsikeliant strateginį tikslą, kad muziejus taptų vienu iš regiono lyderių“, – pažymėjo S. Strelcovas.

Muziejaus vadovo kadencijos trukmė – penkeri metai. Kaip numatyta teisės aktuose, konkursą laimėjusio asmens tinkamumas eiti pareigas tikrinamas teisėsaugos institucijų.

Kompensacijos už praėjusio amžiaus viduryje nusavintą privatų žydų turtą yra moralinė skola, kurią būtina išspręsti, sako naują 37 mln. eurų vertės restitucijos etapą siūlanti premjerė Ingrida Šimonytė. Ignas Jačauskas Šaltinis: BNS

Temos: 3 Ingrida Šimonytė Holokaustas Žydai „Tai yra ir tam tikra moralinė skola, kurią gražu būtų pripažinti ir, kiek įmanoma, ne šimtu procentų taikliai, žinoma, išspręsti“, – žurnalistams Seime antradienį sakė premjerė. Ji taip pat teigė, kad jos pateikti siūlymai suderinti su Lietuvos žydų bendruomene ir kai kuriomis užsienio žydų organizacijomis. „Turime darbinį sutarimą su Lietuvos žydų bendruomene ir JAV Amerikos Žydų kongresu. Ilgai tos diskusijos vyko, dabar projektas yra pateiktas derinti ir bandyčiau šį projektą pateikti Seimui priimti. Nes manau, kad šį klausimą Lietuvai reikia išspręsti, jis kyla labai dažnai, diplomatinėse įvairiose diskusijose, dvišaliu, daugiašaliu pagrindu“, – pabrėžė I.Šimonytė.

„Jei nelaikyčiau, kad darbo tvarka esame tą siūlymą suderinę, tuomet tikrai nedrįsčiau pateikti to įstatymo derinti. Paskutinį kartą, kai tuo domėjausi, drįsčiau sakyti, kad pritarimas buvo. Praėjusią savaitę“, – kalbėjo premjerė. Pasak jos, problemą dėl nusavinto privataus turto Lietuvos ir tarptautinės žydų bendruomenės kėlė ir ankstesnėms vyriausybėms, tačiau klausimas „liko pakibęs ore“. „Turėjome porą metų intensyvesnių diskusijų, kaip galima būtų šį klausimą spręsti, turint omenyje, kad yra labai sudėtinga nustatyti visą prarastą turtą, kur tas turtas yra, kokia jo vertė, kas yra teisėti palikuonys kiekvienu atveju, kam turėtų būti kompensacija skirta“, – kalbėjo I.Šimonytė. Anot jos, buvo sutarta pasinaudoti Čekijos patirtimi, kai numatoma „simbolinė kompensacija“, nes neįmanoma tiksliai numatyti tikslios prarasto turto vertės bei nustatyti „kiekvieno adresato labai tiksliai“. Pagal dabar galiojantį Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą, religinėms bendruomenėms iki 2023-iųjų kovo numatyta išmokėti 37 mln. eurų kompensacijų. Naujos redakcijos įstatyme premjerė siūlo numatyti papildomus 37 mln. eurų ir už privatų nusavintą turtą. Kompensacijos būtų mokamos nuo 2024-ųjų liepos ir baigtos išmokėti per šešerius metus – iki 2030-ųjų liepos. Pasak premjerės, kaip ir iki šiol, lėšos būtų skirstomos per Geros valios fondą, šiuo atveju pinigai pirmiausia skiriami privačių asmenų reikmėms. „Jei atsitiktų taip, kad kažkokia dalis tų lėšų liktų, tai būtų naudojama, žinoma, bendruomenės reikmėms, tai, kaip ir dabar naudojamas fondas“, – sakė I.Šimonytė. Projektui dar turės pritarti Vyriausybė, vėliau jis keliaus priėmimui į Seimą. Per nacistinės Vokietijos okupaciją 1941–1944 metais išžudyta apie 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų. Lietuvos žydai ir Lietuvos žydų religinės bendruomenės patyrė kelias nekilnojamojo turto nacionalizacijas. Ji prasidėjo pirmosios sovietų okupacijos metais 1940 metais. Vokietija, užėmusi Lietuvos teritoriją nacionalizacijos neatšaukė, o po to sekusi antroji sovietų okupacija galutinai atėmė Holokausto aukų turtą.

15min.lt

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, bendradarbiaudamas su Širvintų rajono Musninkų miestelio bendruomene, Holokausto aukų vardams atminti, 2022 m.spalio mėn. pabaigoje pastatė informacinį stendą„Ukmergės apskrities Musninkų valsčiaus žydų likimas 1941 m.“
Šis stendas įrengtas ir pastatytas įgyvendinant projektą „Holokausto aukų vardai gyvi“. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Pažymėtina, kad šiemet tai jau penktasis informacinis stendas Holokausto aukoms atminti.
Šių metų vasarą Raseinių rajono Ariogalos miestelyje buvo pastatyti du informaciniai stendai, Trakų rajone – vienas informacinis stendas ir Širvintų rajone – Gelvonų ir Musninkų miesteliuose.
Visoje Lietuvoje Holokausto aukas įprasmina informaciniai stendai, kurie anksčiau pastatyti:Leipalingyje, Zapyškyje, Veliuonoje, Kuliuose, Pilviškyje.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, įgyvendindamas projektą ,,Holokausto aukų vardai gyvi“, kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, siekia įamžinti aukų vardus, kad jų kapai neliktų anoniminiai ir siekia puoselėti istorinę atmintį.

UKMERGĖS APSKRITIES MUSNINKŲ VALSČIAUS ŽYDŲ LIKIMAS 1941 M.
Informacinis stendas skirtas Musninkų valsčiuje gyvenusiems ir nacių okupacijos metais Pivonijos miške nužudytiems žydų tautybės Lietuvos piliečiams atminti. Stendas įrengtas A. Petrulio aikštėje prie pėsčiųjų tako, priešais Musninkų Švč. Trejybės bažnyčią, netoli Musninkų seniūnijos pastato.
Pirmieji žydai Musninkuose apsigyveno dar XVIII amžiaus pirmoje pusėje. Kaip teigia šaltiniai, 1897 m. visuotinio Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenimis, Musninkuose buvo 449 gyventojai, bet žydai neminimi. Nors gyventojų tautybė ir neįvardinta, tačiau apie žydų gyvenimą liudija tai, kad tada miestelyje jau buvo žydų maldos namai. Musninkų valsčiaus savivaldybės duomenimis, 1941 m. liepos mėnesio pačioje pabaigoje, valsčiuje gyveno maždaug 143 žydai, tačiau yra duomenų, leidžiančių manyti, kad žydų skaičius galėjo būti ir didesnis.
Musninkų miestelyje buvo dveji žydų maldos namai, t.y. sinagoga ir Beth-Midrash (vieta, kur buvo
studijuojama Tora, Talmudo ir potalmudinė rabinistinė literatūra), hebrajų keturmetė pradžios mokykla, biblioteka. Sinagoga buvo žydų gyvenimo centras, ji vykdė 3 funkcijas: tai buvo maldos namai, studijų centras ir susitikimų centras, kur buvo aptariami įvairūs, taip pat ir verslo reikalai.
Nuo įsikūrimo pradžios iki Lietuvos okupacijos ir aneksijos 1940 m. vasarą, kaip ir kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, žydai daugiausia vertėsi amatais ir prekyba, taip pat užsiėmė sodininkyste, daržininkyste. Tarpukario laikotarpiu didžioji dalis prekybos buvo sutelkta žydų rankose. Priešais bažnyčią sekmadieniais vykdavo turgus, į kurį iš kaimelių suvažiuodavo valstiečiai. Jie prekiavo patys, taip pat pirkdavo prekes iš žydų.
Vokiečių kariuomenė Musninkus užėmė 1941 m. birželio 24 d. vakarą. Ukmergės apskrityje gyvenę žydai buvo pradėti persekioti nuo pirmųjų okupacijos dienų. Jau pirmosiomis okupacijos dienomis iš Musninkų buvo išvežta apie 24–40 žydų, kurie buvo įkalinti Ukmergės kalėjime. Vėliau buvo sušaudyti kartu su kitais Ukmergės apskrities žydais. Kiti žydai buvo suimti ir nužudyti Musninkų valsčiaus ribose.
Po to, kai 1941 m liepos pabaigoje valdymą perėmė vokiečių civilinė administracija, žydų genocido Lietuvoje pobūdis pasikeitė. Ukmergės žydams, be lyties ir amžiaus skirtumo, būtų įsakyta nešioti ant drabužių geltonas šešiakampes žvaigždes (Dovydo žvaigždes), taip pat buvo paskelbtos laikinosios direktyvos, kurios nurodė, kad kaimiškos vietovės turėjo būti „išvalytos” nuo žydų. Žydai turėjo būti sutelkti miestuose arba didžiųjų miestų rajonuose, kur turėjo būti sukurti getai. Tad tiek Musninkų, tiek kitų apskrities valsčių ribose žydų netrukus turėjo nelikti.
Iki išvežimo dienos žydai gyveno savo namuose, patirdami įvairias patyčias iš pagalbinės policijos narių ir vietinių aktyvistų. 1941 m. rugpjūčio 27 d. policija, pagalbinės policijos nariai išvarė visus Musninkų žydus iš namų: vyrus, moteris, vaikus, senyvus žmones ir ligonius. Jiems buvo leista pasiimti tik nedideles vandens gertuves ir liepta visiems sueiti į Beth-Midrash patalpas. Kitos dienos rytą žydai buvo susodinti į kelias dešimtis vežimų. Vyrai ir moterys su vaikais buvo sodinami į atskirus vežimus.
Moterys su vaikais buvo nuvežtos į Vaitkuškio dvarą prie Ukmergės, vyrai – į Ukmergės kalėjimą.
Apie 1,5 km nuo Vaitkuškio dvaro Pivonijos miške buvo iškasti keli grioviai. Egzekucijai vadovavo
vokiečių gestapininkai. Prieš žudynes aukoms liepė nusivilkti viršutinius rūbus. Iš pradžių buvo šaudomi žydai vyrai. Sušaudžius vieną grupę aukų, jų kūnus apipildavo žemėmis. Po to atvarydavo ir sušaudydavo kitą grupę aukų. Vėliau iš dvaro buvo atvarytos žydės moterys ir vaikai. Aukas sušaudė tokia pačia tvarka kaip ir prieš tai vyrus. Žudynių vietoje girdėjosi šiurpūs žmonių klyksmai, dejonės, maldavimai pasigailėti. Žudynės baigėsi vakare.
Vokiečių saugumo policijos ir SD Lietuvoje vado SS štandartenfiurerio Karlo Jėgerio 1941 m. gruodžio 1 d. ataskaitoje nurodyta, kad 1941 m. rugsėjo 5 d. Pivonijos miške buvo nužudyti 4709 Ukmergės miesto ir apskrities (taip pat Musninkų valsčiaus) žydai: 1123 vyrai, 1849 moterys ir 1737 vaikai.
Po 1941 m. rugsėjo 5 d. žudynių Ukmergės apskrityje žydų nebeliko. Tarp nužudytųju galėjo būti apie 180 žydų iš Musninkų. Tad 1941 m. rugsėjo 5 d. laikytina data, kad nustojo egzistuoti dar XVIII a. pirmoje pusėje Musninkuose įsikūrusi žydų bendruomenė.
Įgyvendinant projektą siekiama pateikti Holokausto įvykių aplinkybes, įvardinti Holokausto aukas,
įamžinti Holokausto metais sunaikintų Lietuvos žydų piliečių ir bendruomenių atminimą. Taip pat siekiama natūralaus visuotino supratimo, kad Holokaustas buvo didelė ne tik žydų, bet ir visų mūsų tragedija, kurios metu Lietuva neteko fenomenalaus intelektualinio, kultūrinio, politinio ir ekonominio potencialo.
Projektą ,,Holokausto aukų vardai gyvi“ iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės
kanceliarija.

Lapkričio 13 d. Lietuvos žydų (Litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky kartu su Lietuvoje reziduojančių šalių ambasadoriais dalyvavo British Embassy Vilnius organizuotame Tautų Sandraugos Atminimo dienos pagerbimo renginyje evangelikų liuteronų bažnyčioje Vilniuje. Čia ji susirinkusiems skaitė ištrauką iš Ekleziasto knygos.

Ekleziasto knyga 3:1-8 LTZB

Žmogaus laikai ir Dievo amžinybė

 Viskam yra metas, ir kiekvienam reikalui tinkamas laikas po dangumi.

Laikas gimti ir laikas mirti;

laikas sodinti ir laikas rauti, kas pasodinta.

 Laikas žudyti ir laikas gydyti;

laikas griauti ir laikas statyti.

Laikas verkti ir laikas juoktis;

laikas gedėti ir laikas šokti.

Laikas išmėtyti akmenis ir laikas juos surinkti;

laikas glamonėtis ir laikas nesiglamonėti.

Laikas ieškoti ir laikas pamesti;

laikas turėti ir laikas išmesti.

Laikas perplėšti ir laikas susiūti;

laikas tylėti ir laikas kalbėti.

Laikas mylėti ir laikas nekęsti;

laikas karui ir laikas taikai.