F. Kukliansky: „Kiekvieno žydo pareiga padėti savo valstybei“

Nerijus Povilaitis 

Izraelyje nesiliauja kovos. Žydų valstybę įnirtingiau nei lig šiol raketomis atakuoja Gazos ruože įsikūrę teroristinės organizacijos „Hamas“ smogikai. Žydų aviacija atsako atakuodama teroristų taikinius, neišvengiama ir taikių gyventojų aukų.

Nors „Hamas“ atakos Izraeliui ypač didelės žalos ligi šiol nepadarė, dar žemės nepasiekusias raketas gana veiksmingai ore numuša žydų sukurta gynybos sistema „Geležinis kupolas“, Izraelio gyventojai išgyvena nuolatinę įtampą.

Didžiuosiuose šalies miestuose nuolatos kaukiančios oro pavojaus sirenos, bėgimai į slėptuves tapo izraeliečių ir šioje šalyje viešinčių svečių niūria kasdienybe.

Karo zona virtusiame Izraelyje viešėjusi ir netrukus Pasaulio žydų kongreso prezidento kvietimu ten vėl vyksianti Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky lrytas.lt sakė, jog iš Gazos sektoriaus skriejant raketoms pavojaus akivaizdoje izraeliečiai išlieka kaip niekada susitelkę.

– Kokius įspūdžius parsivežėte iš kariaujančio Izraelio?

Skaitykite Delfi.lt

Kaune paminėtas žydų geto sunaikinimo 70-metis

Pirmadienį Kaune vyko žydų geto sunaikinimo 70-mečio minėjimas. Renginys vyko Vilijampolėje, prie šią vietą menančio paminklinio akmens.
Į minėjimą atvyko išlikę gyvi geto gyventojai, jų giminės ir artimieji, užsienio šalių ambasadoriai, visuomenės atstovai. Minėjimo dalyviai išgirdo skausmingus prisiminimus tų asmenų, kuriems šiuos baisumus teko išgyventi. Minėjime dalyvavo ir tie asmenys, kurie gelbėjo žydus.

„Holokaustas – tragiškas reiškinys, daugelio pasaulio valstybių tragedija ir gėda, iki šiol neužgyjanti moralės žaizda. Kaune, kaip ir kitur, hitlerininkai 1941 m. įsteigė getą. Net ir sunkiomis sąlygomis gyvendami žydai stengėsi nepalūžti. Kauno gete 1942 m. buvo suburtas aukšto lygio simfoninis orkestras, jo koncertai vykdavo du kartus per savaitę. Taip pat veikė žydų teatras, amatų mokyklos – mūrininkų, stalių, šaltkalvių, vandentiekio specialistų ir kitų specialybių kursai. Apskritai Kaune gyveno daug žymių ir talentingų žydų, – minėjimo metu kalbėjo Kauno miesto mero pavaduotojas Vytautas Vasilenko. – Šiais metais minime Kauno geto sunaikinimo 70-metį. Visi norime, kad tokios tragedijos niekada ir niekur nepasikartotų. Visi renginiai, skirti geto sunaikinimui atminti, turi pasiekti kiekvieno žmogaus sąmonę. Ypač svarbu, kad tai suprastų jaunimas, nes jam priklauso ateitis.”

Skaitykite Delfi.lt

LŽB Socialinis centras ieško darbuotojų!

DĖMESIO! LŽB Socialinis centras ieško darbuotojų!

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Socialinis centras (toliau – SC) priims į darbą du energingus, jaunus asmenis tam, kad įvykdytų LŽB globotinių apklausą ir lankymą namuose (Vilniuje). Darbas projekte „Slauga į namus“.

Reikalavimai:

  1. Išsilavinimas – aukštesnysis arba aukštasis;
  2. Išsilavinimas socialinėje, humanitarinėje srityje (pageidautina – psichologo specialybė). Gali būti studentas (-ė);
  3. Mokėjimas vesti telefonines apklausas;
  4. Aktyvumas;
  5. Greitas žinių įsisavinimas;
  6. Komunikabilumas;
  7. Sąžiningumas;
  8. Vairuotojo pažymėjimas (B kategorija);
  9. Nuosavas automobilis (apklausas reikės vykdyti Vilniuje, LŽB globotinių namuose);
  10.   Būtina puikiai mokėti rusų kalbą.

Pareigos:

  1. Telefoninių apklausų vykdymas;
  2. LŽB globotinių lankymas jų namuose;
  3. LŽB globotinių diagnozavimas apie jų poreikius ir sveikatą;
  4. Informacijos apdorojimas  SC Duomenų bazėje.

Sąlygos:

  1. Darbas SC ir LŽB globotinių namuose;
  2. Pilnas etatas (40 val./sav., 5 d./sav.);
  3. Atlyginimas – 1000 Lt/ mėn;
  4. Terminuota darbo sutartis 3 mėn.;
  5. Darbo pradžia – 2014 08 04.

Garantijos:

  1. Apmokymas;
  2. Mobiliojo telefono suteikimas LŽB globotinių apklausai;
  3. Įdarbinimas pagal LR Darbo kodeksą;
  4. Panaudos sutartis dėl automobilio ekploatavimo;
  5. Kelionės išlaidų padengimas;
  6. Projekto „Slauga namuose“ koordinatorių  konsultacijos.

Kontaktai:

Kreiptis į Pylimo g. 4, Vilnius, tel.: 8(5)2617244 (213 kab.), ms@sc.lzb.lt,rs@sc.lzb.lt, do@sc.lzb.lt(Maša, Rašelė,Daiva)

Švenčionėliuose tragiškos žydų istorijos puslapius padeda atversti amerikiečiai

Irena POŽĖLIENĖ

Švenčionių rajono nepriklausomo tarybos nario Dariaus Veličkos iniciatyva užmezgus šiltus ir dalykiškus santykius su dr. filantropu Michael Lozman (Maiklu Lozmanu), labdaros ir paramos fondo „Voluntas“ direktoriumi Franklin James Swartz, praėjusiais metais buvo suorganizuotas reikšmingas tarptautinis projektas. Finansuojant minėtam fondui ir padedant Švenčionių rajono savivaldybei, buvo metaline tvora aptvertos senosios žydų kapinės, esančios Švenčionėlių miestelio pakraštyje. Tai buvo pirmasis toks darbas Lietuvoje. Tais pačiais metais svečiai lankėsi ir Aukštadvaryje, kur taip pat buvo aptvertos žydų kapinės. Iki tol fondo iniciatyva metalinėmis tvoromis buvo aptverta 10 kapinių kaimyninėje Baltarusijos Respublikoje. Svečius Švenčionių rajone tuokart gražiai priėmė, apgyvendino šeimose, parengė kultūrinę pažintinę programą. Projekte aktyviai dalyvavo anglų kalbos pamokas vedanti Sandra Burokaitė, Švenčionėlių Mindaugo gimnazijos, progimnazijos mokytojai, mokiniai, jų tėveliai ir daug daug kitų.

Gausus svečių būrys Panevėžyje

Birželio pabaigoje Panevėžio mieste ir PŽB būstinėje lankėsi trys užsieniečių grupės.

Pirmieji į Panevėžį atvyko Sueiersan šeima iš Izraelio. Williams Sueiersen PŽB pirmininkui Gennady Kofman pasakojo apie savo šeimą: senelį, dėdę, kurie gyveno Panevėžyje XIX a. pab. – XX a. pradžioje. Jo dėdė Zalman Sueiersan 1932-1935 buvo Panevėžio ješyvos studentas, vėliau tarnavo Lietuvos kariuomenėje Pajuostėje. Svečiai paliko istorines savo šeimos nuotraukas, kuriose matosi senelis su dviem sūnumis ir dukra.

   Birželio 23 d. PŽB aplankė Liubish šeima iš Izraelio. Į PŽB būstinę jie užsuko, norėdami sužinoti apie savo močiutę Shoshana Molk, gyvenusią Krekenavoje iki 1933 m. ir jos giminę, kurią sušaudė naciai.

Panevėžyje lankėsi svečiai iš Johanesburgo

Liepos 6-ąją dieną Panevėžyje lankėsi sutuoktiniai Lynn ir Peter Meltzer iš P. Afrikos, Johanesburgo. Ponia Lynn yra profesorė, Mokslo ir tobulėjimo instituto prezidentė ir tyrimų centro direktorė, o jos vyras Peter yra chemijos daktaras ir dirba vienoje Bostono įmonėje.

Šie garbūs žmonės į mūsų šalį atvyko dėl konferencijos, skirtos vaikams, turintiems mokymosi sunkumų. Po konferencijos, turėdami laiko, sutuoktiniai užsuko į Panevėžį susipažinti su miesto ir rajono žydų gyvenimu, PŽB archyvu ir sužinoti apie p. Lynn senelį ir jo šeimą.

Pasaulinis antisemitizmo indeksas „ADL Global 100”

2490

Sudarytojas: JAV Nevyriausybinė organizaciją “Anti-Defamation league”, įsteigta 1913 m., būstinė New York‘e.

www.adl.org 

1.    Indekso (tyrimo) metodologija (http://global100.adl.org/about) 

–          Tiriamos antisemitinės visuomenės nuostatos.

–          Prašoma įvertinti 11 teiginių – stereotipų apie žydus (du pasirinkimo variantai: A „probably true“ ir B „probably false“).

–          Vertinimas (1): jei respondentas bent 6 (iš vienuolikos) teiginių pažymėjo A „probably true“, daryta išvada, kad respondentas linkęs į antisemitizmą. 

–          Vertinimas (2): konkrečios valstybės indeksas išreiškia procentą suaugusiųjų respondentų, linkusių į antisemitizmą, t.y. didesnę dalį teiginių pažymėjo A „probably true“.

B. Sabatauskaitė: „žydus palankiai vertiname tol, kol jie nereikalauja savo teisių“

B. Sabatauskaitė: „žydus palankiai vertiname tol, kol jie nereikalauja savo teisių“

Pranešimas žiniasklaidai                                                                

2014 – 06 – 27, Vilnius                                   

 

Antisemitinės lietuvių pažiūros rodo bendrą kultūros nuosmukį ir visuomenės ligotumą. Greičiau spręsti problemą padėtų kokybiškesnis švietimas, didesnis dėmesys kultūrai, tačiau sutelkto ministerijų darbo, aiškių veiklos gairių šia linkme trūksta.

 Prie tokių pagrindinių išvadų prieita ketvirtadienį (birželio 26 d.) Lietuvos žydų bendruomenėje įvykusioje apskritojo stalo diskusijoje tema „Antisemitizmas Lietuvoje: situacija ir sprendimai“.

4 keisti stereotipai apie žydus Lietuvoje

Lietuvoje 36 proc. suaugusių žmonių vadovaujasi antisemitinėmis pažiūromis, rodo pasaulinis antisemitizmo indeksas. Tyrimo duomenimis, Lietuvai būdingi keturi stereotipai apie žydus iš vienuolikos.

1) 74 proc. apklaustųjų sutiko, kad žydai labiau lojalūs Izraeliui nei Lietuvai;

2) 65 proc. respondentų Lietuvoje nurodė, kad žydai pernelyg daug ir plačiai kalba apie tai, kas jiems nutiko per Holokaustą;

3) 48 proc. apklausos Lietuvoje dalyvių pritarė stereotipui, kad žydams rūpi tik jų pačių gerovė;

4) 45 proc. pareiškė sutinką su teiginiu, jog žydai pernelyg įtakingi tarptautinėms finansų rinkoms.

Kaip praneša Lietuvos žydų bendruomenė, pagal antisemitizmo paplitimą Lietuva tarp 102 valstybių atsidūrė 40-oje vietoje.

Skaitykite Delfi.lt

Lietuvos liaudies buities muziejaus miestelyje duris atvėrė ilgai laukta žydo buto ekspozicija

Iš pirmo žvilgsnio panašūs tarpukario Lietuvos žydų ir lietuvių namų interjerai iš tiesų slepia žymius dviejų tautybių gyvensenos skirtumus. Bene labiausiai žydo ir lietuvio butai skiriasi baldų naudosena, valgio ruošimu ir žydų apeiginiais daiktais. Žydų tradicijų nežinančius žmones stebina visokių indų, rakandų gausa žydų virtuvėje. Labai svarbus jo reikalavimas – nemaišyti mėsos ir pieno nei verdant, nei valgant, todėl reikalingi skirtingi virtuvės rakandų komplektai.

Kambaryje padengtas stalas Šabatui. Tai pagrindinė, ypatinga, kiekvieną šeštadienį pažymima žydų šventė. Šeštadienis buvo skirtas Dievo pasaulio kūrimui atminti, tad religingiems žydams tai buvo nedarbo diena. Šabatas prasideda penktadienio vakarą moteriai uždegant žvakes. Žvakių uždegimas simbolizuodavo dėkingumą Dievui – dangiškos šviesos kūrėjui, atskyrusiam tamsą nuo šviesos ir šventą Šabato dieną nuo kitų savaitės dienų.

Skaitykite daugiau…

GEŠER klubo vasaros sezono atidarymas – INTELEKTO žaidimai miške

Liepos 5-6 dienomis, šeštadienį ir sekmadienį mes praleisime tradicinėje vietoje prie ežero Pailgis.

Mūsų laukia intelekto žaidimai miške (Su Irina Slucker). Bendravimas, sportas, laužas, grilis ir t.t.

Dalyvavimo mokestis 50 litų suaugusiems ir 30 litų vaikams iki 13 metų (Gešer klubo nariams),

70 litų (suaugusiems) ir 40  litų (vaikams) visiems kitiems norintiems dalyvauti.

Prašome užsiregistruoti iš anksto, iki birželio 30 d.,

 telefonu 868687580 (Irina Frišman)

LŽB pirmininkės susitikimas su Seimo pirmininke

LŽB pirmininkės susitikimas su Seimo pirmininke

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė  birželio 17d. susitiko su Lietuvos žydų bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky, kuri padėkojo Seimui už priimtus palankius žydams ir jų gelbėtojams įstatymus. Tą pačią dieną parlamentas priėmė pataisas, kurios žydų gelbėtojams įtvirtino galimybę gauti valstybinę pensiją.

Bendruomenės pirmininkė susitikime papasakojo apie Lietuvos žydų bendruomenės kasdienybę ir planus. Seimo pirmininkė  L.Graužinienė pažadėjo apsilankyti bendruomenėje ir daugiau domėtis jos reikalais.

Joninės arba Vidurvasario šventė drauge su Baltijos ir Skandinavijos šalimis

 

Baltijos jūros regionas tapo vienu sėkmingiausių bendradarbiavimo pavyzdžių visoje Europoje, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šiaurės šalių Vidurvasario šventėje dalyvavusi prezidentė pabrėžė Baltijos ir Šiaurės šalių panašumą ir linkėjo dar artimesnių santykių.

„Šiaurės ir Baltijos šalių regiono valstybes vienija ne tik bendri politiniai ar energetiniai tikslai, bet ir panašūs papročiai bei tradicijos. Ne veltui šis regionas tapo vienas sėkmingiausių ir stipriausių šalių bendradarbiavimo pavyzdžiu visoje Europoje. Linkiu, kad Baltijos jūros regioną sietų ne tik politiniai ar ekonominiai ryšiai, bet ir kasdieniai draugiški mūsų žmonių santykiai“, – sakė šalies vadovė.

Joninės arba Vidurvasario šventė drauge su Baltijos ir Skandinavijos šalimis Lietuvoje švenčiama antrus metus iš eilės.

Gešer

Istorija: Klubas „Gešer“ (iš hebrajų kalbos – tiltas) skirtas vidutinio amžiaus žmonėms. Savo veiklą jis pradėjo 2002 m., vėliau Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose buvo įkurti „Gešer“ klubo filialai, nuolat bendradarbiaujama su užsienio partneriais.

Klubo veikla: Pagrindinis klubo tikslas – puoselėti žydišką identitetą. Klubas siūlo įvairias programas, kuriomis siekiama, kad žmonės prisimintų ištakas, save pripažintų žydų tautos ir kultūros dalimi. Klubas organizuoja judaizmo kursus su rabinu Ch. Burštein. „Gešer“ rūpinasi kultūros, švietimo, sporto ir religijos puoselėjimu, rengia šventinius vakarus, paskaitas ir seminarus apie žydų kultūrą, tradicijas ir istoriją, organizuoja anglų kalbos, hebrajų, kompiuterinio raštingumo kursus, dramos užsiėmimus, mokosi šokti populiarius Izraelio ir žydų tautinius šokius, vykdo sportinę veiklą (baseinas, futbolas, krepšinis, joga). Kiekvieną penktadienį klubo nariai kartu sutinka Šabą, kartą per mėnesį rengiamos judaizmo, psichologijos, sociologijos ar kitokios paskaitos. Organizuojami susitikimai su visuomenės ir politikos veikėjais, mokslo ir meno atstovais, lankomi teatrai, muziejai, rengiamos ekskursijos.

Kontaktai: Klubo „Gešer“ koordinatorė Junona Bertznitski, el. p. junonab@yahoo.com tel. 8 (5) 2613003