Pasibaigus antras Mini Limmud seminarui –
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei,
Europos žydų fondui (The European Jewish Fund) ir
Geros valios fondui (GVF).
Visiems savanoriams ir darbuotojams, lektoriams ir menininkams, kurie kartu kūrė tokią šiltą šeimyninę atmosferą.
Š.m. lapkričio 16 d. mus paliko Antanas Boguslauskas, Pasaulio Tautų Tesuolis, Lietuvos žydų bendruomenės Socialinio centro narys.
Nuoširdžiai užjaučiame artimuosius, telieka gyvas šio šviesios asmenybės atminimas.
LŽB šeimų savaitgalis Birštono kurorte-akimirkos
BNS
Lietuva nepritaria vienašališkam Palestinos pripažinimui ir pasisako už sprendimą, pasiektą derybomis, pirmadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
„Turime vengti bet kokių vienašalių žingsnių ir elgtis atsargiai. Galutinis taškas yra aiškus: dviejų valstybių sprendimas, visi tai remia. Bet kaip tai pasiekti? Manau, kad vienintelis būdas – per derybas“, – žurnalistams Briuselyje sakė Lietuvos ministras.
Palestiniečiai siekia valstybės Izraelio okupuotame Vakarų krante ir blokuojamame Gazos ruože su sostine Rytų Jeruzalėje. Šias žemes Izraelis užėmė per 1967 metų karą. Izraelio kariai ir naujakuriai iš Gazos pasitraukė 2005 metais.
Lietuvoje nėra vietos antisemitizmui, pabrėžia užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius, lapkričio 13 dieną kartu su kitų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) šalių narių atstovais dalyvaujantis Berlyno deklaracijos, smerkiančios antisemitizmą, dešimtmečio minėjime Vokietijos sostinėje.
Pasak viceministro, Lietuva per pastaruosius 10 metų padarė ryškią pažangą švietimo apie Holokaustą srityje ir įamžinant jo aukų atminimą. Šiais metais žydų genocido aukų minėjimo iniciatyvose dalyvavo moksleiviai iš daugiau nei tūkstančio Lietuvos mokyklų.
2004 m. Berlyne vykusioje konferencijoje buvo priimta deklaracija, kuria ESBO valstybės narės pripažino, kad antisemitizmas įgauna naujas formas ir yra viena iš grėsmių saugumui bei stabilumui. Šalys įsipareigojo kovoti su smurtinėmis antisemitizmo apraiškomis, inicijuoti švietėjišką veiklą ir puoselėti Holokausto atminimą.
LŽB Lektoriumas, Lapkričio mėn.:
16d. 12val.
Dokumentinio arba meninio filmo peržiūra (pagal pageidavimą)
23d. 12val
Žydų sveikata pagal Talmudą
Prof. Aušra Pažėraitė
30d. 12val.
Unitų istorija LDK ir jų paveldas
Dr. Rūta Ostrovskaja
Jau šį penktadienį antras „Mini Limmud 2014“ Vieta: Birštonas, „Royal SPA“
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės, Europos žydų fondo (The European Jewish Fund) ir Geros valios fondo remiamas seminaras.
Prisegame Mini Limmud programą lietuviškai ir rusiškai ir vaikų programą lietuviškai.
Informacija – 865211723
Brangūs Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai,
Norime pasidalinti įspūdžiais iš šį sekmadienį vykusios ekskursijos į Vilniaus paveikslų galeriją po parodą„PARYŽIAUS MOKYKLOS DAILININKAI IŠ BALTARUSIJOS“ ir po parodos vykusios diskusijos apie santykius su Marku Kocu.
Ar žinote, jog lapkričio 9-10d. naktį vyko “krištolinė naktis”, kurios metu prasidėjo pirmieji oficialūs pogromai prieš žydus? O mes tą pačią dieną, lygiai po 78 metų, turėjome unikalią progą pasivaikščioti po litvakų tapytojų parodą, pamatyti žymiausių žydų dailininkų paveikslus! Džiugu dėl to, jog į kvietimą atsiliepė apie 80 žmonių(kelis kart mėginome skaičiuoti, bet vis pamesdavome skaičių). Smagu, kad prie mūsų prisijungė beveik visa bendruomenė, nuo jaunimo iki pagyvenusių žmonių, kurių akys žibėjo iš noro prisiliesti prie aukštos prabos meno!
O dar labai norime padėkoti Markui Kocui už nuostabią atmosferą sukurtą po parodos mūsų jaukios diskusijos apie santykius metu! Buvo nepakartojama.
Labai malonu, jog žmonėms reikia kultūrinių renginių, jog patiko susitikimas su Marku. Na ką… išvados tik tokios, jog ateityje panašių renginių galima bus sulaukti ne vieno ir ne dviejų !
Naujienas sekite ir visas nuotraukas apžiūrėkite:
https://www.facebook.com/LithuanianUnionOfJewishStudents
Jaunimą iš visų miestų kviečiame prisijungti čia:
https://www.facebook.com/groups/296000767119214/
Pagarbiai,
Amit Belaitė
Lietuvos žydų studentų sąjungos koordinatorė
Stokholmo žydų kultūros centre lapkričio 10 dieną atidaryta paroda „Kadišas medinėms Lietuvos sinagogoms“, kurioje eksponuojama 20 didelio formato nuotraukų ir medinių sinagogų fragmentų.
Sveikindamas renginio dalyvius, Lietuvos ambasadorius Švedijoje Eitvydas Bajrūnas pažymėjo, kad labai svarbu pasaulyje pristatyti savitą Lietuvos žydų – litvakų kultūrą.
„Litvakų kultūros pristatymas Švedijoje svarbus ir tuo, kad čia esama stiprių sąsajų su Lietuvos žydų praeitimi“, – sakė ambasadorius.
Kūrybą rašytojas Markas Zingeris vadino keliu, kuriuo eidamas patiria nuotykių. Jis teigė, kad kažkas turi išmušti iš vėžių ir viską apversti. Kalbą rašytojas lygino su šokančia moterimi, su kuria santykis lengvas ir žaismingas. Ir teigė mėgstąs skaidrią kūrybos gelmę. Rašytojo M.Zingerio kūrybos vakaras buvo surengtas Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje. Buvo dalijamasi mintimis, nuomonėmis, skaitoma rašytojo kūryba. Renginyje dar dalyvavo rašytojas Alvydas Šlepikas, aktorė Emilija Latėnaitė-Beliauskienė ir bibliotekos vedėjas Žilvinas Beliauskas, nemažai svečių.
Foto iš priėmimo pas JAV specialųjį pasiuntinį kovai su antisemitizmu Ira N. Formanu.
Dėl paaštrėjusio Izraelio ir Palestinos konflikto pastebima nauja antisemitizmo Europoje banga. Neapykanta žydams, pasak ekspertų, įgauna vis naujų formų, viena kurių – Izraelio neigimas.
Kelių, kaip stabdyti antisemitizmą ir stiprinti pasaulio žydų bendruomenes ieškoma Vašingtone (JAV), kur jau trečią dieną vyksta aukšto lygio pasaulio žydų bendruomenių lyderių susitikimas. Jame pristatoma ir Lietuvos patirtis kovoje su antisemitizmu – specialiu kvietimu mūsų šaliai atstovauja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Šiandien ji, kartu su Izraelio parlamento (Kneseto) atstovais, Europos bei Šiaurės Amerikos žydų bendruomenių vadovais dalyvauja Šiaurės Amerikos žydų asociacijų Generalinėje asamblėjoje.
2014 gruodžio 11 d. rengia penktą respublikinę mokslinę konferenciją, kuri vyks Lietuvos kultūros tyrimų institute: Vilnius, Saltoniškių g. 58.
Konferencijos organizatoriai:
Pirmininkas – prof. habil. dr. Antanas Andrijauskas. Nariai: dr. Vilma Gradinskaitė, dr. Larisa Lempertienė, dr. Aistė Niunkaitė Račiūnienė, dr. Aivaras Stepukonis, dr. Odeta Žukauskienė, Kristina Garalytė.
„LITVAKŲ KULTŪRA LIETUVOJE IR UŽ JOS RIBŲ“
Konferencija numato šias temas:
Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse atkūrus valstybių nepriklausomybę, JOINT pagalba atgimė regioninės žydų bendruomenės, kurios gelbsti žydus, susidūrusius su sunkumais.
Šiais metais, minint Amerikos žydų labdaros organizacijos JOINT (JDC) 100 – ąjį veiklos jubiliejų, Panevėžio žydų bendruomenė parengė projektą, kurio renginys įvyko 2014 m. lapkričio 6 – ąją dieną. Pagrindinis projekto tikslas – labdaringos JOINT veiklos Lietuvoje ir Panevėžyje įamžinimas.
Renginys prasidėjo saulėtą lapkričio 6 – osios rytą, Panevėžio miesto G. Petkevičaitės – Bitės bibliotekoje. Gausiai susirinkę garbingi svečiai dalyvavo konferencijoje, kurią parengė Panevėžio žydų bendruomenė. Konferenciją atidarė PŽB pirmininkas Gennady Kofman, kuris savo pranešime atskleidė unikalų istorinį faktą apie gyvybiškai svarbią JOINT organizacijos veiklą karo bei pokario metu.
Vilniaus Rotušė | Lapkričio 16 d. 16 val. Susitikimas su Arkadijumi Gotesman
Šiais metais Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centras minės 1995 m. UNESCO įtrauktą į atmintinų dienų sąrašą Tarptautinę Tolerancijos dieną (11.16) kartu su Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba ir Lenkijos institutu Vilniuje.
2014 m. lapkričio mėn. 13 d. 17 val. Tolerancijos centre bus atidaroma paroda „Janas Karskis. Laisvės žmogus“. Renginyje dalyvaus Lenkijos žydų istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotojas Zygmunt Stępiński ir šio muziejaus įgaliotinė strategijos ir plėtros klausimais Lena Dąbkowska-Cichocka. Taip pat bus apdovanoti Vilniaus apskrities bendrojo ugdymo mokyklų mokinių konkurse „Lietuvos Respublikos pilietis“ dalyvavę „protų mūšio“ finalininkai. Po oficialiosios dalies pakviesime į „Reszów Klezmer Band“ koncertą, švenčiantį toleranciją.
Žydų ekstremistų grupės ketvirtadienį Jeruzalėje planuoja demonstraciją, kuri tikriausiai dar labiau pakurstys įtampą po atakos, kai palestiniečių automobilis rėžėsi į žmones, ir susirėmimų „karštajame taške“ Al Aksos mečetės komplekse.
Kitą dieną po to, kai vienas palestinietis savo automobiliu tyčia rėžėsi į dvi pėsčiųjų grupes, taip nužudydamas policininką, Izraelio policija įrengė betono barjerus ir kelių užtvaras aneksuotoje arabiškojoje Rytų Jeruzalėje.
Kelios valandos po to išpuolio, kuris buvo antra tokia ataka per dvi savaites, kitas palestinietis pervažiavo tris izraeliečių karius Vakarų Kranto pietuose. Kariai buvo sužeisti, vieno jų būklė rimta, o Izraelyje padidėjo nuogąstavimai dėl galimos tokių išpuolių bangos.
Ketvirtadienį ryte dėl to incidento Vakarų Krante kaltas 23 metų vairuotojas, palestinietis iš kaimo netoli Hebrono, pasidavė. Jis tvirtina, kad tai buvo tik eismo nelaimė, sakė jo šeima.
Stiprus vėjas ir gausūs krituliai labiau nei sustiprintos Izraelio policijos pajėgos prisidėjo prie to, kad per savaitgalį palestiniečių protestai Jeruzalėje kiek aprimo, skelbia CNN. Laimė, neišsipildė pačios niūriausios prognozės, kad po trumpo Al Aksos mečetės uždarymo gali kilti ir trečioji intifada. Vis dėlto, pabrėžia CNN, krituliai ir vėjas nepašalino mieste tvyrančios pavojingos atmosferos.
Skelbiama, kad įtampa mieste yra didžiausia nuo pat to laiko, kai prieš dešimtmetį baigėsi antroji palestiniečių intifada. Dabartinę situaciją itin kaitina tai, ką dalis vadina iš neapykantos įvykdytais nusikaltimais, o dalis – teroristiniais išpuoliais. Kone kasdien palestiniečių paaugliai mėto akmenis, o Izraelio policija atsako ašarinėmis dujomis ir guminėmis kulkomis. Šimtai paauglių pirmą kartą gyvenime jau pažino kalėjimą iš vidaus.
Jeruzalės meras teigia, jog tokia situacija yra nepakeliama, ir pranešė, kad virš neramiausių rajonų bus paleisti balionai su aukštos raiškos vaizdo stebėjimo kameromis. Izraelio ministrų kabinetas svarsto galimybę paskelbti įstatymą, kuris už akmenų mėtymą nustatytų kalėjimo bausmę iki 20 metų.
