Į LŽB žiemos stovyklą gruodžio pabaigoje susirinko 80 vaikų nuo 7 iki 18metų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių. Šventosios kurorte, poilsio ir sveikatos centre “Energetikas” surengta stovykla truko 6 dienas. Vaikai džiaugėsi būdami pajūryje, intensyvia vadovų paruošta programa ir smagiu bendravimu.

DorinRosenkova- stovyklos direktorė, pati visai neseniai dar buvo bendruomenės stovyklų dalyvė, dabar direktorė, atsakinga už visus vaikus ir vadovus sako, kad stovykla liko patenkinti visi.

Dorin: Nelengva vienu metu būti visose vietose ir žinoti viską, kas vyksta, kuo užsiima vaikai, kuo susirūpinę vadovai, kaip ruošiama programa, ką valgysime pietums ir kokias visi išgyvena emocijas. Bet būtent tai teikia didžiulį malonumą – renginio organizavimas ir suvokimas, kaip viskas sklandžiai ir sėkmingai vyksta. Manau, šiais metais stovykla buvo iš tiesų sėkminga. Norėčiau pasidžiaugti šių metų stovyklos kolektyvu, būtent jų dėka stovykla pasisekė ir sulaukė daug pagyrų. Nauji vadovai įpūtė naujos dvasios programai ir atmosferai, o visi bendrai vykdė konkrečias savo pareigas.

Pajūryje žiemą atmosfera – nepakartojama. Į žydų bendruomenės stovyklas važinėju nuo 2002 metų, tai jau 13 metai, kai dalyvauju bendruomenės veikloje. Mūsų stovyklos – žiemos ir vasaros – labai laukiami metų renginiai. Vieną kartą nuvažiavęs į stovyklą, supranti, jog tai atskiras pasaulis su tradicijomis, vertybėmis, vaidmenimis, atsakomybe, linksmybėmis ir vizija. Visa tai traukia mus.
Šiemet įsiminė havdalos (šabo pabaigos) vakaras šeštadienį, kai surengėme neįtikėtiną fosforinių lazdelių šou. Kiekvienas vaikas gavo fosforinę lazdelę, kuri švietė tamsoje ir kiekvienas būrys turėjo iš jų padaryti po raidę stovyklos pavadinime. Sukūrėme drauge didžiulį AMEHAYE užrašą, kuris švytėjo tamsoje. Vaizdas – nepakartojamas. Prmą kartą turėjome marškinėlius su stovyklos užrašu, surengėme fotosesiją ir visi dalyviai gavo po nuotrauką dovanų. Manau, kad tokios stovyklos stiprina žydišką tapatybę. Vaikystėje man įskiepyta žydų kultūra, todėl jaučiu, kad ir kur būčiau nublokšta permainų vėjų, siesiu savo gyvenimą su žydų kultūra.

Stovyklautoja Nikolė Kotliar:
Aš niekada nemaniau, kad žiemos metu prie Baltijos jūros taip gražu, manau, tai puiki vieta praleisti atostogas. Stovykloje visada galima pabendrauti su savo bendraamžiais, mes lankome būrelius, mokomės vaidybos scenoje. Stengiuosi būti aktyvi ir reiškiu savo nuomonę, kai to reikia. Atostogauju bendruomenės stovykloje nuo 2008 metų ir kiekviena kartą nekantriai laukiu stovyklos. Man labai patinka šilta atmosfera, žmonių draugiškumas ir vienybė, taip pat visada įdomu išmokti ką nors naujo iš judėjų istorijos ir kultūros, svarbiausia, kad mokydamiesi, nesijaučiame tarsi mokykloje. Visa informacija pateikiama įdomiais būdais. Dabar prisimenu šabą, tas šventės jausmas, kai visi sveikina vienas kitą, visa stovykla kvepia šventine chala (pynute), tai yra tokia diena, kai visi susivienija dar labiau, kai stovyklautojai ir vadovai dainuoja žydų dainas, to jausmo nepamiršiu niekada ir visada prisiminsiu tuos laikus, kai keliaudavau į LŽB stovyklas. Šiuo metu aš mokausi madrichų (vadovų) mokykloje ir labai norėčiau stovykloje atlikti vadovės pareigas.

Liora Medveckaja,4-to būrio vadovė (vaikų amžius 11-13): Čia buvo mano pirma stovyklą, kur aš dirbau būrio vadove (madriche) ir mano manymu, padirbėjau gerai, nors buvo sunkumu, bet susitvarkyti padėjo kolegos Vaikų šypsenos ir jų juokas leido man suprasti, kad aš atlieku savo darbą teisingai. Prižiūrėjau savo vaikus, žaidžiau su jais, bendravau, vedžiau jiems užsiėmimus ir drauge linksmai leidau su jais laiką. Gaila, šiais metais neteko džiaugtis Palangos jūra, nes buvo šalta ir nenorėjom, kad vaikučiai prieš šventes susirgtų. Būdama vaiku, visada laukdavau stovyklų. Kas nenorėtu važiuoti savaitei į Palangą su savo geriausiais draugais? Kai 7 metus iš eiles važiuoji į tą pačia stovyklą, visi visus jau pažysta ir jautiesi kaip šeimoje. Bendrauji su jais kaip su broliais ir seserimis. Programos visada būna neįtikėtinai linksmos. Tikrai negaliu atsiminti nei vienos stovyklos, kur nors vieną dieną mes nuobodžiaudavom. Kasdien stovykloje vaikai yra mokomi žydų tradicijų, nes jiems įdomu. Manau, mūsų stovyklos ir bendruomenės dėka, Vilniuje išlieka žydiškumas. Man labai svarbus žydiškumas, nes mano šeimoje laikomasi tradicijų. Mano mama – tikra žydė, mano tėtis ne žydas, bet jis gerbia ir padeda palaikyti žydiškumą šeimoje, nes supranta kas svarbu mano mamai ir jos šeimai.

Simona Psonikaitė, žiemos stovyklos Šventojoje programų direktorė:
Man svarbu, kad stovyklos programa būtų įdomi ir vertinama gerai, todėl turiu progą padėkoti madrichams (vadovams), koordinatoriams bei pagalbiniam personalui.
Galiu pasakyti, kad aš užaugau žydų stovyklose. Vieną kartą buvau lietuviškoje stovykloje, nors ir buvau vaikas, iškart pajutau skirtumą. Lietuviškoje stovykloje buvo per daug laisvo laiko ir tik jūros linksmybės (jas geriausiai atsimenu). Programa buvo ne tokia įsimintina kaip pirmosios žydiškos stovyklos, kur kiekviena minutė – užimta, o vadovai savaitei tampa vaikų tėveliais. Aš taip pat susiradau savuosius ir mes kiekvieną vakarą turėjome nepakartojamas vakarines programas ir beveik visus vakarus kažką demonstruodavome ant scenos.
Kai rinkome vietą stovyklai, užėjus į Šventosios ,,Energetiką“ pajutome stovyklos dvasią. Vaikams, ypač pirmomis dienomis, atrodė, kad pasaulis griūva, kaip gi taip, kodėl mes ne įprastuose Dubingiuose? Šventojoje – viskas po vienu stogu. Maitinimas – viena svarbiausių, bet kokio žydiško renginio dalių, ir šįkart jis buvo įvairus, tai pliusas, dėl jo kokybės ir pateikimo galima ginčytis, bet dėl skonių nesiginčijama.

Jei kalbame apie tvarką patalpose, galite tik įsivaizduoti 80 vaikų, kurių tėveliai kas 5 min. nebado pirštu į drabužių krūvą. Dienotvarkė buvo labai įvairi, vaikai- patenkinti, tai reiškia, kad kuo pilnesnė įvykiais diena, tuo vaikams daugiau prisiminimų. Dabar manau, reikėtų keisti stovyklos vietą.
Stovykla vadovams prasideda daugiau nei prieš mėnesį, visi vadovai sužino, su kuo dirbs porose ir pradeda ruošti stovyklos programą su savo koordinatoriais. Kiekvieną stovyklos pasiruošimo dieną vyksta rotacija, yra trys pasirinkimai, kur vadovai gali užsirašyti ir dalyvauti vienos ar kitos programos organizavime. Jie kaskart puldavo lentą, kad tik greičiau spėtų peržvelgti visus pasiūlymus ir pasirinktų juos labiausiai traukiančią paskutinę rotaciją. Kartą jie vos nesusipyko, kad viena grupė, anksčiau baigus darbus užsirašė, nepalaukę kitų. Pirmą kartą užėmiau programos direktorės pareigas ir dalyvavau maksimaliame programų skaičiuje. Tobulėju.

Bendruomenė, stovykla, kiti renginiai,- jie tarsi suvienija žmones kūrybai, nubraukia ir amžiaus skirtumus. Madrichas (vadovas) – tai draugas ir mokytojas viename, tačiau madrichas niekada nebus toks tolimas, kaip mokytojai mokykloje, manau prie to prisideda ir neformalus ugdymas, kitoks bendravimas Manau, kad bet kokie žydiški renginiai, šventės, stovyklos stiprina žydišką tapatybę, padrąsina būti kitokiu ir tuo didžiuotis. Pagal pasą ir žydiškas tradicijas neesu žydė, tačiau tokia jaučiuosi ir savo ateitį sieju su žydų kultūra bei tradicijomis.

 Nuotarukų albumai ČIA ir ČIA