Programa:
I d.

2014 m. gruodžio 1 d. Londone tęsėsi tradicinės Litvakų dienos. Ketvirtąjį kartą ambasados Londone organizuojamas renginių ciklas šiemet kvietė pažinti žydiškąjį paveldą Lietuvoje.
Litvakų dienų programa prasidėjo puikiai kino kritikų įvertintos juostos „Vilniaus getas“ peržiūra. Lapkričio 30 d. Londono Curzon Victoria kino teatre surinkę žiūrovai turėjo galimybę išgirsti ir į renginį iš Lietuvos atvykusio filmo režisieriaus A. Juzėno mintis.
Gruodžio 1 d. ambasadoje Londone vyko speciali Lietuvos žydų paveldui skirta konferencija. Joje dalyvavo ir pranešimus skaitė Lietuvos vyriausybės, Lietuvos ir Jungtinės Karalystės žydų bendruomenių atstovai, taip pat už paveldosaugą atsakingų institucijų specialistai, įvairių sričių akademikai, kultūrinio turizmo profesionalai. Renginyje taip pat po mirties apdovanoti žydus Antrojo pasaulinio karo metais gelbėję Kazys ir Vanda Jonaičiai (Janavičiai). Už amžinatilsį tėvo ir senelės žygdarbius Prezidentės Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiai įteikti Londone gyvenančiai p. Gaila Leahy. Konferencijai pasibaigus, ambasadoje pristatyta Lewben Art Foundation dailės paroda „Sveikas, Paryžiau! Litvakų dailininkų keliais”, kurioje eksponuojami šešių Lietuvos žydų, XX a. pr. Ecole de Paris tapybos mokyklos, atstovų darbai.

Gesher – Save the date
Štai ir atėjo žiema, sveikiname Jus ir pranešame puikią žinią, kad ateinančiais 2015 metais išlydėsime žiemą su…
Limmud Keshet Baltic vienuolikta Konferencija. Valio!!!
Visų nekantriai laukiama konferencija vyks 2015 m. vasario 20-22 dienomis viešbutyje "Vilnius Grand resort" – tai Vilonas eilinį kartą stebina mus nauju vardu.

Rugsėjo 19 dieną Vyriausybės rūmuose buvo įteikti 6 žydų bendruomenės įsteigti „Beigelio nominacijų“ apdovanojimai. Vienas iš jų – „Už tolerancijos sklaidą mokykloje“- buvo įteiktas mūsų gimnazijos direktoriui Mišai Jakobui.
Visa gimnazijos bendruomenė nuoširdžiai sveikina direktorių.
Plačiau skaitykite www.lrv.lt ir www.lrytas.lt

Šį šeštadienį, gruodžio 6 d., Lietuvos nacionalinės filharmonijos scenoje koncertuos „įelektrinančiais“ pasirodymais intriguojantis, ypatingu kūrybingumu, mąstymo gelme ir erudicija bei nuoširdumu apdovanotas violončelininkas Gavrielas Lipkindas.
G. Lipkindas (g. 1977) muzikinį išsilavinimą įgijo trijose reikšmingose muzikos institucijose – tai S. Rubino muzikos akademija Tel Avive, Frankfurto muzikos ir atlikimo menų universitetas ir Naujosios Anglijos konservatorija. Prestižiniuose konkursuose jis buvo nugalėtojas ir pelnė daugiau kaip dvylika premijų. Šis violončelininkas anksti pasiekė tikras karjeros aukštumas, jis yra griežęs pagrindinėse pasaulio koncertų salėse su svarbiausiais orkestrais, atlikėjais ir dirigentais.
1. Paraiškas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei (toliau – LŽB) dėl studijų finansavimo gali teikti LŽB (jos skėtinių organizacijų) nariai (abiturientai, esami studentai: bakalauro, magistro ir doktorantūros laipsnių siekiantys, ir kt.).
2. Bendros finansavimo taisyklės:
– pareiškėjams gali būti skiriama iki 50 proc. jų studijų (mokslo) kainos stipendija vieneriems mokslo metams, o taip pat iki 50 proc. pragyvenimo ir kitų su studijomis mokslo įstaigose susijusių išlaidų finansavimui;
– prioritetas pirmiausiai teikiamas pareiškėjo mokslo / studijų finansavimui, ir tik po to pragyvenimo išlaidų finansavimui;
Donatas Puslys
„Žmogus gyvas tol, kol prisimena tai, ko niekada neturi pamiršti“ (G. Kanovičius „Miestelio romansas“)
Vienas po kito į užrašų knygelę atgula nauji telefonų numeriai. Tačiau mūsų bičiulis Saulius nė nemano sustoti ir toliau diktuoja vis pridurdamas paaiškinimą, kodėl derėtų paskambinti būtent šiam žmogui. Tačiau mano mintys jau visai kitur. Negaliu atplėšti akių nuo vieno telefono numerio, kuris galbūt reikštų svajonės išsipildymą. Galiausiai paties Sauliaus skambutis ir džiugi žinia – rašytojas Grigorijus Kanovičius mielai su mumis susitiktų, tik mums patiems reikia dar skambtelti jam ir sutarti detales.

Tai knyga visiems, kurie domisi Vilniaus istorija ir žydiškuoju Vilne, jo pasaulinio garso asmenybėmis, miesto statytojais ir kultūros kūrėjais. Su autoriaus Genricho Agranovskio knyga (rusų k.) galite leistis į įdomią ekskursiją, vaikščioti visą dieną kaip su geru gidu, sustodami prie kiekvieno jo aprašyto namo ar kiemo ir sužinoti, ko jums nėra tekę girdėti apie žmones, kurie čia gyveno. Autorius pateikia per daugelį kruopštaus darbo metų archyvuose surastus faktus apie skaudžiai prarastą dingusį Vilnių. Knyga nepretenduoja į mokslinę studija. Ji yra lengvai skaitoma, sukaupti istoriniai duomenys pristatomi kiekvienam žingeidžiam žmogui suprantama kalba.
Pastaruoju metu išaugo lietuvių ir užsienio svečių susidomėjimas Lietuvos žydų istorija, turtingu žydiškuoju Vilniaus paveldu, apie kurį rusų k. savo knygoje pasakoja G.Agranovskis. Apie tuos, kurie čia gyveno trūksta informacijos ir tiems, kurie dabar čia gyvena, todėl knyga prašyte prašosi būti išversta į lietuvių ir anglų kalbas.
Knygą galite įsigyti Lietuvos žydų bendruomenėje, Pylimo 4, Vilniuje. Kaina 48 Lt – 13.90 eurų

Paskutinė galimybė užsiregistruoti į įsimintiniausią žiemos įvykį – AMEHAYE stovyklą!
Registracija vyksta iki gruodžio 8d.
Paskubėkite užsirašyti ir praleisti šauniausias atostogas kartu su draugais!"
Informacija ir registracija:
Dorin Rosenkova
+37068542463
+37067816741

Izraelio vyriausybė pritarė įstatymo projektui, kuris skelbia, jog ši šalis yra nacionalinė žydų valstybė. Įstatymo priešininkai teigia, kad tokio įstatymo priėmimas pakenktų šalies demokratiniams principams ir 20 proc. Izraelio gyventojų – musulmonus arabus ir krikščionis paverstų antrarūšiais piliečiais. Vis dėlto, įstatymo šalininkai į šiuos priekaištus atšauna, kad šis sprendimas visiškai nereikštų kitų šalies piliečių diskriminacijos dėl jų etninės kilmės, rašo naujienų svetainė theguardian.com.
Įstatymo projektas pripažįsta Izraelio valstybės žydišką tapatybę, o žydų teisinę sistemą įtvirtina kaip šalies įstatymų leidybos įkvėpimo šaltinį. Be to, šiame projekte arabų kalba nebėra antroji oficialioji šalies valstybinė kalba.

LŽB Studentų klubas dalinasi nuotaikingomis akimirkomis iš šeštadienį vykusio susitikimo : šeštadienį mokėmės gaminti falafelius, sulaukėme malonaus Lietuvos žydų(litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos vizito, uždarėm Šabą. Jei dar nesekate mūsų naujienų facebook.com, tuomet prisijunkite, ten taip pat rasite daugiau nuotraukų ČIA:

Paminklo, skirto Rabino Baruch Ber Leibowitz z”l (1864–1939 lapkričio 17 d.), atminimui atidarymo ceremonija
Lapkričio 26 d. 14.30 val.
Senosios Vilniaus žydų kapinės (Olandų g.)

Gerbiamieji,
Maloniai kviečiame Jus susitikti su oficialia delegacija iš Izraelio – IDF (Israel Defense Forces) Izraelio gynybos pajėgos) atstovais. Susitikimas bus diskusijos formos, jo metu bus aptariamos Lietuvos žydų bendruomenės gyvenimo aktualijos. Susitikimas vyks LŽB (Pylimo g. 4), trečiadienį, lapkričio 26 d. 18 val. Jašos Heifetzo salėje (III aukštas)

Rugpjūtį tėvu tapęs operos solistas Rafailas Karpis (31 m.) nesitikėjo, jog atsivers tiek daug naujų gyvenimo spalvų. Anksčiau kitų tėvų pasakojimai apie atžalas jam atrodydavo juokingi. Vyras nesuprasdavo, kodėl susilaukę vaikų suaugusieji tarsi suvaikėja, tampa saldūs. Dabar dainininkas pripažįsta, kad ir pats tirpsta iš laimės sūpuodamas pirmagimę Rachelę.
Lietuvos ambasadoje Belgijoje lapkričio 19 dieną vyko renginys, kuriame pagerbti 1940 m. Kaune rezidavę ir tūkstančius žydų išgelbėję Japonijos ir Olandijos konsulai Chiune Sugihara ir Janas Zwartendijkas.
Lietuvos ambasadorius Gediminas Varvuolis pažymėjo glaudžiai susijusią Lietuvos ir žydų tautos istoriją, II-ojo pasaulinio karo įvykius ir gelbėtojų drąsą, kurie, nepaisydami pavojaus savo gyvybei, išgelbėjo tūkstančius kitų.

Kretingos muziejaus fonduose saugoma metalinė karūna, kurią Darbėnų žydai padovanojo grafams Tiškevičiams. Tik nežinoma, ar ji dovanota sidabrinių vestuvių proga, ar laidotuvėms. Į muziejų karūna pateko 1950-1958 metais iš Kretingos grafų Tiškevičių koplyčios-mauzoliejaus. Deja, ji rasta aplaužyta, buvusios inkrustacijos nulupinėtos.Karūna gausiai iškalinėta hebrajišais rašmenimis.
Į Lietuvos žydų bendruomenę kreipėsi Jolanta Klietkutė, Kretingos bibliotekos kraštotyros skyriaus darbuotoja, rašanti straipsnius Kretingos krašto enciklopedijai, prašydama padėti muziejui išversti karūnos užrašą.
Tekstą išvertė Lara Lempertienė, ji perskaitė atsiųstoje nuotraukoje užfiksuotą įrašą. Jeigu bus atsiųsta daugiau nuotraukų, gal pavyktų atkurti visą tekstą ir gal tuomet būtų galima atsakyti išsamiau į muziejų dominančius klausimus. Tekstas, kurį matote nuotraukoje – citata iš 104 psalmės (26 eil.): "šį Leviataną sukūrei, kad žaistų [jūroje]" (aliuziją į pasaulio kūrimą, kreipimasis į Dievą). Lieka neaišku, kodėl šis įrašas čia: gal iš kitos pusės yra Leviatano vaizdas? Taigi, šios frazės konteksto sudarymui vis dėl to svarbu žinoti, kas tai per objektas.

Šiaurės Lietuvoje esantis Joniškis traukia savo paslaptinga dvasia. Nors miestas kasmet keičiasi ir gražėja, istorijos pėdsakų, kviečiančių sekti paskui juos, šiame buvusiame žiemgalių krašte apstu.
Miestas iš medžio
Žiemgala, istorinis kraštas, apėmęs dabartines Latvijos ir Lietuvos teritorijas, garsėjo savo kovinga dvasia. Žiemgaliai kryžiuočiams priešinosi ilgiau nei bet kuri kita baltų gentis. Paskutinė užimta ir sudeginta buvo Sidabrės pilis netoli Joniškio. O jis buvęs didžiausias miestas senosios gentinės Žiemgalos lietuviškoje dalyje. Ir dabar čia galima rasti žiemgalių kultūros atspindžių.
Kaip pasakojo Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus muziejininkas Darius Vičas, istorijos šaltiniuose minima, kad miesto ištakos siekia XIII a., kai Sidabrės pilyje gyveno žiemgalių gentis. Tačiau Joniškio miestelio centre rasti palaidojimai liudija, kad čia žmonių gyventa net V–VI a. O miesto vardas kilo nuo Vilniaus vyskupo Jono.
