Panevėžio gydytojas Šachnelis Abraomas Meras

Panevėžio gydytojas Šachnelis Abraomas Meras

Šiais metais Panevėžio m. žydų bendruomenė kartu su partneriais rengia įdomius projektus. Vienas jų skirtas garsaus Panevėžio daktaro ir visuomenės veikėjo, mecenato Šachnelio Abraomo Mero (1865-1930) vardo įamžinimui.

Š.A. Mero trumpa biografija:

Įžymus Lietuvos gydytojas Šachnelis Abraomas Meras gimė Panevėžyje. Baigė kaimo gimnaziją, studijavo mediciną Maskvos universitete. Gydytojo karjerą pradėjo Ukrainos Černigovo gubernijoje. Nuo 1891 m. dirbo Lietuvoje: iš pradžių Pasvalyje, nuo 1914 m. – Panevėžyje. Nesavanaudiškas, negailėdamas nei laiko, nei jėgų daktaras Š. A. Meras gydė visus žmones, kuriems reikėjo pagalbos. Lankydamasis užsienio šalių klinikose tobulino savo žinias, domėjosi ir taikė pažangius tais laikais gydymo metodus. Buvo puikus medicinos pagalbos organizatorius, aktyvus visuomenės veikėjas. Jo pastangomis 1919 metais Panevėžyje buvo pastatyta ir atidaryta žydų ligoninė, kurioje ėjo ligoninės vadovo pareigas. Ligoninėje buvo gydomi visų tais laikais gyvenusių Panevėžyje tautybių žmonės.

Skaityti plačiau

  Vilniaus Šolom Aleichemo gimnazijos direktorius Miša Jakobas dalinasi gera žinia su visa LŽB bendruomene !

Gebiamieji kolegos ir žydų bendruomenės nariai, žurnalas ”Veidas”(balandzio 17d.) paskelbė Lietuvos gimnaziju reitingus.

   Noriu kartu su jumis pasidžiaugti 2013-2014m. rezultatais. Bendroje įskaitoje mūsų g-ja užima 7-tą vietą, praleidusi į priekį Licėjų,  KTU,Vilniaus Jezuitų gimnaziją, Žirmūnų, Biržiškos ir  Kauno Atžalyno gimnaziją. Šios g-jos atlieka moksleivių atranką, o toliau sekame mes Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazija.

   Lietuviu kalbos ir literatūros valstybinį egzaminą išlaikėme devinti, praleidę į priekį : Licėju, Rokiškio Otto Sirvydo vid. m-lą, Žūrmūnus,Jezuitus, KTU, Biržiskos, Kauno Jezuitus, Kauno Šv. Pranciškaus mokyklą.

   Matematiką laikėm šešti:. Licejus,KTU,Žirmūnai,Jezuitai,Saulės gimnazija ir  Mes

   Anglu –ketvirti: Licėjus, KTU Jezuitai, Mes.

   Istorija- ketvirti: Licėjus,KTU,Žirmūnai, Mes.

Pasaulio Tautų Teisuolių apdovanojimo ceremonija – akimirkos

Pasaulio Tautų Teisuolių apdovanojimo ceremonija – akimirkos

Vyriausybės rūmuose vyko Pasaulio Tautų Teisuolių apdovanojimo ceremonija, kurios metu buvo pagerbta dešimt asmenų, kurie Antrojo pasaulinio karo metais atliko nepaprastą žygdarbį – gelbėjo žydus nuo nacių genocido.

Renginyje kalbėjęs Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius teigė, kad Pasaulio Teisuoliai – tai žmonės, kurie pasmerktiesiems grąžino viltį ir esminę žmogaus teisę – teisę gyventi, džiaugtis, mylėti. „Nepaprastai džiaugiuosi, jog šiandien pagerbėme Pasaulio Tautų Teisuolius – žmones, kurie įvykdė neprilygstamą žygdarbį. Teisuoliai iš mirties vadavo draugą, kaimyną ar visai nepažįstamą žmogų, vaiką ir senelį“, – sakė premjeras.

Akimirkų galerija:

Skaityti plačiau
LŽB jaunimo įdomias tarptautines programas remia JDC

LŽB jaunimo įdomias tarptautines programas remia JDC

Lietuvos žydų bendruomenės veikloje dalyvaujančių moksleivių veiklą remiantis JDC (Labdaringa Pasaulio žydų organizacija), tris moksleivius įtraukė į tarptautinį projektą, kurio metu jie keliavo į JAV ir parsivežė įdomius įspūdžius.
Edvinas Puslys- bendruomenės Ilano klubo narys,tikras vilnietis, jo mama žydė. Edvinui 16 metų ,jis- Šolomo Aleichemo žydų gimnazijos dešimtokas. JDC dėkoja už suteiktą progą pamatyti Lenkiją, kurioje buvo vasarą, važinėjo po žydiškas vietas, pamatė Krokuvą, Varšuvą, Aušvicą. Sausio mėnesį jis vyko į Ameriką, kur dalyvavo antroje programos dalyje, pamatė, kaip ten gyvena žydų šeimos, susipažino su kitokia amerikiečių kultūra ir kitokiu gyvenimu. Viskas ten kur kas paprasčiau, tiek žydų gyvenimas, bendravimas, nes Amerikos žydai, pasak Edvino, ne tokie uždari , jie atviriau bendrauja.
Edvinas:

Skaityti plačiau

Gyvųjų maršas – F.Kukliansky kalba

fk

Gyvųjų maršas, minint Holokausto aukų atminimo dieną, žygiavo į Panerių memorialą pagerbti ten gulinčių nužudytų žydų. Prie memorialo į susirinkusius kreipėsi bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Siūlome pasikalusyti įrašo.

Žydai ir lietuviai:kas pasikeitė ir kas nepasikeitė? Tomo Venclovos pranešimas konferencijoje, skirtoje Holokausto edukacijai (projekto “Būti žydu” baigiamasis renginys)

tv

Vilniaus savivaldybės Tarybos salėje balandžio 17d. vykoTarptautinė konferencijos Holokausto edukacijos tema projekto „Būti žydu“ baigiamasis renginys.

Konferencijoje dalyvavo Žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, rašytojas Tomas Venclova ir kiti.

„Kai prieš kelerius metus lankiausi Izraelyje, gerbiamas Prezidentas Peresas pasakė: Žydams yra du pasaulyje svarbūs miestai: Jeruzalė Izraelyje ir kita Jeruzalė Šiaurėje – Lietuvoje, tai yra Vilnius. Aš tai visuomet atsimenu. Ir žvelgiant Į Vilnių kaip į Jeruzalę jis pasirodo visai kitoks – dar senesnis, spalvingesnis, šventesnis. Galime drauge prisiminti mūsų bendrą istoriją, statyti paminklus ir atminimo ženklus praėjusiems įvykiams, galime kartu džiaugtis mūsų pasiekimais ir kurti draugišką ateitį“, – sveikino konferencijos dalyvius ir svečius Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Žydiškų dainų popuri atliko Vilniaus Saulėtekio vidurinės mokyklos vaikų choras.

Siūlome pasiklausyti reikšmingoTomo Venclovos pranešimo įrašo.

Rotušės aikštėje 600 jaunuolių sustojo į gyvą Dovydo žvaigždę

Rotušės aikštėje 600 jaunuolių sustojo į gyvą Dovydo žvaigždę

lrytas.lt

Minint Holokausto aukų atminimo dieną, ketvirtadienį Vilniuje rengiamas tradicinis Gyvųjų maršas nuo Panerių geležinkelio stoties iki Panerių memorialo, o Vyriausybėje bus pagerbti žydus gelbėję lietuviai.

Prieš kelionę į Panerius, kur buvo nužudyta 70 tūkst. Lietuvos žydų, Vilniaus Rotušės aikštėje 600 jaunuolių keliolikai minučių sustojo į gyvą Dovydo žvaigždę.

Nuotraukų albumas

Gyvųjų maršu Paneriuose pagerbtos holokausto aukos

Gyvųjų maršu Paneriuose pagerbtos holokausto aukos

Minint Holokausto aukų atminimo dieną ketvirtadienį Paneriuose šimtai žmonių dalyvavo tradiciniame Gyvųjų marše nuo geležinkelio stoties iki memorialo, kur per holokaustą nužudyta 70 tūkst. žydų.

Plevėsuojant Lietuvos ir Izraelio vėliavoms, žygyje dalyvavo Lietuvos žydai, iš Izraelio atvykę žmonės, taip pat keli šimtai jaunuolių, kurie prieš eitynes Vilniaus rotušėje sustojo į gyvą Dovydo žvaigždę.

„Jeigu kalbėtume apie Panerius, čia mirties fabrikas. Vienas žodis – baisu. Šiose eitynėse esu todėl, kad esu skolinga savo šeimai išsaugoti jos atminimą“, – BNS sakė holokaustą Vilniuje išgyvenusi 93 metų Fania Brancovskaja.

Vokietijoje gyvenantis žydas Joedas Sorekas tikisi, kad holokaustas niekada nebus užmirštas.

Visas straipsnis ir nuotraukų albumas

Lietuvos žydų bendruomenė prisijungia prie akcijos ,,Darom” ir kviečia į talką

Lietuvos žydų bendruomenė prisijungia prie akcijos ,,Darom” ir kviečia į talką

Bendruomenės narių dalyvavimas yra garbės reikalas!
KVIEČIAME Į TALKĄ!
Gerbiamieji, 2015 m. balandžio 26 d. 13 val. maloniai kviečiame į talką.

Tvarkysime Žydų kapines (Sudervės kelias).
Prašome apsirengti tam tinkamais rūbais ir su savimi turėti darbines pirštines. Kas turite, atsineškite grėblių ir semtuvų (“šiūpelių”).
Ketinančius dalyvauti talkoje, prašome, iki 2015 m. balandžio 22 d. pranešti el. paštu info@lzb.lt arba tel. 8-652 09205. Tokiu būdu padėsite organizatoriams geriau pasiruošti. Esant labai nepalankioms oro sąlygoms, talka kapinėse gali būti nukelta į kitą dieną (užsiregistravusiems bus pranešta).
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė

Pasaulio Teisuoliai – žmonės, pasmerktiesiems grąžinę esminę žmogaus teisę – teisę gyventi, sako premjeras

Šiandien Vyriausybės rūmuose vyko Pasaulio Tautų Teisuolių apdovanojimo ceremonija, kurios metu buvo pagerbta dešimt asmenų, kurie Antrojo pasaulinio karo metais atliko nepaprastą žygdarbį – gelbėjo žydus nuo nacių genocido.

Renginyje kalbėjęs Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius teigė, kad Pasaulio Teisuoliai – tai žmonės, kurie pasmerktiesiems grąžino viltį ir esminę žmogaus teisę – teisę gyventi, džiaugtis, mylėti. „Nepaprastai džiaugiuosi, jog šiandien pagerbėme Pasaulio Tautų Teisuolius – žmones, kurie įvykdė neprilygstamą žygdarbį. Teisuoliai iš mirties vadavo draugą, kaimyną ar visai nepažįstamą žmogų, vaiką ir senelį“, – sakė premjeras.

Vyriausybės vadovas prisiminė senąją žydų išmintį, jog išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbsti visą pasaulį. „Ši ceremonija svarbi ne tik Holokausto aukoms, šią tragediją išgyvenusiesiems, pasaulio žydų bendruomenei, bet ir visai žmonijai“,  – teigė Ministras Pirmininkas.

Skaityti plačiau
Pranešimas spaudai

Pranešimas spaudai

    2015 metų balandžio 16-oji – Yom HaŠoah (Holokausto atminimo diena), kai bus rengiamas tradicinis Gyvųjų maršas – kelionė į Panerius, kur nužudyta 70 000 Lietuvos žydų. Šiais metais renginyje be žydų bendruomenės dalyvaus ir 600 Vilniaus jaunuolių. Unikalus „Gyvųjų maršo“ startas – akcija „ Atminimo žvaigždė“ balandžio 16 d. 11 val. Vilniaus Rotušės aikštėje, kur 600 jaunuolių keliolikai minučių sustos į  gyvą Dovydo žvaigždę.

   Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako, kad Holokausto atminimo diena pažymima Gyvųjų maršu, yra nepaprastas įvykis, jis sukviečia daugiausiai žmonių prie Panerių memorialo, visi gali  žygiuoti tą patį kelią, kuriuo žygiavo pasmerktieji, kai juos atveždavo iki geležinkelio stoties, liepdavo išlipti ir toliau varė paskutiniuoju jų gyvenimo keliu link Panerių.

F.Kukliansky: „Gyvųjų maršas yra masinis renginys, kuriame dalyvauti kviečiami visi, norintys pareikšti pagarbą ir pajusti tą patį, ką jautė žydai, varomi į mirtį vien todėl, kad gimė žydais. Jie ėjo kartu su savo tėvais, vaikais, seneliais, savo šeimomis, su naujagimiais ant rankų. Drabužius nuo nužudytųjų kūnų iškart nurengdavo ir parduodavo, o pinigus kitą dieną žudikai pragerdavo. Taip pasakojo liudytojai, šie liudijimai yra užfiksuoti Paneriuose gyvenusio žurnalisto Sakovičiaus. Nužudytųjų namus, butus iškart užimdavo kaimynai su visu užgyventu žydų turtu. Todėl sakau: yra apie ką pagalvoti.

Skaityti plačiau
Žydų bendruomenė neprieštarauja Sporto rūmų rekonstrukcijai

Žydų bendruomenė neprieštarauja Sporto rūmų rekonstrukcijai

Su premjeru Algirdu Butkevičiumi susitikę Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto nariai teigė neturį priekaištų Vyriausybės planams Vilniaus sporto rūmus reorganizuoti į Kongresų centrą. Žydų atstovai taip pat išreiškė pageidavimą, kad darbų atlikimo metu būtų rodoma derama pagarba po rūmų kompleksu esantiems žydų palaikams.

Premjeras po susitikimo žurnalistams sakė, kad pokalbis su žydų atstovais buvo konstruktyvus, bei teigė tikėjęsis daugiau reikalavimų. Komiteto nariai išreiškė pageidavimą, kad objektas priklausytų valstybei, turi būti aiškiai numatyti vaikščiojimo takai, statybos darbų metu po buvusių kapinių teritoriją neturėtų važinėti sunkiasvoris transportas.

Skaityti plačiau
Gyvųjų Maršas – Yom HaShoa minėjimas

Gyvųjų Maršas – Yom HaShoa minėjimas

2015 m. balandžio 16 d. Vilniuje
vyks tradicinis Gyvųjų Maršas – Yom HaShoa minėjimas, skirtas pagerbti Holokausto aukų atminimą.

12.35 val. Gyvųjų Maršo dalyvių procesija nuo Panerių geležinkelio stoties iki Panerių memorialo

13.00 val. Atminimo ceremonija prie Panerių memorialo

11.15 val. renginio dalyvių lauks autobusas nuo Kalinausko g.

Norintys dalyvauti ir vykti į renginį šiuo būdu,

praneškite ŠIANDIEN (balandžio 13 d.):
Tel. +370 5 261 3003
Mob. +370 6520 9205
El. p. info@lzb.lt

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė

„Kaveret“ kviečia į 2 užsiėmimą iš ciklo- „Kai mama nemato“

„Kaveret“ kviečia į 2 užsiėmimą iš ciklo- „Kai mama nemato“

Jaunų šeimų klubas „Kaveret“ kviečia į 2 užsiėmimą iš ciklo- „Kai mama nemato“
Mes žinome, kad nors Jūs jau suaugę ir susikūrę savo šeimas, tačiau vienintelė žinanti visus atsakymus į visus klausimus yra Jūsų mama, bet, jei kartais ji neturėtų laiko į visus juos atsakyti, šią spragą norėtume užpildyti mes – dvi psichologijos entuziastės – Raminta ir Kamila.
Mes žinome, kad stengiatės siekti savo tikslų, įgyvendinti savo svajones ir Jums tai sekasi! Mes tikrai neraginsime ir nemokysime jūsų tapti sėkmingais, nes žinome, kad esate iš esmės patenkinti savo gyvenimu su visais jo pakilimais ir nuosmukiais, tačiau jei kartais Jums trūksta nešališko žvilgsnio iš šalies, ar buvimo su žmonėmis, kurie Jus priimtų ir suprastų tokį, koks esate, mes siūlome vietą, kur galite kūrybiškai pažvelgti į savo gyvenimą, pasisemti naujos energijos ir minčių tolesniems savo žingsniams, arba tiesiog įdomiai praleisti laiką.
Kartu piešime, rašysime, kursime, analizuosime, kalbėsime, juoksimės, gausime grįžtamąjį ryšį iš kitų ir patys savyje ieškosime rūpimų atsakymų. Jie tikrai yra, kiekvienam savo.

Užsiėmimas vyks 2015-04-16 d. 18 val.
Tema: Mama sako, kad aš tobulas/tobula, bet kai ji nemato, aš krečiu kvailystes, tingiu ir svajoju būti botaniku. Tai, koks gi aš iš tiesų?

Plačiau apie užsiėmimą:

Skaityti plačiau
Socialinio centro šventė “Jewish family center”

Socialinio centro šventė “Jewish family center”

Šeštadienį, balandžio 11 dieną 12 val. Artotekos studijoje, vyko Socialinio centro šventė “Jewish family center” vaikučiams ir tėveliams. Šventės metu vyko Origami užsiėmimas, kurio metu vaikai su tėveliais lankstė gerves (laisvės arba -išėjimo iš Egipto simbolį) ant kurių vėliau piešė ir rašė 10 Dievo bausmių pavergėjams egiptiečiams ir  lankstė varles (vieną iš Dievo bausmių egiptiečiams).

Kupini įspūdžių vaikai juos aptarinėjo prie vaišių stalo, vaišindamiesi maca, saldainiais ir gėrimais. Šiek tiek užkandus, visi žiūrėjo animacinį filmą apie žydų vergovę Egipte ir apie Pesach (perėjimo iš vergovės)) istoriją “The Prince of Egypt”.

Šventė puikiai pavyko, jos akimirkos nuotraukose.

Skaityti plačiau

Košerinis maistas. Kuo jis ypatingas?

Šaltinis: Žurnalas „JI“
Tai, kad giliai tikintys žydai privalo valgyti tik košerinį maistą, ko gero, teko girdėti visiems. Bet koks tai maistas, kuo jis skiriasi nuo mums įprasto ir kodėl žydai turi rinktis tik tokį?..

Žodis „košer“ hebrajų kalba reiškia „tinkamas“. Tačiau žydams patiems dėl to rūpintis nereikia. Visa, kas jiems tinkama ir netinkama, yra griežtai ir aiškiai apibrėžta Toroje, kašruto įstatymuose. Jie dar skirstomi į vadinamuosius chukim ir mišpatim įstatymus.

Chukim įstatymų reikia laikytis besąlygiškai, nenagrinėjant ir nesigilinant į jų prasmę, nes esą prasmė slypi giliau, nei gali suprasti paprastas mirtingasis. Mišpatim įsakymai perprantami ir be paaiškinimų, o jei nesuprantami, juos paaiškina Tora.

Taip pat skaitykite: Žydų virtuvė. Kokia ji?

Skaityti plačiau

Galinga karo mašina, iš kurios siūlo mokytis

Visuotine karine tarnyba grįstos Izraelio ginkluotosios pajėgos pateikiamos kaip pavyzdys Lietuvai: šioje šalyje pradinę privalomąją karo tarnybą atlieka vaikinai ir merginos: pirmieji tarnauja 3-ejus metus, merginos – 2-ejus. Izraelis netgi panaikino išimtis žydams ultraortodoksams, bet visa apimtimi tai įsigalios tik 2017 m.

Tačiau viskas nesibaigia 2-3 metais. Po privalomosios pradinės karo tarnybos kiekvienas izraelitas tampa rezervo dalimi ir vieną mėnesį per metus dalyvauja pratybose arba atlieka skirtas kovines užduotis. Rezervistu liekama iki 40 metų amžiaus, vėliau galima tarnybą atlikti savanoriškai.
„Tarnyba nesibaigia trimis metais, po to tęsiasi tarnyba aktyviajame rezerve iki 40 metų. Keturiasdešimtmečiai gali tarnauti toliau, jeigu nori, jie gali būti savanoriai. Po aktyviosios tarnybos aš pasiprašiau ir turėjau garbės būti priimtas pėstininku į Gazos būrį, tarnauju ten granatsvaidininku. Kartu su savo būriu dalyvavau dviejose antiteroristinėse operacijose“, – pasakoja Vilniuje užaugęs, tačiau šiuo metu Izraelio okupuotame Vakarų Krante naujakurių gyvenvietėje gyvenantis Danielius Lupšicas.

Skaitykite visą straipsnį

Istorinė demografija: kodėl nepavyko surašyti žydų?

Demografiniai tyrimai paprastai taikomi šiuolaikinės visuomenės procesams nusakyti. Tai svarbus visuomenės valdymo instrumentas. Nuo gimstamumo, mirtingumo ar migracijos rodiklių priklauso valstybių gerovė, o kartais – net jų išlikimas. Istorinės demografijos sritis gimė palyginti neseniai. Šiame interviu sužinosite, kaip istorikai ir istorinės demografijos tyrinėtojai sugeba suskaičiuoti prieš šimtus metų gyvenusius žmones. Kodėl valdovai įvairiais laikais, pradedant gubernatoriumi Kvirinijumi Judėjoje šeštaisiais mūsų eros metais, ne kartą mėgino kuo tiksliau surašyti žydų bendruomenę ir kodėl šios tautos atstovai iki šiol tiesiog paniškai bijo būti suskaičiuoti.

Tad kas yra istorinė demografija ir kam jos reikia? „Tai visiškai naujas dalykas, kurio tikslas – suprasti ankstesniųjų laikotarpių populiacijas, kai šaltiniai pakankamai skirtingi. Dirbama, mėginant pritaikyti įvairius metodus, gauti informaciją apie žmones, šeimas, namų ūkio struktūrą ir pan.“, – LRT Televizijos laidai „Mokslo ekspresas“ pasakoja istorikė dr. Jurgita Verbickienė. Žmonės „iššlavė“ maras, badas ir karas Bet iš kur gauti patikimą informaciją? Kartais praverčia archeologiniai duomenys. Pavyzdžiui, Viduržemio jūroje trečiajame amžiuje nuskendusių laivų liekanų buvo aptikta keturiasdešimt procentų mažiau, negu pirmajame mūsų eros amžiuje. Tai leido spėti, kad Romos imperija tuo metu išgyveno nuosmukį, o jos gyventojų sumažėjo nuo 70 iki 50 mln. Tačiau dažniausiai analizuojami rašytiniai šaltiniai.

Visas stratipsnis