Lietuvos žydų bendruomenėje paminėta Izraelio Nepriklausomybės diena

Lietuvos žydų bendruomenėje paminėta Izraelio Nepriklausomybės diena

Balandžio 24 dieną Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje paminėtos 67-os Izraelio Nepriklausomybės metinės. Renginyje, kurį organizavo tolerancijos kampanijos „Beigelių krautuvėlė“ komanda, dalyvavo užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius, buvęs Lietuvos ambasadorius Izraelyje Darius Degutis, Lietuvos žydų bendruomenės nariai ir svečiai.

Iškilmės prasidėjo Lietuvos Respublikos ir Izraelio Valstybės himnais, o sveikinimo žodį tarė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir Norvegijos ambasadorius Dag Malmer Halvorsen (projektas „Beigelių krautuvėlė“ yra finansuojamas iš Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo, kurio viena sponsorių yra Norvegija).

Pagrindiniais renginio svečiais tapo Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas ir Nida Degutienė, izraelietiškos virtuvės žinovė, knygų „Izraelio skoniai: šventės ir kasdiena“ ir „Izraelio trauka“ autorė.

Skaityti plačiau

Kvietimas

Maloniai Jus kviečiame į

š.m. balandžio 28 d. 19 val.

LMTA Didžiojoje salėje vyksiantį koncertą, skirtą žymios Lietuvos profesorės, pianistės,

išugdžiusios ne vieną žymių atlikėjų, visuomenės veikėjų bei pedagogų kartą,

Olgos Šteinberg 

95-osioms gimimo metinėms paminėti

Vilniuje paminėtas  armėnų tautos genocido aukų atminimas

Balandžio 24 d. 2015 Armėnija ir pasaulis pažymi tragišką datą – prieš 100-tą metų Omanų imperijoje įykdytą  armėnų genocidą. Šią dieną pagerbiamas aukų atminimas. Šimtmetis minimas su šūkiu “Prisimenu ir reikalauju” bei su neužmirštuolės-forget me not simboliu. Šios pasaulio gėlės reikšmė – neužmiršti, prisiminti ir priminti. Pasirinktos spalvos simbolizuoja praeitį, armėnų genocido tragedijos padarinius dabarčiai ir ateičiai. Penki žiedlapiai simbolizuoja penkis kontinentus, kuriuose armėnai rado prieglobstį , ten  armėnų pabėgėliai  sukūrė armėnų bendruomenes, ten susiformavo armėnų diaspora.

Skaityti plačiau

Dalijimasis Holokausto kančia neiškreips stuburo

Šiandien, Holokausto – pramoninio žydų tautos naikinimo, pasmerkimo, užuojautos, menkinimo, šventimo, pasityčiojimo diena. Diena, kai diametraliai skirtingas emocijas vienai tautai nežinia už ką, leidžia jai ant kupros užversti tikrovė.

Tikrovė, jau virstanti mitu ir jau nebežinai, ar apverkiamas, niekinamas pats įvykis, ar jo virtualus produktas. Tačiau, abi pusės sutaria: Holokausto tema nepalieka abejingu. Minėjimas –nesvarbu intencijos – būdas palaikyti skausmą, lyg kokį gyvybės fakelą, vedanti tamsiu tuneliu tikėtinai ten, kur galiausiai atsiprašysime vienas kito be jokio patoso. Tiesiog žmogiškai.

Skaityti plačiau
Olaimenu 2015

Olaimenu 2015

Sveiki,

 Turime informacijos apie Jūsų taip lauktas vasaros stovyklas, pasiruošę?

 Abi Olameinu pamainos vyks Dubingiuose. Daugiau informacijos apie vietą: www.litorina-dubingiai.lt

 Pirmoji Olameinu pamaina vyks 2015.06.29-2015.07.08, antroji – 2015.07.20-2015.07.30 dienomis.

Szarwas stovykla Vengrijoje prasidės 2015.08.06 ir tęsis iki 2015.08.22.

Iki gegužės 29 dienos, taikomos specialios kainos (po to kaina kils!):

1 Olameinu pamaina (7-12m.) – 1 vaikui 115 Eur (jei 2 vaikai iš tos pačios šeimos 205 Eur)
2 Olameinu pamaina (13-17m.) – 1 vaikui 130 Eur (jei 2 vaikai iš tos pačios šeimos 230 Eur)
Stovykla Vengrijoje “Szarwas” (12-17m.) – 270 Eur
Jei važiuojate ir į Olameinu ir į Szarwas – 350 Eur

Registracija į stovyklas vyksta LŽB darbo dienomis 10-17 val.

Jei kils klausimų susisiekite: Simona +37068542463

Skaityti plačiau

Paroda skirta Vilniaus Gaonui

LŽB PASTAT0 FOJE, PYLIMO 4, VILNIUJE PARODĖLĖ , SKIRTA VILNIAUS GAONUI ELIJAHU BEN SOLOMON ZALMAN (1720-1797)

LDK žydų bendruomenė nuo seniausių laikų buvo savita ir skirtinga nei kitų šalių žydų bendruomenės. LDK žydai turėjo senas šaknis ir labai gilias religines tradicijas, Lietuvoje veikė garsios religinės mokyklos – ješyvos, iš Lietuvos kilo daug žymių, rabinų, kantorių, Talmudo žinovų. Lietuvoje žydų bendruomenė, palyginti su kitomis, buvo konservatyvesnė ir atsparesnė naujovėms. LDK kultūrinėje erdvėje iškilių vietinių religinių autoritetų ir socialinių sąlygų įtakoje susiformavo savita Lietuvos žydų pasaulėjauta, pasižymėjusi  religinio imperatyvo ir racionalaus mąstymo sinteze, savitas žydų mentaliteto tipas, dėl kurio Lietuvos žydai ilgainiui imti vadinti litvakais. Pats žymiausias religinis autoritetas, nulėmęs religinį – kultūrinį Lietuvos žydų bendruomenės savitumą, buvo XVIIIa. išminčius Vilniaus Gaonas.

Skaityti plačiau

Izraelis šiandien švenčia Nepriklausomybės dieną

Apie gyvenimą Izraelyje ir lietuvių bei žydų santykių perspektyvas susitikome pasikalbėti su 2009-2014 metais Lietuvos ambasadoriaus Izraelyje pareigas ėjusiu Dariumi Degučiu. Ilgametis nepriklausomos Lietuvos diplomatas pasakojo apie skirtumus tarp to, ką matome naujienose, ir to, ką išvystame atvykę į Izraelį; izraeliečių pagarbą savo šeimoms, meilę Tėvynei ir pasiryžimą ją ginti; litvakų santykį su Lietuva. Be to, pašnekovas pasidalino savo įžvalgomis apie sritis, kuriose Lietuva galėtų iš Izraelio pasimokyti.

Nuotraukos

Skaityti plačiau
GESHER klubo kelionė – Lenkijos žydų keliai

GESHER klubo kelionė – Lenkijos žydų keliai

Gesher klubas dar kartą dėkoja visiems rėmusies (GVF ir JDC) ir dalyvavusiems kelionėje į Lenkiją.

Ypatingas Ačiū Danikui Gurvičiui (Jerulita) už prasmingą kelionę, kurios dėka mes patyrėme Lenkijos žydų tūkstantmečio istorijos mastą.

Visa kelionė buvo pilna labai stiprių emocijų ir minčių apmastymams. Pradedant Holokausto aukoms skirtos maldos Suvalkuose, nacistų bunkerio gruvesiuose Vilko Irštvoje pamatytai praeičiai, dabarties ir praeities sankirtoms Varšuvoje, šiuolaikiškame POLIN žydų muziejuje, Havdala su dabartine Lenkijos žydų bendruomene, kur kartu meldėsi ortodoksų ir reformatų rabinai, stipriausiais išgyvenimais Treblinkoje, Jedbavnėje ir širdį draskančiu eilėraščiu, fantastiška sinagoga Tykochine ir susitikimu su Lenkijos dabartimi esperanto mieste Balystoke.

Kelionės nuotraukos –

ČIA 1

ČIA 2

Havdala JCC Varšuvoje – video

Klubas Gesher

Pesach Kaune

Balandžio mėnesio 11 d. kavinėje-muzikiniame klube “Punto Jazz” Kauno Žydų Bendruomenės nariai šventė žydų tautos išėjimą iš Egipto vergovės ir iš vergovės – Pesach šventę.

Susirinko gausus būrys Kauno Žydų Bendruomenės narių su šeimomis.Puiki šventinė nuotaika vyravo visą popietę.Šventinę atmosferą padėjo sukurti ir palaikyti muzikuojanti jaunimo grupė Rakija el Ciganeska Orkestar.Muzikos grupė, kuri vienija grupelę puikių muzikantų susidomėjusių Balkanų, čigonų, žydų muzikos kultūra.Muzikantai su nuotaikingu ir prisotintu tautinio kolorito repertuaru neleido nuobodžiauti viso renginio metu…Ievos Černevičiūtės parengta nuotaikinga viktoriną šventės tematika dar labiau įkaitino ir taip jau puikią visų susirinkūsiųjų nuotaiką.

11 d. kavinėje-muzikiniame klube “Punto Jazz” Kauno Žydų Bendruomenės nariai šventė žydų tautos išėjimą iš Egipto vergovės ir iš vergovės – Pesach šventę.

Skaityti plačiau
Kviečiame drauge paminėti 67-ąsias Izraelio nepriklausomybės metines

Kviečiame drauge paminėti 67-ąsias Izraelio nepriklausomybės metines

Balandžio 24 d. 17 val. tolerancijos kampanija “Beigelių krautuvėlė” kviečia paminėti Izraelio Valstybės Nepriklausomybės dieną ir susipažinti su Izraelio visuomene bei virtuve.
Programoje:

– Paskaita-diskusija apie Izraelio visuomenę, kurią skaitys J. E. Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas;
– Izraelietiškos virtuvės pristatymas ir degustavimas su Nida Degutiene, knygos “Izraelio skoniai: šventės ir kasdiena” autore ir buvusio Lietuvos ambasadoriaus Izraelyje D. Degučio sutuoktine.

Renginys vyks anglų kalba su vertimu į lietuvių.

Renginio vieta – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (Pylimo g. 4) Baltoji salė.

Panevėžio gydytojas Šachnelis Abraomas Meras

Panevėžio gydytojas Šachnelis Abraomas Meras

Šiais metais Panevėžio m. žydų bendruomenė kartu su partneriais rengia įdomius projektus. Vienas jų skirtas garsaus Panevėžio daktaro ir visuomenės veikėjo, mecenato Šachnelio Abraomo Mero (1865-1930) vardo įamžinimui.

Š.A. Mero trumpa biografija:

Įžymus Lietuvos gydytojas Šachnelis Abraomas Meras gimė Panevėžyje. Baigė kaimo gimnaziją, studijavo mediciną Maskvos universitete. Gydytojo karjerą pradėjo Ukrainos Černigovo gubernijoje. Nuo 1891 m. dirbo Lietuvoje: iš pradžių Pasvalyje, nuo 1914 m. – Panevėžyje. Nesavanaudiškas, negailėdamas nei laiko, nei jėgų daktaras Š. A. Meras gydė visus žmones, kuriems reikėjo pagalbos. Lankydamasis užsienio šalių klinikose tobulino savo žinias, domėjosi ir taikė pažangius tais laikais gydymo metodus. Buvo puikus medicinos pagalbos organizatorius, aktyvus visuomenės veikėjas. Jo pastangomis 1919 metais Panevėžyje buvo pastatyta ir atidaryta žydų ligoninė, kurioje ėjo ligoninės vadovo pareigas. Ligoninėje buvo gydomi visų tais laikais gyvenusių Panevėžyje tautybių žmonės.

Skaityti plačiau

  Vilniaus Šolom Aleichemo gimnazijos direktorius Miša Jakobas dalinasi gera žinia su visa LŽB bendruomene !

Gebiamieji kolegos ir žydų bendruomenės nariai, žurnalas ”Veidas”(balandzio 17d.) paskelbė Lietuvos gimnaziju reitingus.

   Noriu kartu su jumis pasidžiaugti 2013-2014m. rezultatais. Bendroje įskaitoje mūsų g-ja užima 7-tą vietą, praleidusi į priekį Licėjų,  KTU,Vilniaus Jezuitų gimnaziją, Žirmūnų, Biržiškos ir  Kauno Atžalyno gimnaziją. Šios g-jos atlieka moksleivių atranką, o toliau sekame mes Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazija.

   Lietuviu kalbos ir literatūros valstybinį egzaminą išlaikėme devinti, praleidę į priekį : Licėju, Rokiškio Otto Sirvydo vid. m-lą, Žūrmūnus,Jezuitus, KTU, Biržiskos, Kauno Jezuitus, Kauno Šv. Pranciškaus mokyklą.

   Matematiką laikėm šešti:. Licejus,KTU,Žirmūnai,Jezuitai,Saulės gimnazija ir  Mes

   Anglu –ketvirti: Licėjus, KTU Jezuitai, Mes.

   Istorija- ketvirti: Licėjus,KTU,Žirmūnai, Mes.

Pasaulio Tautų Teisuolių apdovanojimo ceremonija – akimirkos

Pasaulio Tautų Teisuolių apdovanojimo ceremonija – akimirkos

Vyriausybės rūmuose vyko Pasaulio Tautų Teisuolių apdovanojimo ceremonija, kurios metu buvo pagerbta dešimt asmenų, kurie Antrojo pasaulinio karo metais atliko nepaprastą žygdarbį – gelbėjo žydus nuo nacių genocido.

Renginyje kalbėjęs Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius teigė, kad Pasaulio Teisuoliai – tai žmonės, kurie pasmerktiesiems grąžino viltį ir esminę žmogaus teisę – teisę gyventi, džiaugtis, mylėti. „Nepaprastai džiaugiuosi, jog šiandien pagerbėme Pasaulio Tautų Teisuolius – žmones, kurie įvykdė neprilygstamą žygdarbį. Teisuoliai iš mirties vadavo draugą, kaimyną ar visai nepažįstamą žmogų, vaiką ir senelį“, – sakė premjeras.

Akimirkų galerija:

Skaityti plačiau
LŽB jaunimo įdomias tarptautines programas remia JDC

LŽB jaunimo įdomias tarptautines programas remia JDC

Lietuvos žydų bendruomenės veikloje dalyvaujančių moksleivių veiklą remiantis JDC (Labdaringa Pasaulio žydų organizacija), tris moksleivius įtraukė į tarptautinį projektą, kurio metu jie keliavo į JAV ir parsivežė įdomius įspūdžius.
Edvinas Puslys- bendruomenės Ilano klubo narys,tikras vilnietis, jo mama žydė. Edvinui 16 metų ,jis- Šolomo Aleichemo žydų gimnazijos dešimtokas. JDC dėkoja už suteiktą progą pamatyti Lenkiją, kurioje buvo vasarą, važinėjo po žydiškas vietas, pamatė Krokuvą, Varšuvą, Aušvicą. Sausio mėnesį jis vyko į Ameriką, kur dalyvavo antroje programos dalyje, pamatė, kaip ten gyvena žydų šeimos, susipažino su kitokia amerikiečių kultūra ir kitokiu gyvenimu. Viskas ten kur kas paprasčiau, tiek žydų gyvenimas, bendravimas, nes Amerikos žydai, pasak Edvino, ne tokie uždari , jie atviriau bendrauja.
Edvinas:

Skaityti plačiau

Gyvųjų maršas – F.Kukliansky kalba

fk

Gyvųjų maršas, minint Holokausto aukų atminimo dieną, žygiavo į Panerių memorialą pagerbti ten gulinčių nužudytų žydų. Prie memorialo į susirinkusius kreipėsi bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Siūlome pasikalusyti įrašo.

Žydai ir lietuviai:kas pasikeitė ir kas nepasikeitė? Tomo Venclovos pranešimas konferencijoje, skirtoje Holokausto edukacijai (projekto “Būti žydu” baigiamasis renginys)

tv

Vilniaus savivaldybės Tarybos salėje balandžio 17d. vykoTarptautinė konferencijos Holokausto edukacijos tema projekto „Būti žydu“ baigiamasis renginys.

Konferencijoje dalyvavo Žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, rašytojas Tomas Venclova ir kiti.

„Kai prieš kelerius metus lankiausi Izraelyje, gerbiamas Prezidentas Peresas pasakė: Žydams yra du pasaulyje svarbūs miestai: Jeruzalė Izraelyje ir kita Jeruzalė Šiaurėje – Lietuvoje, tai yra Vilnius. Aš tai visuomet atsimenu. Ir žvelgiant Į Vilnių kaip į Jeruzalę jis pasirodo visai kitoks – dar senesnis, spalvingesnis, šventesnis. Galime drauge prisiminti mūsų bendrą istoriją, statyti paminklus ir atminimo ženklus praėjusiems įvykiams, galime kartu džiaugtis mūsų pasiekimais ir kurti draugišką ateitį“, – sveikino konferencijos dalyvius ir svečius Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Žydiškų dainų popuri atliko Vilniaus Saulėtekio vidurinės mokyklos vaikų choras.

Siūlome pasiklausyti reikšmingoTomo Venclovos pranešimo įrašo.

Rotušės aikštėje 600 jaunuolių sustojo į gyvą Dovydo žvaigždę

Rotušės aikštėje 600 jaunuolių sustojo į gyvą Dovydo žvaigždę

lrytas.lt

Minint Holokausto aukų atminimo dieną, ketvirtadienį Vilniuje rengiamas tradicinis Gyvųjų maršas nuo Panerių geležinkelio stoties iki Panerių memorialo, o Vyriausybėje bus pagerbti žydus gelbėję lietuviai.

Prieš kelionę į Panerius, kur buvo nužudyta 70 tūkst. Lietuvos žydų, Vilniaus Rotušės aikštėje 600 jaunuolių keliolikai minučių sustojo į gyvą Dovydo žvaigždę.

Nuotraukų albumas

Gyvųjų maršu Paneriuose pagerbtos holokausto aukos

Gyvųjų maršu Paneriuose pagerbtos holokausto aukos

Minint Holokausto aukų atminimo dieną ketvirtadienį Paneriuose šimtai žmonių dalyvavo tradiciniame Gyvųjų marše nuo geležinkelio stoties iki memorialo, kur per holokaustą nužudyta 70 tūkst. žydų.

Plevėsuojant Lietuvos ir Izraelio vėliavoms, žygyje dalyvavo Lietuvos žydai, iš Izraelio atvykę žmonės, taip pat keli šimtai jaunuolių, kurie prieš eitynes Vilniaus rotušėje sustojo į gyvą Dovydo žvaigždę.

„Jeigu kalbėtume apie Panerius, čia mirties fabrikas. Vienas žodis – baisu. Šiose eitynėse esu todėl, kad esu skolinga savo šeimai išsaugoti jos atminimą“, – BNS sakė holokaustą Vilniuje išgyvenusi 93 metų Fania Brancovskaja.

Vokietijoje gyvenantis žydas Joedas Sorekas tikisi, kad holokaustas niekada nebus užmirštas.

Visas straipsnis ir nuotraukų albumas