Berniukas, sulaukęs trylikos metų, judaizme laikomas pilnamečiu. Jis vadinamas bar micva, pažodžiui – „įstatymo sūnus“, nes nuo šio laiko jis tampa atsakingas už visų Toros įstatymų laikymąsi. Taigi pilnametystės samprata yra siejama su religine, o ne fizine branda, o „iniciacija“ tampa prisijungimas prie minjano, t.y., suaugusių vyrų kvorumo (ne mažiau kaip 10), be kurio neįmanoma viešoji malda ir įvairių ritualų atlikimas. Bar micvaamžiaus pasiekimas yra švenčiamas sinagogoje, kur tą dieną berniukas pirmąkart yra kviečiamas skaityti iš Toros ritinio. Namie berniukas mokytų ir gerbiamų bendruomenės narių akivaizdoje pirmąsyk išdėsto savarankiškai parengtus pamąstymus religine tema – draša. Tradicinė dovana berniukui šia proga yra tefilin (dar vadinama filakterijais) – dvi odinės dėžutės su įdėtais biblinio teksto fragmentais.

Iki XIX a. vidurio tradicinėje žydų bendruomenėje nebuvo priimta švęsti mergaičių religinės pilnametystės. Moters teisių lygybės idėjos įtaka lėmė naujos, mūsų dienomis plačiai paplitusios tradicijos atsiradimą – bat micva, pažodžiui „įstatymo duktė“. Mergaitės religine pilnametyste buvo nutarta laikyti dvylikos metų amžių.