Ch. Sugiharos veiklą prašo įtraukti į Pasaulio atminties registrą

Antrojo pasaulinio karo metais žydus Lietuvoje gelbėjusio Japonijos diplomato Chiunės Sugiharos veiklą siūloma įtraukti į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Pasaulio atminties registrą. „Jaotsu miestas praėjusią savaitę užpildė paraišką Japonijos nacionalinei komisijai UNESCO, kad ši pristatytų asmenų sąrašą, kuriems Ch.Sugihara išdavė vizas siekdamas gelbėti pabėgėlius humanitariniais ir filantropiniais pagrindais, įtraukti į UNESCO Pasaulio atminties registrą“, – teigiama Japonijos ambasados Lietuvoje atsiųstame komentare BNS. Atsakymą iš UNESCO Japonija tikisi gauti šių metų rugsėjį. Šios šalies diplomatų teigimu, esant teigiamam atsakymui, registre Ch.Sugiharos veikla turėtų atsirasti 2017 metais.

Ch.Sugihara Antrojo pasaulinio karo metais reziduodamas Kaune sugebėjo išgelbėti beveik 6 tūkst. litvakų. Japonijos diplomatas rizikuodamas ne tik karjera, bet savo šeimos narių gyvybėmis, išduodavo vizas, leidžiančias persekiojamiems litvakams saugiai nukeliauti į Japoniją. 1985 metais diplomatas buvo apdovanotas Pasaulio tautų teisuolio medaliu, kuriuo Izraelio valstybė pagerbia holokausto aukoms padėjusias iškilias asmenybes. Pasaulio atminties registras yra visuotinę vertę turinčių dokumentų, rankraščių, garso ir vaizdo, kitokios archyvinės medžiagos sąvadas.

BNS

© Lietuvos žinios

Žydų gelbėjimas nacių okupuotoje Danijoje

bbb

Danijos žydų gelbėjimas – unikalus reiškinys visoje Europoje. Jis laikomas vienu iš nedaugelio kolektyvinio pasipriešinimo epizodų Trečiojo Reicho okupuotose teritorijose. Danų pastangomis net 95 % vietos žydų išgyveno, tuo tarpu nacistinė genocidinė politika išžudė 6 mln. iš 9,5 mln. žydų, gyvenusių Europoje.

Išskirtini keli pagrindiniai aspektai, kurie iš dalies paaiškina skirtingą žydų žudynių mastą Europoje: tai prieš Antrąjį pasaulinį karą egzistavęs antisemitizmo lygis bei žydų ir nežydų santykiai nacistinio režimo kontroliuojamose šalyse. Pirmoji žydų bendruomenė Danijoje susikūrė XVII a. Iš pradžių žydams leista gyventi tik tam tikruose miestuose ir apribotos jų veikimo laisvės. Nepaisant to, jau 1849 m. Danija panaikino absoliutinės monarchijos valdymo modelį, o žydai įgijo visiškai lygias teises su kitais Danijos piliečiais. Jie galėjo nevaržomai studijuoti universitetuose ar užsiimti verslu. Žydai buvo priimti ir gerbiami kaip visateisiai piliečiai ir partneriai, kuriuos vienijo demokratiškos Danijos valstybės kūrimas. Svarbu ir tai, kad po emancipacijos procesų Vakarų Europoje Danijoje mišrios santuokos buvo įprastos, o toks pavyzdys buvo retas Baltijos šalyse, Lenkijoje ar Rumunijoje. Nacistinis režimas Danijoje jokiais dekretais neardė mišrių šeimų, sutuoktiniui nežydui netaikė antisemitinių įsakų, nes baiminosi visuomenės ir Bažnyčios atstovų protestų bangos.

Skaityti plačiau

Išėjo tėvelis lovos pakloti…

Šių metų gegužės 8 dieną visas civilizuotas pasaulis paminėjo Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 70-ąsias metines. Tarp jų buvo ir Lietuva. Šio karo aukas šalies vadovai pagerbė Panerių memoriale ir Antakalnio kapinėse, o Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo dar ir karo aukų pagerbimo iškilmėse Lenkijoje. Deja, apie karo aukų pagerbimą Kretingoje neteko girdėti. Ar tikrai savo rajone neturime ką pagerbti?

Nacistinės Vokietijos kariuomenė Kretingą užėmė jau pirmą karo dieną – 1941 m. birželio 22-ąją. Kartu su ja į Kretingą iš Vokietijos atvyko ir SD Tilžės ruožo agentas Pranas Jakys, iki 1940 metų liepos mėnesio čia dirbęs saugumo policijos viršininku. Gavęs didelius gestapo įgaliojimus, P. Jakys buvo paskirtas Kretingos saugumo policijos viršininku ir tapo pagrindinių žydų, sovietinių aktyvistų ir jam neįtikusių vietinių gyventojų areštų bei žudynių organizatoriumi Kretingos apskrityje. Jis kartu su savo pavaduotoju Gabrieliu Bražinsku ir Tilžės operatyvinio būrio gestapininkais 1941 m. birželio 25 d. Kvecių miškelyje surengė ir pirmąjį Kretingos sovietinių aktyvistų bei žydų tautybės vyrų „teismą“, kuris 215 žmonių čia pat „nuteisė“ ir sušaudė, o 35 iš jų buvo pasigailėta. Vėliau P. Jakys dalyvavo Veiviržėnų, Palangos ir kitų Kretingos apskrities miestelių žydų žudynėse, su savo sėbrais grobė jų pinigus ir turtą. Dalis pinigų buvo išleista degtinei pirkti ir žudikams vaišinti. Įprastai žmonių žudynėse dalyvaudavo lietuvių saugumo, kriminalinės, viešosios bei pagalbinės policijos pareigūnai.

Skaityti plačiau
Litvakų dailininkai. „L’école de Paris“ laikotarpis

Litvakų dailininkai. „L’école de Paris“ laikotarpis

Kviečiame dalyvauti edukaciniame plenere

Š.m. rugpjūčio 10 – 14 d. Lietuvos žydų bendruomenė pirmą kartą savo gyvavimo istorijoje organizuoja edukacinį plenerą „Litvakų dailininkai. „L’école de Paris“ laikotarpis“. Šio edukacinio plenero rėmuose atminsime turtingą Litvakų dailininkų kūrybinį palikimą bei indėlį į pasaulio dailės istoriją, subursime menu besidominčius bendruomenės narius ir draugus, kartu ieškosime įkvėpimo mūzų ir mokysimės tapybos, piešimo bei keramikos subtilybių.

„Lietuvos žydų bendruomenė jungia daug menu besidominčių žmonių. Būtent todėl gimė idėja visus juos suburti, taip pat įtraukti profesionalius menininkus ir kartu sukurti ypatingą kūrybišką atmosferą, prisiminti garsiuosius Litvakų dailininkus, pasidalinti turtinga mūsų meno istorija“, – pasakoja edukacinio plenero idėjos autorė ir koordinatorė Junona Berznitski.

Edukacinis pleneras vyks „Įlankos“ sodyboje, esančioje Molėtų rajone, Šaukšteliškių kaime (http://www.ilankossodyba.lt), gamtos apsuptyje, toli nuo miesto dulkių ir kasdienės rutinos.

Plenero dalyvių laukia įdomi tapybos, piešimo bei keramikos edukacinė – praktinė programa, garsūs profesionalūs dėstytojai bei lektoriai, kūrybiška atmosfera ir jauki, įkvėpianti aplinka.

Edukacinio plenero rėmėjai – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Geros valios fondas, JDC. Meno vadovas – Raimondas Savickas.

Daugiau informacijos apie dalyvavimo sąlygas pateiksime artimiausiu laiku, sekite naujienas. 

Informacija telefonu – 865211723 Junona Berznitski

Skaityti plačiau
Skubiai reikia jūsų balso, palaikančio Izraelį

Skubiai reikia jūsų balso, palaikančio Izraelį

Atsižvelgdami į pastaruoju metu vykstančius šmeižikiškus išpuolius prieš Izraelio valstybės teisėtumą, mes, žemiau pasirašiusios organizacijos, ketiname surengti  protesto mitingą, kuriuo paremsime Izraelį. Visus, kurie gerbia žmogaus teises ir demokratiją, mes kviečiame prisijungti prie mūsų birželio 29d. nuo 12:00 iki 15:00val.  Ženevoje Place des Nations.
Mes įsitikinę, kad  Izraelis yra demokratijos tvirtovė regione, kuriame  šiai pagrindinei vertybei grasinama iš visų pusių. Šiandien radikalių režimų viešpatavimas regione grasina sužlugdyti visų ten gyvenančių žmonių viltį gyventi geriau, toliau kurti klestinčią ekonomiką ir palaikyti stabilų demokratinį valdymą.
Šiuo kritiniu metu Izraelio valstybės teisėtam egzistavimui kyla grėsmė: ginčyjama jo teisė ginti savo piliečius nuo agresijos, metami prasimanyti kaltinimai ir falsifikuoti liudyjimai, siekiant nukreipti dėmesį nuo tikrųjų užpuolikų, piktavališkai žaidžiančių su nekaltų civilių gyventojų likimais.

Tai aktualu visiems! Turime skubiai susiburti, demonstruodami pasauliui, kad mes ne teroristų parankiniai, kurie ciniškai piktnaudžiauja JT organizacijos platforma, sukeldami politinį karą prieš Izraelį ir manipuliuodami visuomenės nuomone. Jūsų dalyvavimas yra reikalingas. Prisijunkite prie mūsų, kad jūsų balsas būtų išgirstas.

Nuoroda Facebook

Gesher klubas po spektaklio – eksperimento ,,Vienos moters, kuria gali būti tu, monologas!“

Gesher klubas po spektaklio – eksperimento ,,Vienos moters, kuria gali būti tu, monologas!“

Klubas Gesher dar kartą dėkoja – Jevgenijai Karpikovai ir Arkadijui Gotesmanui už ypatingą meninį performansą, sukėlusį didelį susidomėjimą.

Spektaklis sukūrė nuotaiką ir kūrybinę atmosferą. Po spektaklio žiūrovai nenorėjo išsiskirstyti, jiems kilo daug minčių ir klausimų, kilo diskusija-pokalbis su performanso kūrėjais.

Lauksimė Jūsų naujuose mūsų projektuose – klubo Gesher organizatoriai.

Nuotraukos 

Kauno žydų bendruomenės naujienos

Kauno žydų bendruomenės naujienos

Saulėtą praėjusio ketvirtadienio (birželio mėn. 11 d.) popietę Kauno žydų bendruomenės nariai susirinko į talką Radvilėnų žydų kapinėse. Tvarkėme aplinką- grėbėme lapus, rinkome sudžiūvusias šakas ir šiukšles. Darbo įrankius parūpino SĮ “Kauno kapinių priežiūra”. Šios įmonės vadovai bei savivaldybės atstovai atvyko į kapines pasitarti dėl tolesnių aplinkos, kapinių teritorijos sutvarkymo darbų.

Nuotraukos:

Filmo “Vilties etiudas” peržiūra Kaune

Filmo “Vilties etiudas” peržiūra Kaune

Nors gražus savaitgalio oras kvietė traukti į gamtą, nemažas būrys Kauno žydų bendruomenės narių ir miestelėnų, besidominčių istorija ir skaudžia mūsų valstybės praeitimi, šeštadienį (birželio 13 d.) rinkosi į dokumentinio filmo “Vilties etiudas”, pasakojančio apie žydų gelbetoją Heleną Holcman, peržiūrą Kauno įvairių tautų kultūrų centre. Filmą pristatė viešnios iš Vilniaus- filmo režisierė Lilija Kopač ir scenarijaus bendraautorė Danutė Selčinskaja, kurios po peržiūros sulaukė nuoširdžių plojimų. Filmas nepaliko abejingų ne tik dėl jame atskleidžiamų skaudžių istorinių faktų, kai kurie jų daliai žiūrovų buvo mažai žinomi ar net netikėti, tragiškų žmonių likimų, autentiškų prieškario Kauno vaizdų, gyvų emocingų liudininkų pasakojimų, bet ir sujaudino nepaprastu Holokausto ir karo siaubą išgyvenusių žmonių šviesumu, šiluma, pozityviu požiūriu į gyvenimą.
Po filmo prisiminimasi pasidalijo Fruma Kučinskienė, kurią Helena Holcman išgelbėjo iš Kauno geto, o vėliau tapo jos mama. Labai šiltai apie Heleną Holcman pasakojo ir kitos Holokaustą išgyvenusios moterys- jos mokinė Elena Andriuškevičienė, ne tik holokaustą, bet ir tremtį patyrusi Julijana Zarchi. Pasibaigus oficialiajai renginio daliai, jo dalyviai neskubėjo skirstytis, jie toliau bendravo tarpusavyje mažose grupelėse, o filmo autorės džiaugėsi salėje tvyrojusia šilta atmosfera bei žadėjo atvykti į Kauną su naujo savo filmo premjera.
Skaityti plačiau

Lietūkio garažo žudynių minėjimas

Kauno žydų bendruomenė 2015-06-26 d., penktadienį, 16:30 val. rengia Lietūkio garažo žudynių minėjimą prie šių žudynių aukoms skirto paminklo (Miško g. 1). Renginyje ketina dalyvauti Izraelio ambasadorius Lietuvoje, Izraelio ambasados darbuotojai. Kviečiame dalyvauti.

Vokietijos universiteto bibliotekoje pristatoma paroda, skirta Vilniaus žydų kultūrai

Vokietijos universiteto bibliotekoje pristatoma paroda, skirta Vilniaus žydų kultūrai

Birželio 19–liepos 20 d. Friedricho–Alexandro Erlangeno – Niurnbergo universiteto (FAU)  bibliotekoje veiks keliaujanti Vilniuje leistų bei į jidiš kalbą verstų knygų paroda: „Vilne – Wilna – Wilno – Vilnius. Žydiškas Vilnius. Vokiečiakalbės literatūros leidėjai ir vertėjai į jidiš kalbą jų knygų atspindžiuose“.

Parodos atidaryme sveikinimo žodį tars Erlangeno miesto merė dr. Elisabeth Preuss, LR kultūros atašė Vokietijoje dr. Gabriele Žaidytė, FAU bibliotekos rankraščių ir retųjų leidinių skyriaus vedėja dr. Christina Hofmann–Randall, Naujos ir naujausios istorijos katedros vedėja prof. dr. Julia Obertreis, tirianti Rytų ir Centrinės Europos istoriją, bei kiti garbūs svečiai.

Skaityti plačiau
Gesher klubo vasaros sezono atidarymas

Gesher klubo vasaros sezono atidarymas

Šį savaitgalį Gesher klubas – pagal seną tradiciją – praleido prie ežero Pailgis.
Sezonas atidarytas – intelekto žaidimas sužaistas.
Šiais metais Irina Slucker paruošė įdomų ir sudėtingą žaidimą, sudarytą iš sunkių klausimų, šaradų, kompaso krypčių ir krosvordų.
Gesher klubo nariai pasiskirstė į tris komandas, dvi žaidėjų ir vieną žiūrovų. Viena žaidėjų komanda atliko visas užduotis ir atrado visas pasleptas vietas, tai jiems užtruko daugiau nei valandą.
Antroji komanda išėjo į mišką ir ilgai negrįžo. Jų nebuvo apie 2 valandas, bet užsispyrimas padėjo, ir jie taip-pat atspėjo visus klausimus ir mįsles.
Smagu kai su didžiulu azartu po mišką laksto suaugę žmonės. Dar kartą dėkojame žaidimo autorėi Irinai Slucker.
Ir laukiame naujų idėjų kitam sezonui.
Ačių visiems savanoriams ir visam Gesher klubui.

>>Nuotraukos iš Gesher klubo renginio

Sulaukė gražaus jubiliejaus

Šiltoje, beveik namų aplinkoje birželio 12 d. Panevėžio bendruomenės patalpose susirinko didelis narių būrys pasveikinoti gražaus jubiliejaus proga Jurijų Smirnovą, kuriam šiemet sukako 80-ešimt metų. Garbingo gimtadienio progą jubiliatą pasveikino Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai, Panevėžio m. tarybos nariai Galina Kuzmienė, Alfonsas Petrauskas. Specialiai pasveikinti Jurijaus atvyko Rožyno progimnazijos Tolerancijos ugdymo centro vadovė Genutė Žilytė, kuri palinkėjo ne tik daug sveikatos ir energijos, bet ir likti ateityje tolerantiškumo pavyzdžiu Lietuvos jaunimui.
Pskovo mieste gimusį vaiką į Lietuvą atvežė naciai ir įkalino su visa šeimą Panevėžio,o po to – Šiaulių koncentracinėje stovykloje. Jurijaus motinai pavyko sunaikinti dokumentus ir išgelbėti vaikus nuo mirties. Išgyvenusi visas pragaro kančias, šaltį, alkį ir skurdą, Jurijaus šeima sulaukė dienos, kai Sovietų Armija įžengė į Lietuvą ir pasiliko gyventi Panevėžyje su mama, broliais ir seserimis.

Skaityti plačiau
Kviečiame į koncertą

Kviečiame į koncertą

2015.06.22 d. 18 val.

Lietuvos žydų bendruomenės Jašos Heifeco salėje

KONCERTAS „KALEIDOSKOPAS“

PROGRAMA

Gustav Mahler. Adagietto iš simfonijos Nr. 5 (Otto WIttenbecher’io aranžuotė).

Ernest Bloch. Improvizacija „Nigun“.

Muzikinė – literatūrinė kompozicija „KALEIDOSKOPAS“:

Ištraukos iš Cezario Kiuji (Cesar Cui) siuitos „Kaleidoskopas“, Op.50,

Ištraukos iš Jono Liniausko poezijos rinkinio „Kaleidoskopas“ (pagal C. Kiuji)

Atlikėjai: Smuikininkas Borisas Traubas ir Pianistė Eglė Perkumaitė

Koncerto vedėja: Audronė Žigaitytė, Koncerto pradžia 18 val.

Ant paminklo žydams Kaune – svastika

Kaune šeštadienį žydų paminklas išterliotas svastika. Tai ne pirmas kartas, kai vykdomos antisemitinės provokacijos.

Apie 10 val. Miško gatvėje, ant paminklo žydams atminti, rasta mėlynais dažais nupiešta svastika ir užrašas, sekmadienį pranešė Policijos departamentas.

Tai ne pirmas kartas, kai išniekinami žydų paminklai. Svastika ne kartą buvo išpieštas paminklas, skirtas atminti buvusias žydų kapines Vilniuje, Šnipiškėse, taip pat paminklai Kaune ir Panevėžyje.

BNS

Gulago tremtiniai žydai-nepapasakota istorija

Gulago tremtiniai žydai-nepapasakota istorija

 1941 metų birželio 14-osios naktį prasidėjo pirmasis masinis Lietuvos gyventojų trėmimas į atšiaurias Sovietų Sąjungos vietas. Genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per pirmuosius okupacijos metus ištremta apie 17 tūkst. žmonių.

Lietuvos žydai tremtiniai – nepapasakota istorija.Taip vadinosi dr. Violetos Davoliūtės paskaita apie žydų trėmimus.1941-aisiais metais sovietų vykdyti Lietuvos gyventojų trėmimai palietė visas etnines grupes, tarp jų ir žydų kilmės Lietuvos gyventojus. Pirkliai, tarnautojai, pramonininkai ir kiti sovietinio režimo priešais paženklinti Lietuvos žydai buvo su šeimomis tremiami į tolimus Sovietų Sąjungos regionus, kalinami lageriuose ir kalėjimuose. Ši tremčių istorijos dalis nėra plačiai ištyrinėta ir kol kas menkai žinoma Lietuvos visuomenei. Kaip Lietuvos žydai išgyveno tremtį? Kaip tarpusavyje bendravo įvairios etninės tremtinių grupės? Kaip ištremtieji Lietuvos žydai jautėsi grįžę į savo tėvynę Lietuvą ir neradę Holokausto sunaikintų šeimų ir bendruomenių?

Skaityti plačiau

Gedulo ir Vilties dienos minėjimas LŽB

Minint Gedulo ir Vilties dieną Lietuvos Žydų (litvakų) bendruomenė ir Vilniaus žydų religinė bendruomenė ​b​irželio 14 d.​,​ ​ Vilniaus choralinėjė sinagogoje​ skaitė žydų tremtinių pavardes.
​Šiame renginyje dalyvavo ir Izraelio valstybės ambasadorius  p. Amir Maimon.
Nuotraukoje pavardes skaito tremtinys J. Mendelevskij
vlcsnap-2015-06-15-13h12m59s295
Parodėlė Hebrajų kalbai

Parodėlė Hebrajų kalbai

LŽB foje Pylimo 4 veikia parodėlė, kviečianti susipažinti su vadovėliais ir ieškoti galimybės patiems ar kursuose mokytis hebrajų kalbos iš vadovėlių, esančių bibliotekose. Norinčių mokytis pastaruoju metu daugėja. Kai tik atsirado galimybė iš Vilniaus tiesiogiai nuskristi į Tel Avivą per pusketvirtos valandos, iškart išaugo skaičius žmonių, trokštančių keliauti ir pamatyti Šventąją Žemę. Kad kelionė būtų įdomesnė, gerai būtų mokėti kalbą. Poreikis mokytis yra, bet vadovėlių hebrajų – lietuvių kalbomis nėra. Hebrajų – rusų galima surasti. Štai ir parodėlėje tik hebrajų (ivrit) – rusų k. pradžiamoksliai, įvairūs žodynai, vadovėliai – viskas rusų kalba. Atėjo laikas svarstyti ir vadovėlio  hebrajų – lietuvių k.vadovėlio poreikį.

Nuotraukose parodėlė spintoje žydų bendruomenėje.

Sudarytoja – Polina Pailis.

Galerija:

Apie sinagogą diskutavo su kultūros viceministru

Apie sinagogą diskutavo su kultūros viceministru

Aptarti tolimesnį objekto, reprezentuojančio žydų kultūros paveldą – sinagogos – likimą, padiskutuoti apie šio objekto sutvarkymo viziją ir projekto finansavimo šaltinius šiandien pas Alytaus miesto savivaldybės merą Vytautą Grigaravičių atvyko Lietuvos Respublikos kultūros viceministras dr. Romas Jarockis, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto biuro patarėja Jurgita Bieliūnienė.

Susitikime dalyvavo mero pavaduotojas Tautvydas Tamulevičius, mero patarėja Vilija Ramanauskienė, tarybos narys Robertas Šarknickas, Miesto ūkio skyriaus vedėjas Algimantas Tarasevičius, šio skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Jegelevičienė.

„Mus vienija žydų paveldo klausimai, todėl kartą per pusę metų mūsų neformali grupė važiuoja į regionus, kitus miestus. Alytuje yra žydų sinagoga, todėl atvykome čia. Siekiame, kad miestuose ir miesteliuose, kur žydų paveldas yra nepelnytai primirštas, būtų atgaivintas ir pritaikytas švietimo, kultūros ar kitai veiklai. Lietuvių ir žydų tautos ir kultūros yra persipynę, palikę gilų pėdsaką viena kitos kultūroje. Mūsų vizito tikslas – konsultuotis, pasitarti”, – sakė kultūros viceministras dr. Romas Jarockis.

Skaityti plačiau
Sinagogos atnaujinimas Alytui būtų galimybė pakliūti į „Žydų kultūros paveldo kelią“ Europoje, sako Kultūros paveldo departamento vadovė D. Varnaitė

Sinagogos atnaujinimas Alytui būtų galimybė pakliūti į „Žydų kultūros paveldo kelią“ Europoje, sako Kultūros paveldo departamento vadovė D. Varnaitė

Šiandien susipažinti su naująja Alytaus miesto valdžia bei aptarti kultūros paveldo objekto – Alytaus sinagogos – atvyko Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, kultūros viceministras Romas Jarockis, Žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Vyriausybės atstovė Lina Saulėnaitė, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto atstovė Jurgita Bieliūnienė.

Sinagogos klausimas keliamas nuolat, tačiau kol kas realių žingsnių būta nedaug. Anot miesto mero Vytauto Grigaravičiaus, projektas, kokia veikla turėtų būti vystoma sinagogoje, buvo ir anksčiau, tačiau dabar reikia šią idėją dar labiau išgryninti. Šalia sinagogos esančiame rabino name galėtų įsikurti muziejiniai eksponatai.

Skaitykite ir klausykite daugiau

Iš ciklo „Likimai“ su Izraelio Ambasadoriumi Lietuvoje, Jo Ekscelencija Amir Maimon

Iš ciklo „Likimai“ su Izraelio Ambasadoriumi Lietuvoje, Jo Ekscelencija Amir Maimon

Pirmasis Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon tapo 21-ąja asmenybe susitikime ,, Likimai” , kuris vyko  2015m. birželio 9d. ,,Likimų” ciklą iniciavo ir organizavo LŽB pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnikienė.

   Pamatyti ir išgirsti ambasadorių A.Maimoną susirinko pilna salė, LŽB nariams –  galimybė geriau pažinti šį patyrusį diplomatą.. LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, kreipdamasi į susirinkusius, priminė, kad Izraelio ambasada – istorinės žydų Tėvynės ambasada,  ambasadorius nuoširdus ir tvirtas žmogus, su kuriuo galima pasitarti.

   Ambasadorius Maimonas, spindintis pasitikėjimu, LŽB auditorijai pasakojo apie savo gyvenimą ir karjerą, apie prosenelį, atvykusį gyventi į Izraelį iš Jemeno, nes jį vedė meilė Sionui iš Jemene, kur  gyveno daug žydų. Ambasadorius prisiminė, kaip 1948m. Izraelio kare žuvo dėdė, o tėvas verkė, ir tada buvo vienintelis kartas, kai jis matė verkiantį savo tėvą, kuris karo tarnybą Izraelyje baigė, būdamas generolu. Nors namie būdavo retai, sūnui darė didelę įtaką, todėl jis sekė tėvo pavyzdžiu ir pasirinko karinę tarnnybą. Ambasadorius Amiras Maimonas, kurio  pasakojimas buvo sklandus su linksma šypsena ir charisma bei kartais žaviai mestelta pastaba su humoru, palietė keletą svarbiausių momentų savo karjeroje: kaip įstojo į karo akademiją, tarnavo parašiutininkų desanto pajėgose, dalyvavo pirmajame Libano kare, perėmė vadovavimą bataljonui , greitai kilo pagal rangą, tęsė mokslus – studijavo istoriją, įgijo bakalauro laipsnį ir galiausiai būdamas 30-ties pasuko į diplomatinę tarnybą. Tuo metu Izraelis ketino atidaryti ambasadą Etiopijoje, kurioje buvo didelė politinė ir ekonominė suirutė, nuo jos kentėjo toje šalyje gyvenantys ir norintys patekti į Izraelį žydai. Reikėjo karininko, sugebėsiančio su užduotimi  susidoroti. Ambasadoriumi į Eiopiją paskirtas A.Maimonas  1991m. vykdė 20 tūkst. žydų skraidinimo operaciją ‘’Solomon”.

Skaityti plačiau