H“B
Sekmadienis, 22/11/2015, Vilniaus Choralinėje sinagogoje
Savaitinė dalis „Vaišlach“
16.00 Pamoka: „Trys šaltiniai, trys sudedamieji…“
(rabinas Efraimas)
17.00 Vaikų valanda. Sužinom apie kidušą Hašem
(Ichakas ir Cofočka)
18.00 Pamoka: Chanuka TalmudeLaisvas aptarimas
(rabinas Efraimas)
19.00 Pamoka moterims: Kas yra melas?..
(Devora)
20.00 Atsisveikiname, bet neišsiskiriame
Lapkričio 13 d., kai Panevėžio m. žydų bendruomenė kartu su Margaritos Rimkevičaitės technologine mokykla surengė konferenciją visuomenės veikėjo, gydytojo Š. A. Mero 150-mečiui paminėti ir atidengė memorialinę lentą ant buvusios žydų ligoninės, Biržų pilies arsenalo salėje įvyko didžiulio leidinio – „Žydai Lietuvos žemėlapyje. Biržai“ – pristatymas, kuriame dalyvavo Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai Jurij Smirnov, Tamara Antanaitienė bei Panevėžio m. Saulėtekio progimnazijos mokytoja Asta Kurulytė ir Rožyno progimnazijos istorijos mokytoja, Tolerancijos centro vadovė Genutė Žilytė. Pakviestas į knygos pristatymą Biržuose, Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon į šventę atvyko anksčiau, nes norėjo pats aplankyti senąsias Biržų žydų kapines, uždegti žvakutę ant neseniai Anapilin iškeliavusio paskutinio Biržų žydo Šeftel Melamedo kapo, pasimelsti prie memorialo žuvusiems žydams Pakamponyse. Sveikindamas į renginį gausiai susirinkusius biržiečius ir svečius, ambasadorius priminė vieno žydų filosofo išmintį: „Kad žinotum, kur eini, turi žinoti, iš kur atėjai“.
Sekmadienį Klaipėdos žydų bendruomenėje vyko vaikų renginys “Izraelio valstybės” tema. Interaktyvaus renginio metu vaikai buvo supažindinti su geografiniu Izraelio žemėlapiu. Vaikai “keliavo” per visą Izraelį, sustodami istoriniuose miestuose bei turistų, jaunimo traukos objektuose, plačiau susipažindami su miesto gyvenimu. Buvo rodomas Izraelis iš viršaus per projektorių bei puikūs vaizdai virš Negyvosios jūros ir Jeruzalės. Nauji madrichai iš Vilniaus parodė savo sugebėjimus, kaip tinkamai bei įdomiai vesti pamokas bet kurio amžiaus vaikams. Renginiui baigiantis, visi šventė Havdalą su vaišėmis.
Ilan-o klube sekmadienį vaikai bendravo su madrichais, kalbėdami svarbia “Žydų namų” tema. Kaip ir kiekvieną sekmadienį, vyko informatyvus pokalbis apie vertybes žydų šeimose. Po rimto pokalbio vaikai žaidė, o tas žaidimas buvo su įvairiomis užduotimis, kurias vaikai atliko žaizdami. Laikas bėgo greitai ir po žaidimų atėjo metas Havdalai kartu su pasakojimu apie žydiškus namus, bei vaišės.
Šį penktadienį, lapkričio 20 d. 19 val. kviečiame visus į Šabatą Gesher klube.
Mūsų laukia šiltas susitikimas draugų rate ir stalo žaidimai, todėl prašome atsinešti mėgstamus stalo žaidimus ir ateiti su gera nuotaika.
Informacija telefonais: 861061812 Alla Segal ir 868687580 Irina Frišman.
Laukiame Jūsų
Į NEMOKAMĄ FILMO “DĖDĖ CHACKELIS” PERŽIŪRĄ
Registracija : atamuleviciutes@gmail.com
REGISTRACIJA BŪTINA: el .laiške parašykite savo telefono numerį, vardą bei pavardę. Taip pat vardą asmens, kurį norite atsivesti kartu. Filmas bus rodomas 18:00 val., lapkričio 18 d. (trečiadienį), Žydų kultūros ir informacijos centre (Mėsinių g. 3A/5)
„Dėdė Chackelis“ – filmas apie Chackelį Lemcheną, vieną žymiausių Lietuvos kalbininkų, kurį Jonas Jablonskis laikė savo geriausiu mokiniu, šis faktas karo pradžioje jį gelbėjo nuo baltaraiščių.
Daugiau informacijos apie filmą „Dėdė Chackelis“ rasite ČIA
PAAUKOTI DRABUŽIŲ, KNYGŲ, DAIKTŲ
Lietuvos žydų studentų sąjunga kartu su Lietuvos žydų bendruomenės Socialiniu centru kviečia prisijungti prie akcijos ir pasidalinti savo nebedėvimais, bet tvarkingais švariais drabužiais, knygomis, daiktais su Socialinio centro globotiniais. Praeitą savaitę jau sugužėjo pirmieji labdariai su drabužių maišais.Labai dėkojame jiems už tai, kad nelieka abejingi ir už jų ,,tzedaką”. Kviečiame prisijungti ir Jus. Norėdami paaukoti daiktelius, galite juos palikti dėžėse šalia budinčio arba susisiekti el.paštu amit.belaite@gmail.com
DALYVAUTI FOTOPROJEKTE
Jau visai neužilgo pradedame fotoprojektą, kurio metu pasakosime šiandien Lietuvoje gyvenančių žydų istorijas. Jei norėtum ir galėtum susitikti Tau patogiu metu, gauti profesionalią nuotrauką ir duoti trumpą interviu, parašyk el. laišką amit.belaite@gmail.com su prierašu FOTOPROJEKTAS bei savo kontaktiniais duomenimis.
Žiemos stovykla – A MEHAYE
Žiemos stovykla vaikams ir jaunuoliams nuo 7 iki 17 m. vyks jau gruodžio 24-30 dienomis! O registruotis kviečiame jau dabar! Paskubėkite užsiregistruoti!
Kainos:
vaikui 100Eur (+30Eur užstatas), jeigu 2 vaikai is vienos šeimos – 180Eur (+30Eur užstatas)
Kita informacija:
Arkadijus Vinokuras
Jau mažiausiai 13 metų kaip turi. ISIS – Islamo valstybė. 2003 metais buvusi maža, nereikšminga sekta, šiandien užima plotą, didesnį už Jungtinės Karalystės, valdo šešis milijonus žmonių ir turi apie 100 000 karių armiją. ISIS religija? Islamas. O kitų teroristų organizacijų „Hezbollah“, „Hamas“, „Al Qaida“, talibanai, „Boko Haram“, „Shehab“ religija? Taip pat islamas.
Visos šios organizacijos kartu paėmus apginklavusios dar apie 100 000 karių. „Hamas“ valdo apie du milijonus Gazos gyventojų, „Hezbollah“ tapo Libano visuomenės dalimi, valstybe valstybėje. Terorizmą Artimuosiuose Rytuose pirmiausia remia Iranas, teokratija su šešiasdešimt šešiais milijonais gyventojų ir apie 1 milijonu karių. Irano religija? Islamas. Nekalbu jau apie kitas arabų valstybes.
Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas dalyvavo konferencijoje visuomenės veikėjo, gydytojo Š. A. Mero 150-mečiui paminėti ir memorialinės lentos atidengimo iškilmėse. Projektą finansuoja Geros valios fondas, remia Panevėžio miesto žydų bendruomenė bei miesto Savivaldybė.
„Panevėžiui ir panevėžiečiams ypatingai nusipelniusio gydytojo Šachnelio Abraomo Mero indėlis į miesto gyvenimą – neginčijamas. Gydytojas įkūrė ligoninę, suaugusiųjų ir vaikų ambulatorijas, įsteigė tuberkuliozės dispanserį – sunku išvardinti visus jo nuopelnus. Tačiau būtina paminėti vieną – rūpestį žmonėmis. Meras didelį dėmesį skyrė nepasiturinčių šeimų vaikams, niekada neskirstė pacientų pagal jų turtą ar tautybę – visi jam buvo vienodi, visi jam buvo svarbūs. O 150 –osios gimimo metinės įpareigoja mus prisiminti ir įamžinti šį svarbų žmogų. Todėl nuoširdžiai dėkoju renginio organizatoriams už šią iniciatyvą“ – sveikindamas susirinkusiuosius sakė meras R. Račkauskas.
PARYŽIUS (JTA) Žydų naujienų agentūra
Apie 200 žmonių susirinko sekmadienį, stipriai saugomoje Paryžiaus sinagogoje, prisiminti penktadienio vakaro teroro išpuolių aukų.
Vyriausiasis Prancūzijos rabinas Haim Korsia, Prancūzijos žydų ir Izraelio lyderiai kalbėjo, kad Prancūzijos žydai “jaučia tą patį skausmą, kaip ir tragedijos paliestos šeimos ir visa Prancūzija.” Jis pridūrė, kad “susirinkimas į sinagogą šiuo metu yra svarbesnis dalykas nei kalbos. Prancūzų visuomenė pakils iš savo sielvarto, kaip Amerikos visuomenė pakilo po 2009 rugsėjo11-osios ir kaip Izraelio visuomenė, kuri niekada nepasiduoda įbauginama po daugybės išpuolių “.
Paryžiaus gatves aplink sinagogą, kol vyko žydų apeigos, aptvėrė policijos ir armijos pajėgos. Visos kitos Prancūzijos žydų bendruomenių įstaigos yra uždarytos, laikantis griežtų saugumo reikalavimų.
“Dabar Prancūzijos žmonės pradeda suprasti, kaip mes žydai jautėmės pastaraisiais metais, kai Izraelyje teroro išpuoliai virto kasdienybe,”- kalbėjo Samuelis Sandleris, Jonathano Sandlerio tėvas. Jonathanas su dviem sūnumis ir dar vienu vaiku buvo nužudytas 2012 per islamo teroristų išpuolį Tulūzos mokykloje.
Sinagogoje aukas pagerbė ir žydų organizacijų vadovas Rogeris Cukermanas, Sacha Reingewirtzas – Prancūzijos žydų studentų sąjungos vadovas, taip pat Izraelio ambasadorius Aliza Bin-Nun. Vyriausiasis Paryžiaus rabinas Michelis Gugenheimas kalbėjo, kad ,,žydai iškentėję daugiau nei kiti, supranta solidarumo ir vienybės galią, kuri padeda skausmą kenčiančioms šeimoms ir našlaičiais tapusiems vaikams.
Per išpuolius Paryžiuje penktadienio naktį žuvo 132 žmonės, daugiau kaip 350 buvo sužeisti.
Prancūzijos žydai kviečia į “negailestingą karą” prieš džihadistus. Žydų bendruomenių saugumo tarnyba po teroro išpuolių Paryžiuje paskelbė sinagogų saugos instrukcijas. Prancūzijos žydų saugumo tarnyba išplatino konkrečius nurodymus bendruomenių lyderiams, kad jie įspėtų savo narius dėl maldų sinagogose atšaukimo, jei to reikalautų saugumo aplinkybės. Išpuoliai sustiprino Prancūzijos žydų susirūpinimą dėl jų pačių saugumo.
Rogeris Cukiermanas, CRIF – Prancūzijos žydus jungiančios organizacijos prezidentas, išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, kad demokratinės valstybės karą su džihadistais turėtų skelbti svarbiausiu prioritetu. CRIF vardu pareikšta užuojauta visoms, Paryžiuje penktadienį teroro išpuoliuose žuvusiųjų, šeimoms.
Nuotraukoje: Didžioji Paryžiaus sinagoga
Rogeris Cukiermanas, CRIF – visas žydų institucijas Prancūzijoje jungiančios organizacijos prezidentas, penktadienio naktį, po Paryžiuje įvykdytų teroristinių išpuolių, nusinešusių 127 gyvybes ir palikusių 352 sužeistus, pranešė, kad jis dar neturi žinių apie žydų aukas. Prancūzijos Žydų bendruomenėse paskelbta aukščiausia saugumo parengtis.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as pareiškė, kad už atakas Paryžiuje atsakinga Islamo valstybė, rašo BBC. Jis sakė, kad savižudžių sprogdintojų išpuoliai, buvo „organizuojami ir planuojami iš išorės“. F. Hollande’as paskelbė trijų dienų gedulą. AFP praneša, kad „Islamo valstybė“ prisiėmė atsakomybę už teroro išpuolių virtinę Paryžiuje. Du Prancūzijos policijos pareigūnai patikino, kad apieškojus vieno susisprogdinusio šalia Prancūzijos nacionalinio stadiono savižudžio kūną rastas Sirijos pasas. Apie tai praneša theguardian.com Paskelbtas patikslintas aukų skaičių – 127.
Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/daily/world/isis-prisieme-atsakomybe-uz-teroristinius-ispuolius-pas-savizudi-rastas-sirijos-piliecio-pasas.d?id=69572104
Daugiau informacijos forward.com
Nuotrauka: Pastatai visame pasaulyje įsižiebė Prancūzijos vėliavos spalvomis-One World Trade Center, Niujorkas
Lapkričio 15d. 12 val.
Filmas „Sudie, Lietuvos Jeruzale“
Susitikimas su filmo režisieriumi S. Beržiniu.
Vakar ant rytinės, į Jeruzalę atgręžtos, Salantų kultūros centro – buvusios žydų sinagogos – sienos buvo atidengta atminimo lenta. Joje iškaltas užrašas skelbia: „XVII–XX a. Salantų žydams atminti. Šiame pastate buvo sinagoga, kurioje 1941 m. VI–VII mėn. veikė getas“.
Iškilmėse, kurias pradėjo Salantų miesto seniūnas Kazimieras Galdikas, dalyvavo Plungės žydų bendruomenės vadovas Eugenijus Bunka, Kretingos rajono politikai, gausus Salantų miesto bendruomenės būrys, Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas bei atminimo lentą sukūręs akmenkalys Juozas Žilinskis.
Foto: Atidengti lentą buvo patikėta ją iškalusiam Juozui Žilinskiui (iš kairės), vicemerei Danutei Skruibienei ir Plungės žydų bendruomenės vadovui Eugenijui Bunkai.
Geros valios fondas ir Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės technologinė mokykla lapkričio 13 d. kviečia į konferenciją, skirtą visuomeninio veikėjo, žymaus gydytojo Š. A. Mero 150-mečio minėjimui. Renginį remia Geros valios fondas.
Įžymus Lietuvos gydytojas Šachnelis Abraomas Meras gimė Panevėžyje. Baigė kaimo gimnaziją, studijavo mediciną Maskvos universitete. Gydytojo karjerą pradėjo Ukrainos Černigovo gubernijoje. Nuo 1891 m. dirbo Lietuvoje: iš pradžių Pasvalyje, nuo 1914 m. – Panevėžyje.
Paskutinę pastelės parodą esu surengęs prieš ketverius metus. Tuomet rašiau, kad “turiu dvi mylimas – tapybą ir pastelę“.
Peržvelgęs savo kūrybinę chronologiją pastebėjau, kad pastelės techniką pradėjau domėtis ir ją įvaldyti kiek vėliau negu tapyti: kažkur prieš 25-eris metus (tapau, kaip žinia, jau 35-eris). Pirmieji darbai atlikti kreidine pastele: “Karalienė”, “Liūdna dama” (abu 1990 m.), tuomet, pamenu, mane sužavėjo technikos lengvumas, atsipalaidavimo, neužbaigtumo galimybės.
BNS
Izraelio užsienio reikalų ministerija (URM) pareiškė nedalyvausianti keliuose planuotuose susitikimuose su ES pareigūnais, kai Bendrija trečiadienį pranešė nusprendusi specialiai ženklinti produktus, importuotus iš žydų nausėdijų okupuotose palestiniečių teritorijose. „Dėl pastarojo ES sprendimo Izraelis suspenduoja dialogą su ES įvairiuose forumuose, kurie turėjo įvykti pagal planą artimiausiomis savaitėmis“, – sakoma URM pranešime. Kiek anksčiau Izraelis jau griežtai smerkė šį ES sprendimą kaip politiškai motyvuotą, bet dabar derybų suspendavimas yra pirma konkreti į prekių ženklinimą atsakanti priemonė.
Su liūdesiu ir užuojauta artimiesiems pranešame, kad lapkričio 12d. mirė Abramas Leščius. Skaudi netektis Lietuvos žydų bendruomenei. Netekome nuoširdaus protingo žmogaus, ilgamečio Vilniaus Choralinės sinagogos minjano gabajaus. (1932 04 18 – 2015 11 12)
Abramas bus laidojamas pagal žydų tradicijas. Laidojimo ceremonija prasidės lapkričio 13d. 11val. Vilniaus Žydų kapinėse, Sudervės kelias 28. Norintys atsisveikinti, gali susirinkti prie LŽB bendruomenės Pylimo 4 , 10.30 val. Bus autobusas.
© www.lzb.lt
Abramas Leščius Chaimo sūnus visuomet pabrėždavo, kad jis iš Raseinių.
– Aš – raseinietis. Mama važiavo mane gimdyti į Kauną pas gydytoją Levitaną. Visos žydės pas jį gimdydavo. Taip mama pasakojo. Mūsų giminės šaknys buvo Sedoje ir Mažeikiuose. Ten nuo seno gyveno mano proseneliai, seneliai ir močiutės, skaičiuoti galima šimtmečiais. O aš su tėvais Raseiniuose gyvenau iki 1941 birželio 14d. Tą dieną mūsų šeimą ištrėmė rusai sovietai. Kodėl išvežė? Mano tėvas dirbo vadinamu tarpininku ruošėju, važinėdavo pas ūkininkus, supirkdavo linus, įvairius grūdus. Po to su mašina veždavo į Klaipėdą bagotam žmogui, kuris viską iš jo nupirkdavo. Tėvas išmaitino visą šeimą. Mes augom trys vaikai: aš ir dvi seserys. Mama nedirbo. Nebuvom turtingi, gyvenom vidutiniškai. Prisimenu, pas mus kieme buvo sinagoga, į kurią aš su tėvu eidavau. Tėvas buvo geras žydas, vadinasi, kad jis širdyje buvo žydas, visuomet padėdavo pinigais, jei kas paprašydavo, meldėsi sinagogoje, laikėsi šabo. Mamos tėvas buvo rabinas Sedoje, todėl ji buvo labiau tikinti. Prisimenu, kad eidami į sinagogą, su tėvu užeidavom į karčiamą, kai tėvas išlenkdavo stikliuką, mama labai supykdavo. Tėvelis pasakojo, kad Raseiniuose buvo žmogus, kuris sakydavo: negeri žydai, gal jis ir įskundė, todėl mus ir išvežė. Raseiniuose prieš karą gyveno daug žydų.
