GEDĖJIMAS SU PERTRAUKOMIS

bbb

SERGEJUS KANOVIČIUS

Kas kartą, kai artėja kokių nors sukakčių minėjimai, man darosi nejauku. Net kiek baugu. Ypač, kai sukaktys yra susijusios su nesuskaičiuojama, veik neįsivaizduojama daugybe aukų. Baugu dėl to, kad tuoj priverstinai gedulingu balsu prabils tie, kuriems pagal rangą priklauso tą daryti. Skambės gedulingi, kupini valdiškos užuojautos žodžiai, kurie išnyks tuštumoje tarsi prabėgęs vėjas nušalusiais Lietuvos laukais ir palaukėmis.

Artėja Aušvico koncentracijos stovyklos išvadavimo metinės. Bus gailimasi nužudytų žydų. Prie mikrofonų, spaudos konferencijose ir pranešimuose žiniasklaidai. Galbūt dar bus kokių nors režisuotų renginių. Su mikrofonais, su ir be kiliminės dangos takeliais. Bet jų neabejotinai bus. Nes to reikalauja protokolas. Taip reikia. Dabar to galbūt reikia net labiau, nes būtų nepatogu. Ne prieš žydus, gink Dieve, ne. Prieš tuos, kuriuos dažnai ir pelnytai vadiname civilizuota Europa ir norime būti jos dalimi. Po trumpo ir veik nematomo valdiško gedėjimo įsivyraus ramioji ir ilgoji pertrauka – nužudytų žydų bus gaila vėl, kai vėl pastatys mikrofonus net Vilniaus mokyklų privalomai nelankomuose Paneriuose (nebent privalomomis laikysime vienos masinių renginių – už ES fondų pinigus – organizatorės show „Būti žydu“ performansus, kurių esmės nesupranta net šlikėmis ir Dovydo žvaigždėmis laikinai „papuošti“ vargšai nieko nesuprantantys moksleiviai). Kai gyvybės maršo keliu reikės kartą per metus nulinguoti į tą tikrą ašarų pakalnę ir pasakyti vėl „ką nors tokio“. Taip surežisuotas spektaklis kartosis ir kartojasi kasmet. Tarp Aušvico ir Holokausto dienos (iš Izraelio perkelto ir Lietuvon) minėjimo, vėliau Vilniaus geto likvidavimo metinių bus didieji antraktai – jokių kalbų sakyti nereikės.

Skaityti plačiau
Rašytoja Palčinskaitė: visą gyvenimą savimi labai nepasitikiu

Rašytoja Palčinskaitė: visą gyvenimą savimi labai nepasitikiu

„Esu dėkinga visiems, kurie manimi įtikėjo, o labiausiai skaitytojams, kurie mane iki šiol skaito. Man tai vis dar yra kaip stebuklas. Parašai eilėraštį, net baisu sakyti, prieš keturiasdešimt metų, o jis vis dar gyvas, koks pyplys jį vis dar skaito. Šis užauga ir tą eilėraštį kartoja savo vaikams. Aišku, kad smagu. Tai yra svarbiausias akstinas kažką daryti“, – sakė beveik prieš mėnesį didelį pokštą – memuarų knygą „Atminties babilonai arba aš vejuos vasarą“ (leidykla „Tyto alba“) – pristačiusi poetė, rašytoja, dramaturgė, scenarijų autorė Violeta Palčinskaitė.

Skaityti plačiau
Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas: „Lietuviams aš jau ne Amir, o Amiras“

Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas: „Lietuviams aš jau ne Amir, o Amiras“

15m  Paulius Gritėnas

Tik praėjusiais metais Lietuvoje atidarytos Izraelio ambasados veikla viešojoje erdvėje buvo pastebima. Izraelio valstybės nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvai Amiras Maimonas pasidžiaugė, kad pavyko ne tik įsikurti, bet ir pradėti vykdyti konkrečius projektus, suvienijančius dviejų draugiškų valstybių žmones.

Specialiame interviu 15min ambasadorius papasakojo apie planus Vilniuje įsteigti modernų žydų kultūros muziejų, dvišalius projektus ir savo pirmųjų metų Lietuvoje įspūdžius.

– Manau, kad nesuklysiu teigdamas, jog praėjusiais metais buvote vienas labiausiai pastebimų ambasadorių Lietuvos viešojoje erdvėje. Organizavote krepšinio turnyrą, dviračių žygį, parodą, Izraelio menininkų pasirodymus, daug keliavote po Lietuvą ir bendravote su žmonėmis. Kokius tikslus, kuriuos įvardijote 2015-ųjų pradžioje, pavyko įgyvendinti?

– Tikriausiai nustebinsiu jus, bet svarbiausias tikslas, kurį pavyko pasiekti – mano misijos aiškumas. Kaip jau minėjau jums praėjusiais metais, tai nesibaigiantis procesas, bet dabar man aiškiau, kam turėčiau skirti didžiausią dėmesį. Kai prieš metus atvykau į Lietuvą, negalėjau pasakyti, kokie bus konkretūs tikslas.

Skaityti plačiau

Išardykime Sporto rūmus: atšaukime “svetingumo atšaukimą”

veidas logo

Vilniaus sporto rūmai pastatyti 1965-1971 m. ant senų žydų kapinių.  2009 m. Andriaus Kubiliaus vadovaujama Lietuvos vyriausybė įsipareigojo kapines globoti.  Dabartinė Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė ketina Sporto rūmus paversti kongresų centru. Siūlau Lietuvos valstybei šias kapines grąžinti Vilniaus žydams ir jas sutvarkyti taip, kaip Vilnius žydai paprašys.

Andrius Kulikauskas

Apžvelgsiu kapinių ir Sporto rūmų istoriją.  Išsakysiu, kodėl palaikau mintį Vilniaus žydams grąžinti šias jų žymiausias kapines vietoj kad sovietinį architektūros paminklą pritaikyti europietiškam kongresų centrui.  Baigsiu mintimi, jog didžiausia kliūtis tai, kad mūsų lietuvių tautos valios reiškėjai (Kazys Škirpa, Stasys Raštikis, Antanas Maceina, Leonas Prapuolenis, Adolfas Damušis, Stasys Lozoraitis, Petras Klimas) mūsų vardu ir mūsų gerbūviui 1941 m. Lietuvos žydams “atšaukė svetingumą” ir mes lig šiol šito atšaukimo nesame atšaukę.

Skaityti plačiau
Valstybė pradėjo skirti daugiau dėmesio žydų paveldo ir kapinių išsaugojimui – bendruomenės vadovė

Valstybė pradėjo skirti daugiau dėmesio žydų paveldo ir kapinių išsaugojimui – bendruomenės vadovė

BNS_logotipas

Vilnius, sausio 4 d. (BNS). Lietuvos valstybė praėjusiais metais pradėjo skirti daugiau dėmesio žydų paveldo ir kapinių išsaugojimui, teigia Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

„Lietuvos valstybė pradėjo skirti daugiau dėmesio žydų paveldo ir kapinių išsaugojimui. Šalies miesteliuose nebelikus žydų, senosios sinagogos panaudos sutarčių pagrindu yra perduodamos miestų ir miestelių kultūrinėms reikmėms“, – rašo F.Kukliansky pirmadienį paskelbtame komentare.

Ji taip pat atkreipė dėmesį į Vilniuje ir Niujorke prasidėjusius darbus skaitmenizuojant Vilniuje iki Antrojo pasaulinio karo sukauptą unikalų Žydų mokslinių tyrimų instituto  YIVO archyvą apie žydų gyvenimą Rytų Europoje iki Holokausto.

Apžvelgdama praėjusius metus, bendruomenės vadovė taip pat atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais „matomi reikšmingi pokyčiai Lietuvos ir Izraelio santykiuose“ – Izraelis atidarė ambasadą Vilniuje, Izraelyje su oficialiais vizitais lankėsi Lietuvos prezidentė ir premjeras.

Vertindama diskusijas dėl senųjų Šnipiškių kapinių vietoje esančių Sporto rūmų rekonstrukcijos, F.Kukliansky pabrėžė, kad „kapinių reikalai yra ir bus sprendžiami su rabinų priežiūra – sutartis su jais buvo pasirašyta 2009 metais“.

Bendruomenės vadovė taip pat teigė, kad 2016 metais tikisi pokyčių šalies mokyklų švietimo programose, kuriose atsirastų daugiau vietos žydų kultūrai, žydų indėliui į Lietuvos istoriją ir Holokaustui.

„Charlie Hebdo“ atakos metinių proga savo viršelyje paskelbs ginkluoto Dievo karikatūrą

Paryžius, sausio 4 d. (AFP-BNS). Prancūzijos satyrinis savaitraštis „Charlie Hebdo“ paminės metų sukaktį po atakų prieš savo redakciją, viršelyje išspausdindamas karikatūrą, kurioje pavaizduotas barzdotas Dievas, užsikabinęs ant peties Kalašnikovo automatą, ir užrašas: „Praėjo vieneri metai. Žudikas vis dar laisvėje.“

Šis specialus numeris, kurio bus išleista milijonas egzempliorių, spaudos kioskuose pasirodys trečiadienį, o dešimtys tūkstančių egzempliorių bus išplatinta užsienyje. Jis bus išleistas praėjus metams po to, kai broliai Cherifas ir Saidas Kouachi (Šerifas ir Saidas Kvaši) įsiveržė į „Charlie Hebdo“ redakciją Paryžiaus rytuose ir nužudė 12 žmonių, tarp jų aštuonis šio savaitraščio darbuotojus. Ta ataka buvo įvykdyta praeitų metų sausio 7-ąją įvykdyta ataka, o atsakomybę dėl jos prisiėmė Arabijos pusiasalio „al Qaeda“ (AQAP).

Skaityti plačiau
Leonidas Donskis: Pasaulį gelbėjantis humoras

Leonidas Donskis: Pasaulį gelbėjantis humoras

Aut.L.Donskis

Ką tik pasibaigusių metų gruodžio 1 d. Woody Allenui sukako 80 metų. Nėra prasmės lenktyniauti su interviu žanru – pastarasis visada įdomesnis už tai, ką apie mėgstamą menininką pasako jo gerbėjai arba šiokie tokie jo kūrybos žinovai. Bet šį kartą apie Woody Alleną norisi prabilti visiškai kitaip.

Kartą vienas žmogus pasakė įdomų dalyką. Jei jam būtų leista į negyvenamą salą pasiimti tik vieno kino režisieriaus kolekciją, anot mano pašnekovo, jis rinktųsi Woody Alleno filmus. Man paklausus, kodėl, jis atsakė – Woody Allenas yra amerikiečių Federico Fellini, tik dar su genialiu žydišku humoru

http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/komentarai/leonidas-donskis-500-561117

 

Pirmoji JAV ortodoksų moterų rabinė buria kongregaciją

Pirmoji JAV ortodoksų moterų rabinė buria kongregaciją

Jpost, Sam Sokol

Lila Kagedan, birželio mėnesį ordinuota JAV, tapo pirmąja moterimi, kuriai leista vadintis rabine, ir nuo šiol ji dirbs greta savo kolegų vyrų.

Pirmoji ortodoksų moteris, įšventinta Jungtinėse Amerikos Valstijose, vadinsis rabine,- neįprasta, bet šitaip į ją bus kreipiamasi. Netrukus ji lips į sakyklą kol kas neįvardintoje sinagogoje,- šią savaitę pranešė ,,Londono Žydų Kronika“.

Religingos JAV žydės moterys buriasi į ,,Atvirą Ortodoksių“ judėjimą, o Lila Kagedan yra pirmoji ordinuota rabinė. Dalyvaudama Limmudo konferencijoje, ji pareiškė, kad nusprendė pasivadinti rabine, nes “norėjo titulo, kuris yra susijęs su tarnyste bendruomenei, kad žmonės tiksliai žinotų, kas ji yra,”- dar pridūrė, kad “bet koks pasikeitimas, permainos yra sudėtingas dalykas ir šiek tiek baugina. Mes esam įpratę prie tam tikros ,,estetikos”, kreipdamiesi žodžiu ,,rabine”.

Moterų įšventinimo klausimas sukėlė nesantaiką visoje judėjų ortodoksų bendruomenėje, taip pat ir Amerikos ultra-ortodoksų Izraelio Agudath, ir nuosaikesnėje Amerikos Modernių ortodoksų Rabinato taryboje. Visi savo nepasitenkinimą demonstravo pareiškimais, smerkiančiais naująją moterų įšventinimo praktiką. Manoma, kad toks nepasitenkinimas gali iššaukti skilimą tiek Amerikos Modernių ortodoksų bendruomenėje, kovojančioje dėl religingų moterų vaidmens apibrėžimo ir lygių teisių visuomenėje, bei tarp modernaus ir ultra ortodoksų judaizmo atstovų.

Nors ultra ortodoksai Agudath Izraelis iš esmės kaltino ,, Atvirą ortodoksių“ bendruomenę erezija, Amerikos Rabinų tarybos (RCA) pareiškimas buvo daug santūresnis, jame rašoma, kad RCA negalės įšventinti moterų, kad ir kaip jos besivadintų.

Leidinyje “Londono Žydų Kronikos” cituojama L.Kagedan, kurios nuomone, bendruomenė yra labiau už rabinus pasirengusi priimti moteris dvasininkes, be to tikintiesiems ne tiek svarbu, kad jos pasirinks ,,rabinės” vardą.

“Žydų pasaulis nors ir pamažu, tačiau pastebimai priima daugiau lyčių lygybės ir tas moteris, kurios imasi lyderio vaidmens, per amžius priklausiusio tik vyrams“,- paaiškino Stevenas Cohenas, Hebrajų Sąjungos koledžo sociologas, kuris gerai išmano Amerikos žydų istoriją.”Be to pastaraisiais metais, ,,Atvirų ortodoksių” bendruomenė labiau susitelkė ir pasiekė didesnį visuomenės pripažinimą. Galima įžvelgti, kad jau susibūrė ortodoksių moterų dvasinis ir bendruomeninis lyderių judėjimas. Rabinė L. Kagedan yra pirmoji moteris tarp visų ortodoksų, tačiau ji nebus paskutinė“.

 

 

 

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, baigiantis kalendoriniams 2015 metams, vertina nuveiktus darbus.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, baigiantis kalendoriniams 2015 metams, vertina nuveiktus darbus.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei 2015 metai buvo svarbūs. Matomi reikšmingi pokyčiai Lietuvos ir Izraelio santykiuose – Lietuvoje buvo atidaryta Izraelio ambasada, kurioje darbą pradėjo ambasadorius Amir Maimon. Ambasadorius daug laiko skiria bendruomenei, yra patikimas partneris sprendžiant įvairias problemas. Rimtą dėmesį žydų bendruomenei rodo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir premjeras Algirdas Butkevičius – abu jie 2015 m. su oficialiais vizitais lankėsi Izraelyje, susitiko su aukščiausiais žydų valstybės vadovais. Konstatuota, kad dar niekada Izraelio ir Lietuvos santykiai nebuvo tokie geri, toliau siekiama ekonominių-kultūrinių santykių plėtros.

Lietuvos valstybė pradėjo skirti daugiau dėmesio žydų paveldo ir kapinių išsaugojimui. Šalies miesteliuose nebelikus žydų, senosios sinagogos panaudos sutarčių pagrindu yra perduodamos miestų ir miestelių kultūrinėms reikmėms. Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka kartu su YIVO institutu, 1925 m. įkurtu ir iki Antrojo pasaulinio karo veikusio Vilniuje, o vėliau persikėlusiu į JAV, pradėjo itin svarbią kultūrinę ir istorinę reikšmę turintį YIVO archyvų skaitmeninimą.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė vertina, kad valstybiniuose aukščiausių vadovų vizituose dalyvauja bendruomenės atstovai. Aš dalyvauju beveik visuose susitikimuose, ir šis faktas byloja ne tik pagarbą, bet ir galimybę pateikti informaciją tiesiogiai – o tai yra labai svarbu ir vadovui, ir bendruomenei. Mes sėkmingai dalyvaujame visose tarptautinėse organizacijose, tęsiame daug metų trunkantį bendradarbiavimą su JOINT ir vertiname didelę šios pasaulinės organizacijos paramą mūsų bendruomenei. Už pagalbą dėkojame ORT, EJC, WJC, AJC, GVF, ŽTSI, EEA Grants, Howardo Margolio fondui – ačiū visiems.

Skaityti plačiau
Minime smuikininko, iškilaus žydų gelbėtojo Vlado Varčiko 100-ąsias gimimo metines.

Minime smuikininko, iškilaus žydų gelbėtojo Vlado Varčiko 100-ąsias gimimo metines.

    2015 m. gruodžio 31 d. minime smuikininko, humanisto, iškilaus žydų gelbėtojo Vlado Varčiko 100-ąsias gimimo metines.
Vladas Varčikas (1915 12 31–2008 08 10) – smuikininkas, ilgametis Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijos pedagogas; 1996 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medaliu, 1999 m. – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi; 1992 m. jam suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas.
Apie V. Varčiką pasakoja jo mokinys prof. Petras Kunca (“Literatūra ir menas”, 2008-09-05):
V. Varčikas pirmiausia buvo Lietuvos inteligentas, plataus spektro asmenybė, kurios tikslas – viską aplink kūrybiškai perkratyti, būti kritišku, tačiau geranorišku mokinių, artimųjų ir savo paties įžvalgumo ir sumanumo skatintoju. Tai buvo savotiškas žmogus-vulkanas, menininkas, kuris, tapdamas savimi, susikuria ir įgyvendina unikalią gyvenimo filosofiją.

Skaityti plačiau
LŽB vaikai žiemos stovykloje A Mechaye

LŽB vaikai žiemos stovykloje A Mechaye

  Žiemos stovyklojei A Mechaye vyrauja puiki atmosfera, gera nuotaika, žinoma nuostabūs vaikai ir madrichų darbas. Antradienį, guodžio 29d. – stovyklos uždarymo vakaras.

   Žiemos stovykla yra pats didžiausias ir atsakingiausias jaunimo programų renginys, kiekvienais metais sulaukiantis ne tik didelio dalyvių susidomėjimo, jam reikia ruoštis ilgai ir kruopščiai, prireikia nemažai organizacinių darbų. Šiais metais atsirado naujas pagalbinis organizacinis organas  – prieš stovyklą buvo suburtas tėvų komitetas, kuris padėjo spręsti stovyklos tvarkos ir taisyklių klausimus, ypatingas dėmesys buvo skirtas būtent su tvarka ir vaikų drausme susijusioms problemoms spręsti.

   Stovyklos vadovams gerai atlikti savo darbą padėjo jaunų, tačiau neįtikėtinai atsakingų ir  talentingų koordinatorių, madrichų ir profesionalų komanda. Ypatingai smagu, kad visi (išskyrus vieną – Judaizmo koordinatorių)  komandos dalyviai yra išaugę LŽB jaunimo programose ir kaip stovykloje, taip ir už jos ribų, sėkmingai dirba ne tik kaip madrichai bet ir kaip žydų muzikos, žydų šokių, meno dirbtuvių, filmų kūrimo profesionalai. Stovyklos programai vadovai sėmėsi įkėpimo Litvakų istorijoje. Siekdami litvakų istorinę atmintį ir žinias perduoti jaunąjai kartai, koordinatoriai ir madrichai programą kūrė, remdamiesi visam pasauliui žinomų religinių lyderių, kultūros, meno, mokslo ir kitų žymių litvakų pasiekimais. Šabą sutikome ypatingai jaukioje ir šeimyniškoje atmosferoje, pabaigę vakarą dainomis ir šokiais. Havdalos vakarą vainikavo saliutas ir gražios bei žiemiškos savaitės palinkėjimas. Vienas vakaras buvo skirtas visą žydų tautą ištikusiai tragedijai atminti – tai svarbi atminties ir mūsų graudžios išlikimo istorijos perdavimo akimirka. O šiandien, antradienį laukia talentingų vaikų pasirodymai bei paskutinis ir ypatingas stovyklos uždarymo vakaras.

   Gaila, bet stovykla eina link pabaigos. Rytoj jau išvažiuojame namo, tačiau kaip ir po kiekvienos mūsų organizuojamos stovyklos, vaikai išvažiuos kupini žinių, emocijų bei atsiminimų. Džiaugiamės, kad turime puikią galimybę būti kartu, dirbti su vaikais, leisti smagiai laiką ir perduoti žinias jaunajai kartai. Tikimės, kad vasaros stovyklos sulauks nemažiau dėmesio, bei juose galėsime panaudoti sukauptas žinias ir patirtį.

Dėkojame stovyklos rėmėjams JOINT ir GVF.

Nuotraukų albumas

Buvęs Izraelio premjeras Ehudas Olmertas siunčiamas už grotų už kyšininkavimą

Buvęs Izraelio premjeras Ehudas Olmertas siunčiamas už grotų už kyšininkavimą

BNS

Izraelio aukščiausioji teismo institucija antradienį paliko galioti nuosprendį, kuriuo buvęs ministras pirmininkas Ehudas Olmertas buvo pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo, todėl jis taps pirmuoju šalies ekspremjeru, kuriam teks atlikti laisvės atėmimo bausmę.

 70-metis E.Olmertas, dirbęs premjero poste 2006–2009 metais, pernai gegužę buvo nuteistas kalėti šešerius metus pagal du atskirus kaltinimus dėl kyšių ėmimo.

Aukščiausiasis Teismas antradienį sutrumpino bausmę iki 1,5 metų ir išteisino pagal vieną kaltinimą, sakoma nutartyje, su kuria susipažino naujienų agentūra AFP.

Tautinių mažumų departamentas Kaune surengė seminarą benduomenėms apie projektų rengimą

Tautinių mažumų departamentas Kaune surengė seminarą benduomenėms apie projektų rengimą

Pačiame pasiruošimo didžiosioms žiemos šventėms įkarštyje, 2015 m. gruodžio 22 dieną, Kauno įvairių tautų kultūrų centre vyko seminaras – susitikimas tautinių bendrijų atstovams su Tautinių mažumų departamento prie LRV Ryšių su tautinėmis bendrijomis skyriaus vedėja Rasa Paliukiene. Šis seminaras – susitikimas skirtas Kaune veikiančių tautinių bendrijų atstovams, kurie ruošiasi teikti paraiškas 2016 m. vyksiantiems projektams, skatinantiems tautinių mažumų kultūrą.  Seminare aptartas visas pasirengimo projektui, jo įgyvendinimo ir atsiskaitymo procesas, detaliai išanalizuota projekto paraiškos forma, patikslinta, kaip ji turi būti pildoma, pateikta pavyzdžių ir atsakytą į susirinkusiųjų klausimus. Susitikime dalyvavo aštuonių Kaune veikiančių tautinių bendrijų atstovai, tarp jų ir Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas bei Kauno žydų bendruomenės administratorė Ieva Černevičiūtė. Tautinių mažumų departamento atstovai aktyviai skatino tautines bendrijas teikti projektų paraiškas iki 2016 m. sausio 05 d. ir įgyvendinti savo kūrybinius sumanymus, skirtus tautinių mažumų kultūros ir tradicijų sklaidai, tautinių mažumų vaikų ir jaunimo pilietiškumo skatinimui, tautinių mažumų kultūros paveldo ir jo kultūrinės vertės išsaugojimui bei tautinių mažumų šeštadieninių-sekmadieninių mokyklų veiklai.

 

Holokausto aukų atminimas Panevėžyje

Holokausto aukų atminimas Panevėžyje

Panevėžio m. žydų bendruomenė parengė knygelę „Nežudysi“. Joje surinkta informacija iš laikraščių „Išlaisvintas Panevėžietis“, išleistų pirmaisiais II Pasaulinio karo metais. Išsaugoti laikraščių straipsniai padėjo atkurti vaizdus apie visus tragiškus to meto Panevėžio žydų gyvenimo momentus. Pirmosiomis berželio dienomis buvo sudaryta nauja miesto administracija, kuriai vadovavo komendantas kartu su naciais, okupavusiais Lietuvą. Per labai trumpą laiką buvo sukurtas taip vadinamas žydų kvartalas, per kurį praėjo daugiau kaip 13000 žydų. Getas gyvavo tik 40 dienų. Visus jo gyventojus sušaudė taip greitai ir gudriai, kad iki šiol neįmanoma sudaryti pilnų nužudytųjų sąrašų.

Skaityti plačiau
LŽB linki Linksmų švenčių!

LŽB linki Linksmų švenčių!

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, nesenai atšventusi Chanuką – judėjų šventę,

simbolizuojančią Pergalę ir Šviesos stebuklą, sveikina visus bendruomenės draugus ir partnerius

su Šv. Kalėdomis ir Naujaisiais Metais. Linkime Jums pačių geriausių šventinių įspūdžių!

 

Dėkojame už draugystę, pagalbą, idėjas, už neabejingumą Lietuvos žydų istorijai ir kultūrai.

Tikimės, kad būsime kartu ir ateinančiais 2016-aisiais metais.

 

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky

Įkurtas Socialinio centro veiklos globėjų visuomeninis komitetas

LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky potvarkiu, įkurtas Socialinio centro veiklos globėjų visuomeninis komitetas. Komiteto tikslas – padėti priimti ir tvirtinti esminius jo sprendimus. Tai SC veiklos kriterijai, struktūra, biudžetas, naujos programos ir t.t.

Į komiteto sudėtį įėjo bendruomenės vadovai:F. Kukliansky, Maša Grodnik, gydytojai Ella Gurina (LŽB tarybos narys), Arkadijus Goldinas, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, Šiaulių žydų bendruomenės pirmininkas Josifas Buršteinas, Geto organizacijos atstovai: Rozeta Ramonienė, Gita Grinmanienė, JDC atstovai – Baltijos regionų direktorius Moni Beniosev ir Baltijos šalių Welfare direktorė Marina Astanovskaja.SC komitete atstovavo direktorius Simas Levin ir Michailas Segal. Posėdis vyko dalykiškai – įdomias idėjas pareiškė G.Žakas, M. Grodnikienė, M. Beniosev, gydytojai E.Gurina ir A. Goldinas.

Susitikimo rezultatus apibendrino F. Kukliansky ir pažadėjo atsižvelgti į komiteto pasiūlymus formuojant LŽB biudžetą 2016 m.Tokie komiteto posedžiai planuojami kartą per ketvirtį.

Skaityti plačiau
Mini Limmudas buvo smagus ir įdomus

Mini Limmudas buvo smagus ir įdomus

Mini Limmudas (vert. Konferencija) didelis edukacinis ir pramoginis žydų šeimų renginys. Trijų dienų programa su nakvyne ir pramogom viešbutyje kuriama tam, kad kiekvienas galėtų rasti kažką įdomaus ir svarbaus, gilintis į žydų istoriją, tradicijas, religiją ir Jidiš kultūrą, aktualijas. Šiemet jį organizavo Žana Skudovičienė. Dalyvių atsiliepimai geri, žmonės dėkoja ir reiškia pageidavimus kitą kartą pakviesti dar daugiau įdomių lektorių, o pati organizatorė sako, kad ne visus lektorius pavyko prisikviesti.

,,Man sunku pasakyti, kaip man sekėsi, todėl, kad organizatorės vaidmenyje buvau pirmą kartą. Anksčiau visuose Limmuduose, kuriuos organizuodavo Junona Berznitski,  dalyvaudavau kaip renginio vedėja, turėdavau pasirūpinti savo drabužiais ir išvaizda, reikėjo sukurti scenarijų, parašyti tekstą. O dabar man buvo didelis iššūkis. Teko bendrauti su visais potencialiais lektoriais, kuriuos kviečiau dalyvauti, o kviečiau tik įdomius žmones. Visi pakviestieji sutiko dalyvauti, kiti norėjo dalyvauti, bet negalėjo, nes buvo jau susiplanavę laiką. Žmonės norėjo, kad atsivežtume žurnalistą Viktorą Topalerį, bet viską ribojo lėšos. Bendravom su Viktoru Šenderovičium, kuris negalėjo atvažiuoti, bet labai norėtų kitą kartą. Norėjau rasti daugiau judaizmo ir žydų istorijos žinovų, kviestume ir savus, nebūtinai ieškoti po visą pasaulį. Labai įdomią paskaitą skaitė Giedrius Jakubauskis. Dalyviai džiaugėsi, kad įvyko naujos Sauliaus Šaltenio knygos ,,Žydų Karalaitės dienoraštis“ pristatymas. Žmonės išpirko visas jo atvežtas į Limmudą knygas, galėjom dar daugiau paimti iš leidyklos.“

Skaityti plačiau