Žydų istorija Darbėnuose

“Pajūrio naujienos” Irena ŠEŠKEVIČIENĖ

Mūsų žmonės 2016-06-17

Medžiagą savo būsimai knygai apie Darbėnų miestelio žydus, jų istoriją ir likimus jau 10-metį renkąs Emory universiteto Atlantoje, JAV, hebrajų istorijos profesorius Erikas Goldsteinas, kurio giminės šaknys – mūsų krašte, savo žiniomis neseniai pasidalijo Darbėnų gimnazijos bendruomenės surengtoje konferencijoje „Darbėnų miestelis – 425: laikas, istorija, žmonės“.

Profesorius iš JAV Emory universiteto, Atlantoje, Erikas Goldsteinas, Darbėnuose suradęs savo protėvių šaknis, susidomėjo miestelio istorija ir ją pateiks savo knygoje kaip kelių šimtmečių žydų gyvenimo Lietuvoje pavyzdį.

Susidomėjo prosenelių gimtine

Profesorius sakė, jog Darbėnuose lankosi kone kasmet nuo to laiko, kai pirmą kartą 1997-aisiais į savo prosenelių gimtinę, kurią jie vadino Dorbian, jis atvyko kartu su savo motina Betty Goldstein. Darbėnuose 1889 m. gimė E. Goldsteino prosenelis Aronas Zimanas, kuris vertėsi grūdų ir linų prekyba. O jo senelis, kurį vadino Simonu, būdamas 14-metis, išvyko į JAV, į Nju Džersį. Įsikūrė Paterson mieste, kur jau buvo įsitvirtinusi gausi darbėniškių žydų kolonija. Vėliau senelis išvyko į Luizianą ir tapo keliaujančiu prekiautoju.

Skaityti plačiau

„Baltic Pride“ 2016 LŽB pirmininkės F.Kukliansky komentaras

faina

Foto: J. Stacevičius/lrytas.lt

Vilniuje šeštadienį birželio 18 d.vykusiose seksualinių mažumų eitynėse „Už lygybę“ dalyvavo nuo 1,5 iki 2 tūkst. žmonių. Tarp jų keli užsienio šalių ambasadoriai, – Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas, Norvegijos ambasadorius Dagas Malmeras Halvorsenas – bei Europos ir Lietuvos politikai, žmogaus teisių gynėjai, lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių asmenų (LGBT) bendruomenės nariai bei rėmėjai, visuomeninių organizacijų atstovai, didele grupe ėjo Vilniaus universiteto delegacija. Minioje buvo matyti seksualinių mažumų, taip pat Lietuvos, Latvijos, Estijos, Jungtinės karalystės, Izraelio, Rusijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Švedijos vėliavos.

Eitynėse dalyvavo ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, jos nuomone, šios eitynės – ne už gėjus ar lesbietes, bet už pamatines žmogaus teises, kurios reiškia teisę žmogui būti tokiu, koks jis yra. „Yra protestuojančių, kuriems tokia teisė nepatinka, nes jiems šlykštu, jiems nepatinka kitokie žmonės. Tokiems patarčiau pasiskaityti medicininę literatūrą. Būti gėju ar lesbiete – ne liga. Nuo jos nereikia gydyti ir nereikia šių žmonių taisyti, juos turime priimti, kokie jie yra.

Nelabai daug laiko praėjo, kai Hitleris norėjo matyti tik arijų rasę, žmones su mėlynomis akimis, žinome, kuo tai baigėsi. Žydai taip pat yra kitokie, dėl to juos žudė. Kiek teko girdėti piktų kalbų, klausimų, kam tie paradai – niekas jiems ir be eitynių netrukdo, tačiau vis tiek išgirsi mestelėtas frazes apie smirdantį prospektą. Kas tai? Žmonės, nuo kurių trenkia inkvizicija ir neišprusimu.

Neįgalūs taip pat yra kitokie, kurie ne visur pageidaujami. Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija yra viena geriausiai sutvarkiusi viską, ko reikia neįgaliesiems”,- komentuodama šeštadienio eitynes kalbėjo LŽB pirmininkė Faina Kukliansky.

LŽB šeštadienį žygiuoja kartu „Baltic Pride“ 2016

LŽB šeštadienį žygiuoja kartu „Baltic Pride“ 2016

Seksualinių mažumų eitynėse „Už lygybę“ dalyvavo 1,5-2 tūkst. žmonių – policija (atnaujintas)

Vilnius, birželio 18 d. (BNS). Vilniuje šeštadienį vykusiose seksualinių mažumų eitynėse „Už lygybę“ dalyvavo nuo 1,5 iki 2 tūkst. žmonių, BNS informavo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovas Paulius Radvilavičius.

Pasak jo, eitynės praėjo be rimtesnių incidentų, šeši žmonės buvo sulaikyti, bet ikiteisminių tyrimų nepradėta. Vienas policijos išvežtas vyras turėjo kiaušinių pakuotę ir atsisakė su ja keliauti namo, toliau nuo eisenos, kitas – turėjo peilį ir šlapinosi viešoje vietoje, dar du girti vyrai kabinėjosi prie aplinkinių žmonių. Vėliau dar du necenzūrine leksika pasižymėję asmenys buvo sulaikyti prie Bernardinų sodo.

Taip pat policija pastebėjo skraidyklę, jos operatorius buvo rastas ir įvykdė reikalavimą jį nuleisti.

Eitynėse dalyvavo keli užsienio šalių ambasadoriai, tarp jų – Izraelio atstovas Amiras Maimonas, Norvegijos ambasadorius Dagas Malmeras Halvorsenas – bei Europos ir Lietuvos politikai, žmogaus teisių gynėjai, lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių asmenų (LGBT) bendruomenės nariai bei rėmėjai, visuomeninių organizacijų atstovai, didele grupe ėjo Vilniaus universiteto delegacija.

Minioje buvo matyti seksualinių mažumų, taip pat Lietuvos, Latvijos, Estijos, Jungtinės karalystės, Izraelio, Rusijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Švedijos vėliavos.

Eitynes Katedros aikštėje šūksniais pasitiko grupelė protestuotojų, tačiau apsieita be incidentų.

Policija tikrino įtarimą keliančius asmenis, jų turimus ar gatvėse paliktus daiktus, šiukšlių dėžių turinį.

Seksualinių mažumų eitynės Vilniuje vyksta trečią kartą, leidimas žygiuoti išduotas 1 tūkst. žmonių, tačiau susirinko gerokai didesnis skaičius.

Eitynės yra pagrindinis LGBT bendruomenės rengiamo festivalio „Baltic Pride“ renginys. Šis festivalis kasmet pakaitomis vyksta vienoje iš Baltijos šalių sostinių.

Renginio organizatoriai sako siekiantys didinti seksualinių mažumų matomumą visuomenėje bei pakantumą LGBT bendruomenei. Kritikai šį renginį vadina homoseksualizmo propaganda, kuri neatitinka krikščioniškų vertybių.

Pirmosios seksualinių mažumų eitynės vyko 2010 metais Vilniuje prie Neries ir tąkart buvo sutiktos didelio protesto, beveik dvidešimt protestuotojų sulaikyta. Eitynes taip pat buvo uždraudęs teismas, bet apeliacinė instancija jas leido.

Nuotraukų albumas © LŽB

BNS

Šiandien 350 m. skaičiuojantis toros ritinys grįžta į Vilniaus choralinę sinagogą

Šiandien 350 m. skaičiuojantis toros ritinys grįžta į Vilniaus choralinę sinagogą

Vilniaus žydų religinė bendruomenė maloniai kviečia kartu švęsti šį neeilinį įvykį Vilniaus choralinėje sinagogoje. Per Vilniaus geto sunaikinimą išlikęs autentiškas Toros ritinys, kuris buvo išgabentas iš šalies siekiant jį išsaugoti, pagaliau grįžta namo.

Toros įnešimo šventė vyks birželio 27 d. , pirmadienį, 13 val. Vilniaus choralinėje sinagogoje.

Už Toros ritinio grąžinimo iniciatyvą Vilniaus žydų bendruomenė nuoširdžiai dėkoja Judah Passow. Pasaulinius apdovanojimus pelniusio britų fotografo Judah Passow šeima 56 metus saugojo šį Toros ritinį. Renginio metu bus trumpai pristatomos Toros ypatybės ir istorija.

Panevėžio žydų bendruomenėje lankėsi garsus režisierius Borisas Maftsiras

Panevėžio žydų bendruomenėje lankėsi garsus režisierius Borisas Maftsiras

 

Matfsiras gimė Rygoje, Latvijoje 1947 metais ir 1971 metais emigravo į Izraelį, kur dirba Holokausto tyrimų institute  Jadvašeme (Yad Vashem)  nepriklausomu režisieriumi. Jis prodiusavo  400 dokumentinių filmų ir televizijos dokumentinių filmų. Taip pat yra daugiau nei 30 dokumentinių filmų režisierius.

Šiuo metu jis ruošia scenarijų naujam filmui apie Lietuvos teisuolius, kurie gelbėjo žydus  II Pasaulinio karo metais. 2008 m., būdamas Lietuvoje, jis aplankė Panevėžio miesto žydų bendruomenę. Šio vizito tikslas – įamžinti Lietuvos didvyrių, kurie gerbė žydus, atminimą. Šį kartą B. Matfsiras Panevėžio žydų bendruomenėje  susitiko su generaline vyresniąja Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos  seserimi Leonora Kasiulyte. Ši sesuo dvejus metus rinko medžiagą ir parašė knygą apie Mariją Rusteikaitę, moterį, kuri prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, išgelbėjo penkiolikos žydų gyvybes, visai nesirūpindama dėl savosios.

Skaityti plačiau

Įregistruotos pataisos dėl pilietybės atkūrimo litvakams kliūčių

15

Parengtos pataisos dėl tarpukariu iš Lietuvos išvykusių žydų bei jų palikuonių pilietybės, kurią pastaruoju metu Migracijos departamentas atsisako atkurti.

Parengtas projektas numato atkurti nuo 2011-ųjų iki 2015-ųjų galiojusią praktiką, kai, pateikę reikiamus dokumentus, pilietybę be biurokratinių kliūčių galėjo susigrąžinti iki 1940 metų birželio 15 dienos pilietybę turėję ir iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11-osios išvykę asmenys bei jų palikuonys, rašo „Lietuvos žinios“.

Keli Seimo komitetai nuo pavasario aiškinosi, kodėl Migracijos departamentas atmeta Izraelyje ir Pietų Afrikos Respublikoje gyvenančių litvakų bei jų palikuonių prašymus atkurti turėtą Lietuvos pilietybę.

Skaityti plačiau
LŽB R.Savicko dailės mokyklos studentų paroda

LŽB R.Savicko dailės mokyklos studentų paroda

Pa17

2016 m. birželio 16 d. LŽB J.Heifetzo salėje vyko Raimundo Savicko dailės mokyklos dailės įvado pirmųjų mokslo metų studentų darbų paroda. Pasveikinti parodos dalyvių susirinko draugai ir artimieji su puokštėmis gėlių. Vyravo šilta maloni atmosfera ir šypsenos. Visus parodos dalyvius ir susirinkusius su pirmąja paroda pasveikino LŽB pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnikienė: “Gero mokytojo Raimundo Savicko dėka, pavyko atskleisti daug naujų talentų. Mokytojo dėka atrastas subrendusių žmonių talentas ir noras tapyti apvertė daugelio susirinkusių gyvenimą, nes be kūrybos, vargu, ar jie galės gyventi ateityje. Visi, tapę dailininkais,susidraugavo, juos riša naujai atrastas pasaulis, gyvenimas tapo kur kas įdomesnis, o jų dvasinis pasaulis praturtėjo”.

R.Savicką į bendruomenę atvedė Junona Berznicky, kurios iniciatyva dabar išaugo į plenerus ir parodą. Pasak R.Savicko, dabar mokinius, surengusius parodą, jau galima vadinti dailininkais. LŽB yra išleidusi  Augustino Savicko kūrinių kalendorių, o dabar sūnus R.Savickas buvo pakviestas mokyti bendruomenės narių ir įkurti dailės mokyklą LŽB. Dirbama pagal parengtą programą. Per metus nueita nuo Egipto meno iki ekspresionizmo. Dailės mokymosi kelias yra ilgas ir jį žadama tęsti, – kalbėjo R.Savickas, pažadėjęs su savo mokiniais surengti dar ne vieną parodą ir plenerą, nes sekasi gerai, o tai reiškia, kad reikia eiti pasirinktu keliu toliau.

Daugiau renginio nuotraukų

Pa13

Archeologinių tyrimų Panerių memoriale ir Vilniaus Didžiosios Sinagogos vietoje rezultatų pristatymas

Archeologinių tyrimų Panerių memoriale ir Vilniaus Didžiosios Sinagogos vietoje rezultatų pristatymas

Dalyvauja: prof. Richard Freund (Hartford university, USA) ir dr. Jon Seligman (Israel Antiquities Authority, Jerusalem)
Šių metų birželio pradžioje Panerių memoriale darbą pradėjo jungtinė JAV ir Izraelio archeologų komanda vadovaujama žymių tyrinėtojų prof. Richard Freund ir dr. Jon Seligman.
Neinvaziniais geofizikiniais metodais jie ištyrė nemažą dalį šios didžiausios Lietuvoje nacių organizuotų masinių žudynių vietos teritorijos.
Archeologų tyrimų prioritetas – vad. „degintojų brigados“ pabėgimo tunelio vieta ir kitos vietos, kurios, muziejaus darbuotojų ir Lietuvos archeologų duomenimis, vertos didžiausio dėmesio.
Kartu su prof. R. Freundo grupe į Lietuvą yra atvykusi filmavimo grupė, kurianti dokumentinį filmą apie tyrinėjimus Paneriuose „Lost Vilnius“.
Archeologų iš JAV ir Izraelio grupė dirba ir kitoje Lietuvos paveldo vietoje – buvusios Vilniaus Didžiosios sinagogos vietoje.
Birželio 22 d. Tolerancijos centre vyksiančiame susitikime archeologai ketina pristatyti savo tyrimų rezultatus ir nubrėžti
ateities tyrimų gaires.
Maloniai kviečiame į susitikimą!
Renginys vyks lietuvių ir anglų kalbomis, Naugarduko g. 10, Tolerancijos centro edukacijų salėje.

Įsteigtos premijos moksliniams darbams tautinių mažumų tematika

Vilnius, birželio 15 d. (BNS). Tautinių mažumų departamentas įsteigė premijas universitetų absolventams už geriausią baigiamąjį mokslo darbą Lietuvos tautinių mažumų tematika.Departamento teigimu, premijomis siekiama paskatinti studentus domėtis Lietuvos tautinėmis mažumomis ir įvairių studijų krypčių mokslo darbams rinktis su Lietuvoje gyvenančiomis tautinėmis mažumomis susijusias temas.

Skaityti plačiau
Jakovas Mendelevskij – žydo tremtinio vaiko gyvenimas ir tolesnis likimas

Jakovas Mendelevskij – žydo tremtinio vaiko gyvenimas ir tolesnis likimas

Šiemet sukanka 75-eri metai nuo 1941 m. birželio 14 d. Lietuvoje prasidėjusių masinių gyventojų trėmimų. Tuometinė rusų valdžia pirmiausia suėmė ir išsiuntė į Rusijos gilumą Lietuvos intelektualus, išsilavinusius elito atstovus, turtingus verslininkus ir ūkininkus. Iš viso ištremta apie 132000 žmonių, 28000 žmonių tremtyje žuvo.Vien per 1941 m. birželio trėmimus buvo ištremta apie 3000 dešiniojo bei kairiojo politinio spektro žydų aktyvistų, stambių pramonės įmonių ir fabrikų savininkų, o tremtį per metus patyrė 7000 žmonių.

Jakovas Mendelevskij augo Ukmergėje, gražioje pasiturinčioje šeimoje. Jam buvo 9-eri, kai 1941 birželio 14d. ankstų rytą į duris pasibeldė ir liepė šeimai greitai susiruošti į tremtį. Tą rytą iš Ukmergės išvežė į tremtį daug žydų. Sunkvežimiu nuvežė į Jonavą, tėvą iškart atskyrė, Jakovą su mama ir broliu varė kaip ir kitus į gyvulinius vagonus ir išvežė. Tėvą suėmė ir teisė, jis gavo 10 metų Stalino lagerių pagal 58-tą straipsnį, jį išvežė į lagerį Krasnojarsko krašte.

Skaityti plačiau

Aukų gatvėje Vilniuje per naktį bus skaitomi tremtinių vardai

Vilnius, birželio 14 d. (BNS). Antradienį prisimenant pirmųjų masinių trėmimų pradžios 75-ąsias metines, Vilniuje, prie Aukų gatvėje esančių paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams, prasidėjo tremtinių vardų skaitymai, jie truks iki trečiadienio ryto.

Šią istorinės atminties akciją #‎Ištark‬ #‎Išgirsk‬ ‪#‎Išsaugok sumanė projekto „Misija Sibiras“ komanda, ją pradėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė.Prieš pradėdama skaitymus ji pabrėžė, kad kol tautoje išliks istorinė atmintis, tol žinosime, kad jokios tremtys, jokie karai, priespaudos ir okupacijos mūsų „negali nei sužlugdyti, nei palenkti, nei atimti laisvės troškimo“. „Tol Lietuva visada bus mūsų, su mumis, ir visada išliks“, – šimtams susirinkusiųjų į minėjimą kalbėjo šalies vadovė.„Mečislovas Žemaitis – negrįžo, Julija Petrauskienė – likimas nežinomas, Vanda Mažutienė – sugrįžo, Stasys Jameikis – sugrįžo, Rachilė Jozifavičiūtė – negrįžo“, – skaitė D.Grybauskaitė.

Skaityti plačiau
Žydų tremtis 1941m.

Žydų tremtis 1941m.

Violeta Davoliūtė

Prabėgus 75 metams po 1941 metų birželio 14 tremčių Lietuvoje, svarbu prisiminti, jog jos buvo daugiatautės, taigi, tarp ištremtųjų buvo ir Lietuvos žydai. Žydų šeimos taip pat atsidūrė vadinamųjų „socialiai pavojingų elementų“, „klasinių priešų“ sąrašuose ir – su vaikais, kūdikiais – buvo sugrūstos į tuos pačius gyvulinius vagonus. Dauguma vyrų buvo tuoj pat atskirti nuo šeimų ir atsidūrė lageriuose, o moterys ir vaikai turėjo iškęsti ilgą, kankinančią kelionę į Rusijos šiaurės gilumą. Dažnas mirė nuo bado ir kančių. Šiandien ši Lietuvos žydų istorijos dalis dar menkai žinoma visuomenei. Taip, yra vienas kitas tyrimas, statistikos duomenys, sąrašai, tačiau, deja, dar vyrauja įsitikinimas, jog Lietuvos žydai kentėjo tik nuo Holokausto, dar gajus mitas, kad visi žydai rėmė Sovietų režimą, o 1941-ųjų metų tremtys yra išimtinai lietuviška istorinė patirtis. Jei šiandien paklaustumėte ne tik moksleivių, bet ir aukštosiose mokyklose dirbančių žmonių, vargu ar daug jų žinotų nors vieno Lietuvos žydo tremtinio vardą ar istoriją.

Skaityti plačiau

Netekome Firos Bramson – Alpernienės

FIRA Bramson

Esfir Bramson-Alpernienė (18.12.1924-12.6.2016)

Anapilin išėjo Esfir Bramson-Alpernienė, visi ją vadino Fira. Atsisveikinome su ja, suvokę, jog netekome ne tik brangaus žmogaus, bet ir dalies išlikusios senosios Lietuvos žydų istorijos. Fira priklauso 20-ojo amž. žydų kultūros asmenybėms, jų būta nemažai, tokių kaip Shimon Dubnov, Max Weinreich, Tzemach Shabad ir kitų. Ji pati kilusi iš garsios Bramsonų šeimos, kurios atstovai vaidino svarbų vaidmenį socialiniame Lietuvos ir Europos žydų gyvenime. Kaune tarpukariu Bramsonų šeima kauniečiams žydams inteligentams buvo traukos centru. Fira pagrindinį išsilavinimą gavo jidiš Šolomo Aleichemo gimnazijoje. Šeima ir mokykla Firai visada buvo šventovė, nors šis jos gyvenimo etapas truko labai neilgai.

Skaityti plačiau
Dovydo žvaigždė nukreips į žydų paveldą

Dovydo žvaigždė nukreips į žydų paveldą

Šeduvos apylinkėse įrengta 30 kelio ženklų su Dovydo žvaigžde, nurodančių kryptį į visus Šeduvos Žydų memorialinio fondo vykdomus Dingusio Štetlo projekto objektus – unikaliai restauruotas žydų kapines ir paminklus trijose masinių žudynių vietose. Tai pirmas toks atvejis Lietuvos kultūros paveldo istorijoje.

Skaityti plačiau