Paneriai, gegužės 5 d. (BNS). Pagerbdami Holokausto aukas Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ketvirtadienį supeikė migracijos pareigūnų sprendimus nebesuteikti pilietybės tarpukariu iš šalies išvykusiems Lietuvos žydams litvakams ir jų palikuonims.

Per oficialią ceremoniją Holokausto aukų atminimo dienai pažymėti Paneriuose Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sakė, kad Lietuvos pareigūnams reikia „istorijos pamokų“.

Keliolika minučių trukusi eisena, kurios dalyviai nešėsi Lietuvos ir Izraelio vėliavas, tęsėsi nuo Panerių geležinkelio stoties iki Panerių memorialo, kur vyko aukų atminimo ceremonija. Šiuo keliu ėjo Vilniaus geto kaliniai, prieš juos nužudant Panerių miške.

Minint Holokausto aukų atminimo dieną („Yom Ha-Shoah“) Izraelio ambasada Lietuvoje kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Valstybiniu Vilniaus Gaono žydų muziejumi ir Lietuvos žydų (Litvakų) bendruomene rengia apdovanojimo ceremoniją, kurios metu Izraelio valstybės ambasada „Jad Vashem“ Pasaulio Tautų Teisuolių apdovanojimus įteiks septynioms žydų gelbėtojų šeimoms. Teisuolių pagerbimo ir apdovanojimo ceremonija vyks šių metų gegužės 5 d., ketvirtadienį, 15.30 val., Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje.

Ester Rada – tikras jaunosios kartos džiazo deimantas, per pastaruosius porą metų žaibiškai išpopuliarėjusi dainininkė iš Izraelio, kurios pasirodymas gegužės 2-ąją įvyko Vilniaus kongresų rūmuose.

Prieš keletą dienų išleistame įtakingo britų muzikinio žurnalo „Mojo“ numeryje Ester Rada debiutinis diskas išrinktas į geriausių 2015-ųjų world muzikos albumų dešimtuką. Jos koncertu jau žavėjosi stambiausio Didžiosios Britanijos muzikos festivalio „Glastonbury“ publika. Komplimentų jai negaili JAV dainininkė Alicia Keys, kurios pasirodymą Ester teko „apšildyti“: „Ester – tiesiog nuostabi“. Tai – tik dalis ryškių istorijų apie prieš keletą metų išgarsėjusią, iš Etiopijos kilusią Izraelio dainininkę, kurios muzikoje susilieja džiazo, fanko, hiphopo ir soulo garsai.
Neturtingoje emigrantų iš Afrikos šeimoje augusi mergina muzikinį savo talentą atskleidė dar tarnaudama kariuomenėje – dainavo kariniame orkestre. Savo šalyje ji pirmiausia išgarsėjo kaip TV serialų ir teatro spektaklių aktorė,  o vėliau – ir kaip savo grupę subūrusi, madinguose Tel Avivo klubuose dainuojanti dainininkė.
2013-aisiais išleistą debiutinį atlikėjos mini albumą „Life Happens“ kritikai pavadino įspūdingu įvairių muzikinių kultūrų deriniu. Atlikėja netrukus buvo nominuota MTV Europos apdovanojimui, titulinės dainos vaizdo klipas prasiskynė kelią į Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos muzikinius kanalus.

Vaizdo klipas „Life Happens“: https://youtu.be/c_QFQCvdtyw

Europoje, Australijoje, Kanadoje ir JAV gastroles surengusi dainininkė dažnai pristatoma kaip „naujoji Artimųjų Rytų muzikos siela“. Po visą pasaulį keliaujanti Ester ne kartą yra sakiusi, kad net nesistengia savęs priskirti vienam žemynui ar regionui – visur jaučiasi kaip namie.

Gegužės 2 d. (BNS). Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl praėjusią savaitę išdaužto Lietuvos žydų bendruomenės patalpų lango. Kaip BNS tvirtino Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, išpuolis Vilniaus Pylimo gatvėje esančiame pastate įvykdytas ketvirtadienio naktį, šventinę žydų Velykų savaitę.

„Naktį, 4 valandą, suveikė signalizacija – yra didžiulis akmuo, greičiausia, nuo P.Cvirkos stotelės nulaužtas šaligatvio bortelis. Mums įmetė pro langą, į vaikų klubą, ten, kur renkasi ir maži vaikai. Gerai, kad viskas įvyko naktį, nebuvo vaikų, nes tai būtų labai tragiškas įvykis“, – sakė ji. Pasak F.Kukliansky, apgadintas ir bendruomenės turtas. Incidentas nufilmuotas vaizdo kameromis – vaizdo medžiaga perduota policijai. Anot jos, stebina tai, jog langas išdaužtas per šventes. „Mums sunku vertinti – tegu pirmiausia policija suranda, kas tai padarė. Gali būti sutapimas, gali būti ir girto chuligano išpuolis, o gali būti ir ne. Bet faktas, kad mums reikia apsaugos: Pasaulinis žydų kongresas siūlo ir žada įrengti apsaugos sistemą, ir ant langų plastikus užklijuoti, bet žada ir žada, o kažkas štai ir atsitinka“, – sakė ji.

Policija BNS informavo, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus padalinyje. Už tai Baudžiamasis kodeksas numato viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Vieno XX amžiaus pradžioje Kaune gyvenusio lietuvio istorija verta filmo. Tačiau pulkas kauniečių ją panaudojo kurdami intriguojančios ekskursijos maršrutą po senamiestį. Toks projektas – pirmas Lietuvoje.

Prieš leidžiantis į 70 minučių truksiančią kelionę nuo gegužės 5 dienos iš interneto svetainės www.atmintiesvietos.lt bus galima nemokamai parsisiųsti skaitmeninį audiovizualinį gido failą.

Pirmąjį tokio pobūdžio projektą ne tik Kaune, bet ir Lietuvoje sukūrė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto dėstytoja ir VDU meno galerijos „101“ vadovė Daiva Citvarienė su įvairių sričių profesionalų komanda.

Skaityti plačiau

2016 m. balandžio 29 d. Lietuvos žydų bendruomenėje tarpukario žydų kompozitorių sukurtas melodijas atgaivino žymus Nyderlandų pianistas Marcelis Wormsas, pirmą kartą koncertavęs Jašos Heifetzo vardu pavadintoje salėje prieš vienuolika metų. Dauguma skambėjusių kūrinių autorių neišvengė pražūties Holokausto metu, todėl, Marcelio Wormso žodžiais tariant, neskambinti jų kūrinių reikštų juos nužudyti antrąkart.

Vakaro metu buvo skambinamos Rosy Wertheim, Erwin Schulhoff, Gideon Klein, Alexander Tansman, Szymon Laks,  Leo Smit, Dick Kattenburg, George Gershwin kurtos melodijos , o Maestro Anatolijaus Šenderovo “Sonatina” suteikė koncertui litvakišką prieskonį.

Koncerto dalyviai ne tik turėjo progą pamaloninti sielą nuostabiais kūriniais, bet ir susipažinti su ypatingais vakaro svečiais – Robertu Zwartendijku bet Edith Jes, legendinio Nyderalndų diplomato Jano Zwartendijko, kurio atminimui ir buvo skirtas koncertas, vaikais.

Mimuna – kai baigiasi Pesach, kai visų namų durys atviros!

Pasibaigus Pesacho šventei, žydai kilę iš šiaurės Afrikos pasitinka Mimuną. Tai šventė, kuomet kepami saldumynai iš miltų, taip grįžta chamec- maistas, kuris draudžiamas visą Pesacho laikotarpį. Pagal tradicijas Maroke kaimynai neša žydams dovanas iš miltų, medaus, pieno, sviesto ir žalių pupelių.
Nuotraukose Izraelyje Arade gyvenančios Keren vyro šeima kilusi iš Maroko. Mimunos šventei jie kepa Moflettą – blynelius su sviestu, margarinu ir medum, kurių visi labiausiai laukia. Žali sausainiai su migdolais viduje slepią žiedus. Tą dieną visi linki sėkmingos santuokos ir džiaugsmo.
Geros savaitės! Shavua tov! שָׁבוּעַ טוֹב

Nuotraukų albumas