Nacionaliniai maldos pusryčiai kvietė nugalėti abejingumą

maldos-pusr-1

Nuotraukos j. Stacevičiaus, lrytas.lt

Maldos pusryčių metu invokaciją tarė Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, kalbas sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas, Vilniaus Šv. kankinės Paraskevos cerkvės kunigas Vitalijus Mockus, Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro muftijaus pavaduotojas Romualdas Krinickis.

maldos-pusr3

Savo asmenine patirtimi Nacionaliniuose maldos pusryčiuose pasidalino Holokaustą išgyvenęs Lietuvos žydų bendruomenės narys Tobijas Jafetas. Tradicija tapusiuose maldos pusryčiuose, kurių šiemetinė tema yra „Nugalint abejingumą“, dalyvaujantys religinių bendruomenių atstovai, politikai, verslininkai, visuomenės veikėjai, jaunimas dalinosi mintimis apie tai, kaip skirtingų religijų ir konfesijų puoselėjamos bendros vertybės ir rodomas solidarumas gali prisidėti prie taikesnio ir saugesnio pasaulio kūrimo.

Prisiminimuose apie žydus kai kas sąmoningai nutylima

Prisiminimuose apie žydus kai kas sąmoningai nutylima

LRT Radijo laida „Radijo dokumentika“ Galite klausyti: Šeduva  http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013205901/radijo_dokumentika_2016_11_06_11_05

Anot istorijos mokslų daktarės Eglės Bendikaitės, tenka patirti, kaip dviprasmiškai žmonės kalba apie žydus: „Jie gali pasakoti, kad gyvenimas su žydų bendruomene buvo, jei ne idealus, tai bent jau geras, bet taip pat žmonės dar sako, neturintys supratimo, kodėl ta bendruomenė buvo išnaikinta.“

Iki Antrojo pasaulinio karo Šeduvoje, kaip ir daugybėje kitų Lietuvos miestų ir miestelių, įvairiatautis ir įvairiakalbis, spalvingas gyvenimas. Tačiau Holokaustas sunaikino ne tik didelę dalį štetlų gyventojų, bet ir beveik visiškai ištrynė žydų atminimą.

 

Kviečiame į Isaijos Jurken ir Simonos Sirusaitės tapybos darbų paroda “AniMaamin”

paro4

Lapkričio 10d.  Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje 3-iame aukšte pristatyta jaunų dalininkių Isaijos Jurken ir Simonos Sirusaitės tapybos darbų paroda  “AniMaamin” (išvertus iš hebrajų kalbos reiškia “aš tikiu”), skirta Lietuvos žydų genocido aukų dienai. Ši paroda – apie geto kalinių tikėjimą, jų viltį ir maldas, kurios švietė kaip žvaigždės, tamsiausiomis žydų istorijos dienomis. Apie autores:

IsaiahUrken (Isaija Jurkėn gimė 1989 m. Vilniuje), mokėsi 2009-2013 – Lietuvos Dailės akademijoje. Dabar ji – fotografijos ir medijos magistrė., surengusi nemažai parodų Lietuvoje, Baltarusijoje.

Simona Sirusaitė ( gimė 1990 metais Vilniuje), studijavo ir baigė Vilniaus Dailės Akademijos grafikos specialybę, dalyvavo A. Švegždos vardo piešinių konkurse / parodoje. 2016 metu rugsėjį su Isaiah Urken atidarė bendrą parodą ,,AniMaamin”.

Užuojauta

Lapkričio 10d. mirė Benjamin Mackevič, Vilniaus žydų bendruomenės

ir Socialinių programų departamento narys. (1923 08 21 – 2016 11 10) Žydų bendruomenė nuoširdžiai užjaučia vėlionio artimuosius.

Užuojauta

Lapkričio 10 d. mirė Ana Lifšic, Socialinių programų departamento narė.
(1934 02 02 – 2016 11 10). Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė užjaučia Anos artimuosius.

Pas merą apsilankė žydų kapines tvarkę studentai

Pas merą apsilankė žydų kapines tvarkę studentai

Kauno savivaldybėje miesto meras Visvaldas Matijošaitis prėmė Izraelio ambasadorių Amirą Maimoną ir grupę VDU studentų, kurie atgaivino senąsias žydų kapines. Tūkstančiai senųjų žydų kapų atgulė virtualioje nuotraukų galerijoje.

matijos4matijos5

Žaliakalnio žydų senųjų kapinių komplekse beveik 6 tūkst. kapų nufotografavę Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai sulaukė įvertinimo. Už šią iniciatyvą jaunimui padėkoję Kauno meras ir Izraelio ambasadorius šį didžiulį darbą pavadino istoriniu.

Daugiau kaip 8 hektarų ploto teritoriją Radvilėnų plente pustrečio mėnesio „šukavę“ tuzinas VDU studentų neseniai baigė savo misiją. Prie Kauno miesto iniciatyvos atgaivinti senąsias žydų kapines Žaliakalnyje savanoriškai prisijungę VDU Verslo praktikų centro nariai atliko fotofiksaciją – skaitmeniniu būdu įamžino daugiau kaip 5,8 tūkst. antkapių. Jų atvaizdai ilgainiui taps viešai prieinami virtualioje erdvėje.

„Kapinės yra pati švenčiausia vieta, kuri privalo būti nuolat prižiūrima ir puoselėjama. Man nesuprantama, kodėl anksčiau miestas nesiėmė iniciatyvos jas sutvarkyti. Darysime viską, kad ši vieta primintų ramybe alsuojantį mirusiųjų amžinojo poilsio parką, kur bet kas galėtų užeiti, pamatyti, prisiminti. Galiausiai – pagerbti, – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

 

Apie Donaldo J. Trumpo pergalę prezidento rinkimuose

Apie Donaldo J. Trumpo pergalę prezidento rinkimuose

Pasaulio žydų kongresas apie Donaldo J. Trumpo pergalę prezidento rinkimuose

Kaip praneša “New York Times” apklausa, 70 procentų Amerikos žydų rinkimuose balsavo už demokratų kandidatę Hillary Clinton, 25 procentai palaikė D.J Trumpą. Jei šie skaičiai teisingi, tai reiškia, kad Trumpui sekėsi blogiau tarp žydų rinkėjų nei respublikonų kandidatui Mitt Romney 2012 metais, nes tuomet jis gavo apie 30 proc žydų rinkėjų paramą.

D.Grybauskaitė: pasitikime Jungtinėmis Valstijomis

Vilnius, lapkričio 9 d. (BNS). Lietuva pasitiki Jungtinėmis Valstijomis, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė, JAV prezidento rinkimus laimėjus respublikonų kandidatui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui). „Amerikos žmonės apsisprendė, gerbiame jų pasirinkimą. Pasitikime Jungtinėmis Valstijomis, nes tai tvirčiausia ir artimiausia mūsų sąjungininkė“, – prezidentės spaudos tarnybos trečiadienį išplatintame garso įraše sakė D.Grybauskaitė. „Aktyviai dirbsime su naująja JAV administracija tiek dvišaliu lygiu, remiantis JAV ir Baltijos chartija, tiek NATO bei kitose tarptautinėse organizacijose. Stiprūs JAV ir Europos transatlantiniai ryšiai – geriausias atsakas geopolitiniams iššūkiams“, – pridūrė ji.

Prezidentu išrinkus D.Trumpą JAV išlaikys įsipareigojimus dėl saugumo NATO ir Lietuvoje – ambasadorė Vilniuje Anne Hall (En Hol)

Vilnius, lapkričio 9 d. (BNS).  Jungtinių Valstijų prezidentu išrinkus respublikonų kandidatą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą), JAV ir toliau tęs savo užsienio bei saugumo politikos liniją ir išlaikys įsipareigojimus partneriams, įskaitant Lietuvą, teigia JAV ambasadorė Vilniuje Anne Hall (En Hol). „Žinau, kad daug lietuvių nori suprasti, ką Lietuvai reiškia D.Trumpo buvimas prezidentu. Aš įsitikinusi, kad stipri mūsų dviejų šalių draugystė, trukusi dešimtmečius, ir toliau klestės. Turime tradiciją tęsti Amerikos politinę liniją po prezidento rinkimų. Ši tradicija taikoma ir užsienio politikai, įskaitant ir dvišalę ilgalaikę paramą demokratinėms institucijoms, mūsų įsipareigojimą sąjungininkams ir NATO aljansui, ekonominėms galimybėms“, – žurnalistams savo rezidencijoje Vilniuje trečiadienį sakė JAV ambasadorė.

LŽB Pranešimas spaudai

2016-11-09

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė įsijungia į pasaulinį žydų Šabo chalos kepimo projektą.

Vilniuje lapkričio 10d. kartu keps chalas daugiau nei 60 moterų ir mergaičių. Viso pasaulio žydai šiemet, jau trečius metus iš eilės rengs chalos kepimo ir Šabo sutikimo vakarus savo bendruomenėse. Šiame užburiančiame renginyje dalyvauja 1006 pasaulio miestai, o Vilnius – vienas jų. Prie pasaulinio “The Shabbos Project” prisijungia ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, lapkričio 10 d. rengdama nepaprastą žydiškos duonos – chalos kepimo vakarą, kartu su bendruomenės nariais ir brangiais draugais.

Chala – tai ypatinga, Šabui ir šventėms žydų šeimose kepama duona. Visa paruošimo, atplėšimo ir kepimo reikšmė glaudžiai siejasi su tradicijom ir religija. Pavadinimas pirmiausia reiškė kepalėlį ar paplotėlį iš atskirto atnašai pirmosios tešlos gabalėlio, kaip rašoma Tanakhe, knygoje Bamidbar (Skaičių), ir tai vienas pirmųjų įsakų izraelitams, jiems ruošiantis dykumoje įeiti į Pažadėtąją žemę: „Iš pirmosios tešlos atidėsite atnašai chalą kaip atidedate atnašą kūlės grūdų“. (Bamidbar 15:20)

Renginio metu bus pristatomos Šabo sutikimo istorijos, skambės jidiš melodijos ir giesmės, minkoma tešla ir kepamos klasikinės Šabo chalos. Duonos kepimui vadovaus Vilniaus rabino žmona, ponia Ester Izakson. Ji pristatys chalos atskyrimo ceremoniją, vadinamą hafrašat chalva,  vieną iš trijų pagrindinių įsakų, įpareigojančių moteris.

Mieles pradedam kildinti lapkričio 10 d. nuo 18.00 val. „Beigelių krautuvėlėje“, Pylimo g. 4, Vilniuje.

Renginyje dalyvauja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky su šeima, užsienio šalių ambasadų atstovai ir svečiai.

Šiais metais Lietuvos kultūros taryba remia Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės siekį atgaivinti žydiškos chalos kepimo tradiciją įvairiuose Lietuvos regionuose.

Daugiau informacijos: Dovilė Rūkaitė, LŽB projektų vadovė,projects@lzb.lt

http://www.lzb.lt/2016/11/08/3-pynes-3-chalos-3-kartos/

http://www.lzb.lt/2016/11/07/chala-tai-ypatinga-zydu-duona/
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė

Pylimo g. 4

LT-01117 Vilnius

Tel. +370 5 261 3003
info@lzb.lt

www.lzb.lt

Sveikiname LŽB lapkričio mėnesio Jubiliatus!

Sveikiname LŽB lapkričio mėnesio Jubiliatus!

Vilniaus žydų bendruomenės ir Socialinių programų departamento nariai:
Samoilas Lormanas (1941 11 03)
Dovidas Kacas (1946 11 06)
Boris Liberčuk (1936 11 14)
Antonina Jelovič (1921 11 23)
Grigorijus Abramovičius (1941 11 26)
Lilija Gitina (1931 11 27)
Irina Felgina (1931 11 29)
Kauno žydų bendruomenės  ir Socialinių programų departamento narė:
Lina Opulskienė (1941 11 05)
Klaipėdos žydų bendruomenės ir Socialinių programų departameno narys:
Valery Glushkov (1941 11 11)
Socialinių programų departamento narė iš Visagino:
Jelena Skulovič (1941 11 29)
Socialinių programų departamento narė iš Trakų r.:
Danutė Vaitkevičienė (1941 11 21)
Socialinių programų departamento narė iš Raseinių:
Marija Gvazdiova (1941 11 14)

3 pynės, 3 chalos, 3 kartos!

fa-chala-project

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia dalyvauti tarptautiniame žydų projekte „Shabbos project!“
Viso pasaulio žydų bendruomenės lapkričio 10 d. kviečiamos kepti tradicinę Šabato chalą. Šis malonus svaigus projektas pasaulyje gyvuoja jau trečius metus, net 65 šalių bendruomenės jame dalyvauja tą pačią dieną. Lietuvos žydų bendruomenė į jį įsijungia pirmą kartą. Kviečiame visas Lietuvos regionines bendruomenes, šeimas, mamas ir dukras susirinkti ir kepti chalas savo bendruomenėse drauge.Šiais metais Lietuvos Kultūros taryba taryba remia Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės siekį atgaivinti žydiškos chalos kepimo tradiciją įvairiuose Lietuvos regionuose. Vilniuje lapkričio 10 d. kviečiami visi bendruomenės nariai kepti chalas drauge! Močiutės, mamos ir anūkės, tikimės, kad chalas minkysite visos kartu prie vieno stalo!

Zopf – taip vadinama šveicariškai pynutė, kurios kepimo tradiciją iš germanų žemių dar viduramžiais perėmė žydai ir atnešė į Lietuvą Chalos vardu.

 Vilniuje lapkričio 10 d. kviečiami visi bendruomenės nariai kartu kepti chalas!

Registracija būtina, vietų skaičius ribotas. goo.gl/fEmzp4
Programa:
18.00 Kildiname mieles ir minkome tešlą
18.30 Šabato istorijos
19.00 Piname chalas…See More

Chala – tai ypatinga žydų duona

Chala – tai ypatinga žydų duona

specialiai lzb.lt

Doc. dr. Aušra Pažėraitė Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro dėstytoja

Chala – tai ypatinga, Šabui ir šventėms kepama duona. Tačiau pavadinimas pirmiausia reiškė kepalėlį ar paplotėlį iš atskirto atnašai pirmosios tešlos gabalėlio, kaip rašoma Tanakhe, knygoje Bamidbar (Skaičių), ir tai vienas pirmųjų įsakų izraelitams, jiems ruošiantis dykumoje įeiti į Pažadėtąją žemę: „Iš pirmosios tešlos atidėsite atnašai chalą kaip atidedate atnašą kūlės grūdų“. (Bamidbar 15:20)

Šis chalos atskyrimo įsakas vadinamas hafrašat chala. Tai vienas iš trijų pagrindinių įsakų, įpareigojančių moteris (kiti du – ritualinio atsitraukimo (nidda) ir Šabo žvakių uždegimo).  Chalos atskyrimo prieš kepant duoną įsakas suteikia ir Šabo chalai pašventinimo reikšmę.

Gydytojo  Michailo Aizeno fotografijų paroda „Žvilgsniai į Vilnių“

Gydytojo Michailo Aizeno fotografijų paroda „Žvilgsniai į Vilnių“

Lapkričio 10 d., ketvirtadienį,  16 val. Lietuvos medicinos bibliotekoje (Kaštonų g.7, Vilnius) atidaroma gydytojo Michailo Aizeno fotografijų paroda „Žvilgsniai į Vilnių“.  Paroda veiks iki 2017 m. sausio 6 d.  Maloniai kviečiame.    Kvietimas į parodą

Gimiau Vilniuje, Raudonojo Kryžiaus ligoninėje. Užaugau Senamiesčio kieme. Darželio nelankiau. Brendau S. Nėries mokykloje ir aplink ją. Tebebręstu.

Iš ligoninės laiptų išmontuoti žydų paminkliniai akmenys grįžta į jiems skirtą vietą

Iš ligoninės laiptų išmontuoti žydų paminkliniai akmenys grįžta į jiems skirtą vietą

nuotr. Sauliaus Žiūros

Vilniaus miesto savivaldybė praneša

Vilniuje lieka vis mažiau sovietų valdžios barbariškumo pavyzdžių – tvarkomos vietos, kuriose randama paminklinių žydų akmenų fragmentų. Neseniai tokia vieta aptikta Antakalnyje – Vilniaus klinikinės ligoninės pagrindinio įėjimo laiptuose buvo rasta žydų paminklinių akmenų dalys. Šią savaitę laiptams panaudoti žydų paminkliniai akmenys yra išmontuojami ir išvežami  į jiems skirtą pagarbos vietą – senąsias žydų kapines Olandų gatvėje

ismontuoja

LRT radijas atsigręžia į pamirštą Lietuvos žydų praeitį (ketvirtoji laida apie štetlus)

LRT radijas atsigręžia į pamirštą Lietuvos žydų praeitį (ketvirtoji laida apie štetlus)

lrtradijas

Antradienį, lapkričio 8d. LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ ketvirtoji radijo dokumentikos ciklo apie Lietuvos žydų miestelius dalis. Klausykitės po 9 val. žinių. Šį kartą keliaujame į Šeduvą, kurioje kaip ir daugybėje kitų Lietuvos miestų ir miestelių virė įvairiatautis, įvairiakalbis, spalvingas gyvenimas. Tačiau Holokaustas sunaikino ne tik  štetlą, bet ir beveik visiškai ištrynė žydų atminimą.
Kaip šiandien įprasminama Šeduvos žydų atmintis, koks buvo jų gyvenimas prieš Holokaustą, kaip jie prisidėjo kuriant Nepriklausomos Lietuvos valstybę Vitos Ličytės parengtoje dokumentikoje.

Užuojauta

Sunkią netekties valandą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia Rachel Kostanian dėl vyro Genricho mirties.