LŽB mini Pergalės prieš nacizmą 72-ąsias metines

LŽB mini Pergalės prieš nacizmą 72-ąsias metines

Gegužės 8 dieną Lietuvos žydų bendruomenė su savo nariais, kovotojais prieš nacizmą Antrojo Pasaulinio karo frontuose mini 72- ąsias  Pergalės prieš fašizmą metines.

Pirmadienį, gegužės 8 d. 11val. Vilniaus žydų kapinėse (Sudervės pl.) pagerbiamas fašizmo aukų, geto pogrindžio lyderių, mokytojų, vaikų atminimas. Veikiančiose Sudervės pl. Žydų kapinėse Vilniuje nužudytųjų Lietuvoje žydų vardai nužymėti jų išgyvenusiųjų giminių antkapiuose. Kapinės yra, veikia, (nors kartais propagandos tikslais kai kuriose užsienio valstybėse painiojamos su Šnipiškių kapinėmis, kai rašoma apie „naikinamas“ žydų kapines). Artimiausiu metu Sudervės pl. Kapinėse bus atidaryti paminklai anksčiau perlaidotiems Šnipiškių palaikams atminti.

14 val.  Lietuvos žydų bendruomenės Socialinių programų departamento klubo „Abi Men Zet Zich“ pergalės šventė bendruomenės buveinėje, Jašos Heifetzo salėje. Šventės metu bus pagerbiami Antrojo pasaulinio karo didvyriai-veteranai. Programoje numatytas pučiamųjų instrumentų orkestro koncertas (atlieka Vilniaus Santaros gimnazijos-progimnazijos mokiniai, vadovas Linas Avižienis).

Ukmergėje ragaujamas košerinis maistas

Ukmergėje ragaujamas košerinis maistas

Pirmadienio rytą Ukmergės rajono žydų bendruomenės narė Elena Jakiševa susitiko su Vilniaus Universiteto, istorijos fakulteto, kultūros istorijos programos IV kurso studente Viktorija Marija Lukoševičiūte, rašančią baigiamąjį bakalauro darbą apie košerinę virtuvę. Susitikimo metu studentė Viktorija kalbino interviu bendruomenės narę Eleną Jakiševą. Po to moterys aplankė restoraną/viešbutį „Big Stone“ Ukmergėje, kuriame siūloma paragauti košerinės virtuvės patiekalų. Restorano „Big Stone“ košerinio maisto meniu paruoštas, bendradarbiaujant su Ukmergės rajono žydų bendruomenės narėmis. Viena iš jų – Elena Jakiševa.

Nuotraukose Elena Jakiševa ir Viktorija Marija Lukoševičiūtė ragauja Imberlach – žydišką skanumyną iš morkų, imbiero ir riešutų, kuris pjaustomas rombais –primenančiais deimantus.

Minime 72-ąsias Pergalės prieš fašizmą metines gegužės 8 d.

Minime 72-ąsias Pergalės prieš fašizmą metines gegužės 8 d.

2017 m. gegužės 8 d.
11 val. Vilniaus žydų kapinėse (Sudervės pl.) pagerbsime fašizmo aukų, geto pogrindžio lyderių, mokytojų, vaikų atminimą.
*Autobusas nuo LŽB (Pylimo g. 4)
išvyksta 10.30 val.

14 val.  LŽB SPD klubo „Abi Men Zet Zich“ Pergalės dienos šventė Lietuvos žydų bendruomenėje, Jašos Heifetzo salėje

Programoje:
Antrojo pasaulinio karo didvyrių-veteranų pagerbimas
Pučiamųjų instrumentų orkestro koncertas (atlieka Vilniaus Santaros gimnazijos-progimnazijos mokiniai, vadovas Linas Avižienis)

Kvietimas į knygos pristatymą

MIeli knygų bičiuliai, 

Maloniai kviečiame į artimiausius Rašytojų sąjungos leidyklos renginius.

Gegužės 10 d., trečiadienį, 18 val. kviečiame į Marko Zingerio naujausio romano „Aš sėdėjau Stalinui ant kelių“ pristatymą. Susitikimas vyks Paviljone, Pylimo g. 21b, Vilnius.

Kartu su knygos auturiumi dalyvaus žurnalistas Virginijus Savukynas ir rašytojas Arkadijus Vinokuras.

Gegužės 11 d., ketvirtadienį, 18 val. kviečiame į Marko Zingerio naujausio romano „Aš sėdėjau Stalinui ant kelių“ pristatymą. Susitikimas vyks Kauno Centriniame knygyne, Laisvės al. 81, Kaunas.

Kauniečiai šventė Izraelio nepriklausomybės dieną

Kauniečiai šventė Izraelio nepriklausomybės dieną

Kauniečiai džiaugsmingai paminėjo Izraelio nepriklausomybės dieną. Smagu, kad šventėje dalyvavo ne tik Kauno žydų bendruomenės nariai, bet ir bendruomenių gyvenimu besidominčios VDU sociologijos studentė bei garbingas svečias iš Maskvos – architektas Sergej Tkačenko, atvykęs į Kauną ieškoti savo giminės šaknų, bei panoręs susitikti su bendruomene, dalyvauti jos renginiuose. Izraelio himną sugiedojo Lietuvos valstybėje gimusi Polina Vainer, o jai pritarti stengėsi visi šventės dalyviai.

LŽB lektoriumas kviečia

Geguės 7d. sekmadienį 13  val. kviečiame į LŽB Konferencijų salę 2 aukšte, Pylimo g.4, kur vyks minėjimas 72-ųjų Pergalės prieš fašizmą metinių proga su profesoriumi. A. Bolotinu.

Viešnia iš tolimos šalies. Savo šaknų beieškant

Gegužės 5 d. Panevėžio m. žydų bendruomenėje lankėsi viešnia iš Pietų Afrikos respublikos Ada Brill ir ją lydintis gidas Menachem Motola.
Ados šaknys Lietuvoje – jos motina Chasia Goldin kilusi iš Radviliškio, 1935 metais įstojo į Panevėžio Hebrajų gimnaziją (dabartinėje Elektros g.), baigusi kurią išvyko į Kauną. Karo pradžioje Ados motina papuolė į Kauno getą būdama nėščia. Kūdikis, kurio ji laukėsi buvo Ada Brill.
Atvykusi dabar į Lietuvą aplankyti vietų, susijusių su mama, Ada užsuko ir į Panevėžio žydų bendruomenę, kur ją priėmė pirmininkas Gennady Kofman. Viešnia labai nustebo, pamačiusi bendruomenės archyve esančias nuotraukas, vienoje ji pamatė savo brolį. Nei šios, nei kai kurių kitų, jai brangių nuotraukų, ji iki šio susitikimo nebuvo mačiusi. “Labai malonu buvo nustebinti mūsų viešnią ir parodyti jai dar nematytas šeimos gyvenimo akimirkas. Tokie susitikimai ir atradimai visada jaudina. Sutarėme su gerbiama Ada Brill ir ateityje palaikyti ryšius, keistis archyvinėmis nuotraukomis bei informacija”,- susitikimui baigiantis sakė G. Kofman.

[ATNAUJINTA] VŽB konferencija NEĮVYKS gegužės 24 d.

Gerbiami Vilniaus žydų bendruomenės nariai,

Informuoju, jog 2017 m. gegužės 24 d. 18 val. rengiama Vilniaus žydų bendruomenės (toliau – VŽB) konferencija yra neteisėta dėl šių priežasčių:

  1. VŽB valdybos posėdžio sekretorius Simon Gurevičius  VŽB valdybos protokolo turinio nederino su VŽB pirmininke per VŽB įstatuose nustatytą terminą, nors pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus posėdžio sekretorius visų pirma turi suderinti su posėdžio pirmininkaujančiu protokolo turinį, duoti galimybę pirmininkaujančiam pateikti pastabas/pasiūlymus, atlikti korekcijas dėl surašyto protokolo projekto turinio ir tik tuomet protokolas yra pasirašomas;
  2. VŽB valdybos posėdžio sekretorius pateikdamas protokolą ir nesuteikdamas galimybės pateikti pastabas VŽB valdybos posėdžio turiniui pažeidė VŽB įstatų 8.3.4 punktą, kai tai reikia atlikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po įvykusio posėdžio;
  3. VŽB valdybos posėdžio sekretorius be suderinto su VŽB pirmininke protokolo bei nederindamas skelbimo dėl VŽB konferencijos teksto, vienasmeniškai jį patalpino 2017-04-22 (šeštadienį) „Lietuvos ryte“;
  4.  Be to, VŽB valdybos sekretorius savavališkai skelbdamas skelbimą pamynė 2017-04-19 VŽB valdybos sprendimą 2017-04-22 „Lietuvos ryto“ skelbime dėl VŽB konferencijos sušaukimo nurodydamas, kad konferenciją organizuoją jis vienas, o ne organizacinis komitetas ”Visais klausimais, susijusiais su Konferencija, maloniai prašome kreiptis į Simoną Gurevičių, el.p. simonas.gurevicius@gmail.com, tel +370 659 96 690”. informacija apie kandidatus turi būtų prieinama vienodomis sąlygomis, todėl vienas iš kandidatų negali savavaliskai prisiimti funkcijos, susijusios su infomacijos apie rinkimus teikimu;
  5. Analogiška situacija susidarė ir su VŽB konferencijos vietos parinkimu – VŽB konferencijos vieta („Karolina Park Hotel“, Konferencijų salė, Sausio 13-osios g. 2, Vilnius),  buvo parinkta nederinant su VŽB pirmininke;
  6. 2017-04-19 VŽB valdybos posėdžio sekretoriaus savavališkai surašytas ir pateiktas spausdinimui skelbimas „Lietuvos ryte“ apie būsimą VŽB konferenciją yra atšauktas, nes jis buvo atspausdintas nesant Lietuvos įstatymų nustatyta tvarka įforminto VŽB valdybos priimto sprendimo ir nesuderinus jo turinio.

Vadovaujantis išdėstyta medžiaga, informuoju, kad artimiausiu metu bus kviečiamas naujas VŽB valdybos posėdis (preliminari data – š.m. birželio 8 d.), kuriame iš naujo bus sprendžiamas klausimas dėl 2017 m. VŽB konferencijos sušaukimo datos, vietos ir darbotvarkės.

Pagarbiai,
VŽB pirmininkė Faina Kukliansky

Užuojauta

Gegužės 4d. mirė Leonid Ščeglov, Vilniaus žydų bendruomenės
ir Socialinių programų departamento narys (1928 10 03 – 2017 05 04). Sunkią
netekties valandą nuoširdžiai užjaučiame artimuosius.
Lietuva UNESCO vėl parėmė Izraelį ginče su palestiniečiais

Lietuva UNESCO vėl parėmė Izraelį ginče su palestiniečiais

Izraelio ambasadorius prie UNESCO Carmel Shama Hacohen (kairėje), su Izraelio vėliava ant savo kūno, kalbasi JT būstinėje Paryžiuje gegužės 2, 2017.

Vilnius, gegužės 2 d. (BNS). Lietuva antradienį Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijoje (UNESCO) balsavo prieš rezoliuciją, smerkiančią Izraelio veiksmus Jeruzalėje ir Gazos ruože. Europos Sąjungos (ES) šalių pozicijos šiuo klausimu išsiskyrė, o arabų šalių parengtas dokumentas balsų dauguma buvo priimtas. UNESCO rezoliucijoje Izraelis vadinamas okupacine valdžia Jeruzalėje ir smerkiami jo vykdomi kasinėjimo darbai senamiestyje, taip pat Izraelio vykdoma Gazos ruožo blokada.

Dėl dokumento balsavo UNESCO Vykdomosios tarybos narės. Lietuva šiam valdymo organui priklauso iki 2019 metų. Lietuvos užsienio reikalų ministerija pareiškė esanti prieš bandymus išnaudoti UNESCO formatą politinių klausimų sprendimui.

„Vertiname UNESCO rezoliucijos dėl „Okupuotos Palestinos“ autorių pastangas siekti kompromisinio sprendimo. Suprantame ypatingą šventųjų vietų (Jeruzalės senamiesčio) svarbą visoms monoteistinėms religijoms“, – BNS atsiųstame komentare nurodė užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Skaityti plačiau
Prestižinis ES įvertinimas – senųjų žydų kapinių Šeduvoje restauravimo projektui

Prestižinis ES įvertinimas – senųjų žydų kapinių Šeduvoje restauravimo projektui

2017 metų Europos Sąjungos apdovanojimuose už Kultūros paveldo išsaugojimą skambėjo ir Lietuvos vardas. Tarp trijų puikiai įvertintų ir vertų paminėjimo restauracijos darbų Europoje atsidūrė projekto „Dingęs Štetlas“ dėka restauruotos senosios Šeduvos žydų kapinės.
Šiose kapinėse žydų kilmės šeduviečiai buvo laidojami iki Antrojo pasaulinio karo, jų teritorijoje rasta apie 1,3 tūkst. paminklų ar jų dalių.
Restauravus paminklinius akmenis iš 800 kapų, identifikuoti 400, iš kurių seniausias – 1812 m., vėliausias 1936 m.

Skaityti plačiau
Šeduvos žydų kapinių įamžinimą įvertino Europos Komsijos įkurta Europa Nostra!

Šeduvos žydų kapinių įamžinimą įvertino Europos Komsijos įkurta Europa Nostra!

Darbai Šeduvoje, tiksliau jų rezultatas, neliko nepastebėti Europos Komsijos įkurtos Europa Nostra!

Europa Nostra under European Commission jury awarded Lost Shtetl/Dingęs Štetlas SPECIAL MENTION.

Special mentions in the EU Prize for Cultural Heritage/Europa Nostra Awards 2017 were made public today by Europa Nostra and the European Commission. This year the jury granted special mention to 13 heritage achievements from 11 European countries taking part in the EU Creative Europe program.

Special mention goes to outstanding contributions in the conservation and enhancement of European cultural heritage which are particularly appreciated by the jury but did not make it into the final selection to receive an award.

Old Jewish Cemetery in Šeduva, Lithuania

In restoring and maintaining the Jewish cemetery in the town of Šeduva, the local community has succeeded in its efforts to restore, commemorate and respectfully maintain the memory of members of their community who, since the Holocaust, no longer live in the town.

Daugiau informacijos

Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė šventė Izraelio Nepriklausomybės dieną

Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė šventė Izraelio Nepriklausomybės dieną

Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė gegužės 2d. pakvietė kartu švęsti Izraelio Nepriklausomybės dieną!

“Dėkoju Dievui, kad Jis atsiuntė mums saulę. Ir dėkoju Dievui, kad mes švęsime 70-ąsias Izraelio Valstybės gimimo metines kitąmet”, – Miša Jakobas, Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius kalbėjo dideliam būriui moksleivių,mokytojų, tėvų, iškilių žydų bendruomenės narių ir Lietuvos Seimo narių, susirinkusių antradienį per Jom HaAtzmaut, į Izraelio Nepriklausomybės dienos minėjimą gimnazijos lengvosios atletikos stadione.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, paprašė išdykavusių vaikų pasiklausyti, kas vyksta aplinkui. Ji atkreipė dėmesį į mokyklos kiemo kampe esantį pastatą, sakydama, jei viskas vyks kaip suplanuota, ten įsikurs naujas Vilniaus žydų vaikų darželis, į kurį stojant, žydų vaikai turės pirmumo teisę. Šiuo metu Vilniaus žydų vaikų darželis “Salvija” priima daug ne žydų vaikų, skatindamas integraciją daugiakultūrėje aplinkoje, tuo pačiu pabrėžia žydų šventes ir kultūrą.

Lietuvos Tėvynės sąjungos– Lietuvos krikščionių demokratų  partijos lyderis Andrius Kubilius, kuris nuolat palaikė litvakų bendruomenę Lietuvoje ir užsienyje, jos siekį turėti svarbią Lietuvos pilietybę, jis padėjo įtvirtinti pilietybės litvakams įstatymą,kalbėjo apie būtinumą dėti pastangas, kad Izraelis ir Lietuva tiestų tiltus tarp abiejų šalių ir prognozavo dar artimesnius dvišalius ryšius ateityje.

Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon paklausė susirinkusiųjų, ar jie kada nors susimąstė, kodėl Izraelio vėliavos spalvos – mėlyna ir balta? Jis priminė, kad tokią vėliavą pasiūlė vienas Sionistų judėjimo kūrėjų – Dovydas Volfsonas, žydas iš Lietuvos, Darbėnų miestelio. Sionistų judėjimas su Volfsonu atsakė į klausimą, kokia vėliava žydų valstybė turėtų mojuoti. Ambasdorius priminė, kad maldos skraistėje -Tallise kaip parašyta Toroje, yra mėlynas siūlas.

Seimo narys Emanuelis Zingeris kalbėjo apie seno sapno kulminaciją, apie naują Lietuvos žydų kartą, o šią mintį patvirtino, po to kalbėjusi, jauna moteris, baigusi Šolomo Aleichemo gimnaziją.

Šventės įspūdingumą susiprino Vilniaus aeroklubo pasirodymas su įvairiais atrakcionais, oro akrobatikos šou, lėktuvų manevrai virš minios, populiariausios žydų dainos.

Lėktuvai patraukė vaikų dėmesį nuo skanėstų stalo, kurį paruošė “Beigelių krautuvėlė”, o vaikai kaip užkerėti mėgavosi beigelių sumuštiniais ir macos kneydlakhų sriuba, kurią įvertino ir jauni, ir vyresni. Pavėlavusieji gavo matzos kamuoliukus su kremu. Viliojo gražus dėklas su mėlynos-baltos spalvos keksiukais, papuoštais Izraelio vėliavos spalvom, juos kepė buvusi Lietuvos ambasadoriaus Izraelyje žmona. Nuostabus smagus renginys amerikiečiui, stebėjusiam šią šventę, ji priminė Padėkos dieną su maistu ir skanėstais, kurioje žmones suartino bendras ryšys su viena geriausių visos Lietuvos mokyklų – Šolomo Aleichemo ORT gimnazija.

Daugiau nuotraukų

Skaityti plačiau
Panevėžio žydų bendruomenėje svečiai iš Pietų Afrikos Respublikos

Panevėžio žydų bendruomenėje svečiai iš Pietų Afrikos Respublikos

Panevėžio miesto žydų bendruomenėje lankėsi svečiai iš Pietų Afrikos Respublikos: advokatai Džonatanas ir Rašelė Šliozbergai. Bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman papasakojo svečiams apie Panevėžio krašto žydų istoriją, bendruomenės renginius, skirtus žydų istorijai studijuoti, kitus socialinius, edukacinius, kultūrinės veiklos darbus.

Panevėžio apskrityje yra 30 masinių žydų sušaudymo vietų ir 30 kapinių. Svečius ypač sudomino istorija apie žydų kapines Panevėžyje. Pasinaudoję proga, svečiai iš PAR aplankė Panevėžio m. žydų kapines ir sužinojo tragišką istoriją, kuomet 1966 m. kapinės buvo sunaikintos, o antkapiai panaudoti Juozo Miltinio teatro dekoratyvinės sienos apdailai.

Susitikimo pabaigoje bendruomenės pirmininkas Genaddy Kofman svečiams įteikė žydų metų kalendorių, ženkliukus su „Magen David“ simboliu. Svečiai nuoširdžiai padėkojo už išsamią apžvalgą ir palinkėjo Panevėžio m. žydų bendruomenei kuo geriausios kloties.

Gegužės 1-osios vakare prasideda Yom HaAtzmaut – Izraelio Nepriklausomybės dienos šventė

Gegužės 1-osios vakare prasideda Yom HaAtzmaut – Izraelio Nepriklausomybės dienos šventė

Sveikiname izraeliečius su Yom HaAtzmaut  – Izraelio Nepriklausomybės diena !

Yom HaAtzmaut  – Izraelio nepriklausomybės diena – didžiausia nacionalinė šventė Izraelyje. Klubai, barai, renginių salės, – visi planuoja švęsti. Daugelis stengiasi ištrūkti į gamtą, nes tai nedarbo diena.

Davidas Ben Gurionas – pirmasis Izraelio ministras pirmininkas, viešai perskaitė Izraelio Nepriklausomybės deklaraciją 1948m. gegužės 14d. Pagal žydų kalendorių, tai buvo Ijaro mėnesio penktoji diena. Ši data kaip Jom Ha’atzmaut šventė paprastai yra balandžio arba gegužės mėnesį pagal Grigaliaus kalendorių.

Izraelio Nepriklausomybės diena 2017m. pagrindiniai šventės renginiai Izraelio valstybėje prasideda Yom Haatzmaut išvakarėse, prie Herzlio kalno, Jeruzalėje vyksta nacionalinė ceremonija. Šis renginys žymi Yom Hazikaron –  žuvusių Izraelio Valstybės karių ir teroro aukų pagerbimo dienos pabaigą. Nepriklausomybės dienos šventė – tai spektakliai, kalbos ir iškilmingas dvylikos fakelų, kurie simbolizuoja dvylika Izraelio genčių ir dvylika piliečių, kurie savo veikla padarė gerą įtaką šalies gyvenimui. Tuo pačiu metu, visuose Izraelio miestuose ir miesteliuse vyksta šventės su fejerverkais.

Lietuvos žydų bendruomenėje pagerbtas žuvusių Izraelio karių ir teroro aukų atminimas

Lietuvos žydų bendruomenėje pagerbtas žuvusių Izraelio karių ir teroro aukų atminimas

Lietuvos žydų bendruomenėje balandžio 30d. kartu su Izraelio valstybės ambasada paminėta Yom Hazikaron –  žuvusiųjų Izraelio valstybės karių ir teroro aukų diena.
Data buvo pasirinkta neatsitiktinai, 4 Ijaro mėnesio dieną, 5708m. pagal žydų kalendorių (gegužės 13, 1948), Guš Etziono, esančio šalia Jeruzalės, gyvenviečių gynėjų žuvo taip ir nespėję sužinoti, kad po dešimties valandų bus paskelbta Izraelio valstybė.

Kasmet skaičiuojami žuvusieji arabų-Izraelio karuose, tarp jų – Izraelio apsaugos armijos, policijos, saugumo tarnybos, užsienio žvalgybos, žydų pogrindžio organizacijų aktyvistai. Skaičiuojama nuo 1860m. Tie metai laikomi žydų kovos dėl savo valstybės Izraelyje pradžia.

Izraelyje nėra bevardžių kareivių, izraeliečiai nežino, ką reiškia nešti gėles prie Nežinomo kareivio kapo. Šalyje labai jautriai reaguojama į kiekvieną žuvusįjį, saugomas  kiekvieno nukentėjusiojo atminimas, čia prisimenami visi. Pastaraisiais metais, šią dieną taip pat pagerbiami ir tie, kas žuvo nuo teroristų išpuolių. Deja, šių nekaltų aukų daugėja kiekvienais metais, jų sąrašuose: moterys, vaikai, seni žmonės ir jaunimas.

Balandžio 30d. su sielvartu ir ilgesiu, 1,5 mln. izraeliečių pagerbė žuvusius karius, kovojusius už Izraelio valstybę. Dvi minutes sirena kaukė 23,544 žuvusiųjų karuose garbei ir primindama šaliai 3,117 teroro aukų.

Minėjimo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje akimirkos  yra nuotraukose:

Skaityti plačiau