Skelbiamas konkursas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės privataus žydų darželio vadovo pareigoms užimti

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (toliau – LŽB) vienas svarbiausių strateginių tikslų 2017 m. – modernios, aukščiausius tarptautinius standartus atitinkančios žydų vaikų ikimokyklinio ugdymo institucijos įkūrimas. 2016 m. buvo padėti pagrindai įkuriant ikimokyklinio ugdymo instituciją, vaikų lopšelį-darželį “Šalom” šalia Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos (toliau – Darželis). Darželis ir minima gimnazija sudarytų bendrą erdvę, kurioje vaikai nuo pat mažumės būtų ugdomi žydiškų vertybių ir tradicijų dvasia, ruošiami tolimesniam mokslui vienoje iš geriausių Vilniaus gimnazijų. Remiantis geriausiais tarptautinės žydų švietimo organizacijos ORT (Association for the Promotion of Skilled Trades) ugdymo standartais, Darželis atspindėtų giliausių žydiškų tradicijų bei inovatyviausių ugdymo metodų sintezę.

Atsižvelgiant į tai, kad minimas Darželis „Šalom“ yra Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos dalis, šios gimnazijos direktorius ir LŽB direktorius vaikų ir jaunimo ugdymui 2017 m. vasario 3 d. Darželio vadove paskyrė ilgametę gimnazijos pedagogę, klinikinės psichologijos doktorantę, hebrajų kalbos dėstytoją Ruth Reches.

Dėl nedidelės žydų bendruomenės narių dalies viešai pareikštų abejonių minėtu sprendimu bei  viešojoje erdvėje sklandančių gandų dėl galimo nepotizmo, kurie klaidina bendruomenę ir trikdo tolimesnius Darželio plėtojimo planus, LŽB, būdama suinteresuota tiek savo, tiek žydų mokyklos, tiek būsimojo Darželio geru vardu ir vykdomos veiklos skaidrumu, skelbia konkursą žydų vaikų lopšelio – darželio „Šalom“ vadovo pareigoms užimti.

Reikalavimai kandidatams:

  • Aukštasis universitetinis (ne žemesnis nei magistro laipsnio) išsilavinimas bei įgyta pedagogo kvalifikacija;
  • nepriekaištingos lietuvių kalbos ir raštvedybos žinios bei anglų (B2 lygmeniu), hebrajų (B1 lygmeniu), rusų (B2 lygmeniu) žinios (žodžiu ir raštu);
  • ne mažesnė nei 7 m. pedagoginio darbo, darbo su vaikais patirtis;
  • puikūs darbo su MS Office programiniu paketu,  prezentacijų ruošimo įgūdžiai;
  • žydų kultūros, papročių, tradicijų, religijos išmanymas bei viešo kalbėjimo patirtis;
  • projektų administravimo ne pelno siekiančioje organizacijoje patirtis;
  • mokslinio-tiriamojo darbo patirtis;
  • finansų valdymo įgūdžiai.

Darbo pobūdis:

  • Veiklų, susijusių su žydų darželio steigimu organizavimas ir administravimas (planavimas, projektavimas, privalomų leidimų gavimas, derybų vedimas, organizacijos struktūros sukūrimas ir kt. administracinės veiklos);
  • bendradarbiavimas ir konsultavimasis su ORT dėl naujausių ikimokyklinio švietimo metodologijų pritaikymo;
  • lėšų rinkimo (fundraising) organizavimas, nacionalinių ir tarptautinių donorų paieška;
  • kompetentingų ir aukštos kvalifikacijos darželio darbuotojų paieška;
  • nuolatinio ryšio su ikimokyklinio amžiaus atžalas auginančiomis žydų šeimomis palaikymas ir poreikių nustatymo tyrimo atlikimas;
  • nuolatinis atskaitingumas Vilniaus Šolom Aleichemo ORT gimnazijos ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vadovybei apie pasiektus rezultatus.

 Mes siūlome:

  • Dinamišką, akiratį turtinantį, įdomų ir itin atsakingą darbą;
  • visas socialines garantijas;
  • atlyginimą (0,5 etato, 4 val. per dieną) – 300 eurų/mėn. su galimybe didėti priklausomai nuo pasiektų rezultatų.

Motyvacinį laišką bei CV siųsti rastine@aleichemo.vilnius.lm.lt bei info@lzb.lt iki 2017 m. gegužės 29 d.

Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

LŽB Lektoriumas kviečia ateiti sekmadienį

Gegužės 14d., 13:00val. kviečiame žiūrėti filmą „Ilgiausia kelionė“ (2015m.) JAV,George Tillman Jr. (filmas apie įvykius nuo 1940 iki 2000 m.).

Vilnius, Pylimo g. 4, Konferencijų salėje (2 aukštas)

LŽB vyko Australijos Žmogaus teisų komisaro E. Santow sustikimas su Žmogaus teisių organizacijų koalicija (ŽTOK)

LŽB vyko Australijos Žmogaus teisų komisaro E. Santow sustikimas su Žmogaus teisių organizacijų koalicija (ŽTOK)

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje 2017 m. gegužės 11 d. vyko Australijos Žmogaus teisų komisaro Edward Santow susitikimas su Žmogaus teisių organizacijų koalicija (ŽTOK).

P. Santow vizito Lietuvoje metu siekė susipažinti su Lietuvos nevyriausybinių organizacijų, dirbančių Žmogaus tesių srityje, veikla, sužinoti apie opiausiais Žmogaus teisių problemas šalyje. Šis vizitas Lietuvoje ir kitose valstybėse-partnerėse susijęs su Australijos siekiu dalyvauti Jungtinių tautų Žmogaus teisių taryboje.

Vizito metu p. Santow, įvardijęs save kaip pirmąjį žydų kilmės Australijos žmogaus teisių komisarą, buvo sužavėtas Lietuvos žydų bendruomenės aktyvumu. Taip pat jis akcentavo tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą vykdant projektinę veiklą Žmogaus teisių ir advokacijos srityse bei pasveikino naujausią bendruomenės projektą „Rekomendacijų dėl veiksmų kovojant su antisemitizmu ir romofobija Lietuvoje paruošimas ir viešinimas“ remiamą EVZ fondo (Vokietija).

Susitikime taip pat dalyvavo ir savo organizacijų veiklą pristatė kitų ŽTOK narių: Žmogaus teisių stebėjimo instituto, Tolerantiško jaunimo asociacijos, Nacionalinės LGBT teisių organizacijos, VŠĮ “Psichikos sveikatos perspektyvos” ir Žmogaus teisių centro atstovai.

Susitikimas su žydų bendruomenės istorijos tyrinėtoju ir knygos apie Vilkaviškio žydus pristatymas

Gegužės 12 d. 16val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyks susitikimas su Vilkaviškio žydų bendruomenės istorijos tyrinėtoju izraeliečiu Ralphu Salingeriu ir istoriku, knygos „Dingusios tautos pėdsakais“ autoriumi Antanu Žilinsku. Ilgametis Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius daug metų rinko medžiagą apie Vilkaviškyje gyvenusius žydus, kurią sudėjo į 2015 m. išleistą knygą. Šis viešas renginys vyks lietuvių ir anglų kalbomis.

Žydai Vilkaviškio teritorijoje įsikūrė XVI amžiuje, kai karalienė Bona Sforza skyrė miško čia gyvenusiems žydams sinagogai pasistatyti. Vilkaviškio sinagoga iškilo 1623 metais. 1919–1940 m. Vilkaviškyje veikė žydų gimnazija. Mieste veikė apie 150 parduotuvių, iš kurių apie 130 priklausė žydams. 1939 m. duomenimis, mieste ir apylinkėse gyveno 3 609 žydai, tai sudarė 45 proc. gyventojų.

Kauno žydų bendruomenė pagerbė Antrojo pasaulinio karo aukas

Kauno žydų bendruomenė pagerbė Antrojo pasaulinio karo aukas

Kauno žydų bendruomenė gegužės 9 d. pagerbė Antrojo pasaulinio karo aukas, prisiminė pergalės ir išsivadavimo iš nacistinio siaubo džiaugsmą. Šventino vakaro metu prisiminimais, liūdnais ir nuotaikingais, dalinosi karo veteranų našlės ir vaikai, apie savo, jauno vaikinuko, mėginimus aktyviai dalyvauti karo veiksmuose papasakojo Abramas Leizersonas. Pajusti bendrą dvasią ir artumą susirinkusiesiems padėjo ir bardo Aleksandro Rave atliekamos dainos, smagiais anekdotais netikėtai visus linksmino Lucija Lavrenova, o šventę organizuoti padėjo Basia Šragienė, dar prieš du metus šiame tradiciniame renginyje dalyvavusi kartu su savo vyru, karo veteranu, dabar jau šviesios atminties Šmueliu Šrage.

Renginį rėmė

Pergalės prieš fašizmą dieną pagerbti Panevėžyje žuvusieji kovotojai

Pergalės prieš fašizmą dieną pagerbti Panevėžyje žuvusieji kovotojai

Saulėtą gegužės 9-osios rytą Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai pagerbė Antrojo pasaulinio karo aukų atminimą. 11 val. visi susirinko  Panevėžio m. Ramygalos kapinėse prie memorialo „Nežinomam kariui”, kur palaidoti žuvusieji karo dalyviai Panevėžyje ir Panevėžio apskrityje. Iškilmingame renginyje dalyvavo Panevėžio m. visuomenė, Rusijos ambasados atstovas Vladimiras Tokmokovas.  Kitas renginys įvyko prie paminklo „Geto vartai“, buvusioje žydų geto vietoje ir 1941 – 1945 m. žuvusių karių kapinėse Krekenavos gatvėje. Šiame renginyje dalyvavo visų tautybių miesto gyventojai. Buvo  padėtos gėlės, vainikai, uždegtos žvakės, skaityta malda.

13 val. PŽB nariai ir garbingi svečiai susirinko PŽB patalpose Ramygalos g. 18, kur dalinosi savo istorijomis apie tėvų, senelių likimą, kurie dalyvavo kare prieš nacizmą. Buvo įvardintos pavardės artimųjų, žuvusiųjų II Pasauliniame kare ne tik fronte, bet ir koncentracijos stovyklose, getuose, ar Leningrado blokados metu bei kitose vokiečių okupuotose teritorijose.  Jurijus Smirnovas RAAK pasidalino savo atsiminimais apie tai, ką jam teko išgyventi per II Pasaulinį karą, būnant mažamečiu koncentracijos stovyklose Šiauliuose ir Panevėžyje.

Jefimas Grafmanas papasakojo savo šeimos istoriją. Jo šeimai teko išgyventi Leningrado blokadą.  Tylos minute buvo pagerbti bendruomenės ir viso pasaulio žydai, kurie žuvo karo metu ar atgulė amžino poilsio taikos metu.

Šią svarbią dieną bendruomenė sulaukė netikėtų svečių – Lietuvos žydų geneologiją tyrinėjančios grupės narių (LitvakSIG) su vadove Carol Hoffman. Ši grupė atlieka lietuvių – žydų (litvakų) geneologijos tyrimus visame pasaulyje. Jų misija – ieškoti litvakų paveldo. Keli šios delegacijos nariai turėjo giminaičių, gyvenusių Panevėžyje iki II Pasaulinio karo.

Turime Litvako ženklą!

Turime litvakų ženklą, kurio autorė – Viktorija Sideraitė Alon.

Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija leido vartoti Lietuvos Nacionalinį simbolį Gediminaičių stulpus Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei prekių ženkle. Šiuo metu baigiamas Litvako ženklo kaip LŽB prekinio ženklo patentavimo procesas.

Gediminaičių stulpai nuo  14 amžiaus neabejotinai buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto herbas. Beveik 700 metų Lietuvoje gyvenanti žydų bendruomenė yra integrali lietuvių valstybės piliečių politine/istorine prasme dalis.

Lietuvą per amžius kūrė daug tautų, valstybės, jos kultūros, ekonomikos kūrime reikšmingą indėlį įnešė ir žydų bendruomenė.  LDK kunigaikštis Gediminas istorijoje išliko ir kaip valdovas, pakvietęs į Lietuvą atvykti kitas tautas, gyventi ir kurti Lietuvą. Gedimino stulpų Ženklo naudojimas litvakų logotipe yra puikus patvirtinimas to ką viešai deklaruoja šiuolaikinė Lietuvos valstybė – pasididžiavimą, jog Lietuva per amžius buvo Atvira, Tolerantiška, Įvairi. 

Kodėl mums (ne)reikia kitokių?

Laikas būtų liautis kaltinti okupaciją ir pagaliau imtis keisti požiūrį. Kitoniškumo nepriėmimas, galima sakyti, yra realios įvairovės nepriėmimas: ne tik tų, kurie atvyksta naujai, bet ir tų, kurie mūsų tarpe gyvena jau senai.

Sako Karolis Žibas interviu Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenes puslapiui ir žurnalui Veidas. Jį kalbina žurnalistė Ieva Elenbergienė.

Straipsnis paruoštas, remiant #AtmintisAtsakomybeAteitis

 

 

 

Kodėl ne reikia

Nuo gegužės 11 d. iki 31 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento erdvėse veiks nacionalinė Lietuvos moksleivių piešinių paroda „Piešiame Jeruzalę“, skirta Lietuvos ir Izraelio diplomatinių santykių 25-mečiui paminėti.

Užuojauta

Liūdime pranešdami, kad gegužės 10 d. mirė David Stupelman, Klaipėdos žydų bendruomenės ir
Socialinių programų departamento narys (1930 12 21 – 2017 05 10). Užjaučiame artimuosius šią liūdną netekties dieną.

Padėka

Socialinių programų departamento koordinatorė Žana Skudovičienė dėkoja visiems, padėjusiems organizuoti Pergalės dienos šventę bendruomenės nariams, Antrojo pasaulinio karo veteranams. Į šventę gegužės 8 d. susirinko apie 140 žmonių. Nuoširdžiai “Ačiū” tariame dainininkams Michailui Filipovui ( Jablonskiui), Vadimui Volkovui, Ritai Alterman. “Beigelių krautuvėlei” ir restoranui “Natali” dėkojam už skanias vaišes, taip pat Arikui Krupui, kuris jau daug metų dovanoja veteranams ypatingus gėrimus.

 

Prof. habil. dr. Leonido Melniko jubiliejinis vakaras Lietuvos žydų bendruomenėje

Prof. habil. dr. Leonido Melniko jubiliejinis vakaras Lietuvos žydų bendruomenėje

Maloniai kviečiame į susitikimą iš ciklo „Likimai“-
Prof. habil. dr. Leonido Melniko 
jubiliejinį vakarą

Programoje:
Prof. Habil. Dr. Leonidas Melnikas (fortepijonas), Borisas Traubas (smuikas), Valentinas Kaplūnas (violončelė), Genadijus Savkovas (akordeonas)

Dalyvauja:
prof. Silvija Sondeckienė, Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė kompozitorė Audronė Nekrošienė-Žigaitytė.

Renginys vyks:
Gegužės 11 d., ketvirtadienį, 18 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje (Pylimo g. 4), Jašos Heifetzo salėje (III a.)
Renginio sumanytoja ir vedėja  –  Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės  pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnikienė

„Abi Men Zet Zich“ klubas švenčia Pergalės dieną

„Abi Men Zet Zich“ klubas švenčia Pergalės dieną

2017 m. gegužės 8 d. Lietuvos žydų(litvakų) bendruomenė pakvietė į Socialinių programų departamento klubo „Abi Men Zet Zich“ Pergalės šventę, kuri įvyko Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės buveinėje. Šventės metu buvo pagerbti Antrojo pasaulinio karo didvyriai -veteranai, bendruomenės nariai.

Pergalės dienos šventės proga bendruomenės sale ir foje buvo sausakimšos,susirinko apie 140 žmoniu. Laikas bėga, veteranai iškeliauja anapilin, šiandien Vilniuje gyvena 14 Antrojo pasaulinio karo veteranų – žydų.

Socialinių programų departamento koordinatorė Žana Skudovičienė dėkoja visiems dalyviams, savanoriams, kolegoms padėjusiems surengti šventę. Nuoširdžiai “Ačiū” tariame dainininkams Michailuj Filipovui ( Jablonskiui), Vadimui Volkovui, Ritai Alterman. “Beigelių krautuvėlei” ir restoranui “Natali” dėkojam už skanias vaišes, taip pat Arikui Krupui, kuris jau daug metų dovanoja veteranams ypatingus gėrimus.

Dėkojame programoje dalyvavusiam Vilniaus Santaros gimnazijos-progimnazijos mokinių pučiamųjų instrumentų orkestrui ir jo vadovui Linui Avižieniui.

Daugiau nuotraukų

2017 m. gegužės 18 d. 18 val. kviečiame į susitikimą su Lietuvos žydų bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky ir Elžbietos Josadės filmo “Dialogas su Josefu” peržiūrą

2017 m. gegužės 18 d. 19.00 val. kviečiame Vilniaus žydų bendruomenės jaunimą ir visus norinčius į Elžbietos Josadės dokumentinio filmo “Dialogas su Josefu” peržiūrą Vilniuje “Pasakos” kino teatre. Po filmo taip pat vyks diskusija, susitikimas su filmo režisiere Elžbieta Josade ir filmo montuotoju Rareş Lenasoaie.

“Dialogas su Josefu” 2016 metais pelnė specialųjį žiūri paminėjimą Tarptautiniame dokumentinių filmų festivalyje Jihlava IDFF 2016, Geriausio Centrinės ir Rytų Europos dokumentinių filmų kategorijoje. Nacionalinė filmo premjera įvyko 2016 m. lapkričio mėnesį “Scanorama” kino forume.

Trumpas filmo aprašymas:

“Josefas tapo tai, kas jį supa – kalvotą žemę, dangų, ir siekia perprasti ir perteikti šio peizažo struktūrą. Droviai filmo autorė stebi dirbantį savo tėvą ir lydi jį šioje ypatingoje erdvėje.”

Prieš filmo peržiūrą, 18 val.  restorane “La Boheme”  maloniai kviečiame žydų bendruomenės jaunimą į neformalų susitikimą prie vyno taurės su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky. Pokalbio metu bus aptariami žydų tradicijų, paveldo išsaugojimo klausimai,  bendruomenės ateities perspektyvos, Pirmininkė atsakys kitus dominančius klausimus. 

Paneriuose pagerbtas Antrojo pasaulinio karo aukų atminimas

Paneriuose pagerbtas Antrojo pasaulinio karo aukų atminimas

Lietuvos kariuomenės Garbės kuopos kariai dalyvavo Antrojo pasaulinio karo Europoje pabaigos 72-ųjų metinių minėjimo renginiuose. Pagerbdami karo aukų atminimą, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai padėjo gėlių Panerių memoriale. Ceremonijoje dalyvavo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir  bendruomenės nariai. Nuotraukose užfiksuotos žuvusių atminimo pagerbimo akimirkos.

Kvietimas “Makabi” nariams į teniso dvejetų varžybas

                                                                       

Gerbiamieji   LSK    “Makabi” nariai,

Šių   metų  gegužės  14 d.  sekmadienį  11 val. SEB arenoje Vilniuje  vyks   teniso  dvejetų   varžybos. Kviečiame  dalyvauti  moteris  ir  vyrus .  Varžybų  reglamentas  bus  nustatytas  kai bus žinomas  tikslus  dalyvių  skaičius.  Prašome  registruotis iki gegužės 11 d. 22 val.

 makabilita.duskes@gmail.com. Tel. 8 698 19999

Varžybų  vyr.teisėjas   Michailas  Duškesas

Pranešimas apie Pergalės šventę bendruomenėje

2017 m. gegužės 8 d. 14 val.  Lietuvos žydų(litvakų) bendruomenė kviečia į Socialinių programų departamento klubo „Abi Men Zet Zich“ pergalės šventę, kuri įvyks Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės buveinėje adresu Pylimo g. 4, Jašos Heifetzo salėje. Šventės metu bus pagerbiami Antrojo pasaulinio karo didvyriai-veteranai. Programoje numatytas Vilniaus Santaros gimnazijos-progimnazijos mokinių pučiamųjų instrumentų orkestro koncertas (vadovas Linas Avižienis). Iškilmėse dalyvaus Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ir Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnikienė, Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininkas Shmuel Levin, kantorius Šmuelis Jatomas.

 

Žiniasklaidos atstovai taip pat yra laukiami 14 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Jašos Heifetzo salėje (III a., Pylimo g. 4).

Vilniaus gubernijos žydai – caro rekrūtai, kantonistai, Pirmojo pasaulinio karo šauktiniai

Vilniaus gubernijos žydai – caro rekrūtai, kantonistai, Pirmojo pasaulinio karo šauktiniai

Projektas pristato turtingą XX a. pradžios nuotraukų kolekciją, saugomą Lietuvos centriniame valstybės archyve. Tai Vilniaus gubernijos žydų tautybės jaunuolių, šauktinių į caro kariuomenę 1900– 1915 m., fotografijos su autentiškais užrašais, patvirtinančiais asmens tapatybę: pavardė užrašyta ant nuotraukos averso ir paliudyta parašu bei antspaudu. Kitoje nuotraukos pusėje – Vilniaus gubernijos policijos atstovo parašas, neretai prisegtas ir asmens tapatybės patvirtinimo liudijimas.