Kauno žydų bendruomenė visus kviečia birželio mėn.26d.(pirmadienį)17 val. pagerbti Lietūkio garažo aukas prie paminklo šiems žiauriems įvykiams atminti, Miško gt.3,Kaunas
Maloniai kviečiame aktyviai dalyvauti. pabūti kartu su žydų tauta.
2017 birželio 15 dieną Panevėžio m. žydų bendruomenė susitiko su Brozinų šeimos giminaičiais. Brozinų šeimos atstovai Art Puškinas ir jo žmona Joann gyvena USA Long Island. Art Puškinas yra Mildred Miller sūnus, Many Raf anūkas, Rivkos dukros Aiziko Brozino proanūkis. Jo proproseneliai Rafų ir Brozinų šeimos gyveno Panevėžyje ir turėjo siuvėjų amatus. Benjamino Zuskino šeima ir Brozinų šeima buvo artimi giminaičiai. A. Puškinas papasakojo savo plačios šeimos istoriją, kuri gyveno Panevėžyje iki Pirmojo pasaulinio karo ir po jo. Suplanavus vizitą, A. Puškinas atsiuntė savo protėvių gyvenimo istorijos aprašymą ir nuotraukas, iš kurių galima daryti išvadą, kad buvęs proprosenelis Aizikas Brozinas ir jo žmona Fruma Berkovič buvo ne tik aktyvūs Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai, bet ir vykdė labdaringą veiklą. Nuotraukoje matyti iškaba apie paramą sinagogai “Chayei Odam”, kuri buvo Panevėžyje, Jablonskio g. 1, “Sinagogos moterų antro aukšto įrengimui skyrė paramą Aizikas ir jo žmona Fruma. Iškaba- padėka Rabino Dancigo kūrinys. Savo nedidelėmis lėšomis jie sugebėjo skirti lėšas medinės sinagogos „Chayei Odam“ antram aukštui įkurti ir žydų moterų prieglaudos namų įkūrimui.
Nuotraukoje paminklas Brozino proproseneliui.
Gerbiamieji bendruomenės nariai, darbuotojai, lankytojai,
Informuojame, jog vykdant Pylimo 4 d. pastato avarinės būklės šalinimo darbus, papildomai paaiškėjo, kad Bendruomenės fasadą puošiančios skulptūros laikosi itin nestabiliai ir kelia didelę grėsmę žmonių saugumui judrioje Pylimo gatvės pradžioje.
Tęsiantis avarinės būklės šalinimo darbams, artimiausiu metu į bendruomenės patalpas galima bus patekti tik pro Muziejaus įėjimą 9-17 val. darbo dienomis (penktadienį, birželio 23 d. nuo 9 iki 15.30 val).
„Beigelių krautuvėlė“ bus uždaryta iki kol avarinė būklė bus pašalinta, savaitgaliais veiklos Lietuvos žydų bendruomenėje artimiausiu metu NEVYKS.
Situacijai keičiantis, nedelsiant būsite informuoti.
Dėkojame už supratingumą ir atsiprašome už nepatogumus.
Pagarbiai,
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės administracija
Pylimo g. 4
LT-01117 Vilnius
info@lzb.lt www.lzb.lt
Martynas Užpelkis, LŽB paveldosaugininkas
Istorinis įvykis! Šiomis dienomis, gal ir sutapimas, bet greičiau kaip kryptingo ir nuoseklaus pasiruošimo rezultatas, vienu metu Vilniuje tvarkomi visi trys žydų bendruomenės istoriniai pastatai. Nepaisant laikinų nepatogumų, džiaugiamės ir dėkojame visiems, kas prisideda prie žydų nekilnojamojo paveldo išsaugojimo.
Tęsiama Vilniaus sinagogos Gėlių gatvėje (Zavel Germaize ir David Levinson sinagoga) tvarkyba – baigiama restauruoti fasadus, nuogrindą, įrengti pagal seną pavyzdį pagamintus langus ir duris. Pastato savininkas – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė. Tvarkybos darbų užsakovo funkcijas vykdo VĮ “Lietuvos paminklai”. Tvarkybos darbus atlieka UAB “Nivara”. Šiemet kaip ir praėjusius 3 metus darbai ir toliau finansuojami iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Geros valios fondo lėšų. 2017 m. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, vadovaudamasis Kultūros ministro įsakymu, skyrė 120.000 EUR; Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė prisideda 16.000 EUR, kuriuos skyrė Geros valios fondas.
Pradėta tvarkyti Vilniaus choralinė Taharat Ha Kodeš sinagoga Pylimo gatvėje – remontuojamas stogas, restauruojamas pagrindinis fasadas, atliekami vidaus remonto ir avarijos grėsmės šalinimo darbai. Pastato savininkas – Vilniaus žydų religinė bendruomenė. Tvarkybos darbų užsakovo funkcijas vykdo VĮ “Lietuvos paminklai”. Tvarkybos darbus atlieka UAB “Statresta”. Darbai finansuojami iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Geros valios fondo lėšų. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, vadovaudamasis Kultūros ministro įsakymu, skyrė 60.000 EUR; Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė prisideda 15.000 EUR, kuriuos skyrė Geros valios fondas.
Išsamų fotoreportažą apie Vilniaus sinagogas skaitykite čia:
Penktoji dalis
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės tinklapyje baigiame Algimanto Kasparavičiaus, humanitarinių mokslų daktaro, Lietuvos istorijos instituto vyresniojo mokslo darbuotojo straipsnio “Lietuvių politinės iliuzijos: Lietuvos laikinosios vyriausybės „Politika” ir Holokausto pradžia Lietuvoje 1941 metais” publikaciją.
Provokiškos, pronacinės Lietuvos valstybingumo atkūrimo strategijos 1941 m. vasaros pradžioje laikėsi ne vien LAF’o politinė vadovybė Berlyne ar Laikinoji Vyriausybė Kaune, bet ir dalis tremtyje dar likusios lietuvių diplomatinės tarnybos. Tame tarpe kurį laiką iš dalies ir pats diplomatijos šefas Stasys Lozoraitis vyresnysis. Kontroversišką S. Lozoraičio veiklą 1941 m. birželio gale rodo mažiausiai du faktai. Jau birželio 23 d. lietuvių diplomatijos šefas, tuomet veikęs Romoje, nacių invazijos į SSRS proga specialia telegrama pasveikino fašistinės Italijos užsienio reikalų ministrą Galeazzo Ciano, o kiek vėliau nesėkmingai bandė patekti ir pas Trečiojo Reicho ambasadorių Romoje, kad šiam taip pat „galėtų pareikšti linkėjimus dėl karo su bolševikais”[1]. Tiesa, nacių ambasadoriui sveikinimų S.Lozoraitis tuomet taip ir neišreiškė, nes nacių pareigūnas elgėsi arogantiškai ir lietuvių diplomato net nepriėmė. Kaip matyti iš šaltinių, būtent tokį S. Lozoraičio veikimą lėmė įsitikinimas, jog „bolševikų okupacijos pakeitimas vokiečių okupacija mums yra didelis žingsnis pirmyn, Nepriklausomybės atstatymo linkui”[2].
Jeigu turėsime galvoje, kad dar nuo 1940 m. vasaros tarp nacistinės Vokietijos ir Didžiosios Britanijos vyko žūtbūtinės kautynės ore ir jūrose istoriografijoje dažnai vadinamos „Mūšiu dėl Britanijos”[3], kad 1941 m. birželio 16 d. JAV prezidento Franklin Delano Roosevelt nurodymu visoje JAV teritorijoje buvo uždarytos visos nacių Vokietijos diplomatinės atstovybės, Hitlerio diplomatai išprašyti iš šalies, o įtartini vokiečių tautybės asmenys internuoti specialiose stovyklose; jeigu turėsime omenyje, kad charizmatiškasis Didžiosios Britanijos premjeras Winston’as Spencer’is Churchill’is jau 1941 birželio 22 d. popietę viešai per BBC radiją pareiškė apie „visokeriopą” britų imperijos paramą užpultai Sovietų Sąjungai ir Jo Didenybės vyriausybės „tvirtą ryžtą sunaikinti Hitlerį ir jo nacistinį režimą”, tai negalėsime nepripažinti, kad lietuvių diplomatijos šefo veikla tomis dienomis buvo mažų mažiausiai keista ir kontroversiška.
Šis pasakojimas apie narsią naikintuvų pilotę Lydą Litvak (tikrasis vardas ir tėvavardis – Leja Vulvovna) . Lyda gimė Maskvoje (1922/08/18 – 1943). Jos tėvas 1937m. buvo suimtas, Stalino režimo kankintas ir nužudytas. Dukra Lyda Litvak prieš karą tapo profesionale lakūne. Pilotė ir instruktorė, ji – viena pirmųjų moterų, kuri savo noru pasiprašė tarnauti karinėse oro pajėgose, atsakydama į garsios lakūnės Marinos Raskovos kvietimą.
Baigusi Chersono karo lakūnų mokyklą, seržantė Lyda buvo paskirta į moterų karinį būrį ir dalyvavo Saratovo gynyboje. Lyda – smulkutė labai moteriška, šviesiaplaukė, su keliomis draugėmis, taip pat pilotėmis rugsėjo mėnesį buvo perkelta į Stalingradą, kur buvo suformuotas specialus moterų būrys. Ji skraidė su Jak-1, ant kurio fiuzeliažo buvo 32-as numeris. Apie Lydą sakydavo, kad jai sekasi geriausiai, ją dar vadino naikintuvų karaliene, kuri kovojo pietvakariniame fronte.
1943 metais kovo mėnesį, numušusi du nacių lėktuvus, ji buvo sužeista ir išvežta į ligoninę. Pagijusi, išėjusi iš ligoninės, Lyda Litvak grįžo į pulką gegužės mėnesį ir gavusi leitenanto laipsnį, buvo perkelta į Pietų frontą. Liepos mėnesį ji skraidė į 2 pavojingas kovines užduotis, buvo sužeista ir priversta nutūpti avariniu būdu. Trečias skrydis jai buvo lemtingas, numušusi du priešo lėktuvus 1943/08/01, buvo netikėtai atakuota ir tik vienas iš kito lėktuvo pilotų suspėjo pastebėti, kad jos lėktuvas dingo debesyje. Ant Jos lėktuvo fiuzeliažo buvo nutapyta baltoji lelija.Draugai Ją vadino Lilija. Leja Litvak herojiškai žuvo neturėdama 21 metų per savo trumpą gyvenimą numušė 14 naikintuvų ir aerostatą. Jos rekordas pateko į „Gineso rekordų knygą“.
Tik po 47 metų 1990/05/06 Jai po mirties buvo suteiktas TSRS Didvyrio vardas.
Aleksas Veksleris domėjosi ir tyrinėjo žydų, kovojusių Antrojo Pasaulinio karo frontuose, likimus. Pradedant 1943 metais TSKP CK sekretoriaus Ščerbakovo nurodymu nuspręsta apriboti žydų frontininkų apdovanojimą už didvyrišką dalyvavimą fronto mūšiuose. Tuo pat metu pradėta gėdingai “taisyti” jų pavardes ir vardus, kurie buvo jau įrašyti ankstesniuose apdovanojimuose. Žydai dalyvavo kovoje su Hitlerio armija ne tik gindami Tėvynę, dar ir dėl to, kad turėjo asmenines sąskaitas su jų tautiečius žudžiusiais naciais. Sovietų armijos vadovai nusprendė imtis antisemitinių veiksmų prieš žydus frontininkus, nes jie gavo daugiau apdovanojimų negu rusai. Jau tuomet Stalinas skelbė, kad lemiamą vaidmenį pergalėje prieš fašizmą atliko rusai, tačiau suskaičiavus Sovietų sąjungos didvyrius, paaiškėjo, kad dauguma jų – žydai. Sovietų valstybės vadovai pradėjo vykdyti bjaurią ir gėdingą valstybinio masto antisemitizmo politiką. Pasibaigus karui, žydų, gavusių Didvyrio vardą, buvo 167.
A.Veksleris, taip pat sovietinės armijos pulkininkas F.Sverdlovas išleido knygas:” Drąsiųjų gretose” ir “Žydai – TSRS ginkluotųjų pajėgų generolai” , ir M. Šteinbergas – knygą “Žydai tūkstantmečių karuose”. Jų pastangomis atskleista tiesa apie žydus, pasiaukojamai kovojusius Antrajame pasauliniame kare ir taip pat ryžtingai kovojusius už Žydų valstybę Izraelį. Žydai niekada nebuvo bailiai.
Šiomis dienomis Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės socialinių programų departamento darbuotojai lankosi Varšuvos žydų bendruomenėje Jewish.org.pl. Pagrindinis pastatas įsikūręs miesto centre, šalia veika skandinaviško modelio vaikų darželis, senjorų dienos centras ir žinoma košerinė valgyklėlė, kur pietūs kaip namie. Remiant Erasmus+ programai, šiais metais 10 centro darbuotojų mokosi iš didžiulę patirtį turinčių kolegų Vokietijoje, Prancūzijoje ir Lenkijoje, kaip plėsti paslaugų tinklą pagyvenusiems asmenims bei gerinti teikiamų socialinių paslaugų kokybę.
2017 m. birželio 20 – 22 d. (imtinai) BENDRUOMENĖ BUS UŽDARYTA (lankytojams užeiti draudžiama) dėl pastato Pylimo g. 4 avarinės būklės ir atliekamų jos šalinimo darbų. Nuo pastato fasadų krentančių didelių nuolaužų pastate Pylimo g. 4 susidarė avarinė būklė. Kol vyks avarinės būklės šalinimo darbai, lankytojai nebus įleidžiami.
Birželio 21 d. 17.30 val. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) vyks Lietuvoje sukurto, istoriniais įvykiais paremto filmo „Pasipriešinimas“ peržiūra ir susitikimas su jame nusifilmavusiais lietuvių aktoriais bei knygos „Pasipriešinimas: Bielskių partizanai“ autorės Nechamos Tec dukra Leora Tec.
„Pasipriešinimas“ (angl. Defiance, 2008 m., 131 min.) pasakoja apie Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje gyvenusius brolius Bielskius, kurie miškuose slapstėsi nuo nacių persekiojimo. Bielskių kova už gyvybę galiausiai virto žygdarbiu – jų dėka karo pabaigos Lipišanskos miškuose sulaukė 1200 žydų, pabėgusių iš Baltarusijos ir Vilniaus getų.
„Pasipriešinimas“ – vienas brangiausių ir sėkmingiausių Lietuvoje sukurtų meninių filmų. Be pagrindinį vaidmenį atlikusio britų aktoriaus Danieliaus Craigo, geriausiai žinomo dėl slaptojo agento Jameso Bondo vaidmens, „Pasipriešinime“ nusifilmavo visa plejada Lietuvos aktorių ir muzikos pasaulio atstovų, tarp kurių – Leonardas Pobedonoscevas, Antanas Šurna, Rimatė Valiukaitė, Dalius Mertinas, Edita Užaitė, Dalia Michelevičiūtė, Vidas Petkevičius ir kiti.
„Žodis „diskriminacija” dažnai nieko nepasako, tai – abstrakcija. Tačiau po šiuo terminu slypi labai konkrečios žmonių istorijos. Kartais skaudžios, kartais įkvepiančios. Būtent dėl jų galime suprasti, kad su diskriminacija viename ar kitame gyvenimo etape susiduriame visi“, – sako festivalio direktorius Gediminas Andriukaitis.
Lietuvos įstatymuose draudžiama tiesioginė ar netiesioginė diskriminacija bei priekabiavimas dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, etinės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų. Kviesdami rašyti savo istorijas, „Nepatogaus kino“ organizatoriai prideda ir kalbos, socialinės padėties, lyties tapatybės, šeiminės padėties pagrindus.
Pirmadienį, birželio 12 d, Izraelio ambasada Lietuvoje pakvietė daugiau nei 150 vaikų iš visos Lietuvos dienos centrų “Gelbėkit vaikus” į Vilnių. Vaikai žiūrėjo filmą kino teatre, lankėsi Prezidentūroje, vaišinosi skaniomis picomis ir valgė ledus prie Vilniaus Baltojo tilto. Izraelio ambasada tokiu būtu dalyvavo akcijoje “Padovanok vaikui vasarą”. Pasak nepaprastojo ir įgaliotojo Izraelio ambasadoriaus Lietuvoje Amiro Maimono, projektai, skirti vaikams iš socialinės rizikos šeimų paremti, yra svarbūs, nes ambasada savo veikloje vadovaujasi pagrindinėmis žydų tradicijų vertybėmis – rūpintis savo bendruomene, rūpintis savo kaimynais.
Šventę Lietuvos vaikams iš socialiai remtinų šeimų Izraelio ambasada surengė antrą kartą. Pernai diplomatinė atstovybė dalyvavo socialinėje akcijoje “Už saugią Lietuvą”, kurią inicijavo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Laiškas adresuotas LŽB pirmininkei F.Kukliansky.
Paskelbtame tekste Lietuvos žydų bendruomenės pozicijos LR Pilietybės įstatymo pataisų projekto klausimu jūsų išsakytos mintys dėl pilietybės grąžinimo buvusiems Lietuvos piliečiams žydams, išvykusiems po 90-tųjų metų į Izraelį, visiškai sutampa su mano asmeniška ir turbūt daugelio kitų Izraelyje gyvenančių litvakų pozicija ir lūkesčiais.
Ispanija, ištrėmusi visą žydų bendruomenę prieš penkis šimtus metų, priėmė sąžiningą sprendimą grąžinti žydams, išeiviams iš Ispanijos, šalies pilietybę. Šis Ispanijos valdžios sprendimas sėkmingai vykdomas jau keletą metų.
Lietuva, kurios teritorijoje buvo fiziškai išnaikinta beveik visa žydų bendruomenė, tiesiog morališkai privalo žengti tokį patį žingsnį prieš tuos kelis tūkstančius išžudytųjų žydų išlikusius palikuonis, gyvenančius Izraelyje, ir sugrąžinti jiems kadaise atimtą pilietybę.
Darote labai svarbų darbą, sugrąžinant šimtmečiais buvusį natūralų žydiškąjį Lietuvos sociumo elementą į jam teisėtai priklausančią vietą, todėl palinkėsiu jums visokeriopos sėkmės ,įgyvendinant tikslus šioje nelengvoje misijoje.
Pagarbiai,
Borisas Joselovich
(Izraelio pilietis nuo 1993 m.)
Birželio 13d. Panevėžio m. žydų bendruomenėje apsilankė Šaptai Cionas su šeima. Antrojo pasaulinio karo metais Kupiškio raj. Trinapolio vienkiemyje Markevičių šeima, kuri augino septynis vaikus, nedvejodama priglaudė 10 žydų, tarp kurių buvo ir Šaptai Ciono mama Sima Ševelytė. Juozapo Markevičiaus ūkyje ir šalia miške esančioje žieminėje buvo slepiami dar 9 iš Panevėžio geto 1941 metų vasarą išsigelbėję žydai: Voltas Kušneris (žmona jo jau buvo sušaudyta), dukros Sonia ir Asia, sūnus Jozefas, vairuotojas Levinas, advokatas Keselis, anglų kalbos mokytojas (pavardė nežinoma), Šolomas Šerenzonas, Špindelis. Sonia Kušneraitė tais pačiais 1941 metais paliko Juozapo Markevičiaus ūkį ir su drauge slapstėsi Subačiaus miestelyje geležinkelio stotyje. Likę 9 žydai išbuvo iki 1943 metų rudens. Markevičiai juos maitino ir slėpė, gelbėjo nuo neišvengiamos žūties. Vėliau už šiuos nuopelnus Markevičiai buvo pakviesti būti žydų bendruomenės garbės nariais, jiems suteikti Pasaulio teisuolių vardai.
Eidamas 102-uosius metus mirė ilgametis Šiaulių žydų bendruomenės narys gydytojas Jokūbas Furmanas. (1916 04 25 – 2017 06 14).
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia velionio artimųjų ratą. Šiauliai ir žydų bendruomenė neteko ryškios, įdomų laikmetį nugyvenusios asmenybės, tikro šiauliečio žydo, gydytojo, inteligento.
Mediko Jokūbo Furmano 101-to metų gyvenimas buvo neatsiejamas nuo visuomenės sveikatos priežiūros, kuriai paaukoti penki gyvenimo dešimtmečiai, iš jų – beveik 45 metus dirbo Šiaulių miesto sanitarijos epidemiologijos stoties (dabar Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas) skyriaus vedėju. Gydytojo Jokūbo Furmano kelias itin glaudžiai siejamas ir su miesto sanitarijos istorija. Šiaulių miesto sanitarijos epidemiologijos stotis buvo įkurta 1944 m. Tuo metu sanitarijos tarnyba talpinosi viename kambarėlyje Vasario 16-osios gatvėje, o mikrobiologijos laboratorija – Pakalnės g. 5. Laboratorijoje buvo atliekami klinikiniai, bakteriologiniai ir serologiniai tyrimai iš visos apskrities. Visą transportą sudarė arklys ir vežimas. Nuo 1946 m. sanitarijos inspektoriumi buvo paskirtas Jokūbas Furmanas. Vienas iš svarbiausių uždavinių po karo buvo kova su infekcinėmis ligomis: dėmėtąja šiltine, vidurių šiltine, paratifu B, dizenterija ir kt.
Nuotraukoje: dar prieš metus Jokūbą Furmaną, švenčiantį šimtmetį, sveikino Šiaulių meras ir Lietuvos Vyriausybės vadovas.
“Nekaupkite pykčio, gyvenkite ramiai”. Tokią ilgaamžiškumo paslaptį išdavė švęsdamas 100-ąjį gimtadienį, kalbėjo Jokūbas Furmanas. Jo nugyventus metus vargiai būtų galima sutalpinti į vieną knygą – inteligento gyvenimas neįtikėtinai margas. J.Furmanas gimė Maskvoje, bet iš Rusijos sostinės išginė įvykusi revoliucija. Turtinga pirklių šeima po valdžios perversmo skubiai persikraustė į Šiaulius, J.Furmano motinos gimtinę. Klestinčio Šiaulių odininko Ragalino vaikaitis čia baigė gimnaziją. Joje jaunuolis mokėsi su garsiojo pramonininko Chaimo Frenkelio sūnumi, o baigęs mokyklą išvažiavo pas dėdę į Paryžių studijuoti medicinos. Mokslus baigusį jauną mediką viliojo darbu Maroke, kitose Afrikos šalyse, bet J.Furmanas sugrįžo į vaikystės miestą. Jo sesuo apsigyveno Paryžiuje, o brolis išvyko į Izraelį.
Negalėjęs pasigirti puikia sveikata, sulaukęs šimtmečio , jis nebegalėjo skaityti taip mėgtų knygų ir laikraščių. Tačiau nuo miesto ir valstybės aktualijų nenutolo, nes kasdien per televizorių klausėsi žinių. „Nereikia nereikia ilgai atsiminti blogo žodžio, ir gyvenimas taps gražus, – gyvenimiška patirtimi prieš metus dalinosi šiaulietis. – Visiems noriu palinkėti vieno – kad karo daugiau nebebūtų“.
Tebūnie Jokūbui Furmanui lengva žemelė.
Šių metų birželio 8 -11 dienomis ansamblis „Fajerlech“ dalyvavo penktajame tarptautiniame muzikos ir meno konkurse-festivalyje „Zvuki i kraski belyh nocej“ („Baltųjų naktų garsai ir spalvos“), kuris vyko Sankt Peterburge, Rusijoje.
„Fajerlech“ dalyvavo nominacijoje „Liaudies ansambliai ir dainos“, kurioje iš viso buvo 65 nominantai. Į finalinį koncertą pateko 59 diplomantai ir laureatai, tarp jų ir „Fajerlech“ ansamblis, kuris laimėjo pirmą vietą. Taip pat už aukštą meninį lygį, puoselėjant žydų kultūrą ir tradicijas, žiūri padovanojo ansambliui dovanų sertifikatą, kurį galima bus panaudoti sekančiam festivaliui.
Dalyvavimas tokiuose festivaliuose ne tik parodo ansamblio lygį, bet ir skatina toleranciją tarp įvairių tautybių ir tikėjimo žmonių. Ansamblis pristatė ne tik žydų kultūrą, bet taip pat supažindino su daugiataute Lietuva. Labai svarbu pažymėti, kad tokios išvykos suvienija kolektyvo dalyvius, kas labai svarbu tolimesniame kūrybiniame darbe.
114 parlamentarų Seime registravo Pilietybės įstatymo pataisų projektą, kuris leistų išsaugoti Lietuvos pilietybę asmenims, po Nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems į Europos Sąjungos ir NATO šalis bei įgijusiems šių šalių pilietybę.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė svarstymus dėl dvigubos pilietybės, emigravusiems Lietuvos piliečiams, vertina teigiamai, – sako LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, „tačiau manome kad žydų kilmės lietuvių teisės neturi būti mažesnės apimties negu kitų lietuvių. Žydų kilmės lietuviai, po Nepriklausomybės atkūrimo išvykę į istorinę tėvynę Izraelį, turi ne mažesnį ryšį su Lietuva negu lietuvis, gyvenantis Europos Sąjungoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tačiau dabartinis Pilietybės įstatymo pataisų projektas numato, jog žydų kilmės lietuviai, po Nepriklausomybės atkūrimo išvykę į JAV, turės teisę į dvigubą pilietybę, o išvykę į Izraelį – ne. Pietų Afrikos žydams, kilusiems iš Lietuvos, tai nėra taip aktualu, nes dauguma jų išvyko gerokai iki Antrojo pasaulinio karo pradžios.
1941-aisiais buvo ištremta apie 1,3 proc. tuometinės Lietuvos žydų bendruomenės narių, procentine išraiška tai yra didžiausias ištremtųjų iš Lietuvos skaičius pagal tautybę.
Tačiau represijos nesužlugdė žydų tautiškumo – pogrindyje veikė sionistinės organizacijos, rūpintasi hebrajišku švietimu, stengtasi visomis priemonėmis sudaryti sąlygas žydų bendruomenės nariams išvykti į Palestiną. Remiantis žydiškos istoriografijos duomenimis, vien per 1941 metų birželio trėmimus buvo ištremta apie 3000 dešiniojo ir kairiojo politinio spektro žydų aktyvistų, stambių pramonės įmonių ir fabrikų savininkų, Apmaudu, kad žydo tremtinio sąvoka Lietuvos visuomenėje šiandien yra beveik užmirštama arba ignoruojama, tremtis suprantama kaip lietuvių tautos tragedija.
Prieš 76 metus birželio 14-ąją dieną prasidėjo masiniai šalies gyventojų trėmimai į Sibirą. Vadovėliuose dažnai matome nesuvokiamo dydžio tremties skaičius, tačiau į Sibirą ištremti buvo ne skaičiai, o žmonės. Antrus metu projekto MISIJA SIBIRAS organizuojama atminties akcija #IŠTARK #IŠGIRSK #IŠSAUGOK šiemet istorijos tiltais suvienys Lietuvą tam, kad visi kartu ištartume tremtinių bei politinių kalinių vardus, išgirstume jų likimus ir išsaugotume istoriją.
Remiantis žydiškos istoriografijos duomenimis, vien per 1941 metų birželio trėmimus buvo ištremta apie 3000 dešiniojo ir kairiojo politinio spektro žydų aktyvistų, stambių pramonės įmonių ir fabrikų savininkų. Birželio 14–18 d. iš Lietuvos buvo deportuota apie 17500 žmonių (nustatyti 16246 tremtinių likimai), t. t. 4663 suimtieji ir 12832 tremtiniai. Tremtis tapo didžiule Lietuvos piliečių tragedija ir netektimi, pavadinta „juoduoju birželiu“.
Vilnius, Kaunas ir Klaipėda susijungs tam, kad visi kartu perskaitytume 60 000 ištremtų ir kalintų žmonių vardų ir likimų – po 20 000 kiekviename mieste.
Vilnius, birželio 13 d. (BNS). Iki rudens ketinama paskelbti naują konkursą Kongresų centro statyboms vietoje buvusių Vilniaus sporto rūmų, Žydų istorijos muziejaus čia nebus, sako premjeras Saulius Skvernelis.
„Patvirtinome, kad artimiausiu metu bus skelbiamas tarptautinis konkursas, įvertinant tai, kad ankstesnės procedūros buvo nutrauktos dėl galimo neskaidrumo. Tas projektas bus toliau vystomas, tik, deja, nusikels dabar terminai“, – BNS sakė premjeras po susitikimo su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi. „Dar patikslinsiu, bet iki rugsėjo mėnesio tas turėtų būti padaryta“, – pridūrė jis, paklaustas, kada bus skelbiamas naujas rangovų konkursas.
Prieš kelis mėnesius S.Skvernelis ir R.Šimašius po susitikimo sakė, kad rekonstruojant pasatą svarstoma jame įrengti ir Žydų istorijos muziejų, tačiau idėją netrukus sukritikavo Lietuvos ir JAV žydų atstovai. Šįkart S.Skvernelis sako, kad muziejaus idėja nebesvarstoma.
„Ne, mes liekame prie projekto, kuris buvo patvirtintas – kitokių variantų keisti, dar gilinti investicijas, šiuo metu nėra. Tai, kas buvo padaryta ankstesnės Vyriausybės sprendimu, tas ir liks“, – teigė jis.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius BNS patikino, kad net ir atsisakius Žydų muziejaus, čia turėtų iškilti akcentas žydų istorijai, kaip numatyta ir ankstesniame projekte. „Bet šiaip, turi būti Kongreso rūmai, ir, aišku, Vilniaus miestui tai ypatingai aktualu, nes bent trys viešbučiai šalia statomi ir apskritai Vilnius išreklamuotas kaip kongresų vieta, o pajėgumų trūksta“, – sakė R.Šimašius.
Vasarį Turto bankas nutraukė derybas su vieninteliu kvalifikaciją atitikusiu konsorciumu „Irdaiva“ dėl įtarimų šios įmonės vadovui, taip pat vienam Turto banko atstovui, kuris buvo ir viešojo pirkimo komisijos narys, ir dirbo „Irdaivai“.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) vasarį informavo Turto banką, kad vienas viešojo pirkimo komisijos narių, šiuo metu jau nedirbantis Turto banke, tuo pat metu dirbo ir „Irdaivoje“. BNS šaltinių žiniomis, buvęs Turto banko darbuotojas yra Tomas Lukoševičius.
Kovo pabaigoje FNTT atliko kratas bendrovėje „Irdaiva“, jos vadovas ir savininkas Irmantas Kublius buvo sulaikytas.
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) praėjusių metų pabaigoje pareiškė, jog Turto bankas turės iš naujo svarstyti konkurso biudžetą bei konsorciumo pasiūlytą kainą, kuri pasirodė per didelė – ji siekė 27,79 mln. eurų.
Rūmų pritaikymo konferencijų centrui projektą įgyvendinantis Turto bankas pernai rugpjūtį jau buvo nutraukęs rangovo konkursą, kuriam pasiūlymus pateikė 4 dalyviai, iš jų trys neatitiko kvalifikacijos. Tuomet Turto bankas pradėjo derybas su „Irdaivos“, „Pamario restauratoriaus“ ir „LitCon“ konsorciumu.
