Dovydo tautos pėdsakai. Anykščių žydai

Dovydo tautos pėdsakai. Anykščių žydai

Nuotraukoje: Anykščių žydų senųjų kapinių vartai.

LŽB vykusioje 2017 Europos žydų kulltūros dienoje, skirtoje Lietuvos štetlams prisiminti, dalyvavo ir rašytojas, Anykščių žydų istorijos tyrinėtojas Rimantas Vanagas. Čia publikuojamas jo tekstas su keliais epizodais iš Anykščių žydų gyvenimo .

Rimantas Vanagas

 Senieji kaimynai

Anykščių žydai istoriniuose šaltiniuose pirmąkart paminėti dar 1567 m. Ir kaip! Joachimas Šaja apkaltino valsčiaus vaitą Valentiną Buitvydą, kad su pastarojo žinia jo karčemoje buvo nužudyti du jo broliai ir žentas. Du žudikai buvo sugauti ir nuteisti myriop…

XIX amžiaus pabaigoje Anykščiuose gyveno apie 3000 žydų, t.y. beveik 70% visų miestelio gyventojų. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, caro įsakymu žydams buvo liepta trauktis į Rusijos gilumą. Karo metu Anykščiai smarkiai nukentėjo. Apie 1920 metus žydai ėmė grįžti namo. Išvarginti klajonių apsigyveno pusiau apgriautuose namuose. Gelbėjo platūs tarptautiniai ryšiai: į Anykščius pradėjo keliauti piniginės perlaidos, pašto siuntiniai. Pamažu ėmė keltis pramonė, prekyba, atsirado naujos gatvės su šaligatviais. Ypač suklestėjo linų apdirbimo bei veltinių gamybos įmonėlės. 1921 metais Anykščiuose gyveno 1800 žydų, apie 400 šeimų. Be veltinių pramonės, nemažai žydų siuvo batus (apie 150), mezgė kojines (40), gamino žemės ūkio mašinas (20). Tuo metu Anykščiuose gyveno 166 žydai amatininkai: 42 batsiuviai, 16 siuvėjų, 11 kepėjų, 9 mėsininkai, 9 metalo meistrai, 4 laikrodininkai, juvelyras, stalius ir kitų amatų mokovai. Apie 50 žydų plukdė sielius Šventąja į Vokietiją.

Mieste veikė 6 žydų maldos namai, didžioji jų dalis buvo sutelkta viename kieme, vadinamame Šulhoifu („mokyklos kiemas“). Ten stovėjo Senoji ir Naujoji sinagogos, „Kalno sinagoga“. Veikė trijų pakraipų žydiškos mokyklos: tarbut, javne, jidiš. Nedidelė žydų jaunimo dalis mokėsi lietuvių gimnazijoje. Žydai turėjo dvi bibliotekas, labai mėgo teatro vaidinimus, teatralizuodavo tradicines Purimo ir Chanukos šventes.

Skaityti plačiau

Kvietimas į filmą “Paskutinis Rugpjūčio sekmadienis”

Su dideliu pasisekimu praėjo dokumentinio filmo „Paskutinis rugpjūčio sekmadienis“ pristatymas. Premjera įvyko rugpjūčio 29 – visų Molėtų miestelio Lietuvoje žydų žudynių per Antrąjį pasaulinį karą metinių dieną. Premjeroje dalyvavo apie 350 žmonių, tarp jų Lietuvos pasiuntinys Izraelyje ir Izraelio pasiuntinys Lietuvoje.

Prieš pradedant filmo peržiūrą pasisakė prodiuseris Cvi Kricer ir režisierius Eli Geršzon. Jie akcentavo, kad pavyko sukurti filmą-dokumentą, galbūt, vienintelį, pasakojantį apie Lietuvos Molėtų miestelio žydų likimą.

Daugybę metų trunkantis nutylėjimas ir abejingas požiūris į Holokaustą  tvyrojo Lietuvoje 75 metus. Filme dokumentiškai pasakojama apie tuos, kurie žudė, tuos, kurie gelbėjo, tuos, kurie gyvena su šia našta šiandien.

Skaityti plačiau

Roš ha Šana šventės išvakarės LŽB su svečiais ir bendruomene

Daugiau nuotraukų po teksto.

Roš ha Šana išvakarėse LŽB buvo surengtas gražus vakarėlis su tradicinėmis žydų litvakų vaišėmis Jašos Heiftzo salės centre. Šventiška nuotaika, garbūs susirinkę svečiai ir bendruomenės nariai, žydiški skanumynai, kuriuos pagamino „Beigelių krautuvėlės‘‘ kulinarės bei gerų  saldžių Naujųjų metų likėjimai su ypatinga dovana – LŽB išleistu 5778 m. kalendoriumi, skirtu senosioms Lietuvos medinėms sinagogoms, šiam vakarui suteikė malonią ir jaukią atmosferą.

Skaityti plačiau

Litvakų kultūrai pagerbti – specialus pašto ženklas

Rugsėjo 23 d., minint Lietuvos žydų genocido dieną, Lietuvos paštas išleidžia į apyvartą pašto ženklą litvakų kultūrai atminti.

„Tautinės mažumos ir bendrijos, gyvenančios mūsų šalyje, yra neatsiejama valstybės dalis; jos su Lietuva susijusios ne tik ilgalaikiais istoriniais, bet ir prasmingais kultūriniais saitais. Tęstine pašto ženklų serija siekiame plėtoti tarpkultūrinį dialogą ir prisidėti prie artimesnio drauge gyvenančių tautų pažinimo“, – teigia Lietuvos pašto Komunikacijos grupės vadovas Tomas Bašarovas.

Naująjį pašto ženklą, kuriame vaizduojama menora (septynšakė žvakidė, judaizmo simbolis) su inkorporuotu Gediminaičių stulpų motyvu, sukūrė litvakė Viktorija Sidaraitė Alon. Ženklas bus išleistas 40 tūkst. egzempliorių tiražu jo nominalas – 0,94 Eur.

„Plačiai atveriame duris kiekvienam, norinčiam pažinti mūsų bendruomenės istorijos Lietuvoje ištakas. Glaudaus bendradarbiavimo su Lietuvos paštu rezultatas – išleidžiamasis pašto ženklas simbolizuoja, kad beveik 700 metų Lietuvoje gyvenanti žydų bendruomenė yra integrali lietuvių valstybės piliečių dalis.

Lietuvos žydų tapatinimasis su Lietuvos istorijos simboliais atskleidžia esminį mūsų tapatybės dėmenį – Lietuva litvakams buvo, yra ir bus Tėvynė“, – įsitikinusi Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Skaityti plačiau
Sapnas apie dingusią Jeruzalę

Sapnas apie dingusią Jeruzalę

GRIGORIJUS KANOVIČIUS

Straipsnis publikuotas satenai.lt

Neseniai Vilniuje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, vyko konferencija, kurios metu buvo diskutuojama, kaip įamžinti Vilniaus Didžiosios sinagogos atminimą. Siūlome Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, Lietuvos žydų bendruomenės garbės pirmininko Grigorijaus Kanovičiaus esė, parašytą dar 1994 metais. Tekstą vertė a. a. Feliksas Vatiekūnas.

Aš Jį, rodosi, sapnuodavau dar lopšyje – daug anksčiau negu pir­mą kartą išvydau savo akimis; daug anksčiau negu keturiasdešimt penktaisiais, kai Jis priėmė mane į savo kraujuojantį suodiną glė­bį; daug anksčiau, negu Jame iškilo kapo kauburėlis, kurio moliu aplipo visi mano džiaugsmai ir kuris skaudžiu geltoniu amžinai nuspalvino visus mano sielvartus: juk po juo surado (ar surado?) atilsį mano mama, tebūnie palaimintas jos atminimas.

Per savo netrumpą gyvenimą lankiausi daugelyje miestų – Niujorke ir Paryžiuje, Toronte ir Ženevoje, Londone ir Turine, Prahoje ir Varšuvoje, bet nė vienas jų – didingų, nepakartojamų, išsvajotų – neatklydo į mano sapnus.

Sapnuodavau tik Jį, vienintelį miestą pasaulyje.

Sapnuodavau Jo gatves ir gatveles, siaurutėles, besidriekiančias kaip virvės, ant kurių amžiais buvo džiaustomi žydų skalbiniai – neišdžiūstantys nuo pralietų ašarų, numelsvinti neišsipildžiusių vilčių mėliu, drąsių ir pakilių kaip ryto debesys svajonių, liūtimi prapliumpančių į nesutvirtėjusias širdis kiemo berniukų ir mer­gaičių skambiais karališkais vardais – Judita ir Rūta, Saliamonas ir Dovydas.

Skaityti plačiau
Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos pirmininko sveikinimas

Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos pirmininko sveikinimas

Sveikinu draugus, kaimynus ir visus žydų (litvakų) bendruomenės narius Naujųjų, 5778-ųjų, metų proga (Roš Hašana). Linkiu sveikatos, gerumo ir ramybės Jūsų šeimose ir bendruomenėje.
Tegu Jus lydi santarvė, supratimas ir nuoširdi bendrystė. Tegul žydų tautos istorija ir geroji patirtis, neblėstantis atminties ir tradicijų puoselėjimas praturtina visuomeninį gyvenimą ir stiprina Lietuvos valstybingumą.

Pagarbiai,

Dr. Raimundas Kaminskas
Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas
Lietuvos politikai nerado laiko paskaityti Holokausto aukų vardų?

Lietuvos politikai nerado laiko paskaityti Holokausto aukų vardų?

„Koks reikalas gali būti svarbesnis už žmogaus gyvybę? Koks reikalas gali būti svarbesnis už įvertinimą to, kas įvyko prieš daugelį metų?“ – retoriškai klausė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, kai dalyvauti akcijoje – vidurdienį skaityti Holokausto aukų vardų Vilniaus senamiestyje neatėjo nė vienas politikas ar visuomenei žinomas žmogus.
Artėjant Lietuvos žydų genocido dienai, pilietinės iniciatyvos „Vardai“ organizatoriai pakvietė prisiminti ir pagerbti Holokausto aukas. Nužudytųjų vardai skaitomi siekiant juos prisiminti bei pagerbti ir kad tokių nusikaltimų žmogiškumui daugiau niekada nebebūtų. Vidurdienį nužudytųjų vardai buvo skaitomi Vilniuje Vokiečių gatvėje prie „Atminimo akmens“.
© Lietuvos žinios

Skaityti plačiau
Nauja idėja Holakausto istorijai pažinti

Nauja idėja Holakausto istorijai pažinti

Antroji viktorina, skirta Lietuvos žydų genocido dienos paminėjimui vyko Panevėžio žydų bendruomenės patalpose. Visa renginio idėjos esmė – sukurti atmosferą, kuri sudomintų ir skatintų pažinti Holokausto istoriją  visus Panevėžio gimnazijų ir mokyklų moksleivius. Atrinktos 4 gimnazijos ir 1 mokykla. Renginyje dalyvavo Panevėžio miesto gimnazijų ir mokyklų moksleiviai  kartu su mokytojais: Panevėžio Juozo Miltinio gimnazija, Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazija, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija, Panevėžio „Saulėtekio“ progimnazija ir Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokykla. Šių švietimo įstaigų  mokytojai suteikia galimybę savo mokiniams kūribingai nagrinėti Holoakausto istoriją:  rašyti referatus, kurti kompozicijas ir spektaklius, dokumentinius filmus, publikacijas ir netgi leisti brošiūras apie atskirų žydų šeimų istorijas, kurie pergyveno Holokaustą. Jie visi turi tolerancijos centrus, o jų vadovai buvo stažuotėje Izraelyje, Jad Vašemo muziejuje.

Žiūri, vertinusi moksleivių žinias apie Holokaustą, buvo mokytojai, kurie pristatė savo komandas ir vertino moksleivių patirtį bei pasirodymus. Pirmajame viktorinos etape buvo užduotii 20 klausimų. Mokiniai parodė geras istorijos žinias bei susidomėjimą žydų tautos istorija, tragišku žydų likimu. Kiekvieną atsakymą į užduotus klausimus papildė kitų mokyklų moksleiviai.Toks mokinių susidomėjimas rodo, kad Panevėžio mokyklose jie mokomi tolerancijos, istorijos, kultūros. Mokytojų dėka auga protinga ir tolerantiška jaunoji karta.

Skaityti plačiau

Istorinė atmintis muzikoje: Šv. Kotrynos bažnyčioje suskambės žydiški motyvai

Iki pat XX a. vidurio žydų kultūra buvo neatsiejama Lietuvos tapatybės dalis. Minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, rugsėjo 26 d. (antradienį) 19 val. Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje vyksiantis koncertas „Žydiški motyvai atminties labirinte“ pristatys dviejų žydų kilmės austrų kompozitorių Alexanderio von Zemlinsky ir Ericho Zeislo kūrinius bei lietuvių kompozitoriaus Jono Jurkūno naujo kūrinio premjerą.

Mūsų valstybės – lygiai kaip ir daugelio kitų pasaulio šalių – istorijoje ir kultūroje raiškias žymes paliko daugybė žydų asmenybių. Daugybė talentingų mokslininkų ir menininkų buvo (ar yra) šios tautos atstovai, todėl žydų tragedija – XX a. Holokaustas – kartu yra viso pasaulio tragedija, per kurią pasaulis neteko didžiulio turto – didžiulės dalies žmogiškosios kūrybinės ir protinės jėgos. Išgyvenusiems ar suspėjusiems pabėgti taip pat teko sudėtinga dalia – gyvenimas svetimoje šalyje, dažnai – neturint nei šeimos, nei artimų draugų. Toks likimas ištiko ir austrų kompozitorius A. von Zemlinsky ir E. Zeislą. A. von Zemlinsky (1871–1942) gimė Vienoje ir ten gyveno iki pat 1933 m., kuomet buvo priverstas išvykti iš Vienos, o 1938 m. visai palikti Europą. Emigravęs į JAV dirbo muzikos mokytoju, tačiau svečioje šalyje nesulaukė šlovės kaip kompozitorius. Koncerte skambėsianti „23 Psalmė” chorui ir orkestrui, sukomponuota dar jam gyvenant Vienoje, ir liudijanti jam visada svarbias buvusias žydiškas šaknis – kūrinio tekstu pasirinkta Dovydo psalmė.   

Skaityti plačiau
Vilniaus senamiestyje skaitomi VARDAI, prisijungti kviečiami ir praeiviai

Vilniaus senamiestyje skaitomi VARDAI, prisijungti kviečiami ir praeiviai

Vilniaus senamiestyje šiandien skaitomi VARDAI. Holokausto metu nužudytų žmonių vardus taria visuomenininkai, prie iniciatyvos jungtis kviečiami praeiviai bei visi norintys. Vardų skaitymai prasideda vidurdienį Vokiečių gatvėje, kur įrengti „Atminimo akmenys“ kulinarei Fania Lewando ir jos vyrui Lazar Lewando. Tarpukariu šioje gatvėje ties numeriu 14 veikė vegetariškų patiekalų restoranas „Dietiška-Vegetariška valgykla“. Jame pagal savo pačios originalius receptus patiekalus ruošė Fania Lewando, o restorano svečių knygoje įrašą buvo palikęs ir dailininkas Markas Šagalas. Prasidėjus Holokaustui, Lewando pora dingo be žinios, jų likimas nežinomas iki šiol.

    

„Kasmetinė VARDŲ skaitymo iniciatyva mums primena tūkstančius Holokausto metu Lietuvoje užgesintų gyvybių. Vadovėliai šį skaudų istorijos tarpsnį atskleidžia nepakankamai, todėl svarbu, kad visuomenės dėmesys į Holokausto atmintį atkreipiamas ir tokiu paprastu būdu kaip VARDŲ skaitymai. Tardami nužudytųjų vardus žmonės susimąsto apie skaudų jų likimą. Tegu ši nedidelė, bet labai reikšminga iniciatyva primena mums ne tik apie skaudžią praeitį, bet ir įkvepia dideliems pokyčiams tolerantiškesnės visuomenės link“, – sako Faina Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė, pradėsianti skaitymus.

 

Atmenant tiek Lewando šeimą, tiek kitus Holokausto metu dingusius arba nužudytus vilniečius, VARDAI Vokiečių gatvėje bus skaitomi dvi valandas, juos rengia Žmogaus teisių organizacijų koalicija.

Skaityti plačiau

VARDŲ skaitymas Ukmergėje

Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienos paminėjimui visoje Lietuvoje skaitomi Holokausto aukų vardai. Ištariant konkrečioje vietovėje gyvenusių žmonių vardus ir pavardes pilietinė iniciatyva VARDAI kviečia prisiminti žiauriai sunaikintus Lietuvos gyventojus.

Būtent toks Holokausto aukų prisiminimas padeda labai asmeniškai pajusti tragedijos mąstą. Einant pro šalį, pakanka stabtelėti 5 minutėm. Kai ištari žmogaus vardą, nebegali apsimesti, kad tas žmogus negyveno, ir statistika, jog Antrojo pasaulinio karo metais sunaikinti 90 procentų iš 220 tūkstančių Lietuvoje gyvenusių žydų, pradeda reikšti ne tik skaičius.

VARDŲ skaitymai viešose Lietuvos miestų ir miestelių vietose vyksta jau septintus metus, Ukmergėje susirinkome juos skaityti antrą kartą.

Šiais metais aukų vardų skaitymas vyko senosiose Ukmergės žydų kapinėse (Vilniaus g.), rugsėjo 20 d. 15 val.

Dėkojame Renginio koordinatorei Ukmergėje Jurgai Jackevičiūtei už iniciatyvos VARDAI įgyvendinimą mieste.

LSK “Makabi” rudens plaukimo varžybos Kaune

LSK “Makabi” rudens plaukimo varžybos Kaune

2017  rugsėjo 17 d.  Kaune geriausiame  Lietuvos  plaukimo  baseine ( Kauno  m. daugiafunkcinis  sporto  ir  pramogų  kompleksas  „GIRSTUTIS“)  vyko  LSK  „Makabi“  rudens  plaukimo  varžybos, kuriose  dalyvavo  plaukikai  iš  Vilniaus ir  Kauno. Sportininkai  rungtyniavo  7-iose  amžiaus  grupėse. Varžybos  buvo  vykdomos  25 m. laisvu  stiliumu  ir  50 m.  krūtine  distancijose  tarp  moterų  ir  vyrų.

Po  2  pirmąsias  vietas  iškovojo  vilniečiai Erika  Filipavičiūtė, Dovidė Raizgytė,  Daniel  Bedulskij , Danielė  Balčiūnaitė  ir Valentina Timofejeva  taip pat kauniečiai Vadim Major, Gercas Žakas (Kauno žydų bendruomenės pirmininkas).Po 1 pirmąją vietą laimėjo vilniečiai  Robert  Nikitin, Nikita Zykov bei  broliai Andrej ir Aleksej Fadejevai taip pat kauniečiai Raja Verblinskienė, Dovidas Ganelinas ir  Leonid  Levin .

Skaityti plačiau
Panevėžyje vyksta renginiai, skirti Lietuvos žydų genocido dienos paminėjimui

Panevėžyje vyksta renginiai, skirti Lietuvos žydų genocido dienos paminėjimui

Projektą „Tiltas iš praeities į ateitį“ vykdo Panevėžio Rožyno progimnazija kartu su partneriu Panevėžio m. žydų bendruomene.  Paraleliai kartu su edukacinėmis pamokomis, kurios vyksta pagal programą jau keturiolika metų iš eilės kartu su mokiniais nagrinėjama Holokausto istorija. Pagal projekto planą šie užsiėmimai vyksta vyresnių klasių, pradedant nuo 6-osios mokinių tarpe. Rožyno progimnazijoje veikia tolerancijos centras, kuriam vadovauja istorijos mokytoja Genutė Žilytė. Jau tapo tradicija demonstruoti vyresnių klasių mokinių pieštus plakatus Panevėžio miesto visuomenės apžiūrai, kad jie galėtų susipažinti ne tik su meniniu plakato apiforminimu, bet ir tragiška Lietuvos žydų tema Holokausto metu.

Skaityti plačiau