Rugsėjo 4 d. Palangos kurorto muziejuje vyksta mokslinė konferencija „Palangos žydai. Išnykusi miesto bendruomenės dalis“

Rugsėjo 4 d. Palangos kurorto muziejuje vyksta mokslinė konferencija „Palangos žydai. Išnykusi miesto bendruomenės dalis“

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky gavo laišką iš Palangoje gyvenusių žydų Benjaminovičių šeimos, kurį prašoma perduoti Palangoje vyksiančios konferencijos dalyviams ir organizatoriams. Laišką skelbiame ir tinklapyje.

Laba diena, gerbiamieji konferencijos dalyviai.

Jums rašo Preide Leizerio Benjaminovičiaus vaikai – Mejeris (1950m.), Simonas ( 1953 m.) ir Leiba (1956 m.). Šiuo metu gyvename Izraelyje.

Mūsų tėvas, gimė 1922 metais rugpjūčio 21 dieną Palangoj. Tėvas turėjo vyresnį brolį Mošė ir tris seseris: Rahil, Etė ir Libė(Libalė). Jo tėvai: mama Alte (mergautinė Odesaitė) ir tėvas Simonas Benjaminovičius. Be to, kartu su jais gyveno senelio Simono tėvai. Senelis Aba buvo krosnių dėjimo meistru. Pasak tėvo, Benjaminovičių šeima apsigyveno Palangoje 18 amžiaus pradžioje.

Mūsų senelis Simonas buvo gintaro  apdirbimo meistru ir dirbo namudininku vienoje iš kelių Palangoje buvusių dirbtuvių, kurių savininkai dažniausiai buvo žydai. Apie tai mūsų tėvas rašė laikraštyje „Lietuvos Jeruzalė“ 1991.03.Nr.3(17) – žiūr. pridėtose nuotraukose.

Tėvas pradėjo dirbti nuo 13 metų, o  nuo 15 metų pradėjo dirbti mokiniu staliaus dirbtuvėje. Jis mokėsi amato iš meistrų palangiškių ponų – Šilgalio ir Macio. Pas juos lankėsi pastoviai, poilsiaudamas Palangoj.

Teta Ete dirbo siuvėja Leono Galdiko dirbtuvėje. Galdikų nuotrauka žiūr. pridėta prie šio laiško. Su Galdikais palaikėme glaudžius ryšius ir po karo.

Skaityti plačiau

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky susitiko su Izraelio gynybos ministru Avigdoru Libermanu

Rugsėjo 2 d. vakare  Lietuvos Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus vadovaujama  Lietuvos delegacija, į kurią įtraukta ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė,  Tel Avive stebėjo Izraelio ir Lietuvos krepšinio varžybas. Po jų Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky susitiko su senu pažįstamu – Izraelio gynybos ministru Avigdoru Libermanu ir aptarė svarbiausias Lietuvos žydų bendruomenės aktualijas bei bendruomenės saugumo klausimus.

Panevėžio žydų bendruomenė kviečia dalyvauti renginiuose, skirtuose Olkinų šeimos atminimui įamžinti.

Panevėžio žydų bendruomenė kviečia dalyvauti renginiuose, skirtuose Olkinų šeimos atminimui įamžinti.

Asociacijos „Rokiškio teatras“ vykdo projektą, skirtą Panemunėlio žydų Olkinų šeimos atminimo įamžinimui. Šeima nužudyta per Holokaustą. Viena iš projekto partnerių yra Panevėžio m. žydų bendruomenė.  Rugsėjo 8 dieną  Rokiškyje bus pristatytas spektaklis „Nutildytos Mūzos“ (režisierė Neringa Danienė). Spektaklis sukurtas pagal tikrus įvykius. Pagal projektą spektaklis buvo pristatatytas šių metų balandžio 21 dieną Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijoje. Asociacijos „Rokiškio teatras“ režisierė,  projekto vadovė Neringa Danienė ir aktoriai padėkojo Panevėžio m. žydų bendruomenei už spektaklio pristatymą Panevėžio m. visuomenei ir šiltą priėmimą bendruomenės patalpose.

Spektaklio  scenarijus parašytas, remiantis jaunos žydaitės Matildos Olkinaitės dienoraščiu ir amžininkų atsiminimais. Jaudinanti istorija apie Rokiškio rajone, Panemunėlyje gyvenusios vaistininko Naumo Olkino šeimos likimą, apie  ne laiku nutildytą, vos pradėjusią skleistis, jaunos talentingos poetės Matildos mūzą. Istorija tampa ypač aktuali vis didėjančių pasaulinių grėsmių kontekste ir verčia susimąstyti apie karo beprasmybę ir šios dienos trapumą.

Skaityti plačiau

Lietuvos sporto klubo “Makabi” plaukimo čempionato nuostatai

 

                VARŽYBŲ TIKSLAI  IR  UŽDAVINIAI

Populiarinti plaukimo  sportą  LSK „Makabi“  narių  tarpe

Atrinkti geriausius  plaukikus  dalyvauti  tarptautinėse  Makabiadose

VARŽYBŲ VIETA  IR  LAIKAS

 Varžybos  vykdomos  2017 m. rugsėjo  17 d. 11-13 val. Kauno  m. daugiafunkciniame  sporto  ir  pramogų  komplekse  „GIRSTUTIS“, esančiame  Kovo  11-osios g. 26, Kaunas

VARŽYBŲ DALYVIAI

             Varžybose  gali  dalyvauti  visų  amžiaus  grupių  plaukikai, kurie  po  paraiškų pristatymo  bus  suskirstyti  pagal  amžiaus  grupes. Kiekvienas  dalyvis  gali  startuoti 2 distancijose.

Paraiškos  pateikiamos, nurodant dalyvio amžių,  el.paštu  makabilita.duskes@gmail.com  iki 2017 m. rugsėjo  10 d. 24 val.

Vilniuje  varžybų  koordinatorius  Artiomas  Perepelica: 8  672 51702, artiom.perepelica@mail.ru

VARŽYBŲ PROGRAMA  IR  APDOVANOJIMAS

25 m. laisvu  stiliumi

50 m. krūtine

Visi  varžybų  dalyviai  apdovanojami  atminimo  medaliais.

    Grupių  prizininkai  apdovanojami  specialiais  prizais.

LSK  „Makabi“  vykdantysis  direktorius

M. Duškesas

Užsienio reikalų ministras vyksta oficialaus vizito į Izraelį

urm.lt

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius rugsėjo 2-5 dienomis vyksta oficialaus vizito į Izraelio Valstybę ministro pirmininko Benjamino Netanyahu, šiuo metu taip pat einančio Izraelio Valstybės užsienio reikalų ministro pareigas, kvietimu.

Vizito programoje numatyti susitikimai su Izraelio Valstybės Prezidentu Reuvenu Rivlinu, ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu, Kneseto pirmininku Yuli-Yoelu Edelsteinu ir Lietuvos-Izraelio Parlamentinės draugystės grupe, gynybos ministru Avigdoru Libermanu, užsienio reikalų viceministre Tzipi Hotovely, ministro pirmininko pavaduotoju, Kneseto nariu,  Michaelu Orenu.

Susitikimų metu bus aptartos Lietuvos ir Izraelio tolesnio bendradarbiavimo perspektyvos, ryšių aukštųjų technologijų sektoriuose (biotechnologijų, farmacijos, Fintech) plėtojimo potencialas, pristatyti žydų paveldo įamžinimo Lietuvoje projektai, apsikeista nuomonėmis apie bendradarbiavimą tarptautinėse organizacijose, aptarta saugumo situacija Lietuvos ir Izraelio kaimynystėje, bendradarbiavimas kovojant su terorizmo grėsme.

Ministras L. Linkevičius skaitys paskaitą Izraelio Užsienio reikalų tarybos ir Pasaulio žydų kongreso renginyje Jeruzalėje, dalyvaus susitikimuose su Litvakų organizacijų „Beit Vilna”, „Igud jocei Lita”,  „Israelita” nariais ir Izraelio lietuvių bendruomene „Nerija”.  Jis taip pat susitiks su rugsėjo 6-7 dienomis vykstančiai DLD Tel Aviv skaitmeninei konferencijai (DLD Tel Aviv Digital Conference) besirengiančiais startuolių atstovais iš Lietuvos ir Izraelio.

Ministras L. Linkevičius kartu su Izraelio gynybos ministru Avigdoru Libermanu šeštadienį stebės krepšinio rungtynes, kuriose susitiks Lietuvos ir Izraelio  rinktinės. Rugpjūčio 31 dieną prasidėjusio Europos krepšinio čempionato „Eurobasket 2017“ pirmojo etapo varžybos vyks Tel Avive.

Šiais metais minimos 25-osios Lietuvos ir Izraelio diplomatinių santykių užmezgimo metinės. Pastarieji metai pasižymi teigiamomis augimo tendencijomis įvairiose dvišalio ekonominio bendradarbiavimo srityse. Augo prekybos apimtys ir turizmo srautai, sparčiai vystomas bendradarbiavimas su Izraeliu gynybos pramonės srityje, sėkmingai bendradarbiaujama mokslo ir inovacijų srityse.

Nepamirštamą interviu su A.Saboniu padaręs žydas turi gerų žinių Lietuvos rinktinei

Nepamirštamą interviu su A.Saboniu padaręs žydas turi gerų žinių Lietuvos rinktinei

lrytas.lt

Prieš 22 metus Izraelio žurnalistas Eli Shvidleris Ispanijoje kalbino Arvydą Sabonį. Žydas kvatoja – nors Sabas, tuomet dar žaidęs Madrido „Real“, prisėdo ant sekretoriato, iškėlęs mikrofoną į viršų Eli vis tiek vargiai galėjo pasiekti pašnekovą. Lengvai pasispjaudydamas E.Shvidleris skalpuoja Izraelio rinktinės trenerį – neabejoja, kad Erezas Edelsteinas paliks vyr. trenerio postą po Europos čempionato. „Twitter“ nuotr./Eli Shvidleris Dėl Izraelio pasirodymo prieš italus pasibaisėjęs krepšinio ekspertas regi lengvą Lietuvos krepšininkų pasivaikščiojimą šeštadienį. „Turbūt blogiau buvo, kai bičiulis iškart po rungtynių parašė internete, kad „Žalgirio“ šokėjos parodė kur kas daugiau universalumo aikštėje nei Izraelio rinktinė“, – savo klausime nieko blogo nematė E.Shvidleris.

Skaityti plačiau

Lietuvoje minimos Europos žydų kultūros dienos

Vilnius, rugsėjo 2 d. (BNS). Ekskursijomis, paskaitomis, koncertais, parodomis, konferencijomis ir kitais renginiais Lietuvoje minimos Europos žydų kultūros dienos.

Penktadienį prasidėjusi programa tęsis iki rugsėjo 5-sios ir apims bent 24 Lietuvos miestus ir miestelius.

Kaip pranešė Kultūros paveldo departamentas, keturioliktą kartą vyksiančių Europos žydų kultūros dienų tema šiemet – „Diaspora ir paveldas. Štetlas“. Žodis „štetl“ jidiš kalba reiškia „miestelis“.

„Europos žydų kultūros dienų metu pasidairykime po beveik du amžius gausiausios tautinės ir konfesinės mažumos – žydų  gyventus ir puoselėtus štetlus. Tegul jie primena tikrą ano meto gyvenimą, litvakiško pasaulio darnų įsikomponavimą į Lietuvos miestelius, kurie tuomet ne tik kvepėjo beigeliais, bet ir džiugino savo margumu ir įvairove šiuo metu neretai ištuštėjusias vietoves“, – sako Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.

Europos žydų  kultūros dienų atidarymo renginiai penktadienį vyko Pakruojyje. Savaitgalį ir kitą savaitę pažindintis su žydų kultūra kvies renginiai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Alytuje, Jurbarke, Kelmėje, Šiauliuose, Šilalėje, Jonavoje, Joniškyje,  Kupiškyje, Šeduvoje, Švėkšnoje, Ukmergėje, Zarasuose ir kitur.

Europos žydų  kultūros dienų Lietuvoje renginius, kurie yra Europos Tarybos programos „Žydų kultūros paveldo kelias Europoje“ dalis, koordinuoja ir organizuoja Kultūros paveldo departamentas, bendradarbiaudamas su Žydų  kultūros paveldo kelio asociacija, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėmis, Rytų Europos žydų kultūros tyrimų centru, miestų ir rajonų savivaldybėmis, muziejais, kitomis švietimo ir kultūros įstaigomis.

Rugsėjo 1-oji – tikra šventė Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijoje

Pirmokai su LŽB dovanėlių krepšeliu: Košeriniu beigeliu ir hebrajų kalbos žodynėliu. 

Visos mokyklos bendruomenę, moksleivius ir jų tėvus sveikino su naujųjų mokslo metų pradžia ir sėkmės linkėjo direktorius Miša Jakobas, Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras Gintautas Paluckas, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Izraelio misijos vadovo ambasadoriaus pavaduotoja Hochstetler Efrat, Izraelio garbės konsulas Prof. Vladas Algirdas Bumelis.

LŽB pirmininkė sveikina pirmokus, linki  gerai mokytis, o kad jie neišalktų, įteikia “Beigelių krautuvėlės” košerinius beigelius. Daugiau nuotraukų kitame puslapyje.

Skaityti plačiau
„Lietuvos Štetlai“ – Europos žydų kultūros diena rugsėjo 3d. 2017, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje

„Lietuvos Štetlai“ – Europos žydų kultūros diena rugsėjo 3d. 2017, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje

Vilkaviškio muziejaus nuotrauka. Vilkaviškio štetlas

Panešimas spaudai

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia visus vilniečius ir svečius dalyvauti Štetlams skirtame renginyje ir drauge prisiminti bei pagerbti pražudytą įdomų ir brangų Lietuvos istorijos etapą, kuriuo pradedama giliau domėtis bei jį saugoti.

„Diaspora ir paveldas. Štetlas“ – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos patvirtinta 2017 metų Europos žydų Kultūros dienos, minimos rugsėjo 3d. tema. Tai sąmoningas, subrendęs ir aktualus pasirinkimas valstybei, kurioje iki XX a. ketvirto dešimtmečio pabaigos buvusios gausiausios tautinės bei konfesinės mažumos – žydų – gyvenimas šurmuliavo būtent štetluose!

Sekmadienį, rugsėjo 3d. Lietuvos žydų bendruomenės Jašos Heifetzo salėje (Pylimo 4, Vilnius) vyks renginys „LIETUVOS ŠTETLAI“ Europos žydų kultūros diena 2017.

Šventė prasidės 9 val. ryto „Beigelių krautuvėlėje“ pusryčiais su beigeliais, autentiškų žydiškų receptų pristatymu ir degustacija. Po to visi galės dalyvauti įdomioje jidiš kalbos pamokėlėje. Išalkusių po pamokėlės lauks antrieji pusryčiai „Beigelių krautuvėlėje“. Nuo 14 val.  prasidės vieša paskaita su svečiais ir lektoriais apie Lietuvos štetlus: Anykščius, Eišiškes, Šeduvą, Varėną, Vilkaviškį ir jų mums paliktus ženklus.16 val. laukia Chalos kepimo pamokėlė ir „Beigelių krautuvėlės“ naujos keramikos kolekcijos pristatymas. 18 val. vyks Žydų dainų ir šokių ansamblio „Fajerlach“ koncertas.

Vilniaus Šnipiškių bendruomenėje nuo 15 val. koncertuos Rakija Klezmer Orkestar.

Daugiau informacijos:

Lietuvos tikrovė tokia – norėdami išsamiau susipažinti su pasirinkto istorinio miestelio materialiuoju ir nematerialiuoju kultūros paveldu (pastatų stilistiniais bruožais ir „aura“, kitusia gyventojų sudėtimi ir tuos pokyčius atspindinčiais miestelio struktūros pokyčiais, galiausiai, politinių santvarkų kaita ir jų įvestais ideologizuotais užstatymų kanonais) anksčiau ar vėliau neišvengiamai išgirsime žodį „štetlas“. Suprasti, kas tai yra, pabandyti štetlą įžvelgti dabartinių miestelių pastatų detalėse ir jų išsidėstyme geresnės progos už rugsėjo 3 d. vyksiančius Europos žydų kultūros dienos renginius nesurasite“, – sako Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.

Žodis „štetl“ prieš apytikriai tūkstantį metų Europoje susiformavusia jidiš kalba reiškia „miestelis“. O tų miestelių, kur žydai sudarydavo iki pusės ir  daugiau gyventojų ir kur buvo juntama litvakiškos energijos, verslumo atmosfera, galima vadinti štetlais. Teigiama kad štetlai kūrėsi XVIII amžiuje. Malát, Kúpeshok, Zósle, Ólkenik, Svintsyan, Vilkomir, Gruzd, Eyshishok, Utyan – tai yra tik keli ir šiandieną gyvuojantys Lietuvos miesteliai.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky prisimena savo tėvų štetlą: „Mes nevažiuodavome vasarą pas senelius į kaimą. Mes jų neturėjome, nes jie buvo nužudyti per Holokaustą arba persikėlė iš savo štetlų į Vilnių ar Kauną, nes negalėjo gyventi savo štetluose be artimiausių ir brangiausių žmonių, gulinčių duobėse kartu su kitų nelaimėlių kūnais ir sielomis.

Tačiau likę gyvi Kuklianskiai, mano tėvas, dėdė, besislapstydami nuo nacių, išgulėję duobėje prie Sventijansko kaimo, buvo išgelbėti vietinių kaimo žmonių, bet jie visą gyvenimą ilgėjosi savo namų Veisiejuose ant Ančios kranto. Ir nebuvo jiems gražesnės ir laimingesnės vietos už jų gimtąjį štetlą. Gal dėl to, kad jų mama dar nebuvo nužudyta.

O mano mamos, gimusios Kėdainiuose ir praleidusios vaikystę Šiauliuose ( dideliame štetle – didmiestyje), net akys nušvisdavo, kai prisimindavo kaip su arkliais vežime traukdavo į “kurortą”, netoli Šiaulių esančią Pagelavą.

Der Shtetl…Jų nebeliko. Dabar yra miestai ir miesteliai, bet juose nebėra rabinų, ješivų, sinagogų, žydų…liko tik meilė gimtajai vietai, nes meilė stipresnė už neapykantą. Liko ir prisiminimai, be jų mes šiandien  neminėtume štetlų ir jų gyventojų.“

Norintys šiandien surasti gerokai sunykusius ar užmaskuotus žydų buvimo ženklus, galėtų juos rasti centrinėje miesto dalyje, senamiestyje, kur dar išliko raudonų plytų namai. Juk visi nedidelių miestų senamiesčiai statyti žydų. Buvusios mokyklos, sinagogos, vaistinės ir ligoninės taip pat.

Manoma, kad štetlų ištakos siekia XVIII amžių. Tik miestelį, kuriame litvakai sudarydavo iki pusės, o neretai ir daugiau, gyventojų ir kur buvo juntama litvakiškos energijos ir verslumo atmosfera, galima būtų pavadinti štetlu.

Paveldosaugininkai gali papasakoti, kad turgaus diena ir šabas (kassavaitinė šventė, kada žydai nedirbo) buvo pagrindiniai savaitės įvykiai štetle. Abu pastebimi. Apie visa tai daugiau bus dalinamasi prisiminimais iš buvusių štetlų gyventojų. Po Holokausto štetlai nuščiuvo, žydų namai liko tušti su visu užgyventu turtu ir tūkstančių šeimų relikvijomis, į šiuos namus dažnai įsikeldavo kaimynai. Išnyko ir pats žodžio štetlas vartojimas. Dabar mes sakome: miestelis.

Žydų diaspora Lietuvoje

“Europos žydų Kultūros diena “Diaspora ir paveldas. Štetlas“ įkvėpė videopasakojimą apie žydų diasporą Lietuvoje, kuriame koncentruotai pristatomos reikšmingos istorinės idėjos ir asmenybės, turėjusios įtakos specifinei litvakų štetlų kultūrai.

Žiūrėkite videopasakojimą. Idėjos autorius VšĮ Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras, organizatorius – Žydų kultūros paveldo kelio asociacija Lietuvoje.

Skaityti plačiau
Susirūpinta dėl antisemitinių išpuolių Lenkijoje

Susirūpinta dėl antisemitinių išpuolių Lenkijoje

© Lietuvos žinios

Europos žydų kongresas (EJC) ketvirtadienį išreiškė „didelį susirūpinimą“ dėl Lenkijoje padažnėjusių antisemitinių išpuolių po dešiniojo sparno partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) atėjimo į valdžią. „Pastaruoju metu Lenkijoje pastebimas aiškus antisemitizmo, rasizmo ir ksenofobijos normalizavimas; tikimės, kad Lenkijos vyriausybė sustabdys šią neapykantą ir veiks prieš ją jėga“, – pranešime sakė EJC prezidentas Moshe Kantoras.

Skaityti plačiau
Europos žydų kultūros diena su Rakija Klezmer Orkestar

Europos žydų kultūros diena su Rakija Klezmer Orkestar

Grupė Rakija Klezmer Orkestar kviečia visus Vilniaus gyventojus ir miesto svečius rugsėjo 3 dieną- 13 val. atvykti į unikalų žydiškos klezmer muzikos koncertą kuris vyks S. Fino g.- Šnipiškėse Europos žydų kultūros dienos proga. Šis renginys įkūnys seniai sunaikintą štetlo (žydų miestelio) dvasią ir ją perkels į savo išore ir vidumi autentišką, labiausiai primenančią štetlą, mums visiems patogią ir atvirą kaimynystę – Šnipiškes.

Štetlai – buvusios LDK ir visos Rytų Europos miesteliai, kuriuose žydai sudarydavo didžiąją gyventojų dalį. Gimusių ir gyvenusių žydų skaičius štetluose bei kaimo vietovėse buvo didesnis nei miestuose tad Holokausto metu likviduojant ir naikinant štetlus bei jų gyventojus buvo sunaikinta ir daugybė mūsų kaimynų.  Štetlai diasporoje lyg ir tolimi, bet savo paveldu giliai įsirėžę į sąmonę, todėl yra tokie artimi daugeliui.

Šnipiškės būdamos kultūrinėje diasporoje daugeliui miestiečių yra tolimos, bet savo aura ir savo istorijomis tiesiog žavi. Rakija Klezmer Orkestar savo klezmer virpuliukais sugražins kadaise, kažkur prarastą Štetlo dvasią ir kurs ją naujai Šnipiškėse.

Užuojauta


Gilaus liūdesio ir skausmo valandą dėl mylimos žmonos mirties
nuoširdžiai užjaučiame MARKĄ BUSLOVIČ, jo šeimą bei artimuosius.

Buvusių getų ir koncentracijos stovyklų Sąjungos nariai ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė
Miša Jakobas, Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius sveikina su Rugsėjo 1-aja

Miša Jakobas, Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius sveikina su Rugsėjo 1-aja

Miela mokyklos bendruomene, abiturientai ir mūsų pirmokėliai.

Štai ir nubėgo vasara palaukėm, palikusi savo šviesą ir spindulius, tarsi tardama mums „Pasitikime rudenį“, o rudenį Lietuva pasitinka Žinių diena, Rugsėjo 1-ąja. Aš kaip gimnazijos vadovas galiu pasidžiaugti mūsų mokyklos gražiais pasiekimais ir bendromis pergalėmis. Tikiuosi, kad ir ateityje būsim viena geriausių, gražiausių ir tolerantiškiausių mokyklų ne tik Vilniaus mieste, bet ir Lietuvoje. Man šiandien džiugu, kad pagaliau turiu moksleivę pirmokėlę, kurios vardas yra Sara. Šis vardas man kaip Lietuvos žydui yra jautrus ir ypatingas. Džiaugiuosi, kad turiu nepaprastai gražią bendruomenę, tėvelius ir mamytes, kurios rūpinasi savo vaikais. Džiaugiuosi, kad šioje mokyklos bendruomenėje yra ir akademikas ir Seimo nariai, mokslo daktarai, profesoriai, gydytojai, verslo žmonės. Gera man, kad visi supranta žinių prasmę ir yra pasiryžę savo vaikus vesti į žinių pasaulį žydų mokykloje. Džiugu, kad šioje gimnazijoje savo vietą randa įvairių tautybių vaikai, norėčiau, kad moksleivių būtų kuo daugiau, bet jų visų norinčių į vieną gimnaziją nesutalpinsi. Turiu atsiprašyti tų, kurie nepateko. Turėkime vilties, kad vienaip ar kitaip vartai gali atsidaryti, jie neuždaromi. Šiemet turėsim 420 moksleivių, didelis skaičius, didžiulė atsakomybė, bus nelengva dirbti, bet esam pasiruošę viskam.

Faina Kukliansky, LŽB pirmininkė sveikina Lietuvos žydų bendruomenę su Rugsėjo 1-ąja

Mielieji žydų bendruomenės nariai, sveikinu Jūsų šeimas, ypač tas, kuriose šiandien ypatinga šventė, kur auga moksleiviai ir studentai. Gero Jums kelio į mokyklą ir į studijas, ir tegu noras mokytis ir tobulėti niekada neapleidžia. Gražiausi Rugsėjo 1-osios sveikinimai Vilniaus žydų gimnazijos mokiniams ir mokytojams! Džiugu žinoti, kad kasmet daugėja norinčių mokytis šioje Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijoje. Rugsėjo 1-osios jaudulys gyvenime neišnyksta niekada, jis visados primena vaikystę ir kaskart rugsėjo pirmąją švelniai graudina. Linkiu visiems mokiniams įdomių pamokų, o pirmokėliams, šįryt tapusiais moksleiviais, linkiu, kad  spalvotas vadovėlis taptų jų geru draugu. Džaukimės, kad turime Vilniuje gerą Žydų mokyklą.

Nuotrauka iš asmeninio F.Kukliansky archyvo, kai ji pati buvo pirmokė ir dalyvavo Rugsėjo 1-osios šventėje.

 

Dėl 1990 m. vykusio tarptautinio Vilniaus Didžiosios sinagogos įamžinimo konkurso

Dėl 1990 m. vykusio tarptautinio Vilniaus Didžiosios sinagogos įamžinimo konkurso

Pranešu, kad informacija apie 1990m. įvykusį tarptautinį Vilniaus Didžiosios Sinagogos įamžinimo konkursą  ir architektės Cilės Zak projekto pripažinimą geriausiu, o jo autorę – nugalėtoja, neatitinka tikrovės.

LŽB Garbės pirmininkas Grigorijus Kanovičius ( dokumente klaidingai parašyta pavardė Konovičius ) , Grigorijus Alpernas ir aš nedalyvavome komisijoje ir mūsų vardų naudojimas yra neteisėtas.

Galimai ir kiti tariamos komisijos nariai buvo įrašyti, jiems to nežinant.

Daumantas Levas Todesas

0 monument competition announcement

Mirė Moisejus Benderskis

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė gedi netekus Kauno žydų bendruomenės nario Moisejaus Benderskio (1937-04-08 – 2017-08-11). Moisejus Benderskis praeityje buvo daugkartinis šachmatų uždavinių ir etiudų sprendimo varžybų nugalėtojas ir prizininkas.
Kauno žydų bendruomenė paminėjo Petrašiūnų žydų žudynių ir Inteligentų akcijos IV forte 76-ąsias metines

Kauno žydų bendruomenė paminėjo Petrašiūnų žydų žudynių ir Inteligentų akcijos IV forte 76-ąsias metines

Rugpjūčio 28 d. Kauno žydų bendruomenė paminėjo Petrašiūnų žydų žudynių ir Inteligentų akcijos IV forte 76-ąsias metines. Holokausto aukas be Kauno žydų bendruomenės narių atvyko pagerbti Izraelio ambasadoriaus Lietuvoje pavaduotoja Efrat Hochstetler, JAV ambasadorės pavaduotojas Howards Solomon su kolegomis, Kauno m. savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas, Petrašiūnų gyventojai, kai kurie jų buvę šių įvykių liudininkais, Kauno tvirtovės kolektyvo atstovai.

Kauno žydų bendruomenės pirmininko Gerco Žako, gerb. ambasadorių pavaduotojų pasisakymuose skambėjo mintys apie mūsų pareigą neužmiršti, prisiminti tam, kad šis siaubas niekada nepasikartotų, apie Holokaustą kaip didžiulę ne tik žydų, bet ir visos Lietuvos piliečių tragediją, kaip praradimą galimybių ir žmonių, galėjusių garsinti ir puoselėti savo gimtąją šalį, apie būtinybę įamžinti konkrečių žmonių, turėjusių vardąir pavardę, atminimą, o ne tik nurodyti apytikrius skaičius.  

Skaityti plačiau
Į Kauną sugrįžusi B. Shirin: „Sugiharos savaitė“ – tiltas tarp tautų

Į Kauną sugrįžusi B. Shirin: „Sugiharos savaitė“ – tiltas tarp tautų

Menininkės Bellos Shirin (iki emigruojant – Šifrisaitės) tėvai per stebuklą išgyveno Dachau koncentracijos stovykloje. Po karo įsikūrė Kaune, čia gimė ir augo duktė Bella. Septyniolikmetė su tėvais emigravo į Izraelį (1963 m.), tačiau visą laiką labai ilgėjosi gimtinės.

Pirmąsyk į Kauną vėl atvyko 2004-siais, o pernai sugrįžo visam laikui ir… pagaliau vėl pasijuto laiminga. Dabar menininkė gyvena šalia savo vaikystės gatvės – Laisvės alėjos – ir kasdien rūpinasi, kaip suartinti žydus ir lietuvius.

Netrukus kauniečiai turės ne vieną progą detaliau susipažinti su jaudinančia „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ambasadorės gyvenimo istorija. Rugsėjo 2 d. prasidedančiame nemokamų renginių festivalyje „Sugiharos savaitė“ Litvakų fotografijos centras pristatys fotokoliažą pagal B.Shirin šeimos istoriją, o pati menininkė pasirodys tą pačią dieną VDU didžiojoje salėje vyksiančiame Atidarymo koncerte bei kalbės rugsėjo 6 d. rengiamame Sugiharos simpoziume.

Skaityti plačiau