Rugsėjo 4 d. 10 val. Palangos kurorto muziejuje vyks mokslinė konferencija.„Palangos žydai. Išnykusi miesto bendruomenės dalis“. Konferenciją muziejus rengia kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutu (BRIAI).
Europos vyrų krepšinio čempionato grupės etapo Lietuvos rinktinė vyks žaisti į Izraelį. Ką ten ras ją lydintys sirgaliai? Pasirodo, kitos šalies, kuri būtų taip susijusi su Lietuva, reikėtų ilgai ieškoti. Paskui krepšininkus į Tel Avivą skris apie 600 lietuvių ir stebės jų kovas su Gruzijos, Izraelio, Italijos, Ukrainos ir Vokietijos rinktinėmis. Ko laukti ten nuvykusiems lietuviams? Kad izraeliečiai su saugumu nejuokauja, žino visas pasaulis, bet Lietuvos ambasadorius Izraelyje Edminas Bagdonas teigia, jog to bijoti visai nereikia.
Sveikiname neblėstančio žydų šokių ir dainų ansamblio “Fajerlech” kūrybinio židinio sergėtoją Larisą Vyšniauskienę su 65 m. jubiliejumi!
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė linki, kad Jūsų veide neblėstų šypsena, džiugintų kūrybinės pergalės ir įkvėpimas, o Jūsų gyvenimą lydėtų meilė ir darna.
Būkite laiminga, Larisa!
1989 m. kovo 5 d. įvyko Lietuvos žydų kultūros draugijos steigiamasis susirinkimas,
jo metu išrinktas pirmasis bendruomenės Pirmininkas.
1989-1992 Grigorijus Kanovičius – rašytojas, Lietuvos Nacionalinės premijos laureatas, Jonavos garbės pilietis, Lietuvos žydų Bendruomenės Garbės pirmininkas.
Šiuo metu gyvena Izraelyje.
Teisininkas Dr. Simonas Alperavičius, Z”L, bendruomenės Pirmininku buvo 1992-2013.
Nuo 2013 metų Lietuvos žydų bendruomenei vadovauja advokatė Faina Kukliansky
Nuotraukoje :Palangos vaistinė 1926m.
Rugsėjo 4 d. 10 val. Palangos kurorto muziejuje vyks mokslinė konferencija „Palangos žydai. Išnykusi miesto bendruomenės dalis“. Konferenciją muziejus rengia kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutu (BRIAI).
Mūsų mieste žydai gyveno apie 500 metų ir visą tą laikotarpį kartu su visa bendruomene stengėsi mažą kaimelį paversti klestinčiu miestu, o tarpukariu – klestinčiu kurortu: užsiiminėjo gintaro perdirbimu, kambarių nuoma, turėjo maitinimo ir gydymo įstaigas, krautuves, viešbučius ir pan. Žinoma ir kitų jų gyvenimo ir buities faktų, tačiau išsamiai tai nėra tyrinėta, todėl visas šis Palangos miesto žydų bendruomenės gyvenimo tarpsnis grimzta užmarštin.
Daug žydų palikimo yra sunaikinta gaisrų, žmonių veiklos, taip pat sovietmečiu vykdyto žydų kultūros naikinimo. Palangoje neliko sinagogos, sudegė ar sunyko beveik visi buvę prekybos ir panašūs pastatai.
Konferencijos siekis – supažindinti palangiškius ir miesto svečius su žydų bendruomenės gyvenimu ir asmenybėmis, atgaivinti prisiminimą apie juos, įvertinti žydų įtaką miesto raidai bei prisiminti ir pažvelgti į žinomus faktus iš naujo ir atrasti naujus.
Inicijuodamas konferenciją muziejus siekia skatinti istorikus tyrinėti, o visuomenę domėtis ir žinoti.
Konferencijoje pranešimus skaitys aštuoni pranešėjai: Palangos m. sav. Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė K. Litvinienė, dr. H. Vitkus ir prof. dr. V. Vareikis (BRIAI), dr. Krišs Kepenieks (Latvija) ir kiti.
Visi konferencijos pranešimai vėliau bus išleisti atskiroje knygoje lietuvių ir anglų kalbomis.
Konferencijos metu veiks Žemaitijoje išlikusias sinagogas pristatanti paroda.
Norinčius dalyvauti konferencijoje prašome iš anksto registruotis telefonu 8460 57216.
Maloniai kviečiame
KLAIPĖDOS miesto Tautinių mažumų tarybos prie Klaipėdos savivaldybės pirmininku patvirtintas Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina Feliksą su garbingu paskyrimu ir linki sėkmingo darbo naujose pareigose.
Vilnius, rugpjūčio 24 d. (BNS). Vokietijos prezidentui Frankui Walteriui Steinmeieriui (Frankui Valteriui Šteinmejeriui) penktadienį planuojant pagerbti Holokausto aukų atminimą Paneriuose, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako, kad toks dėmesys kelia dėkingumą ir džiaugsmą.
„Mes esame labai dėkingi už tą pagarbą, kuri yra išreiškiama, nes Paneriai vis dėlto yra visų nužudytų Lietuvos žydų simbolis“, – BNS sakė F.Kukliansky.
Ji taip pat pabrėžia, kad dėl Holokausto kaltas nacistinis režimas, o ne visi vokiečiai.
„Režimas pavertė kai kuriuos žmones gyvuliais, dėl to mes turime labai vertinti gelbėtojus, kad jie nepasidavė tam (…). Aš netgi turiu tokį dvilypį jausmą: man norisi ir atsiprašyti prezidento, kad aš visą gyvenimą buvau auklėjama taip, jog vokiečiai labai blogi, nes ne vokiečiai ar lietuviai blogi, o režimas yra blogas. Bet dėl to, kad prezidentas vyksta į Panerius išreikšti pagarbą taip brutaliai nužudytiems žmonėms, mes turime tik dėkoti ir džiaugtis“, – dėstė ji.
F.Kukliansky manymu, šiandieninis Vokietijos požiūris į nacizmo nusikaltimus yra sektinas pavyzdys.
Į Lietuvą su oficialiu vizitu ketvirtadienį atvykęs F.W.Steinmeieris penktadienį taip pat lankysis Rukloje, kur susitiks čia tarnaujančiais Vokietijos kariais.
Per Antrąjį pasaulinį karą naciai Lietuvoje, dažnai padedami lietuvių kolaborantų, išžudė per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų. Už žydų gelbėjimą Pasaulio teisuoliais yra pripažinti per 800 lietuvių.
Praėjusią savaitę – Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas Litvakų atminimo sode, įsikūrusiame Žemaitijos nacionaliniame parke, pastatė simbolinę “obelį”, skirtą Žagarės žydų bendruomenės atminimui. Iš metalo sukurtos medžio skulptūros autorius – liaudies meistras Artūras Platakis. Iškilmingoje paminklo atidarymo ceremonijoje Medsėdžio kaime, Platelių seniūnijoje, Plungės rajone dalyvavo Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon, rabinas Kalevas Krelinas, žydų gelbėtojų šeimos atstovas Leonas Levinskas.
Daugiau nuotraukų
09.20 d. Panevėžio m. žydų bendruomenės patalpose Ramygalos g. 18 vyks viktorina moksleiviams ,,Kas? Kur? Kada?“ Viktorinos tema „Holokausto įvykiai Lietuvoje“.
Pradžia 14 valandą. Dalyvaus 6 komandos iš M. Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokyklos, K. Paltaroko gimnazijos, J. Balčikonio gimnazijos, Rožyno progimnazijos, Saulėtekio progimnazijos ir J. Miltinio gimnazijos. Iš kiekvienos komandos po 5 žmones ir 1-2 mokytojus iš kiekvienos mokymo įstaigos. Viso apie 35 dalyviai.
09.22 d. Roša ha Šana šventė kavinėje (preliminariai) „Rojaus paukštė“, Respublikos g. 4A. Pradžia 18 val.
Registruotis iš anksto pas Zinaidą Zaprudskają iki rugsėjo mėn. 12 dienos.
09.23 d. Žydų genocido dienos minėjimas.
13.00 val. Minėjimas, Vasario 16-osios g. ATMINTIES SKVERE , prie memorialo „ Liūdinti žydų motina“.
13.30 val. Išvykimas į Kurganavos mišką – masinę žydų naikinimo vietą.
14.00 val. Išvykimas į Žaliojoje girioje esančią Holokausto atminties vietą.
14.30 val. Dokumentinių filmų peržiūra apie Osvencimą Panevėžio m. žydų bendruomenės patalpose Ramygalos g. 18.
Registracija pas Zinaidą Zaprudskają iki rugsėjo mėn. 12 dienos.
Autobusas užsakytas. 13.30 val. išvykimas nuo Atminties skvero.
Visus renginius remia Gerosios Valios fondas
Kauno žydų bendruomenę su Kauno apskrities žydų gelbėtojais sieja ne tik didžiulė pagarba ir dėkingumas, bet ir šilti bičiuliški ryšiai, susitinkama ne tik oficialiomis, bet ir įvairiomis asmeninėmis progomis. Rugpjūčio 20 d. KŽB primininkas Gercas Žakas ir KŽB gelbėtojų komiteto pirmininkė Judita Makevičienė buvo pakviesti į ypatingą šeimos šventę – Pasaulio tautų teisuolės Aldonos Radzevičienės (Norvaišaitytės) 90-ies metų jubiliejų. Smagu buvo matyti jubiliatę, kaip visada gerai nusiteikusią, žvalią, neieškančią žodžio kišenėje. Optimizmas, pozityvus mąstymas, tolerancija, humoro jausmas, geraširdiškumas, matyt, ir padėjo jai sulaukti tokio garbingo amžiaus. Ponia Aldona ne tik klausė jai skirtų pačių gražiausių žodžių, sveikinimų ir dainų, bet ir pati sukosi valso sūkuryje bei traukė dainą.
24 d., ketvirtadienį, 19.00, Žydų kultūros ir informacijos centre (Vilnius).
Karpinovičiaus knygos „Paskutinis Vilniaus pranašas“ skaitymai su muzika (ištraukos iš apsakymų: „ Tamara Ilgšė“ ir „Tautosakininkas“)
Dalyvauja: skaitys aktorė Jevgenija Karpikova, Andrius Balahovičius (akordeonas).
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 18.30, Šeduvos kultūros ir amatų centre.
Karpinovičiaus knygos „Paskutinis Vilniaus pranašas“ skaitymai su muzika (ištrauka iš apsakymo „Tamara Ilgšė“, renginio metu rodoma ištrauka iš Akvilės Žilionytės projekto „Knygų ekranai“).
Dalyvauja: aktorė Jevgenija Karpikova, Arkadijus Gotesmanas (perkusija).
Kviečiame dalyvauti pirmą kartą Lietuvoje organizuojamos Sugiharos savaitės renginiuose, kurie vyks rugsėjo 2-8 d. Kaune.
Sugiharos savaitė – renginių ciklas, skirtas įamžinti japonų diplomato Čiunės Sugiharos atminimą. Ši istorinė asmenybė 1939-1940 m. gyveno Kaune ir kartu su olandų konsulu Jan Zvartendijk čia išdavė „Vizas gyvenimui“, išgelbėjusias ne mažiau kaip 6000 žydų gyvybių.
Japonijos ambasadorius Lietuvoje Toyoei Shigeeda teigė: „Konsulas Č. Sugihara tampa vis žinomesnis pasaulyje, ir todėl džiugu, kad jo žygdarbio atminimas randa vis daugiau formų. Reikšminga, kad ši puiki Sugiharos savaitės iniciatyva kilo būtent Kaune, kuris yra visos Sugiharos istorijos epicentras.“
Anot Kauno miesto mero pavaduotojo Simono Kairio, „Nors Sugiharos savaitė organizuojama pirmą kartą, ji susilaukė didelio dėmesio tiek Lietuvoje, tiek Japonijoje. Neįtikėtina, kokį ryšį turi dvi tokios tolimos ir skirtingos šalys. Rugsėjo pradžioje į Kauną atvyks daug garbingų svečių iš Japonijos, tarp kurių bus ir Japonijos Parlamento, Gifu prefektūros, žiniasklaidos atstovai“.
Vicemeras nuoširdžiai kviečia kauniečius ir miesto svečius iplanuoti laiką apsilankymui puikiuose nemokamuose renginiuose. Renginių programoje įvairiose Kauno erdvėse numatomi muzikiniai koncertai, simpoziumas, filmų peržiūros, viešos paskaitos, parodos, kūrybinės dirbtuvės ir kiti renginiai.
Labai atidžiai įsižiūrėję į JAV cento monetą, pastebėsite tai, ko greičiausiai niekad nesate matę: į tamsų prezidento A. Linkolno rankovės šešėlį įspaustus inicialus. Jie priklauso Viktorui Davidui Brenneriui – žydų kilmės graveriui, medalių ir monetų kūrėjui.
D. Breneris gimė Lietuvoje 1871-aisiais metais, į JAV emigravo 1890-aisiais ir čia tapo vienu geriausių šalies medalių kūrėjų. Tokiu geru, tiesą sakant, kad Brenerio sukurtas Linkolno cento dizainas – o Linkolnas buvo jo didvyris – patraukė prezidento T. Ruzvelto dėmesį. Moneta buvo skirta Linkolno 100-ojo gimtadienio įamžinimui 1909-aisiais metais. Iki tol nei viena amerikietiška moneta neturėjo panašumų į realų žmogų, visose buvo vaizduojamos tik alegorinės būtybės, pavyzdžiui, Laisvė. Tad iš tiesų gyvenusios asmenybės profilio atsiradimas ant pinigų buvo gana radikalus proveržis.
Vadinamasis Brenerio centas yra ilgiausiai eksploatuojamas dizainas monetų istorijoje. Nors įpusėjus pirmiesiems metams buvo kilęs sujudimas: žmonės skundėsi, kad Brenerio inicialai yra per dideli. Pats „New York Times“ kabinėjosi, klausdamas, kodėl gi ant cento neiškalus dar ir Brenerio adreso ar netgi atvaizdo? Po dešimties metų atnaujintame cento projekte VDB raidės jau buvo sumažintos, kur vos matomos slepiasi ir šiandien.
#AtmintisAtsakomybeAteitis
Straipsnis paruoštas remiant
