Premjeras S. Skvernelis susitiko su Amerikos žydų kongreso tarptautinių reikalų direktoriumi rabinu Andrew Bakeriu (papildytas)

Premjeras S. Skvernelis susitiko su Amerikos žydų kongreso tarptautinių reikalų direktoriumi rabinu Andrew Bakeriu (papildytas)

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir Amerikos žydų kongreso tarptautinių reikalų direktorius rabinas Andrew Bakeriu susitiko su Premjeru Sauliumi Skverneliu. Susitikimo metu buvo aptarti aktualūs Lietuvos žydų bendruomenei klausimai. A.Beikeris kalbėjo, kad Holokaustą išgyvenę žydai iki šiol susiduria su prarasto turto restitucijos problema. LŽB pirmininkės Faina Kukliansky nuomone, norint spręsti  nacistinio režimo aukų turto restitucijos reikalus, reikėtų sudaryti teisininkų grupę ir pradėti konsultacijas, kol dar gyvi Holokaustą išgyvenę žydai. Dėl Lietuvos įstatymo spragų nemažai žmonių negalėjo laiku pareikšti savo teisių į nuosavybę. Premjeras S. Skvernelis atidžiai išklausė pageidavimus dėl sudėtingų  žydų turto restitucjos problemų, kurias pasak F.Kukliansky, būtina svarstyti ir spręsti.

Skaityti plačiau

Tarptautinė konferencija “Diaspora ir paveldas. Štetlas” – rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos Seime

Šių metų rugsėjo 25 d. Seimo rūmuose įvyks tarptautinė konferencija “Diaspora ir paveldas. Štetlas”, skirta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienai ir Europos žydų kultūros dienai.

Konferencijoje Lietuvos ir užsienio žydų bendruomenės atstovai, mokslininkai, paveldosaugininkai skaitys pranešimus ir diskutuos Lietuvos žydų istorijos, atminties bei paveldo temomis. Konferencijos dalyviai ir svečiai galės susipažinti su nauja Užsienio reikalų ministerijos užsakymu sukurta paroda “Vienas amžius iš septynių. Lietuvos, Lite, Lita”, kurią vėliau numatoma eksponuoti Lietuvos Respublikos ambasadose užsienyje. Minint prasidedančius žydų Naujuosius 5778 metus, bus oficialiai pristatytas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės išleistas kalendorius, skirtas medinių sinagogų paveldui.

Konferenciją organizuoja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos. Renginį finansuoja Geros valios fondas ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Maloniai kviečiame dalyvauti. Prašome susipažinti su konferencijos programa ir užsiregistruoti internetu https://www.lzb.lt/registracija-i-zydu-paveldo-konferencija/

Ch.Sugiharos savaitėje Kaune

Sugiharos savaitė į Kauną priviliojo gausų būrį svečių iš Japonijos, tarp kurių – Ch. Sugiharos vyriausiojo sūnaus žmona Michi Sugihara bei vienas sūnų N. Sugihara.

Lankydamasis Kaune, N. Sugihara padėjo gėlių ir simboline tylos minute palydėjo Garliavoje nužudytus žydus. Japonijos diplomato sūnus neslėpė, kad tėvas, išduodamas vizas ir išgelbėdamas tūkstančius gyvybių, pasėjo norą domėtis istorija ir išmokti pagerbti tuos, kuriems pabėgti nepavyko.

M.Sugihara su žmona ir Kauno žydų bendruomenės pirmininku G.Žaku

“Lankytis čia yra svarbu, nes mano tėvas išdavė daug vizų žydams iš Lenkijos ir Lietuvos, kad jie galėtų pabėgti į Japoniją, o iš ten galėjo vykti į Ameriką ar Izraelį. Dauguma žmonių, kurie liko, buvo žiauriai nužudyti. Mes turime atsiminti tuos žmones. Lietuva yra gana toli nuo Japonijos, mes mažai žinojome apie šią šalį, bet kai atvyko daug žydų, jie mums labai daug pasakojo. Todėl aš norėjau pats pamatyti, kas čia atsitiko ir kaip galėjo būti žudomi žmonės vien todėl, kad jie buvo žydai. Norėjosi jiems atiduoti pagarbą ir žinoti žydų ir lietuvių istoriją”, – atminimo vietoje kalbėjo N. Sugihara.

Kaune įspūdingu japoniškų būgnų grupės “Daigen – Gumi” pasirodymu baigėsi Sugiharos savaitė. Kauno miesto mero priėmime Kauno rotušėje, uždarymo ceremonijojes, kurioje jautrią kalbą pasakė Č. Sugiharos sūnus N. Sugihara. Paskutiniais renginio akcentais tapo nepaprastas Japonijos dažytojų japoniška tradicija besiremiantis pasveikinimas Kauno miestui bei bendra didžiulio būrio Sugiharos savaitės organizatorių, remėjų ir dalyvių nuotrauka.

 

Skaityti plačiau

PADĖKA

Pasibaigė savaitė, skirta štetlams prisiminti. Keturioliktą kartą Lietuvoje vyko Europos žydų kultūros diena, šiemet jos tema ─ „Diaspora ir paveldas. Štetlas“. Miesteliuose, kurie iki Holokausto buvo vadinami štetlais, raginta susipažinti, pasivaikščioti po išlikusius senamiesčius ir žydų gyventas vietas, kartu buvo prisimintas įdomus litvakų gyvenimas. Štetlai sunaikinti Antrojo pasaulinio karo pradžioje per Holokaustą, išnyko ir pats žodis „štetlas“ kartu su visu, ten buvusiu litvakų pasauliu ir jidiš kalba.

Europos žydų kultūros dienos renginiai šiemet stebino gausa, jie vyko daugiau negu 20-yje miestų ir miestelių: Alytuje, Jurbarke, nuo Kauno iki Žąslių ir Žiežmarių, Kelmėje, Klaipėdoje, Kretingoje, Molėtuose, Palangoje, Pakruojyje, Pandėlyje, Pasvalyje, Pikeliuose (Mažeikių raj.), Šiauliuose, Šilalėje, Jonavoje, Joniškyje,  Kupiškyje, Darbėnuose (Kretingos raj.), Šeduvoje, Švėkšnoje, Ukmergėje, Zarasuose bei Želvoje (Ukmergės raj.)

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (LŽB) dėkinga visiems miestams ir miesteliams už renginius štetlams ir juose gyvenusiems, verslavusiems, kūrusiems, stačiusiems žydams prisiminti, nes jie to nusipelnė. Daugelyje miestų vyko paskaitos, konferencijos, parodos, koncertai, videofilmų peržiūros.

LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky vardu taip pat reiškiame padėką Europos žydų kultūros dienos renginio „Diaspora ir paveldas. Štetlas“, vykusio žydų bendruomenėje, Vilniuje, organizatoriams už įdomią programą, ačiū dalyvavusiems ir pasakojusiems apie mums ir visai Lietuvai paliktus štetlų ženklus. Dėkojame Faniai Brancovskai, Vytautui Toleikiui, Sandrai Petrukonytei, Ilonai Šedienei, Rimantui Vanagui, Antanui Žilinskui ne tik už pasakojimus, bet ir už jų kūrybinius darbus, knygas ir žydų istorijos tyrinėjimą, kad štetlai pagaliau taptų  mūsų šalyje tikra širdies dalimi, be kurios neįsivaizduojama Lietuva.

 Ačiū „Beigelių krautuvėlei“ už skanius žydiškus patiekalus, Šabato keramikos parodą, šventišką atmosferą, ansambliui „Fajerlach“ už smagų koncertą!

Širdingai dėkojame visiems.

LŽB talka Sudervės žydų kapinėse Vilniuje

Vilniuje, Sudervės kelio kapinėse sekmadienį rugsėjo 10 d. LŽB nariai ir darbuotojai susirinko tvarkyti kapinių.

Talkoje dalyvavo Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas, LŽB pirmininkė su anūkais.
Šią gražią saulėtą rudens dieną prie prasmingos iniciatyvos prisijungė bendruomenės nariai, administracijos darbuotojai ir rabinai – atėjo į talką gerai ir darbingai nusiteikę. Prieš Roš ha Šana ir Jom Kippur talkininkai pasirengę nuveikti gerą darbą – kapinėse rinko lapus, šiukšles,rūšiuodami stiklą, plastiką ir popierių, tvarkė apleistus kapus ir kitaip švarino ir gražinio vienintelių Vilniuje veikiančių žydų kapinių aplinką.

Dėkojame talkininkams už Jūsų nuoširdų darbą!
I

 

Prisiminta žydų tragedija

Prisiminta žydų tragedija

Autorius: Loreta Ežerskytė. “Gimtoji žemė”- Ukmergės rajono laikraštis

Šalia Ukmergės ošiančiame Pivonijos šile daugiau nei šešiasdešimt metų tradiciškai pirmą rugsėjo sekmadienį minimas čia nukankintų dvylikos tūkstančių žydų atminimas. Pagerbimo iškilmės prie nužudytųjų kapų vyksta kasmet tuo pačiu laiku, 12 valandą. Tie, kurie negali būti Pivonijoje, čia palaidotus šeimų narius, kitus artimuosius, įvykusią tragediją prisimena maldose ir uždegdami žvakutes savo namuose. Sekmadienį daugybė atminimo žvakelių įsižiebė Izraelyje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Pietų Afrikoje, kitos pasaulio šalyse, į kurias likimas nubloškė iš Ukmergės kilusius žydus.

Į iškilmes trečioje pagal dydį Lietuvos holokausto vietoje susirinko Ukmergės žydų bendruomenės nariai, atvyko nemažas būrys jų tautiečių iš Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus, Kauno bend-ruomenių, kitų miestų bei šalių. Renginyje dalyvavo rajono meras Rolandas Janickas ir savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jackūnas, antrus metus iš eilės šioje holokausto vietoje lankėsi Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados Vilniuje laikinasis reikalų patikėtinis Howard T. Solomon.

Kaip ir kasmet, sulaukta Dukstynos pagrindinės mokyklos bendruomenės atstovų, būrelio ukmergiškių. Žuvusiųjų pagerbimo iškilmėms vadovavęs Ukmergės žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas, kreipdamasis į susirinkusiuosius, prisiminė 1941-ųjų birželį. Pasak jo, tuo pačiu keliu, kuriuo atvyko šio renginio dalyviai, prieš 76 metus grupelėmis buvo varomi žydai: „Juos lydėjo naciai ir jiems talkinę vietos gyventojai. Niekas nepagailėjo vaikų, moterų, jau nekalbant apie vyrus. Juos visus ištiko vienodas likimas. Juos nužudė tik todėl, kad jie buvo žydai. Išgyventi pavyko vienetams – tiems, kurie buvo išvežti, ištremti. Iš Taicų giminės gyvas liko tik mano senelis, todėl čia stoviu aš…“

Dėkodamas susirinkusiesiems A. Taicas pažymėjo, jog „tai ne tik žydų, bet ir visų mūsų tragedija“.

Dukstynos pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja Vida Pulkauninkienė savo moksleivius į Pivonijos šilą atsivedė keturioliktą rugsėjį. Pedagogė sakė, kad į šią vietą atėjusiems vaikams čia vyksta pirmoji naujais mokslo metais istorijos pamoka. Dukstyniečiai tradiciškai paruošė ir atliko meninę kompoziciją.

Meras R. Janickas kalbėjo, jog Pivonijos šilo tragedija įvyko, nes buvome abejingi šalia esantiems – broliui, sesei, artimui, kaimynui. Pasak rajono vadovo, kad ateityje tai nepasikartotų, privalome žinoti, kas vyko praeityje, ir mokytis iš buvusių klaidų. „Linkiu kurti Lietuvą, kur abejingumo būtų mažiau…“ – linkėjo meras.

JAV ambasados atstovas Howard T. Solomon į renginio dalyvius prabilo lietuviškai. Jis dėkojo organizatoriams už suteiktą galimybę būti holokausto vietoje ir prisiliesti prie tragiškų įvykių. Pasak svečio, kadangi čia ateina mokytoja su mokiniais, atvyksta žydų bendruomenių lyderiai, dalyvauja valdžios atstovai, tai įkvepia ir stiprina viltį, jog tokia tragedija nepasikartos.

Skaityti plačiau

A. Zykas: „Č. Sugihara – tai humanizmo grynuolis, gyvenęs Kaune“

Kaune vykstanti „Sugiharos savaitė“, skirta pagerbti japonų diplomatą Čijunę Sugiharą, 1939-1940 m. gyvenusį Kaune ir kartu su olandų konsulu Jan Zvartendijk čia išdavusį „Vizas gyvenimui“. Jos išgelbėjo ne mažiau kaip 6 tūkst. žydų.

Šiai asmenybei pagerbti rugsėjo 2-9 d. Kaune pirmą kartą vyksta renginių ciklas, vienijantis lietuvių, japonų ir žydų tautas. Visą savaitę Kaune šių trijų tautų menininkai susitinka bendruose kūrybiniuose projektuose, o mokslininkai diskutuoja apie laikmetį, humanizmą bei toleranciją autentiškose to meto Kauno erdvėse.

Portalas „Kas vyksta Kaune“ kalbina vieną iš šio renginių ciklo organizatorių VDU Azijos studijų centro vadovą dr. Aurelijų Zyką.

Skaityti plačiau

LŽB ir Graikijos ambasada kviečia į susitikimą spalio 10 d. 18 val.

 

 

 

 

 

Minint Lietuvos Respublikos ir Graikijos Respublikos diplomatinių santykių užmezgimo 25-erių metų jubiliejų, Graikijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė maloniai kviečia į susitikimą,skirtą pagerbti lietuvių ir graikų Pasaulio Tautų Teisuolius bei paminėti Lietuvos ir Graikijos žydų diasporos santykius.

Renginys vyks spalio 10 d. 18 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (Pylimo g. 4) Jašos Heifetzo salėje (III a.)

Renginio programoje:

  • Knygos “Greek Righteous Among the Nations” pristatymas
    (knygos redaktorė Dr. Photini TOMAI-CONSTANTOPOULOU,
    Graikijos Užsienio Reikalų Ministrerijos atstovė)
  • Dokumentinio filmo apie graikus, kentėjusius Aušvice, peržiūra
  • Graikų bendruomenės Lietuvoje “PATRIDA” pasirodymas
  • Graikiška muzika, žydiškos ir graikiškos vaišės.

Renginyje dalyvaus Graikijos Ambasadorė Lietuvoje, J.E. Dr. Vassiliki Dicopoulou,

ĮĖJIMAS LAISVAS,RENGINYS VYKS ANGLŲ K.

Pasaulio žydų kongreso (WJC) organizuotas susitikimas Jeruzalėje su Lietuvos Užsienio reikalų ministru L.Linkevičiumi, ambasadoriais ir lydinčia delegacija

 „Šiemet Lietuva ir Izraelis mini diplomatinių santykių 25-metį.  Vertiname mūsų šalių bendrystę ir siekiame dar labiau ją artinti“, – sakė L. Linkevičius. Kartu su delegacija į Izraelį vyko ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Ji susitiko su Izraelyje gyvenančiais litvakais, kurie ją sveikino su perrinkimu į LŽB pirmininkės pareigas, linkėjo visokeriopos sėkmės. Susitikimas buvo šiltas ir nuoširdus, su litvakų pagamintomis vaišėmis. Pokalbiuose sutarta bendradarbiauti su Lietuvos žydais ir artimiausiu metu žadama aptarti plačias bendradarbiavimo galimybes bei tikslus.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, susutikimuose su Izraelio vadovais pabrėžtos teigiamos tendencijos dvišalio ekonominio bendradarbiavimo srityse – prekybos apimčių augimas, turistų skaičiaus didėjimas, sėkmingas bendradarbiavimas mokslo ir inovacijų srityse. Taip pat apsikeista nuomonėmis apie grėsmes abiejų šalių regionuose, sutarta skatinti dvišalį bendradarbiavimą energetikos, gynybos ir kibernetinio saugumo srityse.

 

Č.Sugiharos savaitės Kaune metu japoniški aitvarai nuspalvino Kauno padangę

Č.Sugiharos savaitės Kaune metu japoniški aitvarai nuspalvino Kauno padangę

„Sugiharos savaitės“ metu kauniečiai galėjo iš arčiau susipažinti su japonų kultūra. Šventės akcentais tapo japoniškų aitvarų festivalis bei japonų ir žydų kūrybinės dirbtuvės.

Ketvirtadienį Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijoje vyko neeilinė dviejų tautų šventė. Mokiniai į dangų leido japoniškus „rendako“ ir „rokkaku“ aitvarus. Į festivalį japonai atvežė 30 „rendako“ tipo aitvarų. Tai į tris ilgas grandines suverti aitvarai, kurie ore atrodė tarsi trispalvė gyvatė. Šiuos aitvarus pagamino Japonijoje esančio Ivatės regiono vidurinės mokyklos mokiniai. Aitvarų festivalis skirta 2011 m. Didžiojo Rytų Japonijos žemės drebėjimo aukų atminimui.

Skaityti plačiau
Kauno geležinkelio stotyje šokiu pasakojama istorija nutiesė tiltus tarp tautų ir epochų

Kauno geležinkelio stotyje šokiu pasakojama istorija nutiesė tiltus tarp tautų ir epochų

Kauno geležinkelio stotyje šokiu pasakojama istorija nutiesė tiltus tarp tautų ir epochų. Šioje vietoje Sugihara išdavė paskutiniąsias „Gyvenimo vizas“ prieš išvykdamas į Berlyną. Japonė Kyrie Oda ir švedas (beje, žydiškų šaknų turintis) Love Hellgren dirbo Kauno šokio teatre „Aura“ ir keletą metų gyveno Kaune. Spektaklis „Aušra“ jau parodytas Norvegijoje, Japonijoje, Jungtinėje karalystėje ir Švedijoje. Sugiharos istorijos įkvėptus pasirodymus Kaune šokėjai yra atlikę ir ankščiau: šoko prie Sugiharos muziejaus ir „Metropolio“ viešbučio. Nuotraukų autorius: Jonas Petronis

Skaityti plačiau

Socialinių programų departamentas kreipiasi su prašymu

Mieli Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai ir draugai,

 Dėkojame už aktyvų dalyvavimą, padedant sunkiai besiverčiančiai šeimai. Atsiliepė daug neabejingų žmonių ir šeima gavo ne tik televizorių ir kompiuterį, bet dar daugiau – smulkios buitinės technikos, drabužių, arbatos ir kavos, o vaikus palepinome saldumynais.

Socialinių programų departamentas kreipiasi į Jus su nauju prašymu. Šiuo metu viena iš mūsų kuruojamų daugiavaikių šeimų išsikraustė į naują gyvenamąją vietą ir jiems labai reikalinga Jūsų parama. Ypač reikalingi šie daiktai:

  1. Šaldytuvas
  2. Patalynė
  3. Antklodės ir  pagalvės
  4. Protą lavinantys žaidimai vaikams
  5. Puodai ir keptuvės
  6. Indai
  7. Dažai
  8. Tapetai

Norinčius padėti prašome susisiekti su Socialinių programų departamento “Šeimų” programos koordinatore Rašėle telefonu: 865213146 arba el. paštu: rasheles@sc.lzb.lt

JAV Kongreso narys Steve Cohen Kaune susitiko su žydų bendruomenės nariais

JAV Kongreso narys Steve Cohen Kaune susitiko su žydų bendruomenės nariais

JAV kongresmenų vizito Lietuvoje metu, Kaune lankėsi vienas iš JAV Kongreso narių Steve Cohen, kurio litvakiškos šaknys driekiasi šiame mieste. Garbingas svečias susitiko su Kauno žydų bendruomenės pirmininku Gercu Žaku, Sugiharos namų direktoriumi, KŽB tarybos nariu Simonu Dovidavičiumi, IX forto muziejaus direktore Jūraite Zakaite, susipažino su žydų paveldo, Holokausto atminties vietomis Kaune.

S. Cohen domėjosi žydų gyvenimu Lietuvoje, jų praeitimi ir šiandiena, kaip jiems sekasi puoselėti žydiškumą, laikytis tradicijų, pasakojo apie save, savo žydiškąjį tapatumą, kurį išlaikyti ir stiprinti jam yra be galo svarbu. Svečią taip pat labai domino Č. Sugiharos asmenybė, jam skirto muziejaus Kaune veikla.

Svarbiausiame „Sugiharos savaitės“ renginyje – pokalbiai apie Č.Sugiharos pamokas, pritaikomas ir šiandien

Svarbiausiame „Sugiharos savaitės“ renginyje – pokalbiai apie Č.Sugiharos pamokas, pritaikomas ir šiandien

15min.

Japonams jis – didvyris, apie kurį žino kiekvienas – nuo mažiausio vaiko iki vyriausio senolio. Lietuvoje diplomatas Čijunė Sugihara taip pat garsus. Vis dėlto jo asmenybei bei darbams tik dabar pradėtas skirti didesnis dėmesys. Apie tai, kuo ypatingi buvo Č.Sugiharos atlikti žygdarbiai būrys mokslininkų, visuomenės veikėjų, politikų ir diplomatų iš Lietuvos ir Japonijos rugsėjo 6 d. diskutavo Kaune.

 

Skaityti plačiau
Kauno miesto muziejuje – popietė, skirta prisiminti žydų indėlį į Lietuvos muzikos kultūrą

Kauno miesto muziejuje – popietė, skirta prisiminti žydų indėlį į Lietuvos muzikos kultūrą

Kauno miesto muziejus prisijungė prie Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos iniciatyvos ir rugsėjo 6 dieną pakvietė kauniečius į muzikinę popietę M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriuje „Vardai ir veidai: žydų muzikai Kaune“, skirtą prisiminti žydų indėlį į Lietuvos profesionaliosios (ir ne tik) muzikos kultūrą.
Renginio metu veikė vieno vakaro paroda, skirta Kaune kūrusiems muzikams litvakams. Muzikavo klarnetistai Stasys ir Rokas Makštučiai, kuriems akompanavo pianistė Jolita Makštutienė. Muziejininkė Aušra Strazdaitė-Ziberkienė supažindino su Valstybės teatre dirbusiais žydų kilmės muzikais. Valstybės teatro artistai: centre sėdi pianistas, dirigentas Leiba Hofmekleris, iš kairės stovi solistai Aleksandras Kutkauskas, Adelė Galaunienė, Juozas Bieliūnas, Anastazija Veriovkinaitė, pianistas Joselis Stupelis. Apie 1925 m.
L. Linkevičius susitiko su Izraelio Valstybės prezidentu ir ministru pirmininku

L. Linkevičius susitiko su Izraelio Valstybės prezidentu ir ministru pirmininku

URM.lt  2017.09.04

Tęsdamas vizitą Izraelyje Lietuvos užsienio reikalų  ministras Linas Linkevičius šiandien susitiko su Izraelio prezidentu Reuvenu Rivlinu ir ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu, kurio kvietimu jis ir lankosi Izraelio Valstybėje.

Susitikimo su Izraelio prezidentu metu buvo pažymėtas intensyvus dvišalis politinis bendradarbiavimas. „Šiemet Lietuva ir Izraelis mini diplomatinių santykių 25-metį. Šia proga Lietuvoje gausu įvairių Izraelio renginių, iniciatyvų ir vizitų. Vertiname mūsų šalių bendrystę ir siekiame dar labiau jas artinti“, – sakė L. Linkevičius.

Pokalbio su B. Netanyahu metu buvo pabrėžtos teigiamos tendencijos įvairiose dvišalio ekonominio bendradarbiavimo srityse: prekybos apimčių augimas, turistų skaičiaus didėjimas, sėkmingas bendradarbiavimas mokslo ir inovacijų srityse. Taip pat buvo apsikeista nuomonėmis apie grėsmes abiejų šalių regionuose, sutarta skatinti dvišalį bendradarbiavimą energetikos, gynybos ir kibernetinio saugumo srityse. „Lietuvą su Izraeliu sieja ypatingi ryšiai. Mes visada pabrėžiame ir visada gauname pritarimą iš Izraelio pusės, kad tai daugiau nei tradicinė politika“, – sakė L. Linkevičius.

Ministras pakvietė B. Netanyahu atvykti į Lietuvą, jo protėvių žemę, o šis kvietimą priėmė.

Izraelio Valstybės ministrui pirmininkui  L. Linkevičius padovanojo skulptoriaus R. Kvinto paminklo Šeduvos žydams sumažintą kopiją. Iš Šeduvos yra kilusi B. Netanyahu prosenelė. Pokalbio metu dėmesio sulaukė ir šiuo metu Izraelyje vykstantis Europos krepšinio čempionatas bei įspūdingos Lietuvos rinktinės pergalės.

Ministro vizito programoje dar numatyti susitikimai su Kneseto pirmininku Yuli-Yoelu Edelsteinu ir Lietuvos-Izraelio parlamentinės draugystės grupe, užsienio reikalų viceministre Tzipi Hotovely, ministro pirmininko pavaduotoju, Kneseto nariu  Michaelu Orenu.

Vilniaus Didžiosios sinagogos liekanos įrašytos į Kultūros vertybių registrą

Nuotraukoje: 2017m. vasarą kasinėjimų metu atrasta senoji mikvė.

Kultūros paveldo departamento Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba suteikė teisinę apsaugą Vilniaus Didžiosios sinagogos liekanoms, esančioms Vokiečių g. 13A, Vilniuje. Vilniaus Didžioji sinagoga buvo viena iš didžiausių žydų religinių institucijų Rytų Europoje. Ji garsėjo kaip svarbus žydų dvasinis ir švietimo centras, suteikęs Vilniui Šiaurės Jeruzalės vardą.

Kaip vertingosios sinagogos savybės Kultūros vertybių registre yra įvardintos Vilniaus Didžiosios sinagogos konstrukcijos (PV prienavio XVIII a. II p. – XIX a. pab. mūrinės sienos fragmentas su įėjimo į sinagogą vieta; XVII a. I p. PR mūrinės sienos fragmentas su Aron ha kodešo niša bei sinagogos R kampo mūro fragmentas); patalpų architektūrinės detalės; buvusių komplekso dalių (statinių) liekanos ar jų vietos ─ XIX a. I p.-XX a. I p. pirties su ritualiniais baseinais (mikvomis) liekanos; Žydų g. trasos vieta bei kultūrinis sluoksnis.
Skaityti plačiau