IŠKILŪS XX AMŽIAUS LIETUVOS ATLIKĖJAI IR PEDAGOGAI ALEKSANDRAS LIVONTAS IR OLGA ŠTEINBERG

 

 

Prof. habil.. dr. Ritos Aleknaitės-Bieliauskienės knygą išleido Lietuvos muzikų rėmimo fondas, dalinai finansavo Geros valios fondas. Garbė ir dėkingumas jiems!

 Knygos pristatymas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje vyko 2017 rugsėjo 14d. Jašos Heifetzo salėje. Dalyvavo: profesorių Aleksandro Livonto ir Olgos Šteinberg mokiniai – muzikai, pedagogai, valstybės veikėjai, profesoriai: smuikininkas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras dr. Algis Gricius, pianistė, pedagogė Veronika Vitaitė, pianistė Aleksandra Žvirblytė, smuikininkė Kristina Domarkienė, smuikininkas Gediminas Dalinkevičius, pianistas Povilas Jaraminas, muzikologas Vaclovas Juodpusis.

Vakarą vedė Maša Grodnikienė, LŽB susitikimų „Likimai“  sumanytoja ir organizatorė.

*****

Kokį mums teko pergyventi spalvingą, sudėtingą, bet neatsukamą atgal istorijos virsmą! Kultūros pakilimai ir nuokalnės. Tačiau niekas neprasideda nuo nulio. Niekas neatsiranda be pagrindo. Kiekvieno menininko kūryba – subtilių sąsajų su jo istoriniu laiku atspindys. Keičiasi laikai, situacijos,  žmonių vardai, bet  išlieka žmogiškųjų problemų atpažinimo ženklai.  Žmogus pasmerktas gyventi – būti tam tikroje erdvėje ir laike. Tačiau, kaip rašė Arvydas Šliogeris, amžinybės horizonte bet koks laikas yra nykstamai trumpas. Norisi suspėti jį, jame gyvenusius žmones pajusti ir pažinti.

Visada esti idėjų, darbų perėmėjų, blogų ar gerų tradicijų tęsėjų. Svarbiausia – jas pažinti, iš klaidų mokytis, o geras patirtis bandyti transponuoti naujose erdvėse ir laike, naujame istoriniame posūkyje.

Mąstydami apie ateitį, vis labiau atsisukame į praeitį. Tiesiame tiltus tarp nugyvento laiko ne tik įvertindami faktus, bet jų raizgalynėje siekdami pamatyti Žmogų. Tai – svarbiausia. Istorija turi padėti mums susivokti šiandien. Įvertindami kitų asmenybių gyvenimą galime pajusti šiandienos atgaivinimo galimybes. Istorija mums rodo moralinių pasirinkimų erdvėje pasimetusį, o lartais ir sprendimus randantį žmogų. Kaip jis juos randa: bėgdamas nuo sunkumų? Juos įveikdamas? Kankinamas nevilties ir pamindamas kito laisvę?

Įvertindami praeitį ir ieškodami kelių į ateitį bandome suvokti Išėjusiųjų išminties, jų kurtos dvasingumo auros reikšmingumą: jų nebėra, tačiau paliko tai, kas spinduliuoja iki šiol. Jokios jėgos nepadarys tautos, valstybės, pasaulio geresne, jeigu žmogus gyvųjų bendrijoje praras tą spindesį, kurį vadiname dvasia. Spiritus – dvasia, dvelksmas, įkvėpimas. Mahatma Gandhi sakė, jeigu žmonės pasiektų dvasinį tyrumą, nebeliktų emocinių problemų, žudynių, karų.  Kaip bitės  mes lekiame į meilės dvelksmą, renkame išmintį ir kaupiame savosiuose koriuose. Bėgant metams daiktai, įvykių raizgalai, kalbėjimų ir pasaulio atvaizdų draikalai užgožia turtinguosius mūsų korius… Pamirštame, kad ne tuštybės mugės ataidai, bet tik intelektinė dvasinė idėja ir pozityvi energija gali kelti tautą, valstybę, pasaulį  aukštyn, link progreso. Link jo veda dvasios kultūra, žinių, grožio ir doros kelias.

Į jį išėjau su gerais vedliais – menininkais, kurie tarsi mediumai, surinkę gyvenimo patirtį, išmintį ir šviesos pabiras, judrioje kasdienoje atvėrė tai, kas amžina.

Ši knyga apie atmintį, apie žmones, kurie sudėtingų istorijos procesų tamsybėje, bėgdami ieškojo kelio ir šviesos, kurią jiems skleidė namai, Mokytojai, bendraminčiai, vėliau mokiniai. Ir muzika, vardan kurios gyveno. Prisiminiau Jurgio Brėdikio sakinį: „Dvasingumo nesuvokiantys žmonės yra dvasiškai mirę. Sakoma, kad dvasinio gyvenimo negyvenantis žmogus skleidžia apie save vakuumą, kurį tuoj pat užpildo neigiama matrica ir pradeda jį valdyti…“ Iki šiol žmonija nemoka įveikti ne  tik savųjų demonų, bet ir žmonijos fragmentavimo pagal religinius, nacionalinius, ekonominius ar kitokius požymius. O tai gresia pasaulio pražūtimi. Vienas ar du žmonės pasaulio nepakeis, tačiau savuoju gyvenimu jie gali perduoti žinią ateinančiai kartai, kuri pradės susivokti ir keistis.

Knyga apie šviesios atminties  muzikus, profesorius, Lietuvoje radusius antrąją tėvynę – smuikininką Aleksandrą Livontą ir pianistę Olgą Šteinberg. Ji afišose, vėlesniuose dokumentuose vis užrašoma sulietuvinta pavarde – Šteinbergaitė, mokinių ir kolegų vadinta su tėvavardžiu – Olga Aleksandrovna, mokinių tarpusavyje – tiesiog Olga, namuose ji Olia. Livontas Šura vadintas mokykliniais metais, Šaja – konservatorijoje, draugų rate ir namuose. Aleksandras – vardas, kurį jis jau Lietuvoje patvirtino specialiu dokumentu. Oficialiai, nuo Maskvos laikų jis – Aleksandr Šliomovič. Mokiniai vadino Aleksandru Solomonovičium.

Skaityti plačiau
ROŠ HA ŠANA. Naujųjų metų šventė, pasitiksime 5778 metus.

ROŠ HA ŠANA. Naujųjų metų šventė, pasitiksime 5778 metus.

Dr. doc. Aušra Pažėraitė

Naujųjų metų šventė,  kuri švenčiama 1 ir 2-ą Tišrėjaus mėnesio dieną, ir yra atskaitos taškas, skaičiuojant metus nuo Pasaulio sukūrimo, sinagoginėje liturgijoje, vardijama kaip  diena, kurią „visi kūriniai yra teisiami“. Toroje ši diena (septinto mėnesio 1-oji) net nėra vadinama Naujųjų metų švente, ji įvardijama kaip rago pūtimo atminimo šventė (Kun 23:24-25):

 „Taip kalbėk izraelitams, sakydamas: ‘Septintą mėnesį, pirmą mėnesio dieną turėsite rago pūtimo atminimo (zichron trua) šabinę dieną (šabbaton), šventą sueigą.“ Hebrajiškas žodis trua čia išverstas labai sąlyginai kaip rago pūtimas, nes šis žodis daugiaprasmis, reiškiantis ypatingą signalą, kuris būdavo duodamas, pučiant ragą. Biblijoje reiškia tiek aliarmo, perspėjimo apie priešo armijos artėjimą, signal1, tiek ir džiaugsmo šūksnį… Šis žodis daug kartų kartojamas Roš ha Šana ir Jom Kippuro liturgijoje sinagogose, kai atliekamas šofaro (rago) pūtimo ritualas, pakaitomis, skirtingomis „pėdomis“ (naudojant poetikos terminą) pučiant trua ir tkia ilgiais.

Ir dar daugiau, tik vieną kartą Biblijoje paminėta Roš ha Šana, pranašo Ezekielio knygoje (40:1), bet siejant ne su pirmąja, bet dešimtąja septinto mėnesio diena, kurią šiandien turime Jom Kipuro (Atpirkimo, Permaldavimo) dieną:

„Dvidešimt penktaisiais mūsų tremties metais, metų pradžioje (Roš haŠana), dešimtąją mėnesio dieną, penkiolika metų po to, kai miestas buvo paimtas, tą pačią dieną VIEŠPATIES ranka mane palietė, ir Jis nuvedė mane ten…“

Kodėl tokia painiava? Paprastai Naujųjų metų mėnuo būna pirmas metuose, ne septintas. Tuo labiau, logiškai mąstant, ta diena švenčiama kaip pasaulio sukūrimo diena. O jei sukūrimo, tai kodėl dar ir teismo diena?

Skaityti plačiau

Kviečiame į koncertą, dainininkės Nechamos Lifšicaitės ir Vilniaus geto atminimui rugsėjo 25d. 18 val. Tolerancijos centre

Skambant jidiš melodijoms bus pagerbtas žydų lakštingalos Nechamos Lifšicaitės ir Vilniaus geto atminimas. Rugsėjo 25 d. 18 val. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) bus iškilmingai atidaryta paroda „Nechama”, skirta jidiš lakštingalos Nechamos Lifšicaitės ir Vilniaus geto atminimui. Atidarymo renginio metu skambės jidiš dainos ir melodijos, kurias atliks Nechamos bičiuliai iš Izraelio ir Lietuvos: Michaelis Riskinas, Miša Blecharovičius, Borisas Traubas. 

Nechama Lifšicaitė gimė muzikalioje Kauno žydų šeimoje, tad nuo vaikystės dainuodavo žydų kalbomis – jidiš ir hebrajų. 1951 m. ji baigė Vilniaus konservatoriją ir pradėjo profesionalios solistės karjerą. Nepaisant Sovietų Sąjungoje vykdytos antisemitinės politikos, N. Lifšicaitė į savo repertuarą ėmė įtraukti vis daugiau jidiš dainų, kaip kad dainas, skambėjusias Vilniaus ir Kauno getuose. Tai ji darydavo apdairiai, po naujais, neutraliais pavadinimais slėpdama tradicines žydų melodijas.

„Aš alsavau žydiškumu – tėvų namais“, – prisimindama šį laikotarpį vėliau rašė N. Lifšicaitė.

 

 

Litvakai, pastūmėję L. Armstrongą tapti muzikos legenda

Litvakai, pastūmėję L. Armstrongą tapti muzikos legenda

Eugenijus Bunka. DELFI.lt

Luisas Armstrongas (Louis Armstrong) gimė 1901 metais Naujajame Orleane skurdžioje juodaodžių šeimoje. Tėvas ją paliko vos gimus Luisui, mama pragyvenimui uždarbiavo tapusi prostitute, o jos vaikus augino vergiją menantį senelė.

Kopti į pasaulio džiazo viršūnę būsimoji legenda pradėjo grodama Naujojo Orleano raudonųjų žibintų kvartale ir kruiziniuose laivuose. 1918 metais jis pakeitė į Čikagą po muštynių ir įkalinimo išvykusį didžiausią tuo metų savo autoritetą iš Kreolų džiazo grupės (Creole Jazz band) Oliverį Kingą (Oliver King).
Litvakai, emigrantai, Karnovskiai… Tai viskas, ką apie legendą sukūrusius Luiso Armstrongo globėjus žinojome iki šiol Lietuvoje. Tačiau po neilgų ieškojimų, su Luiso Armstrongo namo-muziejaus kolekcijos tyrimų direktoriaus Riki Rikardi (Ricky Riccardi) pagalba pavyko rasti Naujajame Orleane iki šiol gyvenantį Džeikobą Karno (Jacob Karno), kuris yra ir savo giminės metraštininkas, po kruopelę renkantis ne tik amerikietišką šeimos istorijos dalį, bet ir kaupiantis žinias apie protėvių gyvenimą Lietuvoje.

Skaityti plačiau

Stella Maris – gelbėjusi žmones ne tik jūroje. Apie Veiviržėnų kleboną J. Galdiką, gelbėjusį žydus

2017-09-15 , “Pajūrio najienos”, Aut. Romualdas Beniušis

   Stella Maris – Marija, Jūrų žvaigždė. Taip buvo pavadinta 1931 metais brolių Galdikų kunigo Jurgio (1883–1963) ir Lietuvos kariuomenės savanorio Valentino (1902–1966) lėšomis ir pastangomis Pašvenčių kaime, ant Šventosios upės kranto, pastatyta medinė koplyčia. Šventosios, Būtingės ir jų apylinkių katalikai gyvenamoje teritorijoje savo bažnyčios neturėjo, todėl jiems melstis tekdavo vykti į Palangą, Laukžemę ar Darbėnus.

Nuotraukoje: J. Galdikas tremtyje Vokietijoje apie 1918 m.

J. Galdikas gimė 1883 metais Kretingos apskrities Lazdininkų kaime, vidutinio ūkininko šeimoje, mokėsi Lazdininkų, Darbėnų pradžios mokyklose, Palangos progimnazijoje, kurią baigęs pasirinko dvasininko kelią, įstojęs į Kauno kunigų seminariją. Ją baigęs ir 1907 metais įšventintas kunigu, vėliau teologijos mokslus tęsė Šveicarijoje, Belgijoje ir Austrijoje. 1911 metais apgynė filosofijos daktaro laipsnį. Grįžęs į Lietuvą dirbo Šiaulių bažnyčios vikaru, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui paskirtas jos klebonu, čia įsteigė gimnaziją ir jai vadovavo. 1916 m. kaizerinės Vokietijos okupacinė valdžia jį kartu su grupe kitų Lietuvos kunigų ištrėmė į Vokietiją, kur jis praleido 2 metus. Grįžęs į Lietuvą, 1919 metais buvo paskirtas atkurtos Kražių progimnazijos, nuo 1924 metų tapusios „Žiburio“ gimnazija, kurioje ugdymo pagrindu buvo dora ir moralė, direktoriumi. 1927 metais perkeltas į Telšius tapo Telšių kapitulos kanauninku, 1927–1932 m. dirbo Telšių kunigų seminarijos dėstytoju ir inspektoriumi.

Šventosios parapijos vaikai po Pirmosios Komunijos šventės su kunigu A.Račkausku. Pirmoje eilėje pirma iš kairės A.Bagdonavičiūtė, antroje eilėje antra iš kairės L.Bagdonavičiūtė.

Tuo metu jis savo brolio V. Galdiko 8 ha žemėje, kuri jam buvo suteikta kaip Lietuvos kariuomenės savanoriui, dalijant Būtingės dvaro žemes, ir sumanė pastatyti koplyčią, šalia čia 1929–1930 metais pastatytos jo brolio sodybos. Medinė koplyčia su varpine buvo pastatyta per kelis mėnesius ir kainavo apie 12 tūkst. litų. 1931 metų liepos 12 dieną ją pašventino Telšių kunigų seminarijos rektorius, būsimasis vyskupas-kankinys Vincentas Borisevičius (1887–1946). Koplyčios statytojai ja, kol bus pastatyta nauja katalikų bažnyčia Šventojoje, leido naudotis Šventosios ir Būtingės apylinkių tikintiesiems.

Pradėjus veikti koplyčiai, susiformavo Šventosios–Pašvenčio parapijos židinys, pamaldos vykdavo sekmadieniais. Kunigui Jonui Ilskiui (1907–1985) 1935–1938 metais dirbant Palangos bažnyčios vikaru ir kapelionu, jis tapo Šventosios parapijos organizatoriumi ir pirmuoju koplyčios administratoriumi, nors pati parapija įsteigta 1939 metais, jos administratoriumi paskyrus Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona“, tuo metu stovėjusio Šventosios uoste, kapelioną kunigą Antaną Račkauską (1907–?). Šiuo metu Salantuose gyvenančios Aldonos Bagdonavičiūtės-Jankūnienės, gim. 1931 metais, archyve saugoma 1940 metais prie koplyčios nežinomo fotografo daryta nuotrauka, kurioje kartu su šiuo kunigu po Pirmosios Komunijos šventės įsiamžinę Šventosios ir Būtingės apylinkių katalikų vaikai, tarp kurių ir Būtingėje gyvenusios Aldona ir Laimutė Bagdonavičiūtės. Koplyčioje šv. Mišias aukodavo ir sodyboje poilsiaudavęs J. Galdikas bei jo bičiuliai kunigai, tarp kurių būdavo ir Lietuvos pranciškonų provincijolas Pranciškus Kazimieras Čepulis (1884–1962). Šiuo metu JAV, Floridos valstijoje, Tėvų Pranciškonų vienuolyne tarnaujantis kraštietis pranciškonas kunigas Bernardas Talaišis (gim. 1929 m.) yra minėjęs, kad P. K. Čepulio, klebonavusio Laukžemės bažnyčioje ir gerai pažinojusio 2 km į rytus nuo Laukžemės Žynelių kaime gyvenusią Talaišių šeimą, kvietimu, jie lankėsi Galdikų sodyboje ir buvo gausiai pavaišinti. Kadangi nemaža dalis Šventosios ir Būtingės gyventojų buvo žvejai, kurie Baltijos jūroje, siaučiant audroms, neretai rizikuodavo savo gyvybėmis, tikėtina, kad jų ir J. Galdiko iniciatyva koplyčios altoriuje buvęs šv. Kazimiero paveikslas 1931 metais buvo pakeistas žinomo to meto Lietuvos bažnytinio meno kūrėjo dailininko Bronislovo Šaliamoro (1893–1976) drobėje aliejumi tapytu ir koplyčios titulą įprasminančiu Švč. Mergelės Marijos – Jūrų žvaigždės paveikslu. Šis paveikslas, kuriame pavaizduota jūroje didžiulių bangų mėtoma žmonių pilna valtelė, kurią saugo ir globoja Švč. Mergelė Marija – Jūrų žvaigždė, tapo ne tik šios koplyčios, bet ir visų, kuriems grėsė žūtis, išsigelbėjimo ir vilties simboliu. Koplyčios statytojas J. Galdikas, čia tarnavę kunigai, parapijiečiai 1941–1944 metais, kai Lietuvą okupavę naciai ir jų vietiniai talkininkai nuo seno čia gyvenusius žydus siekė paskandinti kraujo ir ašarų jūroje, neliko abejingi jų nelaimei, kai jų pačių ir jų artimųjų gyvybėms grėsė ne mažesni pavojai. 

Skaityti plačiau

ŽYDAI KVIEČIA – ŠVĘSTI NAUJUS METUS!

 

Artėjant žydų Naujiesiems metams, žydai verčia naują gyvenimo puslapį ir kviečia kaimynus padaryti tą patį – žengti į tolerantišką ateitį. Ta proga jie siunčia visiems dovaną – uždegančią žydišką melodiją, kuri gali virsti Jūsų telefono skambučiu.

Muzika yra ta kalba, kuri suprantama kiekvienam ir kuri ištirpdo žmones skiriančius barjerus. Jie gali nesuprasti kits kito žodžių, nepažinti kultūros, tačiau vis tiek suartėti per muziką. O telefonas – kiekvienam prie rankų prilipęs daiktas, kuriuo šiais laikais bendraujame ne ką mažiau, nei akis į akį. Todėl dovana telefone turi ir simbolinę prasmę – atsiliepdami į kvietimą kaskart parodome ir sau, ir šią melodiją girdintiems aplinkiniams, jog esame plačių pažiūrų, mūsų gyvenime tolerancija yra stipri vertybė, o draugystės tikrai nelemia tautybė.

Ši melodija – tai draugiškas gestas, ištiesta ranka bendrauti ir artimiau susipažinti. Vienu kvietimu ir viena proga ši akcija nesibaigs – su šūkiu „Žydai kviečia!“ žydai ketina atverti vis daugiau durų, kad pažintis peraugtų į tvirtą draugystę. Juk žydai tikrai turi kuo pasidalinti ir papasakoti!

Pasak Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky: „Žydai yra tauta, turinti ryškią etnokultūrą, papročius, puoselėjanti pagarbų ir civilizuotą santykį su kitomis tautomis. Mes esame progresyvūs, visuomeniškai aktyvūs, o taip pat šilti, linksmi ir atviri žmonės. Todėl ši linksma melodija – tai mūsų šypsena ir mirktelėjimas savo kitų tautybių kaimynams, juk kvietimas priimti ištiestą ranką ne visad turi būti oficialus ir rimtas, kartais smagu tiesiog papokštauti“.

Kokia tai melodija? Žydų bendruomenė ragina parsisiųsti ir prisiminti vieną populiariausių pasaulyje žydiškų melodijų:

>>Parsisiųsk, paklausyk! Atsiliepk, žydai maloniai kviečia artimiau susipažinti!

LŽB renginiai ir šventės >>Programa

LŽB susitikimas su Izraelio Kneseto pirmininku J. J. Edelšteinu

Rugsėjo 13 d. Izraelio Kneseto pirmininkas Julis-Joelis Edelšteinas lankėsi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje susitiko su jos nariais, kurie išklausė šiltus žodžius, skirtus Lietuvos žydams. Bendruomenės nariai Izraelio parlamento pirmininką galėjo sutikti ir trečiadienį Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijoje vykusioje gelbėtojų Bujelių šeimos pagerbimo ceremonijoje.
J.J. Edelšteino vizitas – didelis ir svarbus įvykis Lietuvos valstybei ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei. Izraelio ir Lietuvos santykiai šiuo metu yra geriausi per visą istorijos laikotarpį. Abi valstybės suinteresuotos stiprinti bendradarbiavimą ir draugiškų santykių plėtrą. Tą įrodo ir svečio susitikimai su visais aukščiausiais Lietuvos vadovais.

Skaityti plačiau

Kviečiame į knygos “Aleksandras Livontas ir Olga Šteinberg” pristatymą

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė maloniai kviečia Jus į knygos, skirtos iškiliems XX a. Lietuvos atlikėjams ir pedagogams: ALEKSANDRUI LIVONTUI ir OLGAI ŠTEINBERG, pristatymą. Knygos autorė – kultūrologė, prof. habil dr. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Dalyvauja: profesorių Aleksandro Livonto ir Olgos Šteinberg mokiniai – muzikai, pedagogai, valstybės veikėjai, profesoriai: smuikininkas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras dr. Algis Gricius, pianistė, pedagogė Veronika Vitaitė, pianistė Aleksandra Žvirblytė, smuikininkė Kristina Domarkienė, smuikininkas Gediminas Dalinkevičius, pianistas Povilas Jaraminas, muzikologas Vaclovas Juodpusis,
Renginys vyks: Rugsėjo 14 d. 18 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje (Pylimo g. 4), Jašos Heifetzo salėje (III a.)
Vakarą ves: Maša Grodnikienė, susitikimų „Likimai“  sumanytoja ir organizatorė.
     
Izraelio parlamento vadovas ragina Lietuvą labiau pasirūpinti žydų kultūros ir istorijos atminimu

Izraelio parlamento vadovas ragina Lietuvą labiau pasirūpinti žydų kultūros ir istorijos atminimu

Vilnius, rugsėjo 13 d. (BNS). Izraelio Kneseto pirmininkas Julis-Joelis Edelšteinas sako, kad Lietuva turėtų skirti daugiau dėmesio žydų istorijos įamžinimui, paveldo išsaugojimui, bei ragina užtikrinti, kad šalyje neliktų ksenofobijos ir antisemitizmo apraiškų.

Anot politiko, nepriklausomybę atgavusi Lietuva labiau rūpinasi Holokausto atminimu nei tai darė sovietų valdžia, bet situaciją dar galima gerinti.

„Lyginant su sovietmečiu, kai visas žydų paveldas, Holokausto atminimas buvo nušluotas, matome pozityvių poslinkių. Bet to negana: kaip sakiau, paveldas buvo reikšmingas, žydų bendruomenės indėlis buvo didelis. Nepamirškime: Vilnius buvo vadinamas Lietuvos Jeruzale, Šiaurės Jeruzale. Tai buvo vienas svarbiausių miestų žydams“, – žurnalistams sakė Vilniuje, prie Panerių memorialo trečiadienį apsilankęs Izraelio parlamento vadovas.

Jis ragino „sąžiningai atminti“, kad Lietuvoje buvo naciai, ir jų kolaborantai lietuviai, taip pat ir tai, jog buvo ir drąsių lietuvių, kurie gelbėjo žydus per Holokaustą. „Tai yra istorija, jos negalima perrašyti, jos negalima peržengti“, – kalbėjo J.J.Edelšteinas. 

Skaityti plačiau
Kneseto pirmininko Yuli Yoel Edelstein apsilankymas Panerių memoriale. LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky kalba

Kneseto pirmininko Yuli Yoel Edelstein apsilankymas Panerių memoriale. LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky kalba

„Sekmadienį trečią valandą geto gatvės buvo uždarytos. Trijų šimtų žydų iš Salų ir Smargonių grupė išvyko į Kauną kartu su gausia į geležinkelio stotį atvykusių provincijos žydų minia. Stovėdamas prie vartų mačiau, kaip jie pakavosi daiktus. Linksmi ir gerai nusiteikę, jie lipo į traukinį. Šiandien mus pasiekė baisios naujienos – 85 vagonai su žydais, beveik 5000 asmenų, nebuvo nuvežti į Kauną, kaip žadėta; vietoj to traukinys juos nugabeno į Panerius, kur sušaudė. 5000 naujų žiaurumo aukų. Visas getas sukrėstas, lyg trenktų perkūnas. Žmones apėmė skerdynių nuojauta…. Viskas taip siaubinga“.

Tai penkiolikmečio Icchoko Rudaševskio jidiš kalba užrašytos mintys, įamžintos mokykliniame sąsiuvinyje. Ne pagal amžių brandaus žmogaus mintys, o gal mintys subrandintos žiaurumu, kančia ir mirties laukimu paženklintų aplinkybių…  Kaip ir daugelio Vilniaus geto kalinių, paties Icchoko gyvybė užgeso kažkur čia,vienoje iš egzekucijų aukurais paverstų Panerių duobių.

Lietuvos mokyklų mokiniai dar neturėjo galimybės susipažinti su Icchoko dienoraščiu, o keletas puslapių istorijos vadovėliuose neatspindi nei Holokausto siaubo, nei 7 šimtmečius siekiančios Lietuvos žydų istorijos ar mano tautos indėlio į Lietuvos valstybingumo stiprinimą. Nedaug kalbama apie lietuvių bendrininkavimą Holokausto metu, o galvos lenkiamos ir paminklai kyla ne visada tikriesiems Lietuvos didvyriams. Pasąmoniniu lygmeniu iš vienos kartos į kartą keliauja luošinanti Holokausto tragedija, iš kitos – baisaus nusikaltimo graužatis. Atėjo laikas pripažinti bendrą žydų ir lietuvių tautos istorinę atmintį. Lietuviai ir Lietuvos žydai turi tik vieną bendrą istoriją, kurioje pinasi  lietuvių ir žydų,  Lietuvos ir Izraelio keliai. Sionizmas arba žydų patriotizmas, kurio tradicija buvo ir yra labai stipri Lietuvos žydų istorijoje išgelbėjo ne vieną žydų šeimą nuo pražūties. 

Skaityti plačiau
Izraelio Valstybės Parlamento Pirmininkas Vilniuje apdovanojo Pasaulio Tautų Teisuolių šeimą

Izraelio Valstybės Parlamento Pirmininkas Vilniuje apdovanojo Pasaulio Tautų Teisuolių šeimą

Vilnius, rugsėjo 13 d. Lietuvoje su oficialiu vizitu viešintis Izraelio Valstybės Parlamento Pirmininkas Yuli-Yoel Edelstein kartu su Izraelio Valstybės ambasadoriumi Lietuvai Amir Maimon Vilniaus Sholomo Aleichemo ORT gimnazijoje surengtos ceremonijos metu apdovanojo Pasaulio Tautų Teisuoliais pripažintų Ignacy Bujel (1889 – 1978) ir Katarzyna Bujel (1893 – 1972) šeimą.

Ignacy ir Katarzyna Bujel Pasaulio Tautų Teisuolių vardą pelnė už tai, kad Antrojo pasaulinio karo metais savo namuose gelbėjo 24-verių metų žydų kilmės vilnietės Feigos Dusiackos gyvybę.

1941 m. vasario 13 d. Vilniaus geto kalinių mirtininkų grupė buvo vežama šaudyti į Panerius. Jų tarpe buvo ir 24-erių vilnietė Feiga su mama Asne ir seserim Perla. Panerių miške temo, spigino šaltis. Prasidėjus šaudymams Feiga krito į duobę tarp nužudytų kūnų. Stebuklo dėka kulka jos nekliudė. Dėl stingdančio šalčio policininkai greitai pasišalino. Prasibrovusi pro sušaudytus kūnus Feiga išlipo iš duobės ir miškais bėgo link Vaidotų kaimo. Čia ji susirado namą, kuriame vaikystėje su broliais ir seserim leisdavo vasaras. Ji pasibeldė į Bujelių namų duris ir iškart buvo priglausta. Nepaisant, atrodytų, pasitraukusio pavojaus, į Bujelių namų duris pradėjo belstis policininkai, kurie greičiausiai ieškojo žydų. Katarzyna Bujel greitai liepė Feigai lipti ant pečiaus, o savo dviems dukroms Kristinai ir Leokadijai gultis ant jos ir apsimesti miegančiomis. Policininkai nerado žydaitės ir pasitraukė. Feiga buvo išgelbėta.

Skaityti plačiau
Gyvybingi ryšiai su Izraeliu – naudingi Lietuvai

Gyvybingi ryšiai su Izraeliu – naudingi Lietuvai

 Rugsėjo 13 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Izraelio Parlamento (Kneseto) pirmininku Yuli-Yoel Edelsteinu. Susitikime aptarti dvišaliai santykiai, Izraelio bendradarbiavimas su Europos Sąjunga, saugumo situacija ir Rusijos keliama geopolitinė įtampa, Artimųjų Rytų taikos procesas.

Šalies vadovė pabrėžė, jog Izraelis yra puikus pilietinės vienybės, meilės tėvynei ir atsakomybės ją ginti pavyzdys. Tai svarbiausias Lietuvos partneris Artimųjų Rytų regione, su kuriuo mus sieja ne tik gyvybinga litvakų bendruomenė, bet ir intensyvūs ryšiai beveik visose srityse.

Pasak Prezidentės, tiek Lietuva, tiek Izraelis siekia kurti žiniomis, inovacijomis ir aukštosiomis technologijomis grįstas ekonomikas. Todėl itin perspektyvios bendradarbiavimo sritys yra moksliniai tyrimai, gyvybės mokslai, skaitmeninės ir finansinės technologijos. Lietuva kartu su Izraeliu vykdo 17 bendrų mokslinių tyrimų projektų pagal ES „Horizontas 2020“ programą. Mūsų šalyje sėkmingai veikia Izraelio įmonės „Teva/Sicor Biotech“ ir „WIX“.

Skaityti plačiau
Seimo pirmininkas V.Pranckietis su Izraelio Kneseto pirmininku aptarė tiesioginių skrydžių būtinybę

Seimo pirmininkas V.Pranckietis su Izraelio Kneseto pirmininku aptarė tiesioginių skrydžių būtinybę

Vilnius, rugsėjo 13 d. (BNS). Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, trečiadienį susitikęs su Vilniuje viešinčiu Kneseto pirmininku Juliu Joeliu Edelšteinu, aptarė būtinybę tarp šalių atidaryti tiesioginį oro susisiekimą.

„Kneseto pirmininkas pasakė, kad tai būtų labai gerai, kad tai yra siekiamybė ir, matyt, ateity tai galėtų įvykti. Tai paskatintų turizmą“, – po susitikimo Seime žurnalistams sakė V.Pranckietis. Anot jo, Lietuvą kasmet aplanko apie 20 tūkst. turistų iš Izraelio. 

Skaityti plačiau
Kneseto pirmininko Yuli-Yoel Edelstein apsilankymas Panerių memoriale ir susitikimas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje 

Kneseto pirmininko Yuli-Yoel Edelstein apsilankymas Panerių memoriale ir susitikimas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje 

Gerbiamieji bendruomenės nariai ir draugai,

Maloniai kviečiame Jus kartu su Lietuvą lankančiu Izraelio valstybės Kneseto pirmininku Yuli Yoel Edelstyein vykti pagerbti Panerių aukų atminimą.
Autobusas į Panerius nuo LŽB pastato (Pylimo g. 4) išvyks rytoj 14.20 val. – prašome nevėluoti, vietų skaičius ribotas.

17.45 val.  Kneseto pirmininkas lankosi bendruomenėje, laukiame Jūsų atvykstant į susitikimą Jašos Heifetzo salėje (III a.).
Svečią muzikiniu kūriniu pagerbs operos solistas Rafailas Karpis ir pianistas Darius Mažintas.

Lietuvoje viešintis Izraelio Kneseto pirmininkas susitiko su šalies vadovais

Vilnius, rugsėjo 13 d. (BNS). Lietuvoje viešintis Izraelio parlamento Kneseto pirmininkas Julis Joelis Edelšteinas trečiadienį susitiks šalies vadovais.

Darbotvarkėje numatyti Kneseto vadovo susitikimai su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu, prezidente Dalia Grybauskaite, premjeru Sauliumi Skverneliu.

Trijų dienų vizito metu Kneseto pirmininkas taip pat apsilankys Panerių memoriale, Žydų bendruomenės centre, Šolomo Aleichemo ORT gimnazijoje. 

Skaityti plačiau

Gešer klubas kviečia

Mieli Gešer klubo nariai,

        Sveikiname visus Jus su artėjančia Roš ha Šana, žydų Naujaisiais 5778 metais ir kviečiame pradėti naują sezoną pasivaikščiojimu po mums brangų ir tokį pažįstamą, ir nepažįstamą Vilnių kartu su Marku Psoniku.

Ekskursiją baigsime popiečio vaišėmis bei arbata „Gešer“ klube, Pylimo g. 4, 3 a. 306 kab.

Renkamės rugsėjo 17 d. (sekmadienį)

Ekskursijos pradžia 12 val. prie Aušros vartų (Bazilijonų g.)

Registracija el.paštu: mark.psonik@gmail.com

Informacija telefonu: 8 659 20741

Jurbarko žydų gyvenimas ir diaspora štetle

Jurbarko žydų gyvenimas ir diaspora štetle

Kauno žydų bendruomenė Jurbarko r. savivaldybės Infrastruktūros ir turto skyriaus vyriausiojo specialisto paminklotvarkinink Viktoro Klepikovo kvietimu dalyvavo jo organizuotame pažintiniame seminare “Jurbarko žydų gyvenimas ir diaspora štetle”, kuris vyko Jurbarko r. sav. viešojoje bibliotekoje. Seminaro lektorė Vilniaus jidiš instituto direktoriaus pavaduotoja Rūta Puišytė gausų būrį salėje net netilpusių klausytojų supažindino su Jurbarko žydų istorija, kasdieniu jų gyvenimu, pasakojo apie gražius kaimyniškus žydų, kurie Jurbarke iki Antrojo pasaulinio karo sudarė net 42 proc. gyventojų, ir lietuvių santykius bei kvietė visus labiau pasidomėti miestų ir miestelių istorijomis, beklaidžiojant jų gatvelėmis sužinoti, kas jose gyveno, kūrė, dirbo. Viktoras Klepikovas su pagarba ir džiaugsmu susirinkusiesiems pristatė antrąją seminaro lektorę – jurbarkietę Ritą Vaivą Begenat, kuri nuo 2003 m. savo iniciatyva, neretai susidurdama su valdininkų abejingumu ar biurokratiniais trukdžiais, tvarko senąsias Jurbarko žydų kapines – švarina jų teritoriją, valo paminklus, atnaujina jų užrašus bei tikisi surasti žmogų, kuris padėtų tuos užrašus perskaityti. KŽB pirmininkas Gercas Žakas padėkojo prasmingo renginio organizatoriams ir pasidžiaugė, kad žydų kultūra, jų istorija, kuri yra bendra ir neatsiejama visos Lietuvos ir kiekvieno miestelio istorijos dalis.
Skaityti plačiau
Atminimo valanda Rokiškyje ir Panemunėlyje

Atminimo valanda Rokiškyje ir Panemunėlyje

2017 metų rugsėjo 8 d. popietę į Rokiškio krašto muziejaus menę rinkosi rokiškėnai ir svečiai, Panevėžio miesto žydų bendruomenės atstovai. Visi susirinko viename iš istorinių architektūros paminklų Rokiškio mieste –  kraštotyros muziejuje. Renginys skirtas pažymėti Europos žydų kultūros dieną. Renginio tema ,,Diaspora ir paveldas. Štetlas“.  Projekto autorė rež. Neringa Danienė susirinkusiems pristatė programą, kuri sudaryta iš trijų dalių. Pirmoje renginio dalyje buvo iškilmingai pagerbta Molėtų krašto muziejaus direktorė, lituanistė Viktorija Kazlienė. Svečias iš JAV F. Šapiro jai įteikė savanorio Ruvino vardo premiją, dėkodamas Viktorijai Kazlienei už žydų paveldo sklaidą ir „žydų atminties maršą “.

Skaityti plačiau